Surasti žmogų, su kuriuo nugyventum visą gyvenimą, nėra paprasta, tą rodo ir liūdna skyrybų statistika. Tačiau žmonės nepasiduoda ir kuria antrą, trečią šeimą. Nors pirmakarčių nuotakų amžius Vakarų šalyse jau perkopė 25-erius metus, o ir vestuvės atšokamos neretai jau pagyvenus kartu, visgi santuoka nemažai daliai žmonių tampa išbandymu.
Pirmiausia daugelis kuria šeimą, planuodami susilaukti vaikų ir kartu juos auginti. Tad vos pradėjus įsijausti į sutuoktinio vaidmenį, staiga atsiranda dar sudėtingesni - mamos ir tėčio vaidmenys. Daugelis porų neleis sumeluoti, kad vaikai iš tiesų yra išbandymas santykiams.
Kalifornijos universiteto mokslininkai, palyginę susituokusių porų su vaikais ir be vaikų laimės rodiklius, nustatė, kad porose su vaikais, laimės yra perpus mažiau. Jei nėštumas neplanuotas - skirtumas dar didesnis. Psichologai aiškina, kad dviejų žmonių santykius supurto staiga atsiradusi milžiniška atsakomybė už bejėgį žmogų, nuovargis dėl bemiegių naktų, naujų darbų pasiskirstymas.
Jei partneriai sugeba šį laikotarpį pergyventi kartu, palaikydami vienas kitą ir padėdami vienas kitam, tuomet šis išbandymas ilgainiui sutvirtina santykius, pakelia juos į aukštesnį lygį. Kiti žmonės prie altoriaus žengia tiesiog per anksti, nepasiryžę tokiam rimtam įsipareigojimui, atsakomybei už kitą žmogų ir santykių puoselėjimą. Gal dar norisi palakstyti su draugais, paflirtuoti, ignoruoti buities darbus, nenešti pinigų į šeimos biudžetą ir t.t.
Socialinė pedagogė Carуl Rusbult pastebi, kad jaunos poros dažnai pykstasi, ginasi arba puola, nepriklausomybę painioja su pasipūtimu. Bijodami prarasti kito žmogaus meilę, jie ima riboti jo laisvę, griebiasi manipuliacijų. Kitaip tariant, elgiasi vaikiškai.
Pakartotinės santuokos
Santykių ekspertė Jekaterina Ignatova pastebi, kad dažniausiai pakartotinai tuokiasi arba naivūs žmonės, kurie yra įsitikinę, kad pirma sąjunga subyrėjo tik dėl partnerio kaltės, arba tie, kurie po pirmos nesėkmės sugebėjo padaryti išvadas. Bet kuriuo atveju antroji santuoka įmanoma tik tada, kai noras turėti kokybiškus santykius pranoksta galimai pasikartosiančios nesėkmės baimę. Specialistė pastebi, kad į antrą santuoką ateiname geriau suprasdami savo troškimus, realiau vertindami situaciją, nebeturime rožinių iliuzijų, kad kitas žmogus turi padaryti mus laimingus.
Taip pat jau suvokiame, kad pasaulis nėra idealus ir visi žmonės kartais klysta, būna blogos nuotaikos, patiria nesėkmių. Antrosios santuokos sėkme tikima ir todėl, kad dažnai antroji būna skirta nebe vaikams, bet partneriui. Kitaip tariant, pirmoji kuriama siekiant susilaukti vaikų ir juos išleisti į gyvenimą. Ėmęsi šio atsakingo darbo, sutuoktiniai neretai pamiršta vienas kitą.
Kai partneriai virsta vien tik tėvais, santykiai išsikvepia, ir pirmiausia juose išnyksta seksas. JAV statistikos duomenimis, būtent sekso trūkumas yra viena iš penkių dažniausių skyrybų priežasčių. Antroji vėlesnė santuoka gali būti skirta dviem vienas kitą mylintiems žmonėms, ypač jei tuokiamasi vyresniame amžiuje.
Nors gyvas posakis - trečias kartas nemeluoja, kalbant apie santuokinį gyvenimą, tai ne visuomet yra tiesa. JAV statistikos duomenimis net 74 % trečią kartą susituokusių žmonių išsiskiria. Santykių ekspertai mano, kad toks didelis skyrybų skaičius yra todėl, kad žmogus santykiuose tampa vartotojiškas. Baimę skirtis ir pradėti iš naujo jis jau nugalėjo per pirmąsias ir antrąsias skyrybas, todėl gana lengva ranka gali pasirašyti ir trečiuosius ištuokos dokumentus su jam neįtikusiu partneriu.
Vis dėlto psichologai pataria į trečius rimtus santykius besileidžiančiam žmogui gerai išanalizuoti save, palyginti savo mąstymą ir elgesį pirmosiose dvejose santuokose ir tvirtai įsivardyti, kaip ir kodėl jos sugriuvo. Verta atminti, kad į vis tolesnę santuoką keliaujame su per metus kraunamu „bagažu“ - vaikais, buvusiomis žmonomis, artimais tapusiais giminaičiais, finansiniais įsipareigojimais.
Gana sudėtinga laviruoti tarp tiek atsakomybių, be to, ir visuomenės požiūris į trečią ar ketvirtą kartą šeimą kuriantį žmogų nėra teigiamas. Beje, įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad vyrams ypač naudinga vesti vyresniame amžiuje (55-60 m) - vyrai, kurie turi rūpestingas žmonas, gyvena ilgiau ir kokybiškiau.
Kiekviena santuoka turi savo tikslą. Šeima yra kontraktas tarp dviejų suaugusių žmonių, kurio sąlygose yra vienokia ar kitokia bendrystė. Kinta pasaulis, kinta ir žmonių požiūriai į šeimą, santuoką.
Jau renkamasi ne vien tik iš tradicinės šeimos galimybės, renkamasi būti santuokoje ir gyventi atskirai, gyventi kartu, bet nebūti santuokoje ir taip toliau. Hedonistinė visuomenė nelinkusi kentėti ir metų metais nešti santuokos jungą, renkamasi nutraukti santuoką ir keliauti toliau.
Santuoka yra pastangos dirbti vieningai, bendrystėje ir laikytis susitarimų. Susitarimai apima ne tik buitinius, finansinius ar socialinius aspektus, tai ir seksualinis gyvenimas, bendras laisvalaikis, bendri interesai. Susiėjus į santuoką labai skirtingiems žmonėms labai sunku suderinti savo ir kito poreikius.
Vartotojiška visuomenė nori kokybiškų prekių, paslaugų ir nenori dėti daug pastangų, kad tai turėtų. Lengvesnis kelias - pabandyti, nepatikus ir netikus - keisti. Šis daugiasantuokinis fenomenas atspindi tik tai, kad individas nenori ar negali dėti pastangų santuokos gerinimui, o renkasi kelią ją keisti.
Po kelias santuokas turi drąsūs žmonės, nes nutraukti santuoką ir kurti naują yra iššūkis ne tik pačiam žmogui, bet ir visai šeimai, giminei plačiąja prasme. Tolerancijos ribos plečiasi ir čia. Nepavykus bandoma dar ir dar kartą arba kategoriškai atsisakoma tokios minties.
Dažniausias jausmas, lydintis santuoką yra meilė. Šioji yra efemeriška ir linkusi praeiti taip kaip ir atėjusi. Yra žmonių, kurie sau įsikalę į galvas, kad santuokoje privalo būti meilė, nusivilia šiai praėjus ar išsivadėjus jos intensyvumui.
Žmonėms reikia bendrumo, saugumo santuokos institucijoje ir jie vardan to jas kuria ir vėl griauna. Vienatvė daugeliui labai nekomfortiška būsena, vardan jos galima susidėti, kad ir su velniu. Antrą, trečią santuoką kuriantiems žmonėms tenka susidurti su abejonėmis, ar iš viso verta eiti į santuoką, nes patirtis rodo, kad bendri kontraktai lūžta, pažadų, įsipareigojimų nesilaikoma ir meilė, draugystė yra laikini jausmai.
Tikėjimas ir viltis, kad sekantį kartą ir su kitu bus geriau laimi. Išsiskiria jau susvetimėję žmonės. Kaip jie bendraus toliau, priklausys kaip jiems pavyks išeiti iš santuokos. Taikiai, šaltai išsiskyrę sutuoktiniai tokį bendravimo toną tęs ir toliau, kariavusios šalys kariaus ir toliau, bet gal tik šaltąjį karą.
Situaciją keičia, santuokoje atsiradę vaikai, jie dažnai ir būna tais taškais, dėl kurių ir pykstasi, ir taikosi buvę sutuoktiniai. Santuoka buvo sukurta religinės priespaudos laikais. Idėja praleisti visą gyvenimą su vienu žmogumi buvo pakeliama tik todėl, kad žmonės gyvendavo maždaug iki 40-ųjų savo gyvenimo metų.
Greitos vedybos
Amerikiečių modelis ir aktorė Emily Ratajkowski (26 m.) socialiniame tinkle nustebino gerbėjus paskelbusi apie santuoką vos po kelių savaičių draugystės su filmų prodiuseriu ir taip pat aktoriumi Sebastianu Bearu-McClardu (31 m.).Greitos vedybos - ne naujas reiškinys ir Lietuvoje. Šįmet sausio 26-ąją aktorius ir režisierius Ramūnas Rudokas (49 m.) vedė manekenę Justiną Žeimytę (21 m.), dėl kurios staiga pametė galvą ir tik prieš du mėnesius iki vestuvių paliko buvusią mylimąją, šokėją Kateriną Voropaj (31 m.) su jųdviejų sūnumi Rojumi (2 m.).
Žinomas vyras viename leidinyje pasakojo, kad jie su būsima žmona nenorėjo ilgai laukti, todėl nuvykę į Santuokų rūmus pasirinko artimiausią vestuvių datą, kokią tik buvo galima. Anot jo, tuoktis reikia iškart, kol dar viskas aišku. Esą kam laukti metų metus ir tuoktis tada, kai jau viskas aišku. Nors R.Rudokui ši santuoka - antroji, bet iki tol mylėtų moterų, kurių jis nenusivedė į santuokų rūmus, buvo nemažai. Pirmąkart jis vedė prieš 25 metus, o išsiskyrė po 5 vedybinio gyvenimo metų. Tačiau aktorius pripažino, kad iš antrosios santuokos tikisi visai kitos kokybės. Kaip seksis skubotai vedus, paaiškės laikui bėgant.
Žinomos aktorės Vaidos Lisikaitės (30 m.) ir modelio Liutauro Mažrimo (20 m.) santuoka skaičiuoja dar tiktai šeštą mėnesį. 2017 metų spalį pora žengė į Vilniaus santuokų rūmus po keturių mėnesių draugystės. Juodu vienas kitą pastebėjo lygiai prieš metus sostinėje vykusioje Vyrų mados savaitėje.
Po renginio aktorė susirado modelį socialiniame tinkle ir pakvietė susidraugauti. Bet Liutauras tik po poros mėnesių parašė Vaidai žinutę, kurioje prisipažino sapnavęs, kad juodu eina prie altoriaus. Nuo to karto juodu pradėjo susitikinėti. Ir vos nuėjusi į pirmąją pasimatymą Vaida sutiko tekėti. Moteris nebenorėjo nieko svarstyti, nes visi geriausi dalykai, kurie jai nutikdavo, būdavo priimti daug nesvarstant.
Tad ir dėl vestuvių V.Lisikaitė neketino ilgai sukti galvos, nes visada laukė antrosios pusės, kuri būtų panaši į ją. Dešimt metų jaunesnis modelis aktorei nekėlė abejonių - ji kaip tik tuo metu jautė, kad sutiko būsimą savo vyrą. Pačios vestuvių ceremonijos pora nesureikšmino ir santuokai pasirinko paprastą savaitės dieną - antradienį. Nuotaka pasipuošė ne tradicine balta vestuvine suknele, o kuklia juoda, jaunikis - baltais marškiniais, juodomis kelnėmis.
Užuot kėlusi puotą pora savo vestuves atšventė tik su artimaisiais, netgi ne visi draugai tai žinojo. Humoro laidoje besifilmavusi, vaidmenis teatre, kine ir televizijos serialuose kūrusi V.Lisikaitė, po vedybų pasirinkusi Mažrimės pavardę, kartu su sutuoktiniu po vestuvių pradėjo naują gyvenimo etapą - jaunavedžiai bando kurtis nebe Lietuvoje.
„Nebėra aistros, aš nenoriu to daryti, ką dariau anksčiau. Vaidinti serialuose nebematau prasmės, nebejaučiu įkvėpimo. Neseniai Vaida prasitarė, kad gyvena ten, kur šilta, tačiau kurtis su Liutauru dar nebaigė. R.Mačiulis jau buvo kartą išsiskyręs ir turi du vaikus iš pirmų vedybų. Alesiai šios vedybos jau buvo trečios. Tačiau jie tvirtai tikėjo, kad galima rasti tikrus jausmus. 2014 metų vasarį R.Mačiulis Vilniaus rotušėje vykusiame labdaros renginyje - Vienos pokylyje atsitiktinai susipažino su Alesia. Nuo to laiko juodu pradėjo susitikinėti ir netrukus suprato esantys vienas kitam skirti.
Romualdas tikino, kad jeigu ne popierizmas, nes iš Baltarusijos kilusi mylimoji norėjo tuoktis Minske, jų santuoka būtų įteisinta ir dar anksčiau. Po vedybų R.Mačiulis svarstė, kad daug žmonių pražiopso savo laimę - Lietuvoje daug tokių neryžtingų vyrų, kurie dvejoja, o paskui praradę gailisi. Tačiau jis - tikrai ne iš tokių.
Romualdą santuoka išlaisvino būti savimi. Būnant su Alesia jam nereikia apsimesti kuo nors kitu. Pora nė karto nepasigailėjo, kad neskyrė daugiau laiko vienas kitam pažinti iki vestuvių. Juk kartais žmonės pragyvena ilgą laiką, bet taip ir nepažįsta vienas kito.
Tačiau R.Mačiulis įspėjo, kad skubi santuoka - tikrai ne visiems. Ji tinka tik tiems, kurie pasiryžę prisiimti atsakomybę už savo sprendimus. Daugelis tarpusavyje susijusių veiksnių prisidėjo prie to, jog daugelyje vakarų šalių XX amžiaus antrojoje pusėje padaugėjo skyrybų. Santuokų tendencija baigtis skyrybomis yra vienas iš didžiausių pokyčių Amerikos visuomenėje nuo 1950 metų.
Skyrybų statistika Lietuvoje
Lietuvos statistikos duomenys rodo, kad nuo XX a. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 1945 m. iš viso Lietuvoje išsiskyrė 35 poros (0,2 proc. palyginti su visomis tais metais registruotomis santuokomis); 1950 m. išsituokė 625 poros; 1977 metais - išsiskyrė 10 298 poros. Tai rodo, jog šeima pradėjo darytis nebe tokia tvirta. Lietuvoje nuo 1980 metų ištuokų rodikliai nors yra gana stabilūs, bet ir toliau išlieka aukšti: pastaraisiais metais kasmet išsituokia apie 11 tūkst. porų. Tai sudaro apie pusę sudaromų santuokų. 2012 metų duomenimis 100 santuokų teko 50 ištuokų.
Šiuo metu santuokos institutui kur kas mažesnę įtaką daro religija, vyksta taip vadinama santuokos desekralizacija. Santuoka tapo individualiu pasirinkimu, nebe įsipareigojimu prieš Dievą. Šie sociokultūriniai veiksniai įtakojo skyrybų įstatymų liberalizavimą. Priėmus lengvesnius skyrybų įstatymus, padaugėjo ir pačių skyrybų. Be to, šie įstatymai savotiškai reiškė, jog skyrybos yra normalu. Tokiu būdu skyrybos tapo socialiai labiau priimtinos. Skyrybų liberalizavimas ankstyvais 70-aisiais žadėjo laimingesnes ir geresnes santuokas.
Kuomet individualizmas eina kartu su atpildo ideologija, ypač seksualinio ir psichologinio, kuomet žmonės yra skatinami būti „laimingais“ ir „realizavusiais save“, sutuoktinių suvokimas apie santuoką pakinta. Iš santuokos pradėta tikėtis ir reikalauti daugiau asmeninio atpildo. Santuoka grindžiama ne ekonomine, socialine nauda, o emociniu pagrindu, jausmais, savitarpio palaikymu.
Žvelgiant į Lietuvos istorinę situaciją, dar visai neseniai XIX a. pabaigoje - XX a. viduryje, vedus, jaunavedžiai patirdavo tuos socialinės padėties pokyčius, kurie nesukūrusiems šeimos būdavo nepasiekiami. Kuomet santuoka prarado savo visuomeninį ir institucinį charakterį, ji tapo populiari dėl to, jog yra vertinama kaip ypatingas santykis, stipriai privatus dvasinis ryšys, apimantis seksualinę ištikimybę, romantinę meilę, emocinį intymumą ir bendrumą.
Tačiau vertybės, kurios suteikė santuokai didelį emocinį svorį žmonių gyvenime, turi tendenciją pakirsti santuokos, kaip instituto stabilumą, nors jos ir padidino pasitenkinimą santuoka, kaip santykiais. Laisvas santuokinio partnerio pasirinkimas tuo pačiu suteikė iliuziją, jog niekas nebėra svarbu, išskyrus santuokinę laimę. Lyg ir nurodant į tai, jog santuoka turi baigtis, laimei pasibaigus.
Kartu su aukščiau išvardintais veiksniais, individai išvystė žemesnį tolerancijos slenkstį, kuomet santuoka neatitinka jų lūkesčių dėl asmeninės realizacijos. Dabartiniai sutuoktiniai mažiau toleruoja santuokos iššūkius bei yra mažiau pasiryžę aukotis, kai to reikia.
Šiais laikais skiriamasi žymiai greičiau, nei tai būdavo anksčiau dėl to, kad skyrybos yra priimtinas veiksmas ir dėl to, jog iš santuokos kartais tikimasi nerealių dalykų. Tai susiję su dar vienu veiksniu - sustiprėjusiu moters ekonominiu savarankiškumu ir socialiniu lygiateisiškumu.
Skyrybų statistika Lietuvoje
| Metai | Išsiskyrusių porų skaičius | Procentas nuo visų registruotų santuokų |
|---|---|---|
| 1945 | 35 | 0,2% |
| 1950 | 625 | - |
| 1977 | 10 298 | - |
| 2012 | - | 50 ištuokų 100 santuokų |
| Pastaraisiais metais | apie 11 tūkst. | apie pusę sudaromų santuokų |
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Neįtikėtina Statistikos Apžvalga: Vedusių ir Turinčių Vaikų Lietuvoje Tendencijos, Kurias Privalote Žinoti!
- „Vedęs ir turi vaikų“ aktorių gyvenimai: karjera, meilės istorijos ir kultūros įtaka
- Nepraleisk! Geriausi Filmai, Serialai, Sportas ir Muzika Vienoje Vietoje!
- Smurtaujantis vaikas darželyje: kaip atpažinti ir efektyviai padėti
- Vaiko Apklausa Tėvystės Nustatymui ir Ginčijimui: Ką Reikia Žinoti?