Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Parazitai vaiko žarnyne - ne toks ir retas negalavimas, kuris įprastai nepasireiškia specifiniais simptomais, leidžiančiais jį įtarti. Vaikų sveikata yra vienas iš svarbiausių tėvų rūpesčių, o kirmėlių infekcijos - gana dažna problema, su kuria gali susidurti tiek maži, tiek didesni vaikai. Nors mintis apie kirmėles gali kelti nerimą, svarbu žinoti, kad ši problema yra gana lengvai diagnozuojama ir gydoma.

Tai lemia netinkami higienos įgūdžiai - vaikai nėra linkę plautis rankų, kai grįžta iš lauko ar pasinaudoję tualetu, jie dažnai valgo neplautas daržoves. Jaunesni vaikai mėgsta dėti į burną tai, kas pakliūva po ranka, būdami darželiuose su kitais vaikais dalijasi savo žaislais ir kitais daiktais, o ant šių gali būti parazitinių ligų sukėlėjų.

„Parazitinių ligų sukėlėjai į virškinimo traktą dažniausiai patenka pro burną, ligomis vaikai užsikrečia nuo nešvarių rankų, užteršto maisto, gerdami užterštą šulinių ar šaltinių vandenį, taip pat gurkštelėję vandens maudynių metu įvairiuose telkiniuose, į kuriuos taip pat patenka gyvūnų ar žmonių išmatos bei įvairios buitinės atliekos.

Parazitinių ligų sukėlėjai gali patekti ir per kvėpavimo takus su dulkėmis, kurias išnešioja musės ir tarakonai, o patekusios pro ryklę, jos nukeliauja į virškinimo traktą ir sukelia ligas. Parazitų gali atsirasti ir nuo naminių gyvūnėlių kraiko, valgant blogai termiškai apdorotą mėsą ir kt.“, - vardija V.

Dažniausios žarnyno parazitinės ligos

Dažniausiai pasitaikančios žarnyno parazitinės ligos yra helmintozės, viena iš jų - enterobiozė, kurią sukelia spalinės. Kirmėlės yra parazitiniai organizmai, kurie gali apsigyventi žmogaus žarnyne. Tai - vienas dažniausių susirgimų tarp ikimokyklinio ir pradines klases lankančių vaikų. Kitos dažnai infekcijas sukeliančios kirmėlės yra askaridės ir trichinos. Askaridžių patelės žarnyne gali užaugti net iki 40 cm ilgio.

Spalinės (Enterobius vermicularis)

Mažos, baltos kirmėlės, dažniausiai aptinkamos vaikų žarnyne. Sukėlėjas Enterobius vermicularis (spalinė), 3-10 mm ilgio kirmėlė. Tai viena iš labiausiai paplitusių helmintozių pasaulyje. Daugiausiai serga darželinio amžiaus vaikai. Tai kontaktinė helmintozė, perduodama nuo žmogaus žmogui.

Dažniausiai pasireiškia niežuliu apie išeinamąją angą, sutrikusiu miegu, neramumu, prastu apetitu, pykinimu. Užsikrėtusiam vaikui kasantis išangę kiaušinėliai patenka į panages, o iš panagių liečiant burną, čiulpiant pirštus, kramtant nagus kiaušinėliais vėl užsikrečiama. Enterobiozė - viena labiausiai paplitusių helmintozių pasaulyje. Ją sukelia Enterobius vermicularis, kitaip dar vadinamos spalinėmis. Enterobioze dažniausiai serga vaikai, lankantys darželius ar kitas vaikų priežiūros ir ugdymo įstaigas.

Dažnai enterobiozė nesukelia specifinių simptomų. Tik maždaug po 30 dienų nuo užsikrėtimo, kirmėlės iššliaužia pro išangę ir padeda kiaušinėlių. Tada atsiranda stiprus išangės niežulys, ypač nakties metu.

Ascaridės (Ascaris lumbricoides)

Sukėlėjas Ascaris lumbricoides (askaridė), 10-40 cm ilgio kirmėlė. Askaridozė yra plačiai paplitusi visame pasaulyje, PSO duomenimis, ja serga beveik ketvirtadalis viso pasaulio gyventojų.

Plonajame žarnyne lervos virsta kirmėlėmis, kirmėlės užauga, subręsta lytiškai, apsivaisina ir deda kiaušinėlius, kurie su išmatomis paplinta į dirvožemį bei paviršinius vandenis. Lervų migracijos metu pasireiškia alerginės reakcijos, kosulys, bronchų astmos priepuoliai. Askaridozė paplitusi visame pasaulyje. Ją sukelia apvaliosios kirmėlės - askaridės (Ascaris lumbricoides). Dažniausiai šia helmintoze užsikrečiama vasarą arba rudenį, kuomet dirvožemyje susikaupia daugiausiai subrendusių helmintų kiaušinėlių.

Ligos pradžioje, kai lervos migruoja, dažnai pasireiškia alerginės reakcijos, bronchų astmos priepuoliai. Vėliau, kai organizme parazituoja jau suaugusios kirmėlės, pacientui pablogėja apetitas, atsiranda galvos svaigimas, pykinimas, pilvo skausmas, pasireiškia bendras silpnumas.

Toksokarozė

Sukėlėjai Toxocara canis, Toxocara cati, tai šunų ir kačių apvaliosios kirmėlės. Lietuvoje kasmet įregistruojama 150 ir daugiau toksokarozės atvejų per metus. Daugiausiai serga 7-12 m. vaikai.

Kirmėlių kiaušinėlius platina šunys ir katės, kiaušinėliai dirvožemyje gyvybingi gali išlikti iki 8 metų. Būdinga sunki, ilgai trunkanti, nuolat pasikartojanti eiga, simptomus sukelia audiniuose ir organuose migruojančios lervos. Toksokarozę sukelia apvaliųjų kirmėlių toksokarų Toxocara canis (apvaliųjų šunų kirmėlių) ir rečiau Toxocara cati (apvaliųjų kačių kirmėlių) lervos. Kai į organizmą patenka mažas lervų kiekis, ši helmintozė gali nesukelti simptomų.

Sunkiai sergant, padidėja blužnis, kepenys ir limfmazgiai, vargina pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, atsiranda odos bėrimai.

Trichineliozė

Sukėlėjas Trichinella genties apvaliosios kirmėlės. PSO duomenimis, pasaulyje trichinelioze kasmet suserga apie 11 mln. žmonių. Žmogus užsikrečia vartodamas žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą (nepakankamai gerai iškeptą, rūkytą, sūdytą, vytintą ar pan.) kiaulių bei šernų mėsą.

Esant lengvai ligos eigai, simptomų gali ir nebūti. Kitu atveju liga gali pasireikšti pilvo skausmais, pykinimu, vėmimu, lervoms migruojant, - veido ir akių tinimais, konjunktyvitu, karščiavimu, raumenų skausmais, odos bėrimais, kosuliu, kepenų, blužnies, limfmazgių padidėjimu, nerimu, nemiga, haliucinacijomis. Trichineliozę sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės. Inkubacinis šios kirmėlinės ligos periodas trunka nuo 3 iki 45 dienų (dažniausiai 10-25 dienas). Klinikiniai požymiai būna įvairūs - nuo besimptomės iki sunkios su komplikacijomis ligos.

Vėliau, lervoms migruojant į raumenis, atsiranda veido ir akių edemos, vystosi akių junginės uždegimas, pakyla kūno temperatūra, atsiranda raumenų skausmai, odos bėrimai, nemiga, nerimas, kartais - haliucinacijos. Esant lengvai infekcijai, ligos simptomai gali ir nepasireikšti.

Kaspinuočiai

Žmogaus organizme gali parazituoti kelių rūšių kaspinuočiai. Svarbiausi jų yra žuvinis arba platusis, jautinis, kiaulinis, šuninis (echinokokas) ir mažasis. Žuvinis kaspinuotis (Diphyllobothrium latum) sukelia difilobotriozę. Jis yra stambiausias iš visų kaspinuočių. Šios kirmėlės ilgis siekia iki 10-20 metrų. Ji parazituoja žmogaus, šuns ir katės žarnyne. Žmogaus organizme žuvinis kaspinuotis gali būti gyvybingas iki 30 metų. Jautinis kaspinuotis (Taeniarhynchus saginatus) sukelia teniarinchozę. Ši kirmėlė parazituoja žmogaus plonojoje žarnoje ir siekia iki 5-10 m ilgio.

Simptomai

Anot šeimos gydytojo, dažniausiai vaikas nejaučia jokių simptomų - jeigu jis pradeda negaluoti, dažnai gali būti sunku suprasti, jog tai lemia parazitinė liga. Anot medikės, nuolat reikia turėti mintyse, kad jūsų vaikas gali būti užsikrėtęs kirmėlytėmis. Vienas pagrindinių simptomų - niežulys, išangės niežėjimas, ypač vėlai vakare arba naktį, kai spalinukės išlenda.

„Vaikui taip pat gali pasireikšti pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas arba priešingai - vidurių užkietėjimas. Kai kuriais atvejais gali atsirasti odos bėrimas, pakilti temperatūra. Ligai užsitęsus, parazitai dauginasi, todėl vaikas gali skųstis galvos svaigimu ir skausmu, jis gali pradėti kosėti, net iškosėti askaridę, dusti, jausti diskomfortą už krūtinkaulio, sąnarių skausmą, o veidas gali patinti.

Enterobiozės metu vaikui dažnai atsiranda išeinamosios angos, tarpvietės, lytinių organų niežulys, ypač pasireiškiantis naktimis, todėl atžala gali blogai miegoti, tapti irzli“, - pasakoja V.

„Tada jos pradeda dėti kiaušinėlius ir atsiranda išeinamosios angos, lytinių organų niežulys, vaikai ima pastoviai taisytis kelnaites, gali būti, kad naktį ima prasčiau miegoti, tampa irzlesni, nervingesni, nenori valgyti. Gali skųstis pilvo skausmais aplink bambą. Gali sutrikti, tai yra, padažnėti tuštinimasis. Gali būti pykinimas, bet tai jau nėra toks dažnas simptomas“, - pasakojo gydytoja.

Ji teigė, kad iš tėvų yra girdėjusi įvairiausių teorijų, kad neva kirmėlės nukeliauja į plaučius, sukelia kosulio priepuolius ir panašiai, bet tai tėra pavieniai atvejai ir jais nereikėtų pasikliauti.

„Žinoma, gali būti, kad kirmėlės sukels kosulį, bet tam infekcija turėtų būti jau labai toli pažengusi. Tai nėra pirmieji ir pagrindiniai simptomai“, - teigė pašnekovė. Kokie požymiai išduoda, kad vaikas užsikrėtęs kirmėlėmis? Jų yra keletas. Dažniausiai pasikeičia vaiko elgesys: jis greitai pavargsta, tampa irzlus, nervingas, nepastovios, greitai besikeičiančios nuotaikos.

Mažyliui taip pat gali sutrikti miegas, pablogėja apetitas, jis gali netekti svorio. Taip pat gali skaudėti ir svaigti galva, suprastėti atmintis, tampa sunku susikaupti. Kartais kamuoja pilvo skausmai, viduriavimas ar, priešingai, užkietėja viduriai. Tai būtų dažniausiai pasitaikantys bendrieji parazitinių užkratų požymiai.

Priklausomai nuo kirmėlių rūšies, kuriomis vaikas užsikrėtė, gali varginti ir kitokie papildomi nemalonūs pojūčiai. Pavyzdžiui, užsikrėtus spalinukėmis, jaučiamas stiprus niežulys aplink išangę, askaridės paskatina nepaaiškinamą kosulį ir alergines reakcijas. Pasitaiko, kai jokių ryškių požymių ir nėra.

Diagnostika

Patiriant minėtus simptomus, reikėtų apsilankyti pas savo šeimos gydytoją, kuriam itin svarbu tinkamai surinkta anamnezė. Vaiko šeimos gydytojui didelį įtarimą gali sukelti, jog panašūs simptomai pasireiškė ir kitiems asmenims, kurie buvo kartu su juo, maudėsi tuose pačiuose vandens telkiniuose, valgė tą patį maistą - mėsą, daržoves ir vaisius.

Dažniausiai naudojamas būdas išsiaiškinti, ar vaikas turi parazitų - mikroskopiniai išmatų tyrimai, kurių metu galima rasti parazitų kiaušinėlių. „Tyrimą geriausia atlikti neapsiplovus, ryte prieš tuštinimąsi, nes kiaušinėlius galima nuplauti. Norint padidinti tyrimo jautrumą, geriausia jį atlikti tris rytus iš eilės.

Visgi, įprastai kirmėles galima pastebėti ir vizualiai - apžiūrint išangę, ant lovos, kelnaičių ar išmatų, kur kartais matomi judrūs kirminai, taip pat galima pamatyti ir išmatose pasišalinusį kirminą. Diagnostikai naudojamas kirmėlių kiaušinių išmatose tyrimas.

Kirmėlių kiaušinėlių tyrimas išmatų nuograndose nėra labai informatyvus, nes helmintai kiaušinėlius deda 1-2 paras kas 1-1,5 mėn., tad kiaušinėlių neaptikimas išmatose neįrodo helmintozės nebuvimo. Įtarus kirmėlines ligas, pirmiausia reikėtų atlikti išmatų mikroskopinius tyrimus.

Taip pat verta atlikti bendrą kraujo kūnelių tyrimą (jei yra parazitų organizme, tai bus ir eozinofilų - kraujo kūnelių, kurie gamina tam tikrus baltymus, padedančius kovoti su parazitais - kraujyje).

Anot jos, ir tyrimas ne visada parodo, kad vaikas yra užsikrėtęs šiais parazitais. „Spalinukės, padėjusios kiaušinėlius, žūsta. Bet gali būti reinfekcija. Kai vaikas pasikrapšto išangę ir pirštelius įsideda į burną. Tokiu atveju net ir pats niežulys būna toks ciklinis - vieną-dvi dienas kasosi, paskui savaitę-dvi - ne. Ir vėl kasosi.

Galima kažkuriuo metu tirti, bet tuo metu gali nebūti kiaušinėlių išskirta. Arba tėvai juos nuplovė. Tada gydytojai nieko neranda. Todėl, kaip jau minėjau, geriausia išeitis - profilaktika“, - sakė gydytoja.

Gydymas

Nustačius, jog vaiko organizme yra parazitų, įprastai skiriami nuo jų pavadinimo kilę antihelmininiai vaistai. Kirmėlių infekcijos gydymas dažniausiai yra paprastas ir veiksmingas. Dažniausiai naudojami antiparazitiniai vaistai, tokie kaip mebendazolas, albendazolas ar pyrantelio pamoatas.

Visgi, kiekvieno paciento atvejį šeimos gydytojas įvertina individualiai, nes, esant helmintozei, po gydymo kurso yra skiriami tyrimai ligos kontrolei, siekiant įvertinti, ar infekcija nepasikartojo, ar gydymas buvo efektyvus, ar jo nereikia pakartoti.

Jei tėvai įtaria, kad vaikas galėjo užsikrėsti spalinukėmis, gydytoja rekomenduoja duoti specialių vaistų. „Jei infekcija lengva, manau, kad gydytojai paskirs antihelmintinius vaistus. Daugelis jų yra nereceptiniai, nepageidaujamos reakcijos į vaistą pasireiškia itin retai.

Aš apskritai patariu vos įtarus ar tuo atveju, jei vaikas daug laiko leidžia gamtoje, jei namuose yra gyvūnų, jei eina į darželį, profilaktiškai duoti šių vaistų. O jei yra išreikšti simptomai - kreiptis į gydytoją. Nes vaiko organizme gali būti apsigyvenę ir kiti helmintai. Ir čia jau profilaktika nepadės“, - teigė gydytoja.

Ji sutinka, kad atsiras priešininkų, sakančių, kad duoti vaistų profilaktiškai nėra gerai, bet medikė savo nuomonę apgina. „Daug kas sakytų, kad profilaktiškai nereikia davinėti vaistų, bet mano, kaip pediatrės nuomone, yra pagrįsta. Žiūrėkime, jei aptinkame, kad vienas iš šeimos narių apsikrėtė spalinukėmis, rekomenduojama profilaktiškai gydyti visą šeimą. O vaikų darželis yra tarsi viena didelė šeima. Todėl esu už tai, kad vieną kartą rudenį ir vieną kartą pavasarį būtų duodami vaikams tie vaistai profilaktiškai, nedidelėmis dozėmis, ir bus ramiau.

Be abejo, galima rinktis įvairius, kad ir augalinius preparatus, profilaktikai nuo helmintinės infekcijos, nereikėtų, nesant simptomams, vartoti stiprių sintetinių preparatų. Pasirinkimas šių preparatų tikrai yra nemažas. Tikimybė, kad vaikas apsikrės, yra labai didelė. Ypač tie vaikai, kurie kramto nagus, kiša pirštus į burną. Kam laukti, kol vaikas pradės kankintis ar jam pasireikš simptomai“, - retoriškai klausė medikė.

Kai kurios žarnyno parazitinės kirmėlės, pavyzdžiui, kaspinuočiai, gali išnykti savaime, jei žmogus turi stiprią imuninę sistemą ir sveikai maitinasi. Helmintozės gydymas parenkamas, atsižvelgiant į žarnyno kirminų tipą ir simptomus. Svarbu! Negalima savavališkai vartoti vaistų nuo kirmėlių, kadangi jie turi šalutinį poveikį. Nuo kai kurių gali atsirasti pykinimas, galvos skausmas, viduriavimas.

Davus vaikui vaistų, reikia nepamiršti ir išdezinfekuoti aplinkos. „Be abejo, reikia ir drabužius, ir patalynę išplauti. Kiaušinėlių gali būti visur: ir ant grindų, tualetų unitazų, ant naktinių marškinių. Viskas turi būti dezinfekuota“, - sakė I. Plėštytė-Būtienė.

Galimos komplikacijos

„Nors komplikacijos pasitaiko retai, tačiau mokslinėje literatūroje yra aprašyto apendicito atvejų, pacientui galimi kasos, kepenų, tulžies pūslės ir kitų organų uždegimai. Užsitęsus helmintozei sumažėja baltymų ir kai kurių vitaminų pasisavinimas, išsivysto anemija, todėl sulėtėja vaiko augimas, prastėja jo atmintis, atsiranda miego sutrikimai, nerimas; taip pat silpnėja jo imunitetas, tad vaikas pradeda dažniau sirgti.

Retai, tačiau gali pasitaikyti ir širdies raumens uždegimas, kuris gali baigtis staigia mirtimi, pacientams gali atsirasti ir traukulių epizodai, kurie išsivysto dėl galvos smegenų pažeidimo. Taip pat galimas ir žarnyno nepraeinamumas, kai jį tiesiog užkemša suaugusios askaridės. Maždaug 85 proc. obstrukcijos atvejų yra būtent dėl askaridozės - vaikams ji būdinga nuo vienerių iki penkerių metų amžiaus.

Paklausta, kokios gali būti spalinukių infekcijos komplikacijos, viena iš dažnesnių - apendicitas. „Spalinukės gyvena žarnyne, todėl nenuostabu, kad dėl jų gali kilti apendicito rizika, bet yra ir kitų, nemažiau svarbių aspektų. Kirmėlė turi iš kažko gyventi, todėl misdama ji silpnina vaiko organizmą. Gali atsirasti mažakraujystė, vaikas besikasydamas gali įnešti infekciją - nuo šlapimtakių iki lytinių organų uždegimo.

Labai dažnos yra į alergiją panašios reakcijos - bėrimas odoje, gali niežtėti jau ne tik tarpvietę, bet ir visą kūną. Gali pasireikšti dilgėlinė. Kita vertus, jei vaikas yra neramus, neišsimiega, gali kilti ir psichologinių problemų, susikaupimas bei darbas darželyje ar mokykloje kenčia, vaikai tampa imlesni kitoms infekcinėms ligoms. Vaikas gali pradėti dažniau sirgti“, - pasakojo gydytoja.

Aktyvios kirmėlės organizme vaikams sukelia nemažai lėtinių ligų, kurios lemia ilgalaikius fizinio ir kognityvinio vystymosi sutrikimus. Dėl lėtinio mitybos nepakankamumo sulėtėja vaikų augimas, mažėja fizinis pajėgumas. Negydomi vaikai turi infekciją, platina ligos sukėjus ir didina riziką jais užsikrėsti kitiems žmonėms.

Laiku neaptikti kaspinuočiai gali sukelti ir rimtų sveikatos bėdų, pavyzdžiui, išplisti į kitus organus: kepenis, akis, širdį ar net smegenis. Tokiu atveju gali kilti pavojus net gyvybei. Negydant askaridžių, yra tikimybė susirgti apendicitu, gali būti paskatintas kasos uždegimas, žarnyno nepraeinamumas.

Prevencija

„Norint išvengti parazitinių ligų, visiems tėveliams tenka itin svarbi užduotis - ugdyti tinkamus vaiko higienos įgūdžius. Svarbu atžalai paaiškinti rankų higienos svarbą, kad rankas yra būtina plauti pasinaudojus tualetu, prieš valgį, sugrįžus iš lauko, reguliariai kirpti nagus, taip pat papasakoti, jog negalima kramtyti nagų, valgyti neplautų vaisių, uogų ir daržovių.

Taip pat atsiminti ir negerti vandens iš atvirų vandens telkinių, o esant būtinybei, prieš tai jį užvirinti; saugoti maistą nuo užteršimo dulkėmis arba žemėmis; dehelmintizuoti augintinius, surinkti jų išmatas ir išmesti į tam skirtus konteinerius, taip pat neleisti vaikams valgyti iš vienos lėkštės kartu su gyvūnais arba žaisti su valkataujančiais gyvūnais“, - primena V. Asmeninė higiena: Skatinkite vaiką plauti rankas po tualeto naudojimo ir prieš valgant, kad būtų sumažinta pakartotinės infekcijos rizika. Prevencija yra geriausias būdas išvengti kirmėlių infekcijos.

Geriausia ir veiksmingiausia profilaktika yra tinkami higienos įgūdžiai ir sektinas pačių tėvų pavyzdys. Vaikas turi žinoti, kad rankas reikia plauti ne tik prieš valgį, bet ir grįžus iš kiemo, pasinaudojus tualetu, paglosčius šunį ar katę. Jam turi būti paaiškinta, kodėl reikia plauti kiekvieną parduotuvėje pirktą daržovę ar vaisių.

Rizika užsikrėsti kirmėlėmis sumažėja ir trumpai kerpant vaikų nagus - panagėse ne taip kaupiasi nešvarumai. Tėveliams svarbu nepamiršti tinkamai termiškai apdoroti maisto produktų. Profilaktikai labai svarbi yra asmeninė higiena: reguliariai plauti grindis, vėdinti kambarius, keisti rankšluosčius ir patalynę.

Beje, patalynę ir vaikučio naktinius marškinius ar pižamą patariama išlyginti, mat karštis sunaikina kirmėlių kiaušinėlius, jei ant skalbinių jų netyčia buvo patekę. Labai svarbu tinkamai apsiprausti po tekančiu vandeniu. Geriausiai naudojant muilą.

Smėlį reikia kartkartėmis perkasti ir palikti atvirai - saulės spindulių veikiami kirmėlių kiaušinėliai žūsta. Jei įmanoma, bent kartą per 1-2 mėn. Naminiai augintiniai kasmet turi būti profilaktiškai dehelmintizuojami skiriant vaistus nuo kirmėlių. Neleiskite augintiniams laižyti jums veido ir rankų, plaukite rankas paglosčius juos.

Dažnai keiskite apatinius drabužius, rankšluosčius, patalynę, kartkartėmis išplaukite vaikų minkštus žaislus su vandeniu ir ūkišku muilu. Negerkite vandens iš atvirų vandens šaltinių, nenaudokite jo vaisiams ir daržovėms plauti. Namie augintų kiaulių ar sumedžiotų laukinių gyvūnų mėsą ištirkite dėl trichinelių.

Vaistai kirmėlių profilaktikai vartojami tik jei yra didelė rizika jomis užsikrėsti. Pavyzdžiui, profilaktiškai vaistais gali būti gydomi ligonio šeimos nariai, kartu gyvenantys ar to paties kolektyvo nariai, taip pat nėščiosios (antrajame ir trečiajame nėštumo trimestruose) bei krūtimi maitinančios moterys. Profilaktiškai tokiu atveju skiriama 11 mg/kg kūno svorio vienkartinė dozė (maksimali dozė - 1 g) vaisto.

Norint kad infekcija nepasikartotų, toks pat gydymo kursas gali būti kartojamas po 2-3 savaičių. Užsikrėtimas kirmėlėmis dar kitaip vadinamas parazitine nešvarių rankų liga. Jomis, kaip jau minėta, užsikrečiama dėl asmens higienos stokos, vartojant netinkamai apdorotą maistą. Žmogaus imunitetas su tuo neturi nieko bendra.

Beje, kovojant su žarnyno kirmėlėmis, liaudies medicina pataria vartoti česnaką.

Statistika

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis įvairiomis helmintozėmis yra užsikrėtę mažiausiai 24 proc. visų pasaulio gyventojų. Labiausiai helmintozės paplitę Afrikoje, Rytų Azijoje, pietiniuose Amerikos regionuose. Lietuvoje kasmet helmintozėmis suserga per 30 000 žmonių, daugiausiai 3-12 m. Vasara yra padidėjusios rizikos metas užsikrėsti kirmėlinėmis ligomis, nes kirminų bei jų kiaušinėlių gausu dirvožemyje bei vandenyje, o žmogaus kontaktas su gamta šiltuoju metų laiku itin intensyvus. Rizika susirgti kirmėlinėmis ligomis didesnė naminių augintinių turėtojams.

Sergamumo helmintozėmis statistika Lietuvoje

Amžiaus grupė Sergamumas
3-12 m. Didžiausias sergamumas
Visi gyventojai Per 30 000 atvejų kasmet

Tikimės, kad ši informacija Jums padės geriau suprasti parazitinių ligų patogenezę ir lengviau atpažinti klinikinius jų simptomus.

žymės: #Vaiku #Vaikui

Panašus: