Pykinimas ir vėmimas - dažnai pasitaikantis simptomas vaikams, o suaugusieji vemia, palyginti, rečiau. Vėmimo priežastys gali būti įvairios, jos dažnai priklauso ir nuo vaiko amžiaus. Vėmimas - tai apsauginė organizmo reakcija, padedanti pašalinti nuodingas medžiagas. Vėmimas, tai lyg siunčiamas pavojaus signalas ir būdas skrandžiui atsikratyti žalingo turinio.
Kodėl vaikas vemia?
Pasak R. Molotkovos, naujagimių ir kūdikių vėmimas gali būti grėsmingos būklės simptomas, todėl vemiantį mažylį visada būtina nuodugniai ištirti. Kūdikių, kaip ir vyresnių vaikų, vėmimą gali sukelti įvairios infekcijos. Dažniausia vaikų vėmimo priežastis - infekcinis gastroenteritas. Sergant šia liga vėmimas dažniausiai prasideda staiga ir praeina per parą. Infekciniam gastroenteritui būdingi ir kiti simptomai - pykinimas, viduriavimas, karščiavimas, pilvo skausmas.
Paaugliams vėmimą dažniausiai sukelia apsinuodijimas maistu ar cheminėmis medžiagomis (pavyzdžiui, alkoholiu), infekciniai žarnyno susirgimai. Vėmimą taip pat gali sukelti ūmus apendicitas ar kasos uždegimas. Kūdikiai ir vaikai vemia dažniau nei suaugusieji, nes jų virškinamojo trakto sistema jautresnė įvairiems maisto produktams bei dirgikliams. Jie yra jautresni apsinuodijimui maistu, todėl jiems reikėtų atidžiau ir atsakingiau rinktis maisto produktus.
Dažniausiai vėmimas yra vienas iš infekcijos simptomų: roto virusas, kokia nors bakterija, gastritas, žarnyno infekcijos ir kiti skrandžio sutrikimai. Neinfekcinės priežastys yra įvairios. Tai gali būti ir perkaitimas, ir permaitinimas, neteisingas maitinimas, stresas, kelionės. Tokia liga kaip angina taip pat gali prasidėti vėmimu. Vienas iš meningito simptomų yra vėmimas. Kūdikiai gali vemti pavalgę mišinukų.
Vyresni vaikai nulipę nuo supynių ar kelionėje automobiliu taip pat gali vemti − tai nėra liga, iš to yra išaugama. Vėmimas būna dėl ausyse esančių labirintų kanalų stimuliacijos. Prieš važiuojant su vaiku į ilgesnes keliones vertėtų pasirūpinti specialiais medikamentais. Vėmimas taip pat gali būti natūrali vaiko reakcija į ypač neskanius vaistus.
Pirmoji pagalba vaikui vemiant
Pastebėjus šiuos simptomus R. Molotkova pataria pasodinti vaiką (jeigu jis jau gali sėdėti) ir švariu vystyklu arba paklode pridengti kaklą ir krūtinę. Vieną kartą vėmęs kūdikis gali greitai vemti ir kitą kartą, todėl vėmusį vaiką reikėtų guldyti tik ant šono, jeigu vaikas gali sėdėti, jį vertėtų pasodinti, o vemiant prilaikyti galvą ir pečius. 2-4 minutes išsivėmusiam bet kurio amžiaus vaikui yra labai silpna, todėl jo nekalbinkite, nedarykite varginančių higienos procedūrų.
Vėmimui praėjus, vaiko burnytę patariama išvalyti vatos ar marlės tamponu (jei leidžiasi) ir duoti gurkšnį vandens, jei vaikas sugeba, po vėmimo paprašykite praskalauti burną kambario temperatūros virintu vandeniu. Kūdikio vėmimui kartojantis kelis kartus, dar prieš gydytojo apžiūrą jam duoti po 30-60 ml truputį pasaldinto natūralaus negazuoto mineralinio vandens. Rekomenduojama kas 20-30 min. Taip pat svarbu nepalikti vemiančių vaikų vienų.
Jei vaikui išsivėmus palengvėja, situacija nėra jau tokia ir bloga. Reikėtų vaiką paguldyti ant šono (kad netyčia nepaspringtų jei netikėtai vėl pradėtų vemti) ramioje vietoje ir nuolat stebėti. Vaiką reikėtų girdyti nedideliais kekiais skysčių, 6 valandas neduoti nieko valgyti. Vanduo turėtų būti nei karštas, nei šiltas − toks tik dar labiau stimuliuos vėmimą. Kambario temperatūros vanduo tinkamiausias. Jei vaiko sveikata negerėja, reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
Ką daryti, jei vaikas vemia ir viduriuoja?
Dažniausiai vaikai vemia ir viduriuoja dėl virusinių žarnyno ligų (rotavirusiniai, noravirusiniai, adenovirusiniai ir kitų virusų sukelti žarnyno uždegimai). Tačiau, kalbant apie pirmąją pagalbą ir apie tai ką daryti pirmiausia, jei vaikas staiga pradėjo vemti ar viduriuoti principas yra vienas ir esminis - pirmiausia reikia užtikrinti pakankamą skysčių ir druskų kiekį, kad vaiko būklė nesikomplikuotų ir jis nedehidratuotų. Skysčiai yra pati svarbiausia pirmosios pagalbos ir gydymo priemonė vemiant ir viduriuojant tiek vaikui, tiek suaugusiajam.
Tad pirmas dalykas pradėjus vaikui vemti ar viduriuoti girdome jį skysčiais ir būtinai užsirašome kiek vaikas skysčių išgėrė: imam lapą ir rašome, kiek kartų vaikas vėmė, viduriavo, karščiavo, kiek išgėrė skysčių, ar šlapinosi. Fiziologinis skysčių poreikis skaičiuojamas yra pagal vaiko svorį, šį skaičių turėtų žinoti visi tėvai, nes labai dažnai vaikai netenka daug skysčių ir nesirgdami. Vaikas viduriuodamas ir vemdamas netenka labai daug skysčių ir druskų, laiku nepradėjus vaiko girdyti skysčiais, vaikas gali dehidratuoti, sunki dehidratacija yra pavojinga gyvybei, nes išbalansuoją visą vaiko vidinę terpę, sutrikdo organų veiklą.
Po kiekvieno vėmimo ir paviduriavimo vaikas turi išgerti tam tikrą kiekį druskinių tirpalų, tinkamų vaikų amžiui pvz. „Rehydron optim“, „Hydral plus“, „Hipp ORS 200“, „Gastrolit“ ir pan. Kiekvieną kartą paviduriavus, reikia išgerti 10 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio. Kiekvieną kartą pavėmus reikia išgerti 5 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio. Skysčius reikėtų pradėti girdyti praėjus dviem valandom po vėmimo. Skysčių nereikėtų duoti iškarto labai daug, nes vaikas gali juos išvemt. Reikėtų duoti po truputį: po šaukštelį kas 5-10 minučių, taip pat galima vaikui po truputį skysčių įlašinti į burną su vienkartiniu švirkštu (be adatos), duoti atsigerti jų per šiaudelį.
Krūtimi maitinamiems kūdikiams, kurie vemia ir viduriuoja reikėtų dažniau pasiūlyti krūtį. Šiuo atveju labai svarbu, kad mama (žindyvė) gertų labai daug skysčių.
Kai vaikas vemia ir viduriuoja jis valgyti gali ne bet ką, nes šie simptomai rodo, kad serga žarnynas, jis yra daugiau ar mažiau pažeistas. Šiuo atveju netinkamas yra aštrus, keptas, riebus, daug prieskonių turintis maistas, taip pat pienas ir pieno produktai, termiškai neapdoroti (žali) vaisiai ir daržovės, bei jų sultys, saldumynai, picos, gazuoti gėrimai. Rotavirusine ar kita žarnyno infekcija sergantis vaikas gali nenorėti valgyti, lygiai taip pat kaip ir mes suaugusieji nenorime valgyti kai vemiame ar viduriuojame. Tokiu atveju nereikėtų vaiko versti valgyti, svarbiausia, kad jis gautų pakankamai skysčių ir druskų, kurių netenka viduriuodamas. Vaikas gali savaitę nevalgyti arba valgyti labai mažai (trapučių, duoniukų, barankų kramsnojimas idealiai tinka šiuo atveju) ir jam nieko nenutiks. Pasveikęs vaikas atsigriebs dvigubai.
Vaistai stabdantys viduriavimą ar vėmimą gali padaryti nemažai žalos. Vienas dažniausių medikamentų naudojamas šiuo atveju - tai baltojo molio preparatai, kurie gerai sustabdo viduriavimą, tačiau sustabdo ir virusų šalinimąsi lauk. Yra pakankamai klinikinių įrodymų apie gerųjų žarnyno bakterijų naudą žarnyno infekcijų atveju.
Žarnyno infekcija sergančiam vaikui yra labai svarbus poilsis ir ramybė, nes liga vaiką labai išsekina, net ir sveikstantis vaikas gali būti irzlesnis, tad idealiausia aplinka tokiam vaikui yra namų aplinka, o geriausias vaistas tėvų dėmesys, supratingumas ir globa. Miegas yra svarbus bet kokia liga sergančiam vaikui, tad ir šiuo atveju vaikui reiktų leisti miegoti tiek kiek jis nori, nes miegodamas vaikas sveiksta. Neskubėkite vaiko sirgusio žarnyno infekcija leisti į kolektyvą, nes viduriuodamas vaikas netenka labai didelės savo organizmo apsaugos - gerųjų žarnyno bakterijų, mineralų, nusilpsta vaiko imunitetas. Todėl vaikas darželyje ar mokykloje labai greitai gali „pasigauti“ kitą, pvz. kvėpavimo takų virusą. Taip pat reikia turėti omenyje, kad vaikas persirgęs virusine žarnyno infekcija (rota-, adeno-, noravirusine) virusą su išmatomis išskiria dar apie savaitę.
Kreipkitės į gydytoją, jei vaikui pasireiškė dehidratacijos požymiai, tokie kaip neįprastas mieguistumas, burnos džiūvimas ir odos sausumas, didelis troškulys, įdubusios akys ar verkimas be ašarų, vaikas nesišlapina ar šlapinasi labai mažai, oda pilkšvo atspalvio. Vėmimas gali būti vienas iš bakterinių ligų požymių: tonzilito, meningito, plaučių uždegimo, šlapimo organų infekcijų, šias ligas dažniausiai lydi karščiavimas.
Pagrindinė specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktika yra skiepai, pagrindinė nespecifinė žarnyno infekcijų ir kitų virusinių infekcijų profilaktika yra kruopštus rankų plovimas, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko, parduotuvės, poliklinikos, kitos viešos įstaigos, prieš valgant.
Ką daryti, jei vaikui "sustojo skrandis"?
Vaikų virškinimo sistema yra jautresnė nei suaugusiųjų, todėl skrandžio veiklos sutrikimai, arba, liaudiškai tariant, "sustojęs skrandis", pasitaiko gana dažnai. Tai gali sukelti daug nerimo tėvams, tačiau svarbu žinoti, kaip atpažinti simptomus, kokios gali būti priežastys ir, svarbiausia, kaip tinkamai padėti vaikui.
"Sustojęs skrandis" nėra medicininis terminas, bet dažniausiai juo apibūdinamas sulėtėjęs virškinimas arba virškinimo sistemos disfunkcija. Mediciniškai tai gali reikšti gastroparezę (sulėtėjęs skrandžio ištuštinimas) arba tiesiog virškinimo sutrikimus.
Simptomai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Pilvo pūtimas: Vaikas gali skųstis pilnumo jausmu, net jei mažai valgė.
- Pilvo skausmas: Dažnai lokalizuotas viršutinėje pilvo dalyje.
- Pykinimas: Gali būti su vėmimu arba be jo.
- Apetito stoka: Vaikas atsisako valgyti arba valgo labai mažai.
- Rėmuo arba rūgšties refliuksas: Skrandžio turinys grįžta į stemplę.
- Vidurių užkietėjimas arba viduriavimas: Gali būti ir vienas, ir kitas.
Galimos priežastys, kodėl vaikui gali "sustoti" skrandis:
- Mitybos klaidos:
- Netinkama mityba: Per didelis riebaus, kepto ar perdirbto maisto kiekis.
- Maisto netoleravimas arba alergijos: Pienas, glitimas, kiaušiniai ir kiti produktai gali sukelti virškinimo sutrikimus.
- Per greitas valgymas: Nepakankamai sukramtytas maistas apsunkina virškinimą.
- Per didelis maisto kiekis: Ypač prieš miegą.
- Infekcijos:
- Virusinis gastroenteritas (skrandžio gripas): Dažna priežastis, sukelianti pykinimą, vėmimą ir viduriavimą.
- Bakterinės infekcijos: Maisto toksikozė.
- Vaistai: Kai kurie antibiotikai, geležies preparatai ir kiti vaistai gali sukelti virškinimo sutrikimus.
- Stresas ir nerimas: Emociniai veiksniai gali turėti įtakos virškinimui.
- Medicininės būklės:
- Gastroparezė: Sulėtėjęs skrandžio ištuštinimas, dažnai susijęs su nervų pažeidimais.
- Refliukso liga (GERL): Skrandžio rūgštis nuolat grįžta į stemplę.
- Žarnyno obstrukcija: Retesnė, bet rimta būklė.
Ką daryti, jei vaikui "sustojo skrandis":
Pirmiausia, svarbu nuraminti vaiką ir patikinti, kad jam padėsite. Toliau aprašyti veiksmai gali padėti palengvinti simptomus:
- Mitybos koregavimas:
- Laikinas badavimas: Jei vaikas vemia, pirmąsias kelias valandas geriausia susilaikyti nuo maisto.
- Lengvai virškinamas maistas: Kai pykinimas praeina, pradėkite nuo lengvų produktų, tokių kaip sausiukai, ryžiai, bananai, obuolių tyrė (BRAT dieta).
- Maži kiekiai: Maitinkite vaiką mažomis porcijomis dažniau, o ne dideliais kiekiais retai.
- Venkite riebaus, kepto ir saldaus maisto: Šie produktai gali pabloginti simptomus.
- Venkite pieno produktų: Bent jau laikinai, nes jie gali sunkiau virškintis.
- Skysčiai:
- Dažnas gurkšnojimas: Duokite vaikui mažais gurkšneliais gerti vandenį, negazuotą mineralinį vandenį, silpną ramunėlių arbatą arba specialius elektrolitų tirpalus (pvz., "Humana Elektrolyt").
- Venkite saldžių gėrimų: Sultys ir gazuoti gėrimai gali pabloginti simptomus.
- Vaistai:
- Be gydytojo recepto: Jei vaikas jaučia diskomfortą, galite duoti vaikams skirtų vaistų nuo skausmo (pvz., paracetamolio arba ibuprofeno), atsižvelgiant į vaiko amžių ir svorį. Niekada neduokite aspirino vaikams dėl Reye sindromo rizikos.
- Probiotikai: Gali padėti atkurti žarnyno mikroflorą po infekcijos ar antibiotikų vartojimo.
- Prieš pykinimą: Tik gydytojo rekomendacija.
- Namų priemonės:
- Imbieras: Imbiero arbata arba imbieriniai sausainiai gali padėti sumažinti pykinimą.
- Pipirmėčių arbata: Gali padėti atpalaiduoti skrandžio raumenis.
- Šiltas kompresas: Uždedant šiltą kompresą ant pilvo, galima sumažinti skausmą.
- Poilsis: Svarbu, kad vaikas pailsėtų ir išvengtų fizinio krūvio.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors daugeliu atvejų "sustojęs skrandis" praeina savaime, svarbu žinoti, kada kreiptis į gydytoją. Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei:
- Vaikas vemia ilgiau nei 24 valandas.
- Vaikas negali gerti skysčių ir dehidratuoja (sausa burna, sumažėjęs šlapinimasis, vangumas).
- Vaikas jaučia stiprų pilvo skausmą.
- Vaikas vemia krauju arba jo išmatos yra juodos.
- Vaikas turi aukštą temperatūrą (virš 38°C).
- Vaikas yra labai vangus arba sunkiai pabunda.
- Simptomai nepagerėja per kelias dienas.
Prevencija
Norint sumažinti "sustojusio skrandžio" riziką, svarbu laikytis kelių paprastų taisyklių:
- Sveika mityba: Skatinkite vaiką valgyti daug vaisių, daržovių, grūdų ir liesos mėsos. Ribokite riebaus, kepto ir perdirbto maisto kiekį.
- Mokykitės valgyti lėtai ir gerai sukramtyti maistą.
- Užtikrinkite, kad vaikas gertų pakankamai skysčių.
- Skatinkite reguliarų fizinį aktyvumą.
- Mokykitės valdyti stresą ir nerimą.
- Laikykitės higienos taisyklių, kad išvengtumėte infekcijų.
Kaip atskirti maisto netoleravimą nuo alergijos?
Svarbu atskirti maisto netoleravimą nuo alergijos, nes reakcijos ir gydymo būdai skiriasi. Maisto netoleravimas dažniausiai sukelia virškinimo sutrikimus, tokius kaip pilvo pūtimas, dujų kaupimasis, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Maisto alergija, priešingai, sukelia imuninės sistemos reakciją, kuri gali būti labai rimta ir netgi gyvybei pavojinga. Simptomai gali būti odos bėrimas, niežulys, patinimas, kvėpavimo pasunkėjimas ir anafilaksinis šokas. Jei įtariate, kad vaikui yra maisto alergija, būtina kreiptis į alergologą, kuris atliks tyrimus ir nustatys alergeną. Maisto netoleravimą galima nustatyti stebint vaiko reakciją į skirtingus maisto produktus arba atliekant specialius testus.
Skrandžio veiklos sutrikimai ir psichologinė būklė
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad virškinimo sistemos veikla glaudžiai susijusi su psichologine būkle. Stresas, nerimas, baimė ir kitos emocijos gali tiesiogiai paveikti virškinimą ir sukelti įvairius simptomus. Todėl, jei vaikas dažnai skundžiasi virškinimo sutrikimais, verta atkreipti dėmesį į jo emocinę būklę ir, jei reikia, kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą.
Orientacinis vaiko paros skysčių poreikis pagal svorį (sveikam vaikui)
Šioje lentelėje pateikiamas orientacinis vaiko paros skysčių poreikis pagal vaiko svorį, kai vaikas sveikas, tai yra visi skysčiai, kuriuos jis gauna dienos bėgyje: vanduo, arbata, sriuba, sultys, sultingi vaisiai.
| Vaiko svoris (kg) | Skysčių poreikis (ml/kg) | Bendras skysčių poreikis (ml) |
|---|---|---|
| Iki 10 | 100 | Iki 1000 |
| 10-20 | 50 (papildomai) | 1000 + 50 ml kiekvienam kg virš 10 kg |
| Virš 20 | 20 (papildomai) | 1500 + 20 ml kiekvienam kg virš 20 kg |
Panašus:
- Atostogos gimus vaikui: kaip gauti ir kiek trunka?
- Uodo įkandimas vaikui: Kaip sumažinti niežulį ir patinimą?
- Vaikui temperatūra be priežasties: ką daryti ir kada kreiptis į gydytoją?
- Nėščiųjų sveikatos draudimas kelionėse: svarbiausi patarimai ir sąlygų apžvalga
- Vaikiški kombinezonai: atrask geriausias rūšis ir nepakeičiamus pasirinkimo patarimus!