Kaip žinia, subrendęs žmogus turi dvidešimt aštuonis pastovius dantis, - pirmasis toks išdygsta sulaukus vos šešerių, o būdamas dvylikos žmogus turi jau visus nuolatinius dantis.
Protinių Dantų Ypatumai
Protiniai dantys dažniausiai dygsta tarp septyniolikos-dvidešimt penkerių metų. Jiems išdygus žmogus turėtų turėti trisdešimt dvejus dantis, tačiau nemažai daliai žmonių protiniai dantys taip ir neišdygsta. Šie dantys niekuo nesiskiria nuo kitų krūminių dantų, tik jie išdygsta vėliausiai ir neturi pieninių dantų.
Nors šie dantys vadinami protiniais, su protu jie siejasi mažai - juos ištraukus kvailesniu netampama, taip pat nevertėtų liūdėti, jei jie išvis neprasikalė. Tačiau neretai protinių dantų dygimas sukelia nemažai problemų visai burnos sveikatai - atsiranda kariesas, dėl netaisyklingos danties padėties jiems išdygus kreivai gali pradėti kauptis apnašos. Jei protiniai dantys apleidžiami bei negydomi, pažeidžiami ir šalia esantys dantys.
Protinių Dantų Šalinimas
Protinių dantų šalinimas yra chirurginė, gana nemaloni procedūra, tačiau tikrai verta ją atlikti ir visam laikui pamiršti ilgalaikes dantų problemas, tokias kaip protinio danties skausmas ar veido patinimas. Šios procedūros metu naudojama vietinė nejautra. Labai svarbu įvertinti danties būklę, jei reikia - nuo danties pašalinti dantenas.
Protinius dantis galima šalinti su pusės veido nuskausminimu (nereikia gulėti ligoninėje, po poros valandų jau galima valgyti, greitas gijimas), tačiau jeigu reikia išrauti daugiau nei du dantis, geriausias būdas - apie valandą trunkanti operacija su bendrine nejautra, kurios metu išraunami visi dantys iš karto.
Patarimai Po Protinių Dantų Šalinimo
Svarbiausias dalykas po procedūros - kraujo sustabdymas, todėl uždėtą vatos gabalėlį burnoje laikykite ne mažiau kaip pusvalandį, jei kraujavimas vis dar nesustoja, pakeiskite jį nauju. Taip pat atkreipiame dėmesį, jog kraujavimas gali tęstis dar kelias dienas, tik jis bus jau ne toks intensyvus kaip po operacijos. Jei jūsų dantenos labai smarkiai patinusios, rekomenduojame jas šaldyti ne ilgiau kaip 24 val.
Galiausiai, po operacijos valgykite tik lengvai kramtomą maistą, nerekomenduojami gazuoti gėrimai, karštas, aštrus maistas, alkoholis.
Taigi, pabaigoje būtina dar kartą paminėti, jog protiniai dantys gali taip niekada nepradėti dygti - tai yra visiškai normalu. Jei protiniai dantys nedygsta arba dygdami nesukelia diskomforto, pvz., protinio danties skausmas jums yra visiškai nepažįstamas jausmas - jaudintis nėra ko, jūs esate vienas iš tų laimingųjų, kuriems netenka susidurti su dygstančių protinių dantų diskomfortu!
Nuolatinių Dantų Dygimas
Šiame straipsnyje norėjome atkreipti dėmesį į nuolatinius dantis ir jų dygimo procesą. Nuolatiniai dantys - tai antrasis žmogaus dantų rinkinys kuris pradeda dygti pradėjus kristi pirminiams (pieniniams dantims). Šių dantų dygimo procesas yra laipsniškas. Visas dygimo procesas vyksta etapais.
Pirmieji iš nuolatinių dantų dygti pradeda krūminiai dantys esantys dantų lankų galinėsė dalyje. Jie pradeda formuotis dar net nepradėjus kristi pieniniams dantims. Sekantis etapas apima kandžių ir iltinių dantų dygimą. Trečiasis nuolatinių dantų dygimo etapas apima mūsų kaplius. Paskutinis nuolatinių dantų dygimo etapas apima mūsų protinius dantis - pačius paskutinius lankuose.
Vienas pagrindinių faktorių nuo kurių priklauso kada ir kokia tvarka vaikui išdygs nuolatiniai dantys yra genetika. Nemažai įtakos turės ir vaiko mityba. Galiausiai įtakos turės ir vaiko burnos higienos įpročiai.
Pieninių Dantų Priežiūra
Vos išdygus pirmiesiems vaiko dantims, tėveliams tenka atsakomybė ne tik už jų priežiūrą, tačiau ir tinkamų jų priežiūros įpročių ugdymą vaikui. Tiesa, nors dantų priežiūra yra itin svarbi nuo pat mažens, į tai rimtai žiūri tikrai ne visi tėveliai.
Paprastai pirmieji pieniniai dantukai vaikams išdygsta apie 5-7 gyvenimo mėnesį, tačiau gali atsitikti ir taip, kad vaikutis jų sulauks gerokai anksčiau (pvz. 3 mėn.) arba atvirkščiai - pirmi dantys išdygs sulig pirmuoju gimtadieniu. Dantų dygimui įtakos gali turėti sunkios ligos, vaiko medžiagų apytakos sutrikimai ir kitos priežastys, tačiau tai yra labai reti atvejai.
Kai kurie vaikai pirmųjų dantų dygimą išgyvena lengvai, kiti - sunkiau. Štai patarimas kaip pagelbėti savo vaikui tokiu metu: išbandykite priemones, kurios šalčio pagalba slopina skausmą bei uždegimo simptomus.
Nuo 5 iki 14 metų, pieniniai dantukai keičiasi - išdygsta nuolatiniai dantys. Dantų šepetėlį reikėtų pradėti naudoti išdygus pirmiesiems pieniniams krūminiams dantims (maždaug apie 1-1,5 metų). Vaikišką dantų pastą galima pradėti naudoti sulaukus dvejų. Pasitarkite su odontologu, kokią pastą vaikas turėtų naudoti - su fluoru ar be jo: fluoras apsaugo dantis nuo ėduonies, tačiau didelis jo kiekis yra toksiškas, todėl pastą su fluoru patariama naudoti tik tuose regionuose, kuriuose fluoro kiekis geriamame vandenyje yra nepakankamas.
Dantims išvalyti pakanka labai nedidelio dantų pastos kiekio - maždaug mažojo vaiko pirštuko nago dydžio žirnelio. Nuo pirmojo iki ketvirtojo gimtadienio, pas dantų gydytoją reikėtų apsilankyti bent kartą per metus, sulaukę ketverių lankykitės pas dantų gydytoją kas pusę metų. Žinoma, tokio dažnumo pakanka, jei vaiko dantukai dygsta tvarkingai, yra sveiki.
Galvos Skausmas Dygstant Protiniams Dantims
Protiniai dantys, nepaisant dailaus pavadinimo, retai kada pagerina mūsų gyvenimo kokybę. Kai kuriems žmonėms gali išdygti visi keturi protiniai dantys, nesukeldami jokių komplikacijų. Tačiau daugumos pacientų žandikauliuose šiems dantims paprasčiausiai nėra pakankamai vietos.
Augant protiniams dantims gali kilti įvairiausių burnos sveikatos bei dantų problemų. Jiems išdygus kreivai, išvalyti gretimus tarpdančius gali būti itin sudėtinga. Tarpdančiuose nuolat užstringant maisto likučiams bei kaupiantis apnašoms yra sukuriamos sąlygos ėduonies atsiradimui, dėl ko gali kilti nemalonių simptomų (danties skausmas, nemalonus burnos kvapas), o patį dantį gali tekti pašalinti.
Tačiau dantų bei dantenų ligos - tai ne vieninteliai galimi protinių dantų augimo padariniai. Šis procesas taip pat gali sukelti ir stiprų galvos skausmą.
Taip yra todėl, kad dygstant protiniams dantims, žmogaus sąkandis jau būna visiškai susiformavęs. Kadangi erdvės papildomiems dantims dažniausiai nepakanka, protiniai dantys pradeda “grumtis” dėl vietos žandikaulyje, sukeldami galvos skausmą.
Dažnai dygstant protiniams dantims kramtyti ta žandikaulio puse tampa skausminga, ir imama kramtyti tik kita žandikaulio puse. Taip sukeliamas neįprastai didelis krūvis aplinkiniams raumenims, dėl kurio skausmas galvoje gali sustiprėti arba atsirasti kaklo bei veido srityse.
Norėtume pabrėžti, jog galvos skausmą gali sukelti daugybė įvairių biologinių veiksnių, tad priežasčių patariame ieškoti atidžiai. Ypač svarbu turėti omenyje, jog vėlyvosios brandos laikotarpiu (17-21 metai) - tuo metu, kai dygsta protiniai dantys - hormoniniai procesai yra itin aktyvūs ir dažnai gali sukelti įvaisius simptomus.
Kaip Išvengti Galvos Skausmo Dygstant Protiniams Dantims?
Visų pirma, prieš protiniams dantims išdygstant, siūlome atvykti į apžiūrą, kurios metu įvertinsime ar jūsų žandikaulyje yra pakankamai vietos protiniams dantims išdygti. Jei protiniams dantims vietos nepakaks, siūlome nelaukti, kol pradėsite jausti diskomfortą ar skausmą ir juos pašalinti dar prieš išdygstant.
Kūdikių Dantų Dygimas
Metas, kai dygsta pirmieji (pieniniai) dantukai, gali būti sudėtingas tiek pačiam mažyliui, tiek tėveliams. Tam, kad dantys kuo ilgai išliktų sveiki ir gražūs, tinkama priežiūra svarbi jau nuo pat pirmųjų dienų.
Danties Struktūra
- Emalis - išorinis danties sluoksnis ir kiečiausia žmogaus kūne esanti medžiaga.
- Dentinas - šis sluoksnis šiek tiek minkštesnis už emalį ir savo sandara yra panašus į kaulinį audinį.
Šie sluoksniai glaudžiai susiję tarpusavyje ir užtikrina gerą danties būklę. Todėl bet kurio iš jų pažeidimas gali tapti odontologinių problemų priežastimi.
Dantų Tipai
- Kandžiai - priekiniai dantys, skirti maisto kandimui. Jie yra plokščios formos su plonu kraštu.
- Kapliai - jie jau gerokai didesni už priekinius, su daug keterų, padedančių smulkinti maistą. Suaugusieji turi 8 kaplius: po 4 viršuje ir apačioje. Šie dantys išsidėstę iškart už iltinių.
- Krūminiai - tai didžiausi dantys iš visų. Jie turi didelį plokščią paviršių su keteromis, skirtomis galutiniam maisto susmulkinimui prieš jį nuryjant. Įprastai krūminiai dantys turi nuo 2 iki 4 šaknų. Suaugusiųjų burnoje yra 12 tokių dantų: po 6 viršutiniame ir apatiniame žandikaulyje. Vaikai turi 8 pieninius krūminius dantis.
Vaikučių burnoje iš viso būna 20 pieninių dantų. Pirmieji iš jų (dažniausiai - apatinio žandikaulio centriniai kandžiai) pradeda dygti maždaug apie 6-8 gyvenimo mėnesį. Ši riba gali būti labai individuali, todėl nereikėtų nerimauti, jei dantukai pradėjo dygti anksčiau ar vėliau. Visi jie įprastai išdygsta iki 2,5-3 metų.
Kūdikių Dantų Dygimo Laikas
Kūdikio dantukų dygimo laiką lemia genetiniai faktoriai. Todėl jį galima įvertinti atsižvelgiant į tai, kada pirmieji dantys išdygo tėvams. Pastebima, kad berniukams pieniniai dantys dygsta šiek tiek anksčiau nei mergaitėms. Ankstyvą arba pavėluotą pieninių dantų dygimą gali lemti įvairios ligos. Pavyzdžiui, sergant tymais, dantukai pradeda dygti ankščiau laiko.
Kada Kreiptis Į Odontologą?
Dažnai tėveliams iškyla klausimas - kada būtina apsilankyti pas odontologą? Tai galima padaryti vos tik išdygus pirmajam dantukui. Pirmieji mažylio dantukai itin svarbūs pieninio sąkandžio formavimui ir taisyklingam žandikaulio padėties palaikymui. Taip jie leidžia užtikrinti normalią kramtymo funkciją. Laiku iškritę pieniniai dantys padeda laiku išdygti nuolatiniams dantims ir formuotis taisyklingam sąkandžiui.
Po kiekvienu pieniniu dantimi yra nuolatinio danties užuomazga. Todėl esant pažeidimui, būtinas jo gydymas. Mišraus sąkandžio laikotarpiu vadinama dantų kaita, kai pradeda kristi pieniniai ir dygti nuolatiniai dantys. Dažniausiai jis prasideda apie 6-uosius gyvenimo metus ir baigiasi vaikui sulaukus 12-13 metų. Tai periodas, kai intensyviai auga ir vystosi žandikaulis, susiformuoja nuolatinis sąkandis, išliekantis visą likusį gyvenimą.
Įprastai 13-mečiai jau turi 28 nuolatinius dantis. Norint užtikrinti gerą jų būklę, svarbi reguliari priežiūra. Šiuolaikinės technologijos leidžia užtikrinti dantų gydymą be skausmo.
Burnos Higiena Kūdikiams ir Vaikams
Tinkama kūdikių dantukų priežiūra reikalinga jau nuo pirmųjų dienų. Tam rekomenduojama naudoti drėgną marlę arba specialų silikoninį antpirštį. Juo galima švelniai nubraukti apnašas ir pamasažuoti dantenas. Taip palengvinamas naujų dantų prasikalimas, sumažinamas skausmas. Kaip ir suaugusiųjų, taip ir kūdikių dantukus reikia valyti ryte ir vakare.
Kai išdygsta daugiau dantukų, reikia pradėti naudoti vaikišką šepetėlį su maža minkšta galvute ir befluorę dantų pastą. Vaikučiams iki 6-7 metų gali būti sunku patiems kruopščiai išsivalyti dantukus, todėl jiems turėtų padėti tėveliai.
Išdygus nuolatiniams dantims, esminiai burnos higienos principai nesikeičia. Dantys turėtų būti valomi mišriais (sukamaisiais ir šluojamaisiais) judesiais du kartus per dieną, ryte ir vakare, tam skiriant po 2-3 minutes. Paaugliams rekomenduojami vidutinio kietumo šepetėliai, kurie geriau nuvalo apnašas nuo dantų paviršiaus.
Nuo 10-12 m. Dantų būklei didelę įtaką turi ne tik jų priežiūra, bet ir mityba. Dažnas daug angliavandenių turinčio maisto vartojimas skatina ėduonies vystymąsi. Pasirūpinkite, kad pieninių ir nuolatinių dantų dygimas Jūsų vaikams būtų kuo sklandesnis.
Dantys yra būtina mūsų organizmo dalis, padedanti ne tik sukramtyti maistą, bet ir susikalbėti. O spindinti sveikų ir tvarkingų dantų šypsena yra vienas gražiausių veidą puošiančių aksesuarų. Įprastai, kiekvienas žmogus per visą savo gyvenimą turi po du dantų rinkinius: pieninius (vaikiškus dantis) ir nuolatinius (suaugusiojo dantis).
Dantų Sandara
Dantis sudaro keli skirtingi sluoksniai: emalis, dentinas, pulpa ir cementas. Emalis, kuris yra pati kiečiausia medžiaga, esanti žmogaus kūne, dengia danties išorę. Daugiausiai jis sudarytas iš akmens kietumo mineralo, vadinamo kalcio fosfatu. Po juo eina antrasis sluoksnis - dentinas, kuris yra kiek minkštesnis už emalį. Giliausiai danties viduje slypi pulpa. Tai gyva dalis, kurią sudaro nervai ir kraujo ląstelės. Dar viena danties dalis yra vadinama cementu.
Dantų Tipai ir Jų Funkcijos
- Kandžiai: Tai priekiniai dantys, kuriais mes kandame maistą. Jie yra plokšti ir turi ploną kraštą.
- Iltiniai: Ir vaikai, ir suaugusieji jų turi vienodai: po 2 iltinius dantis kiekvienoje eilėje. Pirmieji nuolatiniai iltiniai dantys vaikams pradeda augti apie 10-12 metus.
- Kapliai: Šie dantys jau gerokai didesni už priekinius, su daugybe keterų, kurios padeda smulkinti maistą. Suaugusieji turi 8 kaplius: po 4 kiekvienoje eilėje. Jie išsidėstę iškart už iltinių dantų.
- Krūminiai: Jie yra didžiausi iš visų dantų, turintys didelį plokščią paviršių su keteromis, kurios padeda galutinai sukramtyti maistą ir jį susmulkinti prieš nuryjant. Paprastai krūminiai dantys turi nuo 2 iki 4 šaknų. Suaugusiųjų burnoje yra 12 nuolatinių krūminių dantų: 6 apatiniame ir 6 viršutiniame žandikaulyje. Tuo tarpu vaikai turi 8 pieninius krūminius dantis.
Protiniai Dantys
Paskutinieji suaugusiųjų krūminiai dantys dar yra vadinami protiniais. Šie dantys įsitaiso tolimiausiuose žandikaulio kampuose. Iš viso jų yra 4. Jie pradeda dygti apie 17-25 metus, tačiau kai kuriems žmonėms jie gali visai neišdygti arba likti įstrigę kaule ir niekada nepasirodyti paviršiuje. Labai dažnai šie dantys neišdygsta tinkamai ir didina infekcijos riziką bei blogina aplinkinių dantų padėtį. Be to, juos labai sunku išvalyti dėl nepatogios padėties, todėl protiniai dantys greitai genda.
Pieninių Dantų Dygimo Eiga
Vaikai savo burnoje iš viso turi 20 pieninių dantų. Pirmieji dantys pradeda dygti apie 6 mėnesį. Paprastai visi pieniniai dantys išdygsta iki 3 metų. Pirmieji vaikiški dantys, kurie pradeda kristi - tai apatiniai priekiniai. Kol pieniniai dantys pamažu iškrenta, juos pakeičia 28 nuolatiniai dantys. Pirmieji nuolatiniai dantys pradeda dygti apie 6 gyvenimo metus. Paauglystės pabaigoje paprastai ima dygti ir protiniai dantys.
Kiekvieno vaiko dantų dygimo ir jų iškritimo amžius gali skirtis, todėl tėvams nereikėtų pernelyg jaudintis, jeigu jų vaiko dantys tiksliai neatitinka aukščiau pateikto grafiko. Į odontologą vertėtų kreiptis tuomet, jei vėluojama ilgiau nei 1 metus.
Kūdikių Dantų Dygimas
Juokaujama, kad kai kuriems vaikams dantys išdygsta per naktį, tėvai tiesiog vieną dieną pamato kažką baltuojant jų burnoje. Kitos šeimos su kūdikiu dantis augina kartu: kol jie pasirodo, visi namiškiai nemiega naktimis, vargsta dienomis. Nepadeda nei kramtukai, nei žaidimai, nei supimas. Pasitaiko, ir temperatūra pakyla, ir apetitas sumažėja, ir miegas sutrinka. Kol prasikala dantys, užtrunka beveik pusantrų metų, tad šis procesas gali tapti rimtu kantrybės išbandymu.
Dantų užuomazgos žandikaulyje susiformuoja dar iki gimimo, o pirmieji dantys prasikala tarp 3 ir 10 mėnesių. Dažniausiai tai atsitinka kūdikiui sulaukus pusės metų. Retai, tačiau būna atvejų, kai ir metų amžiaus vaikas dar neturi nė vieno dantuko. Dar rečiau, vos vienam iš 2-3 tūkst. naujagimių nutinka, kad jis jau gimsta turėdamas vieną ar kelis dantis, dažniausiai apatinio žandikaulio kandžius. Jų šaknys paprastai būna silpnai įsitvirtinusios, todėl dar ligoninėje pašalinami, kad vaikas neužspringtų jiems patekus į kvėpavimo takus.
Dantų Dygimo Požymiai
Požymiai, pranešantys, kad neilgai trukus pasirodys pirmasis dantukas yra dantenų paraudimas ir paburkimas, jautrumas, seilėtekis, skausmas, gali truputį pakilti temperatūra, prasidėti viduriavimas. Jie gali atsirasti ir prieš kelias savaites, ir prieš kelias dienas, išsilaikyti kelias dienas po to. Kartais, kai dygsta krūminiai dantys, galima pastebėti ir nedidelį balkšvą iškilimą toje vietoje, kur tuoj prasikals dantis. Tai nesunku suprasti iš vaikučio elgesio: norėdamas nuraminti nemalonius pojūčius, jis kišą į burną pirštus, graužia žaislus ir kitus daiktus.
Tai, kada pradeda dygti dantys, kiek tai užtrunka ir kaip tuo metu jaučiasi kūdikis, priklauso ir nuo genetikos. Jeigu tėvai ar vienas iš jų kankinosi kūdikystėje ir vaikystėje kalantis pieninukams, labai tikėtina, kad taip atsitiks ir jų atžaloms. Jeigu jiems pirmasis dantis išdygo labai anksti ar labai vėlai, taip pat gali būti ir jų vaikams. Įtakos vėlyvam dantų dygimui gali turėti ir ligos.
Tėvai dažnai nerimauja, kad vaikas turi per mažai dantų pagal amžių, kad jie dygsta ne iš eilės. Ši taisyklė gali padėti išsklaidyti abejones: iš vaikelio amžiaus mėnesiais reikia atimti šešis ir gautas skaičius rodys, kiek jis tuo metu turi turėti dantukų. Tarkime, metų mažylis turėtų turėti šešis dantukus, pusantrų - 10, dviejų - 18.
Pieninių Dantų Dygimo Tvarka
Pirmieji pasirodo apatinio žandikaulio centriniai kandžiai, 6-10 mėn. Po to seka viršutinio žandikaulio centriniai kandžiai, išlendantys 8-12 mėn. Šoniniai kandžiai tiek viršutiniame, tiek apatiniame žandikauliuose pasirodo tuo pačiu metu, nuo 9 iki 13 mėn. Pirmasis krūminis dantis išdygsta 13-19 mėn. Apatiniame jie pasirodo maždaug po mėnesio (14-19 mėn.). Tuomet laukia nedidelė, porą mėnesių trunkanti pauzė, kol prasikala iltiniai dantys, apatiniame ir viršutiniame žandikaulyje, paprastai tai atsitinka sulaukus apie 16 mėn. Antrasis krūminis dantis apatiniame žandikaulyje išdygsta 23-26 mėn. Viršutiniame žandikaulyje jis pasirodo sulaukus 25-33 mėn. Taigi, remiantis šiais skaičiavimais, 2,5-3 metų amžiaus vaikas jau turi turėti visus pieninius dantis, kurių yra 20.
Jei trimečiui kelių ar daugiau pieninukų trūksta, rekomenduojama ilgai nelaukus pasikonsultuoti su gydytoju odontologu, siekiant išsiaiškinti priežastį. Tai pravartu padaryti ir pastebėjus, kad pieniniai dantys auga netaisyklingai. Vienas iš požymių, kurį gali pastebėti patys tėvai - neseniai išdygę dantukai gali pradėti gesti, taip atsitinka dėl to, kad esant netaisyklingam sąkandžiui jie svaime neapsivalo valgant. Net ir nustačius pieninio sąkandžio patologiją, ortodontinis gydymas dažniausiai netaikomas, kol neišdygsta nuolatiniai dantys.
Ką Daryti, Kai Kūdikiui Dygsta Dantys?
Suaugusiems reikėtų atkreipti dėmesį, kad dantų dygimas - ne liga, todėl nereikia pulti į paniką net vaikui dėl to prasčiau jaučiantis, skubėti jo girdyti vaistais nuo karščiavimo ar skausmo net pakilus temperatūrai. Žinoma, kilus abejonių, geriau pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju, kad su dantų dygimu nebūtų supainiota kokia nors kita liga. Panašūs yra burnos gleivinės uždegimo stomatito simptomai - vaikas neramus, jam skauda, gali atsisakyti valgyti, seilėtis. Pakilusi temperatūra, viduriavimas gali byloti ir apie bet kokią virusinę ar bakterinę infekciją.
Pirmiausiai išbandykite specialius guminius kramtukus, žiedo ar kitos formos, juos prieš duodant kūdikiui galima trumpai palaikyti šaldytuve, vėsa greičiau nuramins susierzinusias dantenas. Tačiau jokiu būdu negalima šaldyti šaldymo kameroje, nes jis gali pažeisti dantenas. Vietoje jų tinka ir sužiedėjusi duona ar jos plutelė, baronkėlės, švieži kietesni vaisiai, juos taip pat galima prieš tai šiek tiek atšaldyti. Dantenas galima patrinti pirštu ar lengvai pamasažuoti šaukšteliu. Dar viena priemonė - duoti mažyliui pakramtyti vėsų sudrėkintą audinį.
Kai vaikutis dėl dygstančių dantukų labai vargsta pats ir vargina namiškius, prastai valgo ir miega, būklę gali palengvinti specialūs vietinio poveikio nuskausminantys tepalai, geliai. Galima įsigyti ir geriamų nuskausminančių tirpalų, nes ne visi vaikai leidžiasi tepti skausmingas, jautrias dantenas. Dar viena alternatyva - homeopatiniai preparatai, aliejų mišiniai, kuriais tepami skruostai, smakras iš išorės tose vietose, tiek kuriomis yra dygstantys dantys. Sumažinti dantenų jautrumą, irzlumą padeda šiltos vaistažolės ir arbatos vaikams, tik be cukraus ar medaus.
Negalima medumi tepti dantenų, nes tai paskatins ėduonies atsiradimą. Primename, kad, jeigu nesate tikri dėl preparatų vartojimo, turite klausimų dėl tinkamo priemonių pasirinkimo, geriau pasikonsultuoti su specialistais.
Kūdikių Dantų Dygimo Gairės
Dažniausiai pirmieji kūdikio dantukai išdygsta apie 6 mėnesį. Tačiau yra atvejų, kad pieniniai dantys pradeda dygti 2 mėnesį, o kitiems gali nepasirodyti ir iki pirmojo gimtadienio. Jeigu iki 1 metų neišdygo nei vienas dantis, reikėtų nuvykti apžiūrai ir konsultacijai pas odontologą.
Vaikų dantų dygimas pasireiškia labai skirtingai. Vieniems pieniniai dantys dygsta sparčiau, kitiems lėčiau. Bendrinės dantų dygimo gairės:
- 7-9 mėn. vaikai turi 4 centrinius dantis.
- 10-12 mėn. vaikai turi apie 8 dantis, išdygsta visi kandžiai apačioje ir viršuje.
- 12-16 mėn. vaikams išdygsta pirmieji krūminiai dantys.
- 16-20 mėn. vaikams išdygsta iltiniai dantys.
- 24-30 mėn. vaikams sudygsta paskutiniai krūminiai dantys pačiame gale.
Maždaug iki 3 metų vaiko burnoje išdygsta visi pieniniai dantys (viso 20).
Dantų Dygimo Požymiai Kūdikiams
Jeigu jaučiamas dantenų diskomfortas, praplatėjęs dantų lankas, padidėja seilėtekis, suaktyvėja kandžiojimas, pastebimas ausų ir žandų trynimas, susilpnėja imunitetas, tai gali reikšti, kad dygsta dantys.
Dantų dygimas vieniems vaikams nesukelia jokio diskomforto, o kitiems tampa ir ypač sunkiu gyvenimo laikotarpiu. Dantukų dygimas gali pasireikšti kartu su lengva temperatūra, lengva sloga, vidurių paleidimu, irzlumu, apetito stoka, nes dygstant dantims gali kiek nusilpti imunitetas, tad pasireiškus tokiems požymiams, geriausia būtų pasikonsultuoti su vaiką prižiūrinčiu gydytoju, kuris įvertins situaciją.
Kaip Palengvinti Dantų Dygimo Diskomfortą?
Dantukai, kurie paprastai gali sukelti didesnį diskomforto jausmą jiems dygstant - iltinis ir krūminis dantis. Diskomfortą palengvinti gali vėsus maistas (jeigu vaikas jau primaitinamas), šaltas kramtukas, dažnesnis žindymas, nuskausminamieji geliai dantenoms ar poreikiui esant gydytojo paskirti nuskausminamieji vaistai.