Gerklės skausmas - itin nemalonus simptomas, kuris gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Dažnas peršalimo nulemtos kvėpavimo takų infekcijos simptomas - gerklės skausmas. Šis nemalonus pojūtis gali atsirasti staiga arba palaipsniui ir sukelti įvairių nepatogumų - nuo lengvo perštėjimo iki stipraus skausmo, apsunkinančio rijimą ar kalbėjimą.
Dažnai gerklės skausmas yra virusinės ar bakterinės infekcijos simptomas, tačiau kartais jį gali sukelti ir kitos priežastys, pavyzdžiui, alergijos, sausas oras ar rūkymas.
Galimos gerklės skausmo priežastys
Stiprus gerklės skausmas ryjant gali atsirasti dėl įvairių veiksnių, pradedant nuo paprastų peršalimo infekcijų ir baigiant rimtesnėmis sveikatos problemomis.
Virusinės infekcijos
Dažniausiai stiprų gerklės skausmą sukelia virusinės infekcijos, tokios kaip peršalimas ar gripas. Šios infekcijos pažeidžia gerklės gleivinę, sukeldamos uždegimą ir skausmą, ypač ryjant. Virusinis gerklės skausmas gali būti lydimas ir kitų simptomų, tokių kaip karščiavimas, nosies užgulimas ar bendras silpnumas.
Bakterinės infekcijos
Bakterijos, tokios kaip streptokokai, gali sukelti faringitą - gerklės gleivinės uždegimą, kurio metu dažnai pasireiškia labai stiprus gerklės skausmas ryjant. Tokiais atvejais dažnai stebimi ir kiti simptomai, tokie kaip karščiavimas, patinę limfmazgiai, baltos dėmės ant tonzilių.
Bakterinės infekcijos gydomos antibiotikais, todėl būtina kreiptis į gydytoją, jei įtariate, kad gerklės skausmas gali būti bakterinės kilmės.
Alergijos
Įvairūs alergenai, tokie kaip dulkės, žiedadulkės ar gyvūnų plaukai, gali sukelti gerklės dirginimą ir uždegimą. Alergijos atveju gerklės skausmas dažnai būna susijęs su kitais simptomais, pavyzdžiui, akių niežėjimu, nosies užgulimu ar čiauduliu.
Skausmas ryjant gali pasireikšti, kai alergenai nuolat dirgina gerklės gleivinę.
Gastroezofaginis refliuksas
Šio sutrikimo metu skrandžio rūgštys kyla į stemplę ir dirgina gerklės gleivinę, sukeldamos skausmą. Tokiu atveju gali pasireikšti ir rėmuo, raugėjimas ar sausas kosulys.
Pagrindinės ligos, sukeliančios gerklės skausmą
Faringitas
Faringitas yra ūmus ryklės gleivinės ir pogleivio uždegimas. Dažniausia ligos priežastis virusai, tai sudaro 80 % atvejų. Daugiausia sergama nuo rudens iki ankstyvo pavasario, kai susilpnėja imunitetas.
Vaikai dažniausiai suserga virusiniu faringitu, kurį sukelia rinovirusai, adenovirusai, paragripo, gripo virusai. Sergantieji faringitu skundžiasi stipriu gerklės skausmu, jos gleivinė parausta, dauguma virusų sukelia ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomus. Virusinis faringitas nėra sunki liga ir dažnai praeina savaime per keletą dienų.
Esant bakteriniam faringitui dažniausiai pakyla aukšta temperatūra, kamuoja stiprus gerklės skausmas, skausmingas rijimas, padidėja kaklo limfmazgiai. Labai svarbu atskirti bakterinę ligą nuo virusinės, nes bakterinė gydoma antibiotikais, kuriuos skiria gydytojas.
Angina (Tonzilitas)
Angina yra ūminis gomurio tonzilių uždegimas. Tai viso organizmo liga, pažeidžianti gomurio migdolus. Ligą gali sukelti dviejų tipų infekcijos - virusinės ir bakterinės, o pastaroji diagnozuojama 80 % atvejų. Dažniausias bakterinio tonzilito sukėlėjas A grupės beta hemolizinis streptokokas.
Virusinis tonzilitas, be gerklės skausmo, sukelia kitus peršalimo simptomus: vargina sloga, kosulys, pakyla temperatūra, kuri nebūna aukštesnė kaip 38° C. Bakterinis tonzilitas dažniausiai susargdina 5-15 metų vaikus, o didžiausia ligos rizika rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį.
Sergant tiek virusiniu, tiek bakteriniu tonzilitu svarbu numalšinti skausmą. Kai stipriai skauda gerklę, sunku valgyti ir gerti. O gaunant per mažai skysčių, virusų ir bakterijų toksinai apnuodija organizmą ir suprastina savijautą.
Kaip atpažinti gerklės uždegimą?
Vienas iš požymių yra paraudusi, paburkusi gleivinė, kurioje gali būti mažų pūlinukų. Gerklę gali skaudėti nuolat arba skausmas sustiprėja ryjant. Tai, kad vaikas susirgo, gali rodyti ir kiti požymiai.
Vaikas jaučia silpnumą, praranda norą valgyti, yra blogos nuotaikos, jam skauda galvą ar pilvą. Tačiau ne visada. Gerklės uždegimo priežasčių yra įvairių. Dažniausiai jį sukelia virusai ir bakterijos. Gerklės uždegimas dažniau kamuoja vaikus, kurių nusilpęs imunitetas, taip pat į alergiją linkusius vaikus.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors daugeliu atvejų stiprus gerklės skausmas gali būti susijęs su paprastomis infekcijomis, yra situacijų, kai būtina skubiai kreiptis į gydytoją. Taigi, dėl kokių simptomų vertėtų sunerimti?
- Stiprus ir ilgai trunkantis skausmas. Jei skausmas išlieka ilgiau nei savaitę arba tampa vis stipresnis, tai gali būti rimtesnės infekcijos ar kitos sveikatos problemos požymis, kuriam reikalinga gydytojo konsultacija.
- Aukšta temperatūra. Jei kartu su gerklės skausmu atsiranda aukšta temperatūra (daugiau nei 38°C), tai gali reikšti bakterinę infekciją, kurios gydymui reikia antibiotikų.
- Pasunkėjęs kvėpavimas ar rijimas. Jei gerklės skausmas ryjant yra toks stiprus, kad sunku nuryti skysčius ar maistą, arba jei tampa sunku kvėpuoti ar netgi kalbėti, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
- Patinę limfmazgiai arba baltos dėmės ant tonzilių. Jei pastebite patinusius limfmazgius ar baltas dėmes ant tonzilių, tai gali būti streptokokinės infekcijos požymis. Susirgus bakterine infekcija gali būti juntamas stiprus gerklės ir kaklo skausmas.
- Simptomai nesumažėja po 2-3 dienų. Jei per kelias dienas simptomai nesumažėja arba būklė blogėja, taip pat būtinai kreipkitės į gydytoją.
Pirmoji pagalba ir namų priemonės
Gerklės gleivinę svarbu drėkinti, todėl rekomenduojama gerti daug skysčių. Šilti gėrimai, tokie kaip arbata su medumi, šiltas vanduo ar sultinys, padeda sumažinti sausumą ir ramina gerklę. Taip pat svarbu vengti per karštų ar per šaltų gėrimų, kurie gali dirginti gleivinę. Be to, galite skalauti gerklę druskos tirpalu.
O jei pasireiškiantis keistas gerklės skausmas susijęs su sausu oru patalpose, sumažinti diskomfortą ir dirginimą gali padėti oro drėkintuvas. Ypač svarbu drėkinti orą miegamajame nakties metu.
Žinoma, ne mažiau svarbu leisti kūnui atsigauti - ilsėtis ir miegoti pakankamai, kad organizmas galėtų efektyviau kovoti su infekcija. Taip pat rekomenduojama taupyti balsą ir šnekėti tik esant būtinybei. O be to, jums gali padėti ir šilti kompresai, dedami ant gerklės. Jie gali padėti sumažinti skausmą ir dirginimą.
Vaistai ir gydymo metodai
Stipraus gerklės skausmo atveju, kai namų priemonės nebepadeda, gali prireikti vaistų, kurie palengvins simptomus ir padės greičiau pasveikti.
Vaistai nuo skausmo ir uždegimo
Nereceptiniai vaistai, tokie kaip paracetamolis ar ibuprofenas, dažnai yra pirmasis pasirinkimas skausmui ir uždegimui malšinti. Šie vaistai taip pat padeda “numušti” temperatūrą.
Preparatai gerklei
Preparatai gerklei, tokie kaip pastilės, purškalai ir skysčiai skalavimui, yra populiarios ir išties veiksmingos priemonės, padedančios sumažinti nemalonius pojūčius gerklėje.
Pastilės dažnai turi antiseptinių, priešuždegiminių ar skausmą malšinančių komponentų, kurie padeda ne tik sušvelninti perštėjimą, bet ir mažina gleivinės patinimą. Jos taip pat padeda drėkinti gerklę, todėl sumažėja sausumo pojūtis ir diskomfortas ryjant. Pastiles patogu naudoti bet kuriuo metu, todėl jos tinka, kai reikia greitai palengvinti simptomus.
Purškalai gerklei yra dar viena veiksminga priemonė, nes jie tiesiogiai pasiekia gerklės gleivinę, ten, kur skausmas jaučiamas stipriausiai. Purškalai turi antiseptinių medžiagų, kurie ne tik naikina bakterijas, bet ir padeda sumažinti perštėjimą bei dirginimą. Taip pat purškalai gali turėti drėkinančių komponentų, tokių kaip pantenolis ar natūralūs augaliniai ekstraktai, kurie ramina gleivinę.
O įvairūs skysčiai skalavimui yra tradicinė ir labai efektyvi priemonė nemaloniems pojūčiams gerklėje malšinti. Druskos tirpalas arba vaistiniai antiseptiniai skysčiai padeda nuplauti bakterijas ir virusus nuo gleivinės paviršiaus ir tuo pačiu mažina uždegimą bei perštėjimą. Skalavimas druskos tirpalu yra natūrali priemonė, kuri gali būti naudojama tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. O vaistiniai antiseptiniai skysčiai turi būti naudojami laikantis gydytojo ar vaistininko rekomendacijų ir yra itin veiksmingi tais atvejais, kai reikia greitai sumažinti nemalonius simptomus.
Visus tirpalus, purškiklius ar pastiles geriausia naudoti po valgio ir bent pusvalandį po to nevalgyti ir negerti.
Antibiotikai
Jei gydytojas nustato, kad gerklės skausmą sukelia bakterinė infekcija, pavyzdžiui, streptokokinė infekcija, gali būti skirti antibiotikai. Svarbu žinoti, kad antibiotikai veiksmingi tik prieš bakterijas, todėl esant virusinei infekcijai jų vartoti negalima. Be to, jei skiriami antibiotikai, svarbu vartoti juos visą gydymo kursą, net jei simptomai pradeda mažėti pirmosiomis dienomis.
Inhaliacijos
Inhaliacijos taip pat yra puiki priemonė, padedanti palengvinti diskomfortą gerklėje. Inhaliacijos su šiltu garu drėkina gleivinę ir padeda atpalaiduoti uždegimo paveiktus audinius. Inhaliatorius ar paprasta garų vonelė gali būti naudojami keletą kartų per dieną. Inhaliacija turi būti atliekama 10-15 minučių, tačiau svarbu, kad garai nebūtų per karšti.
Temperatūra ir ką daryti?
Karščiavimas tai kūno temperatūros pakilimas dėl organizme vykstančių uždegiminių procesų. Uždegimą gali sukelti virusai, bakterijos ir kitos priežastys. Karščiuojant pagreitėja medžiagų apykaita, kraujotaka ir daugiau sunaudojama deguonies. „Gerojo“ karščiavimo atveju, bendra vaiko būklė yra nebloga, o karščiavimas paprastai nėra labai aukštas.
Karščiavimas gali būti aukštas ir šiuo atveju, tačiau davus vaikui, pakankamą vaistų nuo karščiavimo (antipiretikų) dozę, temperatūra greitai (per valandą) nukrenta iki normalios, o jai nukritus vaikas jaučiasi gerai - jis žaidžia, valgo, geria skysčius. Kartais netgi tėvai pajuokauja, kad kai buvo temperatūra, buvo labai blogai, o jai nukritus - vaikas namus griauna. Tai vienas dažniausių karščiavimo atveju ir už jį dažniausiai būna atsakingi virusai.
Ką daryti, jei vaikas karščiuoja?
- Ramybė. Vaikui turėtų būti užtikrinama rami aplinka, jam neturėtų būti trukdoma miegoti, nes miegodamas vaikas sveiksta.
- Skysčiai. Vaikas turi gauti pakankamą kiekį skysčių. Nesvarbu, kokia liga vaikas serga - skysčiai yra pagrindinė gydymo priemonė, nes jų dėka organizmas tarsi „plaunamas“.
Skysčių kiekis
Žemiau esančioje lentelėje parodyta kiek sveikas vaikas turėtų išgerti skysčių per dieną.
| Vaiko svoris (kg) | Skysčių kiekis (ml) |
|---|---|
| 12 | 1100 |
| 13 | 1150 |
Karščiuojantis vaikas gausiai prakaituoja, dažnai karščiavimą lydi ir kiti simptomai: kosulys, sloga ir pan., dėl ko vaikas netenka skysčių ir druskų, kurios yra labai svarbios vaikui ir įvairioms reakcijoms vykstančioms jo organizme.
Tad karščiuojančiam vaikui šį nuostolį reikėtų kompensuoti papildomai skiriant druskinį rehidratacinį tirpalą tinkamą vaikų amžiui pvz. Kiekvienam temperatūros pakilimo epizodui reikia, kad vaikas išgertų maždaug dvi stiklines druskinio tirpalo.
Jei norite žinoti tiksliai kiek konkrečiai jūsų vaikui reikia šio druskinio tirpalo, tam apskaičiuoti yra tiksli formulė: karščiuojantis vaikas turėtų gauti po 10 ml/kg jo kūno svorio kiekvienam laipsniui C° virš 37°C.
Pavyzdžiui: jei vaikas sveria 12 kg ir karščiuoja 38°C. Jis turėtų išgerti papildomai 120 ml skysčių (10 ml x 12 kg lygu 120 ml), jei karščiuoja 39°C turėtų išgerti 240 ml (10 ml x 12 kg x 2 (nes temperatūra pakilo 2 laipsnius nuo 37°C) lygu 240 ml), jei vaikas karščiuoja 40°C, tai papildomai reikia išgerti 360 ml (10 ml x 12 kg x 3 (nes temperatūra pakilo 3 laipsniais virš 37°C)).
Taigi, reziumuojant, jei 12 kg sveriantis vaikas karščiuoja per dieną 3 kartus ir jo temperatūra pakyla iki 39 °C, jis turėtų išgerti 1100 ml įvairių skysčių kaip ir kasdien būdamas sveikas plius kiekvienam temperatūros pakilimui iki 39°C reikia pridėti po 240 ml (240 ml x3 lygu 720 ml ).
Jei pradėsite vaiką girdyti nuo pat pirmųjų ligos simptomų atsiradimo, jam tai padės geriau jaustis, greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų. Vaikai paprastai gerti nenori ir sugirdyti reikiamą skysčių kiekį išties yra iššūkis visiems tėvams. Tad reikia apsišarvuoti kantrybe, pažiūrėti į šį gydymo metodą meniškai ir žaismingai.
- Antipiretikai. Kūdikiams ir vaikams naudojami antipiretikai yra du: paracetamolis ir ibuprofenas. Jie vaikui turėtų būti duodami kai temperatūra yra aukštesnė nei 38,5°C ir daugiau. Jei vaikas labai gerai toleruoja karščiavimą galima laukti net iki 40°C. Tačiau gali būti, kad vaikas labai blogai jaučiasi su temperatūra, kuri yra 38°C. Paracetamolį galima vaikui duoti nuo gimimo ir dozė, kuri parašyta ant buteliuko arba kurią nurodė jūsų vaiko gydytojas gali būti kartojama kas 4 valandas. Ibuprofeną galima duoti vaikui nuo 3 mėnesių.
Fizinės karščiavimą mažinančios priemonės yra vaiko odos sudrėkinimas drungna kempine arba rankšluosčiu, vandens temperatūra turėtų būti apie 30°C.
Kaip atskirti "gerą" karščiavimą nuo "blogo"?
Kaip jau minėjau straipsnio pradžioje karščiavimas gali būti geras ir blogas. „Gerojo“ arba virusų sukelto karščiavimo atveju vaiko bendra savijauta yra gera, temperatūra labai aukštai nepakyla, o skyrus vaistus nuo karščiavimo ji greitai nukrenta ir vaikas tada jaučiasi gerai.
„Blogojo“ karščiavimo atveju temperatūra yra labai aukšta, jai kylant vaiką kamuoja šaltkrėtis (vaikas labai dreba), jo pėdos ir plaštakos labai šaltos, jos gali net pamėlynuoti, oda pasidaro marmurinė. Temperatūra davus antipiretikų krenta labai sunkiai ir nenukrenta iki normalios, vos tik jai sumažėjus ji staiga, po 2-3 valandų, ar net greičiau vėl pakyla.
Pats pagrindinis bruožas šios „blogosios“ temperatūros yra tas, kad vaikas net jai nukritus iki normalios jaučiasi labai blogai - jis nori gulėti, atsisako valgyti, gerti, nenori žaisti, bendrauti, vaikas vangus ar atvirkščiai labai sudirgęs, gulinėja, verkšlena, miegodamas dejuoja, stena. Pakankamas skysčių skyrimas, ramybė šiam vaikui nepadeda jo būklė tik blogėja. Už šį „blogą“ karščiavimą paprastai būna atsakingos ligą sukėlusios bakterijos.
Prevencija
Norint išvengti susirgimų, kurie gali sukelti gerklės skausmą, svarbu laikytis tam tikrų prevencinių priemonių.
Imuniteto stiprinimas
Stiprus imunitetas yra bene svarbiausia apsauga nuo virusinių ir bakterinių infekcijų. Sveika ir subalansuota mityba, turinti daug vaisių, daržovių, baltymų ir sveikųjų riebalų, padeda stiprinti imuninę sistemą.
Taip pat verta vartoti vitaminus ir papildus imuniteto stiprinimui. Be to, fizinis aktyvumas ir kokybiškas miegas taip pat prisideda prie imuniteto stiprinimo.
Tinkama higiena
Viena efektyviausių priemonių, apsaugančių nuo infekcijų, yra tinkama rankų higiena. Rankas plauti reikia reguliariai, ypač po kontakto su kitais žmonėmis ar paviršiais viešose vietose. O taip pat venkite kontaktuoti su sergančiais asmenimis.
Panašus:
- Atostogos gimus vaikui: kaip gauti ir kiek trunka?
- Uodo įkandimas vaikui: Kaip sumažinti niežulį ir patinimą?
- Vaikui temperatūra be priežasties: ką daryti ir kada kreiptis į gydytoją?
- Priešlaikinio gimdymo testas: kaip laiku atpažinti pavojų ir apsaugoti vaiką!
- Augusto Pinocheto Šokiruojantis Ryšys su Šoko Doktrina Atskleistas!