Šiemet Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena buvo surengta Lietuvos mokslų akademijos rūmuose, tad nieko nuostabaus, kad šventės dalyvius sveikino ir ištarmės žodį tarė Lietuvos MA prezidentas akad. prof. Valdemaras Razumas.
2013 m. kovo 19 d. Seimas ypatingos skubos tvarka pritarė nutarimui "Dėl Lietuvos mokslų akademijos prezidento patvirtinimo" (projektas Nr. XIIP-280), kuriuo, vadovaujantis Lietuvos mokslo akademijos statutu ir atsižvelgiant į Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinio susirinkimo 2013 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. Nutarimas priimtas už balsavus 96 ir susilaikius 1 Seimo nariui. Šis teisės aktas įsigalioja nuo 2013 m.
Šviesa turi nuostabią savybę įveikti tamsą. Galima tik pritarti Lietuvos MA prezidentui V. Razumui, kad net ir gūdžiausiais sovietiniais metais Lietuvos MA išliko lietuviška (ko neįmanoma pasakyti apie nė vienos kitos sąjunginės respublikos mokslų akademijas), joje visada buvo puoselėjamos lituanistikos tradicijos ir lietuviškumas. Vertėtų priminti, kad iš reorganizuoto Lituanistikos instituto išsirutuliavo trys humanitarinio profilio dabartiniai mokslo institutai: Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos bei Lietuvos istorijos.
Lietuvos Mokslų Akademijos Istorija
Sausio 16 d. sukako 70 metų, kai buvo įkurta Lietuvos Mokslų akademija. Pasaulio mokslo raidos chronologijoje - kukli sukaktis, tačiau mūsų tautai tikrai reikšminga.
XVII a. 1773 m. projektą įkurti Mokslininkų draugiją („Korpusą“) parengė Vilniaus universiteto rektorius, astronomijos profesorius Martynas Počobutas. Tačiau šis sumanymas dėl tuometinės sudėtingos politinės krašto padėties nebuvo įgyvendintas. Mokslų akademijos (MA), kaip aukščiausios Lietuvos mokslo ir kultūros įstaigos, idėją tautinio atgimimo metais gaivino Jonas Basanavičius, Jonas Šliūpas ir kiti mūsų šviesuoliai. Jų įkurta 1907 m.
Po pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje pradėjo atsikurti arba naujai steigtis mokslo įstaigos: 1919 m. savo darbą atnaujino Vilniaus universitetas; 1920 m. Kaune buvo įsteigti Aukštieji mokslo kursai, kurie po poros metų išaugo į Lietuvos universitetą. Šio profesūra ir ėmė kalbėti apie Mokslų akademijos subūrimo Lietuvoje būtinybę. 1928 m.
Žymiausieji Lietuvos inteligentijos atstovai Mokslų akademiją suprato kaip savarankišką mokslinių tyrimų bei mokslo organizacinį centrą. Pagal statuto projektą buvo numatyta, kad MA turės 3 skyrius su mokslo institutais. Akademiją sudarytų tikrieji nariai (tai akademikai), nariai korespondentai, nariai bendradarbiai ir garbės nariai. Net alga akademikams buvo numatyta - po 2000 litų per mėnesį, be to, po pusę atlyginimo šventųjų Kalėdų ir Velykų proga. Dėl lėšų stokos MA įsteigimas buvo atidėtas.
Prie šio sumanymo buvo dar sugrįžta 1933 m., tačiau realūs darbai prasidėjo tik po penkerių metų Lituanistikos instituto steigimu. Šiame darbe iniciatyviausi buvo istorikas Konstantinas Avižonis, lituanistas Petras Skardžius ir etnologas Jonas Balys. Jų parengtą Lituanistikos instituto statutą LR Vyriausybė patvirtino, o iškilmingas atidarymas įvyko 1939 m. Lietuvai atgavus Vilnių, Lituanistikos institutas buvo perkeltas į sostinę. Jam perduota Vrublevskių biblioteka, Lietuvos mokslo draugijos ir kitų draugijų archyvai, muziejai. Instituto darbuotojai 1940 m.
Oficialiai ši garbinga mokslo įstaiga pradėjo veikti 1941-ųjų metų sausio 16 d., deja, jau Lietuvai praradus nepriklausomybę. Pirmaisiais akademikais tapo literatūros istorikas Mykolas Biržiška, jo brolis kultūrologas Vaclovas Biržiška, ekonomistas Dzidas Budrys, istorikas Augustinas Janulaitis, gamtininkas Tadas Ivanauskas, hidrologas Steponas Kolupaila, medikas Vladas Kuzma, rašytojas Vincas Mickevičius-Krėvė, chemikas Juozas Matulis, poetas ir literatūrologas Vincas Mykolaitis-Putinas, chemikas Antanas Purėnas, ekonomistas Albinas Rimka, lituanistas Petras Skardžius.
Balandžio mėn.18 d. įvyko pirmasis tikrųjų narių susirinkimas, kuriame prezidentu slaptu balsavimu buvo išrinktas prof. Vincas Krėvė-Mickevičius, viceprezidentu - prof. Antanas Purėnas; generaliniais sekretoriais: Humanitarinių mokslų skyriaus - prof. Mykolas Biržiška, Socialinių ir ekonominių mokslų skyriaus - prof. Albinas Rimka, Gamtos mokslų, įskaitant matematiką ir technikos mokslus, skyriaus - prof.
Kartu prasidėjo labai svarbus darbas - mokslo įstaigų steigimas. Lituanistikos instituto padalinių pagrindu dar iki karo buvo įsteigti Lietuvių kalbos, Etnologijos, Lietuvos istorijos institutai. Naujai sukurtam Lietuvių literatūros institutui vadovavo Vincas Mykolaitis-Putinas. 1941 m. gegužės 28 d. MA prezidiumas nutarė įsteigti dar ir šiuos padalinius: Ekonomikos bei Lietuvos teisės ir ūkio istorijos institutus, o birželio 11 d. - Chemijos, Geologijos ir geografijos, Biologijos bei Eksperimentinės medicinos institutus.
Tačiau karas nutraukė visų šių gražių planų realizavimą. Vokiečių okupacijos metais Lietuvos mokslų akademija nebuvo uždaryta; jos nariais tapo žinomi mokslininkai geologas Juozas Dalinkevičius, istorikai Konstantinas Jablonskis ir Zenonas Ivinskis, ekonomistai Vladas Jurgutis ir Petras Šalčius, filosofas Stasys Šalkauskis, biologas Pranciškus Baltrus Šivickis, mechanikos profesorius Kazimieras Vasiliauskas ir kt. Tačiau represijos prieš Lietuvos šviesuomenę neaplenkė ir akademikų: į Štuthofo koncentracijos stovyklą buvo išvežtas Vladas Jurgutis. Dėl menko įstaigų finansavimo darbuotojų skaičius sumažėjo daugiau nei 2 kartus.
Sugrįžus sovietų valdžiai, vyriausybėje buvo priimtas nutarimas dėl LMA veiklos atnaujinimo; 1946 m. vasario mėn. 20-23 dienomis įvyko pirmoji atkuriamos organizacijos visuotinio susirinkimo sesija. Joje prezidentu išrinktas Juozas Matulis, kuris šias pareigas ėjo iki 1984 m., t.y. net 38 metus.
Žinoma, pokario metais Mokslų akademija plėtojosi jau pagal sovietinį modelį: mokslinė veikla griežtai reglamentuojama, mokslininkai ideologiškai spaudžiami. Ypač tai slėgė humanitarinius mokslus. Tačiau Akademijoje vis tik gebėjo reikštis pažangi mokslinė mintis… Buvo sukurta tokia MA struktūra: Chemijos ir cheminės technologijos, Biologijos, Geologijos ir geografijos, Eksperimentinės medicinos, Žemės ūkio, Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros, Lietuvos istorijos, Ekonomikos, Teisės institutai. 1948 m. dar įkurtas Technikos mokslų institutas, 1950 m.
Pradžia buvo nelengva: 1950 m. Mokslų akademijos struktūrose darbavosi tik 215 mokslinių darbuotojų, iš kurių mažiau nei 10 procentų turėjo mokslinius laipsnius. Sparčiausiai progresavo tikslieji ir kai kurie gamtos mokslai. Formavosi jų prioritetinės kryptys, palaipsniui buvo pasiekti moksliniai rezultatai, tapę plačiai žinomi bei įgiję netgi pasaulinį pripažinimą. Akademijos prezidiumui ir Puslaidininkių fizikos institutui sėkmingai vadovavo prof.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sugrįžta prie laisvajame pasaulyje plėtojamo Mokslų akademijos modelio. Akademikas - tai garbės vardas, įpareigojantis būti strateginės mokslo plėtros Lietuvoje ekspertu. Prezidentais buvo renkami biochemikas prof. Benediktas Juodka, fizikas prof. Zenonas Rokus Rudzikas,; dabar šiam garbingam mokslininkų sambūriui vadovauja biochemikas prof. Valdemaras Razumas.
Jono Razumo veikla
Jonas Razumas (g. 1929 m. sausio 16 d. 1954 m. 1960-1965 m. Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto pavaduotojas, pirmasis pavaduotojas. 1966-1975 m. komunalinio ūkio ministro pavaduotojas. 1975-1984 m. Kauno miesto vykdomojo komiteto pirmininkas, Laisvės alėjos pavertimo pėsčiųjų zona iniciatorius. 1984-1990 m. LTSR Komunalinio ūkio ministras. Nuo 1976 m. LKP CK narys. 1975-1990 m. LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas, 1980-1985 m. LTSR AT Prezidiumo narys. LTSR Komunalinio ūkio ministras1984 m.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Valdemaro Frankonio Gimimo Data: Atraskite Muzikos Legendos Paslaptis ir Neįtikėtiną Gyvenimą
- Valdemaro Frankonio Gyvenimo Istorija: Kerintys Faktai, Kurių Dar Nežinojote!
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Vaikų mitybos paslaptys: Elektroninė knyga ir efektyvūs patarimai tėvams
- Vienkartinė Išmoka Už Gimusį Vaiką Lietuvoje: Naujausi Pokyčiai Ir Svarbios Perspektyvos