Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Karščiavimas - vienas dažniausių vaikų negalavimų, todėl visi tėveliai turėtų žinoti, kaip tokioje situacijoje elgtis. Tačiau gydytojai pažymi, kad neretai ir šis dažnas simptomas būna netinkamai gydomas. Tad kokių priemonių imtis, kai vaikeliui aukšta temperatūra? Kaip sužinoti, ar jau reikia kviesti gydytoją, o galbūt ir skubiąją medicinos pagalbą, ar dar anksti?

Vaikai gali susirgti bet kada, ne išimtis ir vasara, tačiau rudenį ir žiemą sergamumas smarkiai padidėja, nes tai gripo sezono metas. Įprastai gripo sezonas prasideda spalio mėnesį ir tęsiasi iki gegužės. Dar dažniau šiuo periodu vaikai serga peršalimo ligomis, kurių pagrindiniai sukėlėjai irgi yra virusai. Kad mažylis nesusirgtų arba sirgtų lengvai, reikia ruoštis iš anksto.

Kaip sužinoti, ar vaikui pakilusi temperatūra?

Normali vaiko organizmo vidaus temperatūra turi būti nuo 36 iki 37 °C. Jeigu kūno temperatūra kiek pakyla ir siekia 37-38 °C, manoma, kad vaiko kūno temperatūra yra pakilusi. Karščiavimas yra būklė, kai kūno temperatūra pakyla daugiau nei 38° C (matuojant tiesiojoje žarnoje). Pakilusi temperatūra ir karščiavimas gali būti požymiai, kad organizmas kovoja su kenksmingu virusų ar bakterijų poveikiu.

  • Normali kūno temperatūra: 36-37 °C
  • Pakilusi kūno temperatūra: 37-38 °C
  • Karščiavimas: > 38 °C

Kūno temperatūrą kontroliuoja ir normaliose ribose palaiko smegenų dalis, vadinama pagumburiu. Įvairūs ligas sukeliantys mikroorganizmai, pavyzdžiui, bakterijos ar virusai, gali padidinti pagumburio kontroliuojamą normalios temperatūros ribą. Kūno temperatūra pakyla, t. y. karščiuodamas organizmas kovoja su „įsibrovėliais“.

Dažniausios karščiavimo priežastys

Yra kelios galimos vaikų karščiavimo priežastys. Dažniausios jų yra peršalimas ir gripas, dantų dygimas, ausies ir gerklės skausmas. Karščiuojama ir sergant vadinamosiomis vaikų ligomis, pavyzdžiui: skarlatina, tymais ar kiaulyte. Jas sukelia bakterijos arba virusai. Kitos vaikų karščiavimo priežastys gali būti aukšta aplinkos temperatūra ar pernelyg šilti rūbai. Karščiavimo priežastis ne visada yra infekcija.

Ligos simptomai ir požymiai

Yra bendrų vaikų karščiavimo simptomų ir konkrečioms karščiavimo stadijoms būdingų simptomų:

Bendrieji simptomai:

  • dažnas verkimas;
  • kojų, galvos skausmas;
  • apetito netekimas
  • ašaringos akys;
  • nuovargis, išsekimas.

Pradedant karščiuoti:

  • blyškumas, šaltos plaštakos ir pėdos;
  • pašiurpusi oda, šaltkrėtis.

Karščiavimui mažėjant:

  • karšta kakta, paraudę skruostai;
  • šiltos, drėgnos plaštakos ir pėdos;
  • prakaitavimas; troškulys ir noras gerti šaltus gėrimus.

Kada kreiptis į gydytoją?

Konsultuotis su vaikų ligų gydytoju-pediatru, kai vaikas karščiuoja >38°C ir:

  • Yra jaunesnis nei 6 mėn;
  • Yra skysčių trūkumas (sausa burna, lūpos, liežuvis, nėra ašarų, mažiau šlapinasi, vemia/viduriuoja, atsisako gerti skysčius);
  • Vaikas mažiau aktyvus, kūdikis nesišypso;
  • Kūdikis prastai valgo;
  • Nukritus temperatūrai vaikas jaučiasi blogai;
  • Blogėja karščiuojančio vaiko būklė;
  • Skundžiasi dideliu skausmu (ausies, gerklės, pilvo, kt.);
  • Temperatūra kyla >40°C;
  • Vaikas karščiuoja >5 d.;
  • Gydymas antipiretikais nesumažina temperatūros;
  • Yra galūnės ar sąnario tinimas, nesiremia ar nesinaudoja galūne;
  • Serga gretutine plaučių ar širdies liga;
  • Nėra aiškios ligos priežasties.

Būtina skubi vaikų ligų gydytojo-pediatro konsultacija, jei karščiuoja vaikas >38°C ir:

  • Karščiuoja vaikas jaunesnis nei 3 mėn. amžiaus;
  • Oda išblyškusi, papilkėjusi, pamėlusi, marmuruota;
  • Nėra reakcijos į aplinką, neįmanoma pažadinti, didelis vangumas;
  • Nuolat verkia;
  • Dejuoja kvėpuojant arba įkvėpia >60 k/min, kvėpuojant įsitraukia krūtinė, kvėpuojant virpa nosies sparneliai, yra papildomų garsų kvėpuojant;
  • Atsiranda neblykštantis bėrimas*;
  • Yra traukuliai ar kitaip sutrikusi neurologinė būklė (judėjimas, kalba, eisena, sąmonė, elgesys);
  • Kūdikio momenėlis išsipūtęs;
  • Vemia tulžimi;
  • Yra nuolatinis pilvo skausmas su priverstine padėtimi (guli susirietęs, saugo pilvą, atsisako eiti,);

* Neblykštantis bėrimas - galimos meningokokinės infekcijos simptomas. Tai taško ar didesnės kraujosrūvos, kurios neišnyksta paspaudus. Tai galima patikrinti bėrimą paspaudus su permatomos stiklinės dugnu.

Ką daryti, jei vaikas karščiuoja?

Jeigu vaikelis sukarščiavo, pirmiausia svarbu duoti daug skysčių ir stebėti jo elgesį, savijautą. Dažniausia klaida - kad išsigandę tėveliai iš karto puola „mušti“ temperatūrą. Daug kalbama, kad nepatartina mažinti temperatūros, jei ji yra iki 38,5 ºC. Dažniausiai visi vaikai tokią temperatūrą lengvai pakelia. Tačiau mano praktiniai pastebėjimai rodo, kad tėveliai bijo vaiko aukštos temperatūros, ypač prieš miegą, ir mažina net ir 37,5 ºC temperatūrą.

Normali vaiko kūno temperatūra matuojant pažastyje yra iki 37,2°C, kaktos ar smilkinio srityje iki 37,4°C. Karščiavimas - tai kūno temperatūra >38°C. Sergant ūmia infekcine liga karščiavimas yra natūrali ir reikalinga organizmo reakcija į ligos sukelėją, padedanti pasigaminti reikalingoms medžiagoms sukelėją pašalinti. Aukštas karščiavimas nebūtinai reiškia, kad vaikas serga sunkia liga. Karščiavimas dažniausių vaikų infekcinių ligų atveju nėra žalingas, o padeda kovoti su infekcija, tad jį pravartu mažinti tik tada, kai vaikas dėl to jaučiasi blogai.

Jeigu vaikui temperatūra be simptomų (iki 38,5°C) ir jis jaučiasi gerai, temperatūros paprastai mažinti nereikia. Tačiau jei vaikas net su žemesne temperatūra jaučiasi blogai, malšinti karščiavimą vaistais galima ir ankščiau. Jei vaiko būklė išlieka prasta net temperatūrai kiek sumažėjus, jei vaikas negauna pakankamai skysčių, yra vangus ar yra kiti grėsmingi simptomai, svarbu kreiptis į vaikų gydytoją.

Rekomendacijos gydant namuose

  1. Gerti pakankamai skysčių: Reguliariai girdyti vaiką vandeniu arba maitinti krūtimi žindančius. Būtina sugirdyti dienos skysčių normą ir papildomą apskaičiuotą skysčių kiekį esant skysčių trūkumui. Tinkamam karščiavimo valdymui BŪTINAS pakankamas skysčių kiekis organizme.
  2. Nepkrauti skrandžio: Vaikui atsisakant valgyti - duoti saldintų skysčių. Dažnai bet mažais kiekiais, kad nedirgintų virškinamojo trakto. Visus skysčius duoti po nedaug, bet dažnai (2-5 ml kas kelias minutes), o jei nėra virškinamojo trakto simptomų - tiesiog neperkrauti vaiko skrandžio.
  3. Stebėti vaiką (ir naktį):
    • Dėl skysčių trūkumo - lūpos ir liežuvis nesausi, šlapinasi gausiai, skaidriai.
    • Dėl bėrimo - atpažinti neblykštantį bėrimą.
    • Bendrą būklę - vangumas net temperatūrai nukritus, blogėjanti būklė → reikalinga rekonsultacija.
  4. Malšinti karščiavimą:
    • Rekomenduojama mažinti kūno temperatūrą, jei ji viršija 38,5 °C, arba jei vaikas jaučiasi prastai, jaučia skausmą ar diskomfortą dėl karščiavimo.
    • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo: Vienkartinė dozė - 7-10 mg/kg kūno svorio. Galima pakartoti ne anksčiau kaip po 4 valandų. Didžiausia paros dozė - 40 mg/kg (iki 4 dozių per parą). Netinka vaikams iki 6 mėnesių arba sveriantiems mažiau nei 5 kg - prieš vartojimą būtina gydytojo konsultacija.
    • Kitas karščiavimą mažinantis preparatas: Vienkartinė dozė - 10-15 mg/kg kūno svorio. Galima pakartoti kas 4 valandas. Kūdikiams iki 3 mėn. didžiausia paros dozė - 60 mg/kg, vyresniems - iki 80 mg/kg per parą. Netinka kūdikiams iki 3 mėnesių - prieš vartojimą būtina gydytojo apžiūra.
    • Jei 2 valandos po vieno vaisto pakankamos dozės temp. nekrenta/vaikas jaučiasi blogai - skirti kitą vaistą.
    • Vaistą išvėmus iškart (iki 15 min.) vaisto dozę galima kartoti, tačiau rekomenduotina skirti kitą vaistą. Išvėmus po 15 - 60 min., dozės nekartoti, po 2 valandų skirti kito vaisto dozę. Visada geriau pasikonsultuoti su gydytoju.
  5. Leisti vaikui ilsėtis: Leisti vaikui daug ilsėtis, apsirengti ar užsikloti pagal norą: jei šalta - daugiau, jei jaučia karštį - mažiau.

Svarbu atsiminti, kad kiekvienas vaikas yra individualus, todėl svarbu stebėti jo būklę ir, esant reikalui, kreiptis į gydytoją.

Ką dar svarbu žinoti?

  • Visų pirma, vaiką reikia grūdinti. Taip pat svarbu, kad jo mityba būtų visavertė, kad vaikelis nebūtų pervargęs nuo būrelių gausos, kad pakankamai laiko praleistų gryname ore ir gerai išsimiegotų.
  • Dažniausia klaida - kad išsigandę tėveliai iš karto puola „mušti“ temperatūrą. Taip jie siekia, kad vaikas geriau miegotų naktį, kad išvengtų didesnio temperatūros pakilimo. Tad dar kartą noriu paraginti neskubėti ir nemažinti temperatūros be reikalo. Kodėl? Todėl, kad bakterijos, o ypač virusai, žūsta tik esant aukštai temperatūrai. Imuninė sistema savo apsauginius kompleksus, gynybines medžiagas irgi gamina tik aukštoje temperatūroje.
  • Pakankamas skysčių skyrimas, ramybė šiam vaikui nepadeda jo būklė tik blogėja. Už šį „blogą“ karščiavimą paprastai būna atsakingos ligą sukėlusios bakterijos.
  • Karščiavimas stabdo virusų ir bakterijų dauginimąsi, metu stiprėja imuninės sistemos atsakas.

žymės: #Vaiku #Vaikui

Panašus: