Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Ūminis viduriavimas - antras pagal dažnumą po ūminių kvėpavimo takų ligų, ypač dažnai varginantis mažus vaikus. Europoje vaikas iki 3 metų amžiaus viduriuoja iki 2 kartų per metus. Ir kuris gi vaikas užaugo neviduriavęs? Šis negalavimas, kad ir koks nemalonus būtų, dažnai būna tiesiog… neišvengiamas.

Viduriavimas (diarėja) tai tuštinimosi sutrikimas, kuriam būdingas dažnas (daugiau nei 3 kartus per dieną) tuštinimasis skystomis, vandeningomis išmatomis. Viduriavimas - tai būklė, kai tuštinamasi dažniau nei įprasta, o išmatos - skystos konsistencijos, vandeningos. Viduriavimas gali būti ūminis (prasideda staiga ir tęsiasi iki kelių savaičių) arba lėtinis (kai viduriavimo trukmė daugiau kaip 2 savaitės). Vaikams dažniausiai pasitaiko ūminis viduriavimas.

Mažyliams dažnai kyla virškinimo bėdų. Juk jų virškinamasis traktas dar vystosi, ir šis procesas ne visada būna sklandus. Taigi viduriavimas - vienas labiausiai paplitusių sutrikimų. Tačiau nereikėtų manyti, jog jis - visiškai nereikšmingas. Viduriavimas gali prasidėti dėl įvairių priežasčių, ir bet kuriuo atveju jis visada kelia vienokias ar kitokias rizikas.

Viduriavimo priežastys

Dažniausia viduriavimo priežastis - infekcija, kurią sukelia virusai. Rečiau infekcinės kilmės viduriavimą sukelia bakterijos, pirmuonys, kirminai. Betarpiškas mažųjų bendravimas ir besiformuojantis imunitetas sudaro palankias sąlygas virusams patekti į organizmą, todėl maži vaikai gali viduriuoti gana dažnai.

Ūminio viduriavimo sukėlėjai yra įvairios žarnų infekcijos - virusai, bakterijos arba parazitai. Apie 80 proc. atvejų viduriavimą sukelia virusai, kurie, patekę į žmogaus virškinamąjį traktą, išskiria toksinus. Virusinės infekcijos dažniausiai pažeidžia plonąjį žarnyną. Vaikus dažniausiai kamuoja ūminis viduriavimas dėl rotavirusinės infekcijos.

Vaikų viduriavimo atsiradimo priežasčių yra daug - pagrindinės yra virusinės ir bakterinės infekcijos. Virusines infekcijas dažniausiai sukelia norovirusas arba rotavirusas. Norovirusas plinta per užterštą maistą, vandenį ir paviršius arba nuo virusu užsikrėtusių žmonių. O rotavirusinę infekciją sukelia rotavirusai. Šia infekcija dažniausiai suserga kūdikiai ir vaikai. Ja gali būti užsikrečiama oraliniu - fekaliniu būdu. Sunkų vaiko viduriavimą taip pat gali sukelti ir bakterinės infekcijos, pavyzdžiui šigelės - ši bakterija gali būti perduodama per rankas, vandenį ar maisto produktus.

Kita dažna vaiko viduriavimo priežastis gali būti helmintozė (parazitų infekcija). Parazitines infekcijas sukelia parazitai, tokie kaip Giardia lamblia arba kriptosporidijos, dažnai perduodamos per užterštą vandenį, maistą arba per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu žmogumi.

Vaikų ir kūdikių viduriavimas gali būti ir neinfekcinis. Tokį viduriavimą gali sukelti daugybė priežasčių, pavyzdžiui, stresas, disbiozė, prasta mityba, neprinokusių daržovių ir vaisių vartojimas, laktozės netoleravimas, dirgliosios žarnos sindromas, celiakija (glitimo netoleravimas), uždegiminės žarnyno ligos, pavyzdžiui, opinis kolitas (storosios žarnos gleivinės uždegimas) ar nepageidaujama reakcija į vaistą, kuomet sutrikdoma natūrali bakterijų pusiausvyrą žarnyne.

Be to, žarnyno funkcijos sutrikimas ir viduriavimas gali atsirasti dėl mitybos pasikeitimo. Pavyzdžiui, jei žindymo metu, teko mamos pieną pakeisti mišiniu. Toks dietos pasikeitimas gali sukelti viduriavimą, tačiau tai laikina ir praeina pakankamai greitai. Paprastai pakanka kelių dienų. Kitas galimas variantas - naujų produktų ir papildomo maisto įvedimas. Tačiau šiuo atveju viduriavimas gali būti arba natūrali reakcija į naujus produktus arba alerginė reakcija. Tad reikia atkreipti dėmesį ar viduriavimas vartojant tam tikrus maisto produktus nesikartoja.

Vyresniems vaikams viduriavimas gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui, suvalgius daug netinkamo maisto. Viduriavimas gali pasireikšti jei vaikas suvalgė daug saldumynų, kepto ar riebaus maisto. Tokiu atveju viduriavimas dažniausiai greitai praeina ir nereikalauja specialaus gydymo. Tačiau stebėti vaiko būklę būtina, kad išvengti dehidratacijos.

Vaikučio viduriavimą mamos bando aiškinti tuo, kad dygsta naujas dantukas, vaikas persivalgė arba suvalgė kažką netinkamo, tačiau dažniausiai vaikų viduriavimo priežastys būna infekcinės.

Virškinimo sistemoje gausu nervinių ląstelių, todėl tiek suaugusiojo, tiek vaiko emocinė būsena turi įtakos žarnyno veiklai. Vaikas, kuris dėl įvairių priežasčių, - patyčių, adaptacijos sunkumų, draugų nebuvimo, neparuoštų pamokų ir pan., - nenori eiti į mokyklą ar darželį, patiria stresą, nerimą. Dėl to gali pagreitėti žarnyno peristaltika, pasireikšti viduriavimas. Tokiu atveju pirmiausia reikia pašalinti priežastį, išsiaiškinti, kodėl vaikas tampa nerimastingas, kas darželyje ar mokykloje jam kelia įtampą.

Suviduriuoti galima užvalgius netinkamo maisto, ypač tai aktualu kelionėje. Pavojus daug didesnis, jei keliaujama į Azijos, Afrikos šalis. Viduriavimą gali sukelti ir stresas bei įtampa. Lėtinis viduriavimas dažnai būna kitų ligų simptomas, o nuo ūminio viduriavimo niekas nėra apsaugotas. Dažniausios viduriavimo priežastys - virusai, bakterijos, toksinai.

Simptomai

Viduriavimo simptomai gali būti skirtingi, priklausomai nuo viduriavimo priežasties, tačiau dažniausiai pasireiškiantys simptomai yra šie:

  • Viduriavimas kas 2 valandas ar dažniau
  • Vandeningos išmatos
  • Bendras negalavimas ir silpnumas
  • Pykinimas
  • Pilvo skausmai
  • Apetito praradimas
  • Kraujas išmatose
  • Karščiavimas
  • Irzlumas
  • Pilvo pūtimas

Mažyliui gali pakilti temperatūra, pūsti pilvuką, atsiranda diegliai, pykina, vaikas gali vemti. Labai dažnai kartu gali pakilti temperatūra, pasireikšti pilvo pūtimas, diegliai, pykinimas, vėmimas, galvos skausmas ar neramumas.

Vaikams, sergantiems rotavirusine infekcija, būdingi simptomai ir požymiai yra vėmimas, viduriavimas be kraujo priemaišos, karščiavimas. Sunkiais atvejais gali išsivystyti dehidratacija, traukuliai, pacientas gali net mirti.

Kada kreiptis į gydytoją?

Vaikams, ypač mažiems, viduriavimas gali sukelti dehidrataciją. Tad pasitarkite su gydytoju, jei jūsų vaikas viduriuoja ilgiau nei 24 valandas ir būklė negerėja, arba jei jūsų vaikui pasireiškia dehidratacijos požymių. Taip pat kreiptis į gydytoją reikėtų jei vaikas stipriai karščiuoja (temperatūra aukštesnė nei 38,5 ° C), jei vaikas gausiai vemia, jei išmatos juodos spalvos arba jei pastebėjote, kad išmatose yra kraujo. Taip pat jei vaikas atrodo vangus, mieguistas ar irzlus.

Į medikus tenka kreiptis, jei pakyla aukšta kūno temperatūra, kankina stiprūs skausmai, jei išmatose yra kraujo, vaikas ar suaugusysis viduriuoja labai dažnai (daugiau nei 15-20 kartų per dieną). Taip pat - kai vaikas viduriuoja trunka ilgiau nei 2 dienas, o suaugusysis ilgiau nei 5 dienas. Tai vadinamieji aliarmo simptomai. Jei viduriuojančio vaiko išmatose pastebite gleivių ar kraujo, skubiai kreipkitės į gydytoją. Jeigu po dviejų dienų būklė nepagerėja, patariama kreiptis į gydytoją.

Viduriavimo gydymas

Gydant viduriavimą pirmiausia reikia atkurti jo metu netektų skysčių balansą ir, be abejo, pašalinti jį sukėlusią priežastį. Pašalink priežastį - pasitrauks liga. Taip gydymo esmę apibūdino dar Hipokratas. Tad ir viduriuojant svarbu nustatyti priežastį.

Vaikų viduriavimas turi būti gydomas kiek kitaip, nei suaugusiųjų, kadangi vaikams vartoti viduriavimą stabdančių preparatų, tokių kaip Loperamide ar Imodium, nerekomenduojama. Tačiau vaikui nuo viduriavimo galima duoti Catidral. Šie milteliai naudojami esant ūminiam ar lėtiniam viduriavimui ir su virškinamojo trakto ligomis susijusiems skausmingiems simptomams sumažinti. Diosmektitas esantis preparato sudėtyje naudingas esant viduriavimui, o elektrolitai ir gliukozė padeda išvengti dehidratacijos. Vyresniems kaip 2 metų vaikams per pirmąsias tris dienas galima vartoti iki 4 paketėlių per parą. Toliau reikia naudoti perpus mažesnę dozę tol, kol viduriavimas visiškai išnyks. Catidral negalima naudoti ilgiau nei penkias dienas iš eilės.

Rehidratacija

Pagrindinė viduriavimo komplikacija yra dehidratacija. Kūnas netenka daug skysčių kartu su vandeningomis išmatomis. Tuomet sutrinka elektrolitų bei vandens pusiausvyra. Tad svarbiausia viduriavimo gydymo dalis yra dehidratacijos prevencija. Labai svarbu, kad vaikas gertų pakankamai skysčių. Tai gali būti vanduo arba specialūs rehidratacijos tirpalai. Dauguma vaikų, sergančių viduriavimu, sėkmingai gydomi skysčiais, duodamais per burną. Lašinės skysčių infuzijos skiriamos tik tuo atveju, jei vaikas visiškai negeria, daug vemia arba pasireiškia stipri dehidratacija.

Jei vaikas ne tik viduriuoja, bet ir vemia ir dėl to bijo gerti skysčius, tuomet reikia girdyti jį pamažu. Iš pradžių skysčių reikia duoti mažais kiekiais, bet dažnai. Galite kas 5 minutes duoti po vieną arbatinį šaukštelį. Jei vaikas nevemia, kiekį palaipsniui galima didinti.

Tinkama dieta

Be skysčių būtina ir tinkama mityba. Speciali dieta gali sumažinti virškinamojo trakto apkrovą. Maitinti vaiką reikėtų dažnai, tačiau mažomis porcijomis. Tačiau jei veikas visiškai neturi apetito, nereikia jo versti valgyti. Šiuo atveju svarbiau palaikyti tinkamą skysčių ir elektrolitų balansą. Valgyti galima virtas daržoves ir vaisius, džiovintus vaisius, sriubas, įvairias košes (ryžiai, soros, grikiai), vaisių ir daržovių tyres (obuolių ir kitos) bei džiuvesėlius, o gerti galima kompotus, negazuotą mineralinį vandenį bei sultinius iš liesos mėsos, žuvies ir daržovių.

Rekomenduojama apriboti maisto produktus, kurie dirgina žarnyno gleivinę, skatina motoriką, rūgimo ir dujų susidarymo procesus. Tai rūkyta mėsa, marinatai, marinuoti agurkai, riebus maistas, keptas maistas, prieskoniai, druska, gazuoti gėrimai, šokoladas.

Probiotikai

Probiotikai - skiriami žarnyno mikroflorai normalizuoti po to, kai jos veiklą sutrikdo bakterijos, virusai ar toksinai. Jie taip pat gali padėti sumažinti infekcinio viduriavimo trukmę ir sunkumą. Vaikui viduriuojant, visada svarbu atkurti žarnyno bakterijų balansą. Tokiu atveju gali pagelbėti probiotikai. Probiotikai - tai gerieji mikroorganizmai, kurie sudaro naudingą žarnyno mikrofloros dalį. Saccharomyces boulardii nepakeičia natūralios žarnyno mikrobiotos, bet padeda ją atstatyti.

Gydant įvairios kilmės ūminį viduriavimą skiriami probiotikai. Vienas iš nebakterinių probiotikų yra mieliagrybis Saccharomyces bоulardii. Jis pasižymi stipriu antimikrobiniu poveikiu dėl gebėjimo surišti ir pašalinti žalingus mikroorganizmus ir jų toksinus. Skrandžio rūgštis Saccharomyces bоulardii mieliagrybių neveikia, ir jie išlieka gyvybingi visose virškinimo sistemos dalyse. Be to, šis mieliagrybis yra natūraliai atsparus antibiotikams, taigi idealiai tinka vartoti kartu.

Enterol 250 mg milteliai geriamajai suspensijai. Ūminio viduriavimo pagalbiniam gydymui. Enterol vartojamas kartu su kitais vaistais nuo viduriavimo. Jeigu per 2 dienas Jūsų savijauta nepagerėjo arba net pablogėjo (išmatose būna kraujo pėdsakų ar pakyla temperatūra), kreipkitės į gydytoją. Enterol 250 mg milteliai geriamajai suspensijai. Suaugusiesiems ir vyresniems nei 2 metų amžiaus vaikams rekomenduojama dozė yra 1 paketėlis arba 1 kapsulė vartojama vieną arba du kartus per parą. Paros dozė yra 1 2 paketėliai arba kapsulės. Vartojimo metodas. Paketėlio turinį supilti į nedidelį kiekį vandens ar saldinto gėrimo, sumaišyti ir išgerti. Miltelius taip pat galima maišyti su maistu. Kapsules nuryti užgeriant gurkšniu vandens arba atidarytos kapsulės turinį supilti į nedidelį kiekį saldinto gėrimo arba į maistą. Mažiems (iki 6 metų) vaikams kapsulių negirdyti, kad vaikas neužspringtų, bet jas atidarius turinį supilti į gėrimą ar maistą. Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai. Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Jeigu įtariate, kad Jums pasireiškė šalutinis poveikis, apie jį praneškite savo gydytojui, vaistininkui ar Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos el.

Kaip išvengti viduriavimo?

Laikydamiesi tam tikrų taisyklių, galite sumažinti vaiko viduriavimo tikimybę:

  • Higiena. Svarbu išmokyti vaiką visada nusiplauti rankas prieš valgį, po tualeto, grįžus iš lauko ar po žaidimų su kitais vaikais. Kadangi nešvarios rankos yra pagrindinė priežastis, kodėl virusai ir kenksmingos bakterijos patenka į skrandį. Tad pasirūpinkite, kad vaikas negraužtų nagų, nečiulptų pirštų ir neliestų maisto nešvariomis rankomis.
  • Nuplaukite vaisius ir daržoves prieš pat valgydami. Iš anksto nuplautas daržoves ir vaisius reikia laikyti uždarame inde, tačiau prieš duodami vaikui geriau juos nuplaukite dar kartą, po tekančiu vandeniu.
  • Indų švara. Kruopščiai plaukite visus virtuvės reikmenis ir naudokite atskirus peilius bei pjaustymo lenteles mėsai, žuviai, daržovėms ir duonai. Maisto gaminimo zona taip pat visada turi būti švari.
  • Įsitikinkite, kad maistas šviežias. Niekada neduokite vaikui maisto produktų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs ar jei jie atrodo įtartinai. Be to, svarbu duoti vaikui tik termiškai apdorotus maisto produktus.
  • Bendravimas su gyvūnais. Vaikas turėtų žinoti, kad glostyti katę ar šunį gatvėje nėra saugu, o po to reikia būtinai tinkamai nusiplauti rankas. Be to, įrenkite naminių gyvūnėlių maitinimo vietą toliau nuo šeimos stalo.

Gera higiena gali padėti išvengti infekcinių viduriavimų. Visada plaukite rankas ir mokykite to savo vaikus, ypač kai buvo pasinaudota tualetu (ar pakeitus sauskelnes), prieš valgį, vaikui grįžus iš lauko, vaikui žaidus su gyvūnais, nes net ir sveiki gyvūnai gali būti pavojingų virusų ar bakterijų nešiotojais. Visada gerai nuplaukite vaisius ir daržoves.

Vakcina nuo rotavirusų yra veiksmingiausias būdas išvengti rotavirusinio gastroenterito. Bendrosios higienos priemonės (pvz., dažnas rankų plovimas muilu pakeitus sauskelnes arba po kontakto su vemiančiu vaiku, sauskelnių keitimas toliau nuo maisto ruošimo vietos, vandens valymas ir kt.) gali padėti sumažinti virusų, sukeliančių gastroenteritą, plitimą.

Amerikos pediatrijos akademijos infekcinių ligų komitetas pateikia rekomendacijas, kada viduriuojantys vaikai gali lankyti darželį, mokyklą:

  • kūdikiai privalo tuštintis į sauskelnes;
  • vaikas, mokantis naudotis tualetu;
  • tuštinimosi dažnis ne dažnesnis kaip 2 kartus, palyginti su sveiko vaiko tuštinimosi dažniu.

Viduriuojantys vaikai turėtų vengti plaukimo ir kitos su vandeniu susijusios veiklos. Nacionalinis sveikatos ir priežiūros kokybės institutas rekomenduoja, kad vaikai neturėtų plaukioti baseinuose ateinančias 2 savaites nuo paskutinio viduriavimo epizodo. Vaikai ligoninėse turėtų būti sugrupuoti pagal galimus ūminių gastroenteritų sukėlėjus arba klinikinius sindromus; taip galima sumažinti antrinį virusinių gastroenterito sukėlėjų perdavimą.

Išmatų charakteristika ir patologijos žarnyne lokalizacija

Išmatų charakteristika Plonasis žarnynas Storasis žarnynas
Išvaizda Vandeningos Gleivingos ir / ar kraujingos
Tūris Didelis Mažas
Dažnis Padidėjęs Labai padidėjęs
Kraujas Gali būti, bet niekada akimi nematomas Dažniausiai kraujingos
pH <5,5 >5,5
Leukocitai <5/regėjimo lauke Dažniausiai >10/regėjimo lauke
Serumo leukocitai Norma Galima leukocitozė
Mikroorganizmai Virusai: Rotavirusai Adenovirusai Astrovirusai Noravirusai Kalicivirusai Invazinės bakterijos: Esherichia coli Shigella Salmonella Campylobacter Yersinia Aeromonas Plesiomonas
Parazitai Giardia Cryptosporidium Entamoeba

žymės: #Vaiku #Vaikui

Panašus: