Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Ūmus pilvo skausmas - viena dažniausių problemų, dėl kurios vaikai tiriami ir gydomi pirminės sveikatos priežiūros įstaigose ar vaikų skubiosios pagalbos skyriuose. Dažniausios vaikų ūmaus pilvo skausmo priežastys praeina savaime ir gyvybei grėsmės nekelia. Gydytojui svarbu identifikuoti tą mažą dalį pacientų, kuriems pilvo skausmą sukėlusi priežastis yra sudėtinga ar net pavojinga gyvybei, kada laiku būtų parinkta gydymo taktika. Nustatyti tikslią diagnozę gali būti iššūkis, nes patologijų, sukeliančių ūmų pilvo skausmą vaikams, yra labai daug. Sunkumų kyla dar ir dėl mažojo paciento kalbos barjero ar tėvų / globėjų nenoro bendradarbiauti bei klaidingos jų simptomų interpretacijos.

Gyvybei pavojingos pilvo skausmo priežastys

Trauma

Jei paciento anamnezėje yra trauma, būtinas kruopštus įvertinimas dėl galimų intraabdominalinių pažeidimų. Dažniausi traumos mechanizmai, kai galimas reikšmingas pilvo organų pažeidimas (parenchiminio organo plyšimas ar ertminio organo perforacija) - motorinių transporto priemonių susidūrimas, pėsčiojo partrenkimas, įvairūs griuvimai, sporto traumos, smurtas prieš vaiką. Esant pilvo organų pažeidimui dėl traumos, klinikinio tyrimo metu stebimos hematomos (pvz., automobilio saugos diržo srityje), pilvo išsipūtimas, jautrumas palpuojant, pilvaplėvės dirginimo požymiai, o auskultuojant gali būti girdimi susilpnėję arba išnykę peristaltikos garsai.

Apendicitas

Ūminis apendicitas yra dažniausia chirurginio gydymo reikalaujanti vaikų liga. Tyrimų duomenimis, ji diagnozuojamas 1-8 proc. vaikų, kuriems atlikti skubūs tyrimai dėl ūmaus pilvo skausmo. Trys pagrindiniai klinikiniai požymiai, leidžiantys įtarti apendicito diagnozę, yra nepraeinantis ir progresuojantis skausmas apatinio dešiniojo pilvo kvadranto srityje, skausmo lokalizacijos kitimas iš periumbilikalinės zonos į dešinįjį apatinį kvadrantą (Kocherio simptomas) ir pilvo raumenų įsitempimas. Būtina prisiminti, kad skausmo lokalizaciją lemia kirmėlinės ataugos topografija. Retrocekinės ir dubeninės apendikso padėties atveju skausmas dažniau pasireiškia iškart dešiniojo apatinio kvadranto srityje, dažnas šono skausmas, skausmo iradiacija į lytinius organus (berniukams). Taip pat būdingas vėmimas, pykinimas, apetito stoka. Apendicitu sergantis pacientas paprastai vengia judėti, guli lovoje sulenkęs kelius. Ligos pradžioje gali pasireikšti subfebrilus karščiavimas, o vystantis komplikacijoms temperatūra pakyla daugiau nei 38,5 °. Atlikus kraujo tyrimą, dažnai nustatoma leukocitozė, neutrofilija, C reaktyviojo baltymo koncentracijos padidėjimas, tačiau įsidėmėtina, kad kraujo tyrimas be pakitimų apendicito diagnozės nepaneigia. Tyrimų duomenimis, minėti kraujo tyrimų pakitimai yra susiję su didesne komplikacijų rizika. Auksiniu diagnostikos standartu išlieka ultragarsinis pilvo tyrimas. Tiriant ultragarsu, didesnė nei 0,6-0,7 cm diametro kirmėlinė atauga laikoma pakitusia. Pažymėtina, kad ūminis apendicitas nedažnai nustatomas ikimokyklinio amžiaus vaikams (2-9 proc. visų vaikų apendicito atvejų). Be to, vaikams iki 3 metų dėl bendrųjų ligos simptomų ir specifinių požymių stokos ši patologija gali būti diagnozuota per vėlai, todėl įtarus apendicitą šios amžiaus grupės pacientus rekomenduojama stebėti stacionare.

Žarnų invaginacija

Žarnų invaginacija - proksimalinio žarnos segmento įsimovimas į distaliau esančią jos dalį. Tai dažniausia vaikų įgytojo žarnų nepraeinamumo priežastis. Dažniausiai ši patologija pasireiškia vaikams nuo 2 mėnesių iki 2 metų. Tyrimų duomenimis, dauguma invaginacijų yra idiopatinės. Tik maždaug 25 proc. atvejų galima identifikuoti invaginaciją išprovokavusį veiksnį - tai gali būti Mekelio divertikulas, žarnos polipai, limfinio audinio hiperplazija, Berkito limfoma, kt. Invaginacijos sukeltas skausmas yra stiprus, pasireiškia staiga, kartojasi epizodais, todėl vaikas nenuraminamai verkia, kojas lenkia ir laiko pritrauktas prie pilvo. Tarp skausmo epizodų būna ramybės periodų, kai vaikas elgiasi įprastai. Taip pat būdingas vėmimas: pradžioje - skrandžio turiniu, vėliau - su tulžimi. Tačiau vadinamoji klasikinė invaginacijos simptomų triada - kolikos tipo skausmas, tuštinimasis su krauju (konsistencija ir spalva literatūroje apibūdinami kaip panašūs į raudonųjų serbentų želė) ir apčiuopiamas darinys pilve, įvairių tyrimų duomenimis, nustatoma mažiau nei 15-50 proc. sergančių vaikų. Kūdikiams pirmieji invaginacijos požymiai gali būti ir apatija ar elgesio pokyčiai. Negydant invaginacija sukelia žarnos išemiją, vėliau - žarnos nekrozę, perforaciją ir peritonitą. Pagrindinis invaginacijos diagnostikos metodas yra ultragarsinis pilvo tyrimas. Invaginatui būdingas vadinamasis taikinio požymis.

Malrotacija su vidurinės pirmykštės žarnos (angl. midgut) apsisukimu

Malrotacija - tai įgimtasis netaisyklingas žarnos dalių išsidėstymas. Vidurinės pirmykštės žarnos apsisukimas yra pagrindinė malrotacijos komplikacija. Dėl vidurinės pirmykštės žarnos apsisukimo naujagimiams pasireiškia vėmimas (dažniau su tulžies priemaiša), matomi abdominalinio diskomforto ženklai. Daugiau nei pusei pacientų malrotacija pasireiškia kaip gyvybei pavojinga būklė per pirmąjį gyvenimo mėnesį. Diagnozę patvirtina ultragarsinis pilvo tyrimas (klasikinis radinys vadinamasis - sūkurio (angl. whirlpool) požymis).

Įstrigusi kirkšnies ar bambos išvarža

Kūdikiai, sergantys įstrigusia kirkšnies išvarža, yra irzlūs, verkia. Priklausomai nuo įstrigimo trukmės ir nuo to, ar yra išsivysčiusi žarnų obstrukcija, vystosi vėmimas ir pilvo išsipūtimas. Fizinio ištyrimo metu kirkšnies srityje apčiuopiamas kietos konsistencijos darinys, kuris gali plisti į kapšelį ar didžiąsias lytines lūpas. Darinys jautrus palpuojant, odoje matoma edema ir eritema. Laiku neatkūrus įstrigimo, galima įstrigusių organų nekrozė. Bambos išvaržos dažnos ankstyvoje kūdikystėje, bet įstrigimas retas. Įstrigus žarnų kilpoms, vystosi žarnų obstrukcijos simptomai.

Sąaugų sukeltas žarnų nepraeinamumas

Jeigu vaiko, kuriam pasireiškė pilvo skausmas ar vėmimas, anamnezėje yra pilvo operacija, reikėtų įtarti sąaugų sukeltą plonųjų žarnų obstrukciją. Retrospektyviųjų tyrimų duomenimis, maždaug 1-6 proc. vaikų, kuriems buvo atlikta pilvo operacija, per 5 metus po operacijos susidaro sąaugos. Didesnė rizika sąaugų sukeltam žarnų nepraeinamumui išsivystyti yra pirmaisiais metais po operacijos, jeigu buvo atlikta laparotomija, pakartotinės procedūros, buvęs peritonitas ir operacija klubinės žarnos srityje.

Nekrotizuojantis enterokolitas (NEK)

Naujagimiams, sergantiems NEK, būdingas vėmimas (dažniausiai su tulžimi), išpūstas pilvas, skausmingumas palpuojant, pilvo sienos eritema, kraujas išmatose. Taip pat gali pasireikšti sisteminiai požymiai, tokie kaip apnėja, kvėpavimo nepakankamumas, letargija, nenoras valgyti ir neaugantis svoris, temperatūros nestabilumas, o sunkiausiais atvejais - hipotenzija dėl sepsinio šoko. Dažniausiai ši patologija būdinga neišnešiotiems (jie sudaro 90 proc. sergančių NEK), tačiau retais atvejais gali išsivystyti ir išnešiotiems naujagimiams. Svarbiausias diagnostinis NEK tyrimas yra pilvo rentgenograma.

Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė

Opaligė vaikams diagnozuojama rečiau nei suaugusiesiems, tačiau gali sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų - stiprus kraujavimą, perforaciją ir peritonitą. Klinikiniai opaligės požymiai priklauso nuo vaiko amžiaus. Vėmimas, kraujavimas iš virškinimo trakto, perforacija dažniau pasireiškia mažiems vaikams, o vyresniems ir paaugliams klinikiniai požymiai panašūs į suaugusiųjų - dažniausiai tai yra epigastriumo srities skausmas praėjus keletui valandų po valgio. Vaikams iki 10 metų opaligė siejama su medikamentų (gliukokortikoidų, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo) vartojimu ar somatinį stresą organizmui sukeliančiais įvykiais (pvz., operacija). Vyresniems nei 10 metų vaikams diagnozuojamos opos paprastai būna lėtinės, susijusios su H. pylori infekcija, o dažnesnė jų lokalizacija - dvylikapirštė žarna.

Ektopinis nėštumas

Ši diagnozė turi būti apsvarstyta visoms mergaitėms, kurioms jau yra menstruacijos ir kurios skundžiasi pilvo skausmu, nes ektopinis nėštumas gali sukelti gyvybei pavojingą kraujavimą. Klasikiniai ektopinio nėštumo simptomai yra pilvo skausmas, amenorėja ir kraujavimas iš makšties. Nors prieš prasidedant kraujavimui būdingas amenorėjos laikotarpis, kai kurios pacientės gali klaidingai interpretuoti ektopinio nėštumo sukeltą kraujavimą kaip vėluojančių ar nereguliarių menstruacijų kraujavimą, ir nesikreipti pagalbos, kol neatsiranda kitų ektopinio nėštumo požymių.

Svetimkūnio prarijimas

Maži vaikai dažniausiai praryja mažus lygaus paviršiaus nemaistinės kilmės objektus, kurie paprastai pasišalina natūraliai, jeigu neužstringa stemplės anatominių susiaurėjimų vietose. Žinant ar tariant, kad vaikas prarijo pavojingą objektą, galintį sukelti virškinimo trakto obstrukciją ar perforaciją, būtina kuo skubiau atlikti tyrimus ir gydyti. Tokiais pavojingais objektais laikomi aštrūs svetimkūniai (gali sukelti žarnos perforaciją), didesni nei 6 cm ilgio ar 2 cm skersmens objektai (gali sukelti obstrukciją), maitinimo elementai (apvalūs - sukelia cheminius nudegimus, pailgi - gali sukelti obstrukciją) bei magnetai (jeigu praryta daugiau nei vienas). Literatūroje aprašyta atvejų, kai vaikams, prarijusiems mažus apvalius magnetus, išsivystė žarnų užsisukimas ir žarnos perforacija. Pažeidimas įvyksta, kai magnetai pritraukia vienas kitą per žarnos sienelę. Pasireiškia pilvo skausmas ir kiti nespecifiniai simptomai.

Diabetinė ketoacidozė

Tai gyvybei pavojinga būklė, pasireiškianti poliurija, polidipsija, svorio netekimu, gliukozurija. Būdingas pilvo skausmas, pykinimas ir vėmimas. Sunkiais atvejais gali būti psichikos sutrikimų, Kussmaulio kvėpavimas, dehidratacijos požymių.

Hirschprungo liga

Tai įgimtasis parasimpatinių nervinių ganglijų nebuvimas storosios žarnos sienelės nerviniuose rezginiuose, pasireiškiantis ūmia arba lėtine storosios žarnos obstrukcija. Enterokolitas yra reta ir staigi Hirschprungo ligos komplikacija, pasireiškianti viduriavimu, karščiavimu, pilvo skausmu. Įdomu tai, kad ši komplikacija gali išsivystyti dar iki chirurginės intervencijos, ankstyvuoju pooperaciniu periodu ar net praėjus daugiau nei 2 metams po pagrindinės operacijos.

Pirminis bakterinis peritonitas

Tai gyvybei pavojinga infekcinė nefrozinio sindromo ar kitų būklių, kurios sukelia ascitą (pvz., kepenų cirozės), komplikacija. Išsivysčius šia komplikacijai, vaiko būklė sparčiai blogėja, būdingas febrilus karščiavimas, skausmingas ir išsipūtęs pilvas, įsitempę pilvo sienos raumenys, pilvaplėvės dirginimo požymiai.

Miokarditas

Pilvo skausmas gali išsivystyti dėl miokardito sukelto širdies nepakankamumo ir nepakankamos virškinimo sistemos perfuzijos.

Dažnos pilvo skausmo priežastys

Vidurių užkietėjimas

Užkietėjus viduriams, vaikams gali pasireikšti stiprus pilvo skausmas. Atlikto tyrimo duomenimis, 48 proc. vaikų, tirtų pirminės sveikatos priežiūros įstaigose dėl ūmaus pilvo skausmo, diagnozuotas ūminis arba lėtinis vidurių užkietėjimas ir tai buvo dažniausia pilvo skausmą nulėmusi priežastis. Vidurių užkietėjimo diagnozę reikėtų įtarti vaikams, kuriems būdingi bent 2 iš šių požymių - tuštinimasis mažiau nei 3 kartus per savaitę, išmatų nelaikymas, tiesioji žarna prisipildžiusi kietų išmatų ir tai patvirtina rektalinis digitalinis tyrimas (atliekamas retai) arba apčiuopiamos išmatų masės palpuojant pilvą, didelės masės išmatos, skausmas tuštinantis, tipiška išmatų sulaikymo poza.

Virškinimo trakto infekcija

Vaikams, sergantiems ūminiu gastroenteritu, gali pasireikšti karščiavimas, vėmimas, spazminis pilvo skausmas, pilvo jautrumas palpuojant dar prieš prasidedant viduriavimui. Įsidėmėtina, kad Yersinia enterocolitica sukeltam gastroenteritui būdingas dešiniojo apatinio pilvo kvadranto srities skausmas ir pilvaplėvės dirginimo požymiai, kurie gali būti kliniškai neatskiriami nuo apendicito.

Šlapimo takų infekcija

2-5 metų vaikams pilvo skausmas ir karščiavimas yra dažniausi simptomai, kuriais pasireiškia šlapimo takų infekcijos. Kūdikiams gali pasireikšti vėmimas, apetito stoka, o vyresniems nei 5 metų vaikams dažniau pasitaiko tipiniai simptomai, tokie kaip dizurija, dažnas šlapinimasis, šono skausmas.

Faringitas

Vaikai, sergantys faringitu, gali skųstis pilvo skausmu. Ištyrus vaikus, kuriems įtartas A grupės beta hemolizinio streptokoko (AGBHS) sukeltas faringitas, paaiškėjo, kad 25 proc. vaikų, kuriems nustatytas šis sukėlėjas, ir 34 proc. vaikų, kuriems AGBHS nenustatytas, skundėsi pilvo skausmu.

Pneumonija

Vaikai, sergantys pneumonija (ypač apatinių skilčių), gali taip pat skųstis pilvo skausmu. Kiti simptomai, leidžiantys įtarti pneumonijos diagnozę, dažniausiai yra karščiavimas, tachipnėja (išliekanti nukritus temperatūrai). Daugelis kitų pneumonijos klinikinių požymių, tokių kaip kosulys, auskultaciniai ir radiologiniai plaučių pokyčiai, gali išsivystyti vėliau arba visai neišsivystyti, todėl jų nebuvimas pneumonijos diagnozės nepaneigia.

Dubens uždegiminė liga (DUL)

Tai yra ūmi moteriškųjų viršutinių lytinių takų infekcija, galinti pasireikšti apatinės pilvo dalies skausmu. DUL sukeltas pilvo skausmas dažnai prasideda per mėnesines ar iš karto po jų. Taip pat gali varginti gausesnės išskyros iš makšties, pacientė gali karščiuoti. Retais atvejais DUL gali sukelti gyvybei pavojingų būklių - peritonitą ar tuboovarinį abscesą.

Mezadenitas

Tai žarnų pasaito limfmazgių uždegimas, kuris gali pasireikšti ūmiu ar lėtiniu pilvo skausmu. Šie limfmazgiai lokalizuojasi aplink bambą ir dešiniau jos, todėl klinikinis vaizdas gali būti panašus į apendicito ar invaginato. Atlikto tyrimo duomenimis, ištyrus 70 vaikų, kuriems kliniškai įtartas ūminis apendicitas, paaiškėjo, kad 16 pacientų sirgo mezadenitu. Dėl tobulėjančios radiologinės diagnostikos mezadenitas nustatomas gerokai dažniau. Šiai patologijai diagnozuoti naudojamas ultragarsinis tyrimas - matomi padidėję pilvo limfmazgiai. Pažymėtina, kad padidėjusių mezenterinių limfmazgių nustatymas nepaneigia apendicito diagnozės - norint tai padaryti, reikia būtinai vizualizuoti ir nepakitusį apendiksą. Taip pat būdingas karščiavimas, vėmimas, tuštinimosi dažnio ir konsistencijos pokyčiai. Mezadenitu gali pasireikšti virusiniai ar bakteriniai gastroenteritai (pvz., Yersinia enterocolitica), uždegiminės žarnų ligos, limfoma. Mezadenitas dažniau išsivysto sergant arba persirgus infekcine kvėpavimo takų liga. Mezadenito sukeltas pilvo skausmas gali būti įvairaus stiprumo. Paprastai jis praeina savaime per...

Funkciniai pilvo skausmai

Kai vaikas ima nuolat skųstis pilvo skausmu, pirmiausia pagalvojate apie ligą ir skubate pas gydytoją. Lengviau atsikvėpiate, jeigu jokia liga nerandama ir pasirodo, kad pilvo skausmas funkcinis, taigi nepavojingas. Kai kuriems vaikams suskausta pilvą ne dėl ligos, o kalti dėl to nervai. Funkciniai pilvo skausmai - dažna lėtinių pilvo skausmų vaikams priežastis. Vaikų ir paauglių nervų sistema labai pažeidžiama, o tai neigiamai veikia visą organizmą, ypač - virškinamojo trakto veiklą. Pilvo skausmai gali atsirasti prasidėjus naujam gyvenimo etapui - pradėjus lankyti darželį, pasikeitus gyvenamajai vietai. Sujaudinti vaiką gali sesutės ar broliuko gimimas, konfliktai šeimoje, tėvų skyrybos, mokykloje ar darželyje patiriamos patyčios. Vaiką gali stipriai paveikti sunki artimo žmogaus liga ar mirtis. Virškinamajame trakte yra daug nervinių ląstelių, o jos susietos su smegenimis. Todėl susinervinus ima skaudėti pilvą. Vaiką gali pakamuoti tik retkarčiais atsirandantis nestiprus pilvo skausmas, bet skausmas gali būti didelis, trukdantis kasdieniam gyvenimui. Vieniems vaikams pilvą paskauda keliskart per savaitę, kiti kenčia keletą kartų per parą. Skausmas užeina priepuoliais, tačiau jiems praėjus vaikas jaučiasi gerai. Atsiradus pilvo skausmams, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, kuris paskirs tyrimus. Lėtinį pilvo skausmą gali sukelti daug ligų, todėl visada pirmiausia reikia įsitikinti, ar vaikas neserga. Jei tyrimų rezultatai geri, vaikui labai nekrenta svoris, didelė tikimybė, kad jį kamuoja funkcinis pilvo skausmas. Kai kurie tėvai gali klaidingai interpretuoti šią problemą. Pavyzdžiui, kad vaikas išsigalvoja ar apsimeta. Nors skausmą gali sukelti psichoemociniai veiksniai, tai nereiškia, kad jis yra įsivaizduojamas. Tai yra sudėtingas procesas, kuris formuojasi smegenyse. Kiti tėvai, atvirkščiai, gali būti pernelyg susirūpinę ir labai jaudintis dėl vaiko savijautos. Tokia tėvų reakcija padidina vaiko nerimą ir įtampą, todėl skausmas vargina dažniau. Tačiau gera žinia ta, kad vaikas neserga jokia liga ir yra veiksmingų būdų kovoti su funkciniu skausmu. Stenkitės atpažinti vaiko emocines problemas ir padėti jam susidoroti su stresu. Kalbėkite su vaiku apie jo jausmus, išklausykite, kurkite saugią ir ramią atmosferą namuose, kad jis nepatirtų neigiamų emocijų. Į vaiko racioną įtraukite daugiau skaidulų turinčio maisto: daržovių, vaisių, visagrūdžių produktų. Sumažinti stresą ir pagerinti virškinimą padeda judėjimas. Kadangi tarp žarnyno ir smegenų egzistuoja ryšys ir šios dvi organizmo sistemos veikia viena kitą, esant streso nulemtiems funkciniams pilvo skausmams, paprastai sutrinka žarnyno mikrobiotos pusiausvyra. Gerosios žarnyno bakterijos pagamina 90 % serotonino - laimės hormono, kuris lemia nuotaiką, miegą ir apetitą. Stresas stipriai veikia žarnyno mikrobiotą. Jis skatina streso hormono kortizolio išsiskyrimą, o kortizolis gali sumažinti gerųjų bakterijų kiekį. Pablogina situaciją prasta mityba, kai gauname per mažai skaidulų ir gerųjų bakterijų. Gerosios bakterijos padeda stiprinti žarnyno gleivinę, skatina virškinimo fermentų veiklą. Bifidobakterijų ir laktobakterijų padermių yra nemažai. Vienos iš jų tinkamesnės, pavyzdžiui, esant infekciniam viduriavimui, kitos - kamuojant dirgliosios žarnos sindromui, o dar kitos - varginant funkciniams pilvo skausmams.

Kada kreiptis į gydytoją?

Gydytoja S. Liubinskienė primena, jeigu vaiko pilvo skausmo priežastys žinomos, pavyzdžiui, svetimkūnio prarijimas, žaizda pilvo srityje, pilvo trauma - nedelsiant vykite į skubios pagalbos priėmimo skyrių. Tėvams svarbu žinoti, kada dėl vaiko pilvo skausmo reikia skubiai kreiptis į gydytojus, o kada gydymą galima atidėti ir planuoti. Neuždelskite kreiptis į gydymo įstaigą, jeigu vaikui pilvo skausmas nepraeina, o tik stiprėja, yra nuolatinis ir trunka daugiau nei 6 val., migruoja į kitą kūno vietą, sustiprėja judesių metu - lipant laiptais, kosint ar čiaudint, priepuoliai dažnėja, nepraeina nuo skausmą malšinančių vaistų, taip pat, jeigu pilvas tampa kietas, įtemptas. Svarbūs ir kiti pilvo skausmą lydintys simptomai - karščiavimas, daug kartų pasikartojantis žalsvu turiniu (tulžimi) ar krauju vėmimas, viduriavimas, išmatose ar šlapime pastebimas kraujas, kirkšnyje ar pilvo sienoje atsiradęs guzas ar darinys, odos pageltimas, kapšelio skausmas berniukams, ar kiti nerimą keliantys požymiai. Vizito pas gydytoją metu, diagnostiką palengvinti ir pagreitinti gali tiksli bei išsami paciento ligos istorija.

Pilvo skausmas pavalgius

Yra daug priežasčių, kodėl gali skaudėti pilvą po valgio. Kad pilvo skausmas pavalgius būtų teisingai diagnozuotas ir pasiūlytas tinkamas gydymas, būtina apsilankyti pas gydytoją. Tiek vaikų, tiek susuagusiųjų pilvo skausmai gali pasireikšti dėl rimtų ir ne tokių rimtų priežasčių. Tai gali byloti apie apsinuodijimą maistu, alergiją, nevirškinimą, galbūt kasos uždegimą ar skrandžio opą ir kitus susirgimus.

Kas yra pilvo skausmas pavalgius?

Pilvo skausmas pavalgius yra gana dažna problema, varginanti vaikus ir suaugusiuosius. Gali būti daugybė priežasčių, kodėl pavalgius skauda pilvą, tad gydytojams nėra lengva diagnozuoti šią problemą. Pilvo skausmus ir pilvo pūtimą gali sukelti nepavojingos priežastys, tačiau kartais jie būna organizme besivystančių rimtų ligų arba pavojingų sutrikimų padarinys. Jei po valgio skauda pilvą, tai gali reikšti, be kita ko, apsinuodijimą maistu, maisto netoleravimą, alergiją tam tikrai sudėtinei daliai, „skrandžio gripą“, taip pat akmenligę, kasos ar tulžies pūslės uždegimą.

Pilvo skausmo pavalgius priežastys

Dažniausia pilvo skausmo pavalgius priežastis yra nevirškinimas, atsiradęs persivalgius arba suvalgius pučiantį pilvą, sunkiai virškinamą, riebų patiekalą. Tokiu atveju prie pilvo skausmo gali prisidėti kiti požymiai, pavyzdžiui, sotumo jausmas, deginimas viršutinėje pilvo dalyje ir pilvo pūtimas. Spazminį skrandžio skausmą sukelia apsinuodijimas maistu, kuriame yra, pavyzdžiui, salmonelių. Tada dažniausiai susiduriama su pilvo skausmu ir viduriavimu, vėmimu ar pykinimu. Pilvą gali skaudėti po valgio dėl alerginės organizmo reakcijos į konkretų produktą ar dėl maisto (pavyzdžiui, pieno ar jo produktų) netoleravimo. Pilvo skausmus pavalgius kartais sukelia ligos, pavyzdžiui:

  • dirgliosios žarnos sindromas ir kitos žarnų ligos;
  • skrandžio opos;
  • skrandžio refliuksas;
  • tulžies pūslės ligos (pavyzdžiui, tulžies pūslės uždegimas, akmenligė);
  • kasos uždegimas.
Būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos, jei po valgio jaučiamas ne tik pilvo skausmas, bet ir pastebimas kraujavimas iš virškinamojo trakto, nepraeinantis vėmimas, svorio kritimas, rijimo problemos, apčiuopiamas gumbas pilvo ertmėje, pasireiškia mažakraujystė ar gelta. Rėmuo ir padidėjęs rūgštingumas yra dažna virškinimo sistemos problema. Šie negalavimai pasireiškia dėl refliukso, skrandžio ligų ar netinkamos mitybos.

Vaikų pilvo skausmai pavalgius

Pilvo skausmas po valgio vaikui gali pasireikšti dėl jau anksčiau minėtų priežasčių. Tačiau jis gali būti ir kitokios kilmės, pavyzdžiui, sukeltas parazitų, gan dažnai puolančių darželinukus. Jei vaikas skundžiasi plintančiu pilvo skausmu, kuris sustiprėja pavalgius, sumažėja jo svoris, kartais pasireiškia nedidelis karščiavimas, bėrimas, viduriavimas, apetito stoka, miego problemos ir pykinimas, gali būti, kad mažylio virškinimo sistemoje yra parazitas. Dažniausiai aptinkami parazitai: žmoginės askaridės, spalinės ar lamblijos. Siekiant patvirtinti, ar jų yra vaiko virškinimo sistemoje, būtina atlikti išmatų tyrimą.

Skausmo pavalgius gydymas

Pilvo skausmo pavalgius gydymas priklauso nuo jo atsiradimo priežasties ir gydytojo rekomendacijų. Gydytojas gali paskirti atlikti virškinamojo trakto viršutinės dalies endoskopiją ir pilvo ertmės ultragarso tyrimą, kad būtų gautas geresnis diagnostinis vaizdas, o vėliau rekomenduoti tinkamą gydymą. Gydant nevirškinimą svarbu lengva mityba, reikia rinktis daug skaidulų turinčių maisto produktų, valgyti nedaug, bet dažnai.

žymės: #Vaiku #Vaikui

Panašus: