Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Visus mokslo metus intensyviai akademiškai dirbę mūsų šalies mokiniai turi pustrečio mėnesio trunkančias vasaros atostogas. Dažnai tėvai, įsisukę į savo darbus ir patys turėdami vos vieną kitą laisvą atostogų savaitę, suplanuoja vaikų vasaros atostogas nuo pat pirmos jų dienos.

Ugdomosios vasaros stovyklos, užimtumo centrai, privačios mokyklos, siūlančios tęsti akademinę veiklą net ir vasaros metu - tai pasirinkimai, kurie neretai tampa išsigelbėjimu tėvams. Tačiau pastarieji, dėl savo užimtumo, pamiršta, jog vaikams, taip pat kaip ir suaugusiems, būtinas darbo ir poilsio režimas, kurio privalu laikytis.

„Vaikai tikrai labai pavargsta mokslo metų metu, todėl siaubinga, kai jie ir vasarą yra priversti lankyti mokyklą. Kai kurios privačios mokyklos siūlo paslaugą ugdyti vaikus vasaros metu. Aš suprantu jaunus tėvus, kurie nori komfortiškai gyventi ir dėl to turi dirbti daugiau, tačiau atostogos yra būtinos vaikų psichinei sveikatai. Ar suaugęs norėtų savo atostogas leisti darbo vietoje?“ - retoriškai klausia Vilniaus humanistinės mokyklos direktorė Sonata Petraitienė.

Edukologė pabrėžia, kad nė vienas - vaikas ar suaugusysis - nenorėtų leisti atostogų ten, kur daug dirba, todėl labai svarbu pakeisti aplinką ir pailsėti. Prieš planuojant vaikų vasaros atostogas, specialistė siūlo paklausti vaikų - kokio poilsio jie norėtų ir kartu nuspręsti, koks variantas būtų tinkamas tiek vaikui, tiek ir patiems tėvams.

Vasaros stovyklos ar poilsis kaime?

Šiandien rinka perpildyta vaikų vasaros stovyklomis. Vos atsidarę savo interneto naršykles, galime išvysti daug skambių frazių ir kvietimų dalyvauti. Užsienio kalbų, sporto, menų, tiksliųjų mokslų ir dar daug kitokio pobūdžio stovyklų vaikams ir paaugliams. Prieš renkantis lavinamojo pobūdžio užimtumą, S. Petraitienė primena tėvams nepamiršti, kad vaikams reikia poilsio.

„Būtų gerai, kad tėvai vasaros metu nebenorėtų tęsti vaikų mokymo akademine prasme tam, kad vaikų atostogos nevirstų nesibaigiančia anglų kalbos arba matematikos stovykla. Tai atžalų poilsio laikas, todėl rinktis reiktų tas veiklas, kurios leistų vaikams atsipalaiduoti ir atgauti jėgas po mokslo metų. Puikus pasirinkimas - stovyklos gamtoje, o ne mokykliniame suole ar patalpose“, - teigia edukologė.

Šiandieniniams vaikams, kurie gana daug laiko praleidžia prie ekranų, svarbu pajudėti. Tinkamos atostogos turėtų skatinti vaiką fiziškai aktyviai leisti laiką, būti gamtoje ir turėti laisvo laiko buvimui su bendraamžiais ar šeimos nariais.

„Labai geras poilsis yra pas močiutę kaime. Tai būtų tobulos atostogos vaikams. Geriausia, kai vaikas atostogas leidžia kartu su savo šeima, tačiau, jeigu tėvai turi dirbti, vaikams iš tiesų labai naudinga pabūti su seneliais ar kitais artimaisiais. Reikėtų rasti pusiausvyrą tarp nuperkamų stovyklų, kurios dažnu atveju, ypač didžiuosiuose miestuose, vyksta per didelius karščius, kuomet asfaltas įkaitęs ir dulkėtas, ir kokybiško poilsio gamtos apsuptyje“, - pataria S. Petraitienė.

Stovyklavimas, ekspedicija, laikas gamtoje

Ne vienerius metus vasaros stovyklas organizuojanti Vilniaus humanistinė mokykla šiemet mokinius tradiciškai kvies į veiklas, kurios prasidės birželio antroje pusėje. Mokymo įstaigos vadovės teigimu, dažnu atveju, tos stovyklos, kurias organizuoja joje dirbantys pedagogai, vaikams sukelia kur kas mažiau streso, nes aplinkoje - pažįstami mokyklos bendruomenės nariai.

„Stovyklos metu mes išnuomojame stovyklavietę, kad vaikai atitrūktų nuo mokyklos aplinkos. Mokytojai su vaikais išvažiuoja bent su keliomis nakvynėmis. Tai puikus būdas apsiprasti prie stovyklų jaunesnio amžiaus vaikams. Vaikai, būdami septynerių ar aštuonerių, kartais ir vyresni, atsiskirdami nuo tėvų, patiria tam tikrą liūdesį, ypač vakarais. Tokiais atvejais labai naudinga, kuomet šalia jo - pažįstamas pedagogas, galintis jį nuraminti ir paguosti. Manau, kad būtent išvykos su nakvyne padaro labai didelį žingsnį auklėjimo prasme“, - teigia S. Petraitienė.

Antroji vasaros stovyklos užimtumo dalis - geologinė ekspedicija, tapusi ugdymo įstaigos mokytojų kūrybiniu rezultatu ir tradicija, gyvuojančia nuo mokyklos įkūrimo.

„Mes visi kartu tyrinėjame žemę. Pradinukai ekspedicijos metu vyksta į kelionę aplink Lietuvą. Kartu su pedagogais vaikai kasinėja kalcitą, fosilijas, titnagą. Tačiau Lietuvoje iškasenų nėra tiek daug, kiek mums norėtųsi, todėl vyresnieji mokiniai vyksta į ekspediciją po Europą. Vykstame į Slovakiją, Vengriją, Lenkiją, kuriose yra kalnų, urvų, tinkamų kasinėjimui, ir malonių atradimų - įvairiausių mineralų, kristalų ir kitų iškasenų radyboms, kurias parsivežame į Lietuvą. Ekpedicijose taip pat organizuojami kalnų žygiai, kuriuose išgyvename labai daug. Juk tikrą draugą pažinsi būtent kelionėje“, - šypsosi mokyklos vadovė.

S. Petraitienės teigimu, organizuojant stovyklas yra atsižvelgiama į tai, ko vasaros metu reikia vaikams - gamta, fizinis aktyvumas, maudynės ir laisvas laikas buvimui su bendraamžiais: „Gera stovykla būna tuomet, kai jos metu yra numatytas laisvas laikas. Kartais stovyklos būna suorganizuotos taip, kad vaikams atokvėpio nėra.

Savivaldybių indėlis į vaikų vasaros užimtumą

Netolygus ir vaikų dalyvavimas savivaldybių finansuojamose vasaros stovyklose. Kai kuriuose regionuose jose vasaras leidžia beveik kas antras mokinys, kituose - vos vienas iš 50-ies, rodo Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) duomenys.

LINEŠA apklausų duomenimis, valstybės ir savivaldybių biudžetų skiriamos lėšos vaikų vasaros stovykloms išaugo 3,7 proc., iki 3,6 mln. Eur. Liūto dalį šios sumos skyrė savivaldybės.

„Vaikų užimtumo organizavimas, taip pat ir vasaros metu, nėra tik savivaldybių geranoriškumas - tai įstatymu nustatyta funkcija, kuri turėtų būti įgyvendinama visose savivaldybėse. Deja, praktika rodo, kad vienos savivaldybės investuoja tikslingai - plečia stovyklų pasiūlą, užtikrina įtrauktį, o kitos apsiriboja minimaliu ar simboliniu finansavimu. Dėl to Lietuvos vaikų galimybės leisti vasaras stovyklose skiriasi priklausomai nuo gyvenamosios vietos, - kitaip tariant, pašto kodo“, - sako LINEŠA Neformaliojo vaikų švietimo pažangos skyriaus vadovas Raimantas Vaitkus.

Vaikų vasara skaičiais

LINEŠA duomenys rodo, kad savivaldybių skirtos sumos skyrėsi itin ženkliai. Daugiausiai pinigų vaikų vasaros stovykloms iš savivaldybių pernai skyrė Vilniaus miestas - 801 011 Eur. Mažiausiai - vos 2 500 Eur - tam tikslui skirta Širvintų rajone, o Neringos savivaldybė apskritai neskyrė nė cento.

Savivaldybių dydžiai ir mokinių skaičius labai nevienodi, todėl objektyviausia kiekvienos savivaldybės indėlį į vaikų vasaros stovyklų finansavimą atspindi vienam savivaldybėje besimokančiam mokiniui tenkanti suma. Pernai vidutiniškai Lietuvoje ši suma siekė 10,1 Eur. Daugiausia lėšų vienam mokiniui - daugiau nei 20 Eur - skyrė penkios savivaldybės: Kalvarijos sav. (29,1 Eur), Radviliškio r. (27,2 Eur), Visagino sav. (25,9 Eur), Druskininkų sav. (21,5 Eur) ir Molėtų r. (21 Eur).

Tuo tarpu net dešimt savivaldybių vasaros stovykloms išleido tik simbolines sumas - mažiau nei 5 eurus vienam mokiniui. Tarp jų: Neringos (0 Eur), Alytaus miesto (1,1 Eur), Širvintų r. (1,7 Eur) , Mažeikių r. (1,9 Eur), Panevėžio miesto (2,7 Eur), Varėnos r. (2,9 Eur), Pakruojo r. (3 Eur), Kretingos r. (3,4 Eur), Jurbarko r. (3,6 Eur) ir Vilniaus rajono savivaldybės (4,6 Eur).

Finansavimu pasinaudoja kas šeštas mokinys. LINEŠA duomenimis, vaikų dalyvavimas vasaros stovyklose, kurios visiškai ar iš dalies finansuojamos biudžeto lėšomis, nežymiai išaugo. Valstybės ar savivaldybės biudžeto finansuojamose stovyklose dalyvauja maždaug kas šeštas mokinys.

„Džiugu, kad mokinių dalyvavimas paskutiniais metais šiek tiek paaugo. Visgi pokytis išlieka beveik nepastebimas. Kita vertus, valstybė, savivaldybės nėra įvardijusios, kokio vaikų dalyvavimo rodiklio siekia, todėl sudėtinga įvertinti, ar dabartiniai 17 proc. Valstybės mastu yra pakankami“ - svarsto R.Vaitkus.

Lyderių trejetukas

Vaikų dalyvavimas savivaldybių finansuojamose vasaros stovyklose skirtinguose šalies regionuose išlieka netolygus. Aukščiausi rodikliai Tauragės r. sav., kurioje tokiose stovyklose pernai atostogavo 46,5 proc. visų mokinių., toliau rikiuojasi Kupiškio r. sav. 42,9 proc., Visagino - 42,2 proc.

Tuo tarpu Alytaus m. savivaldybėje minėtose stovyklose pabuvojo vos 2,2 proc. mokinių, toliau rikiuojasi Kretingos r. sav. ir Širvintų r. sav. - atitinkamai 7 ir 7,1 proc.

„Tauragės r., Birštono ir Rokiškio r. savivaldybės išlieka tarp geriausiai užtikrinančių vaikų vasaros stovyklų prieinamumą savivaldybių. Šios trys savivaldybės vasaros stovykloms finansuoti skiria gerokai daugiau lėšų nei Lietuvos vidurkis. Tuo tarpu Alytaus m. ir Širvintų r. savivaldybėse vaikų dalyvavimas stovyklų veiklose išlieka vienas mažiausių. Kaip rodo duomenys, šios dvi savivaldybės skiria mažiausias sumas vasaros stovykloms, vertinant vienam savivaldybės mokiniui tenkantį finansavimą”, - komentuoja LINEŠA ekspertas.

Tiesa, pinigai - dar ne viskas. LINEŠA atlikta duomenų analizė atskleidė, kad didesnės skiriamos lėšos negarantuoja aukštesnio mokinių dalyvavimo stovyklose lygio. „Tai rodo, kad rezultatus lemia ne vien finansavimas, bet ir organizaciniai gebėjimai, planavimas bei bendradarbiavimas su vietos bendruomene”, - teigia R.Vaitkus.

Stovyklose gausėja socialinę paramą gaunančių vaikų

Nors vasaros stovyklų pasiūla Lietuvoje kasmet po truputį auga, jų prieinamumas išlieka ribotas - ypač vaikams iš mažas pajamas gaunančių šeimų. „Kadangi valstybės ir savivaldybių skiriamas finansavimas išlieka ribotas, didžioji finansinė našta tenka tėvams. Tai reiškia, kad vaikų galimybės leisti vasarą stovyklose priklauso nuo šeimos finansinių galimybių. Tokiomis sąlygomis vasaros stovykla vaikams iš socialiai pažeidžiamų šeimų dažnai tampa nepasiekiama, o socialinė atskirtis tik didėja”, - konstatuoja R.Vaitkus.

LINEŠA duomenimis, socialinę paramą gaunančių vaikų dalyvavimas savivaldybių finansuojamose stovyklose po truputį auga: jose dalyvavo 10 833 tokią paramą gaunantys vaikai, o 11 813. Tai sudaro tik apie 17 proc. visų vaikų, kasmet turinčių teisę į nemokamą maitinimą, - šį maitinimą gaunantys vaikai yra priskiriami prie socialinę paramą gaunančių.

„Socialiai remtinų vaikų galimybės dalyvauti vasaros stovyklose yra akivaizdžiai mažesnės. Todėl norėtųsi, kad ši grupė mokinių būtų aktyviau įtraukta į stovyklų veiklas“, - sako R.Vaitkus.

Pasak jo, siekiant užtikrinti didesnį stovyklų prieinamumą visiems vaikams, reikėtų plėsti nemokamų arba tik simbolinį mokestį taikančių stovyklų pasiūlą, - ypač socialiai pažeidžiamoms grupėms, o taip pat įdiegti aiškias, vienodas ir visiems prieinamas kompensavimo sistemas visose savivaldybėse, kad vaikai visoje šalyje turėtų vienodas galimybes atostogauti vasaros stovyklose.

„Vasaros stovyklos ne tik užtikrina turiningą vaiko laisvalaikį, bet ir lavina socialinius, kūrybinius bei emocinius įgūdžius, todėl labai svarbu, kad savivaldybės atkreiptų daugiau dėmesio į šią sritį ir aktyviau prisidėtų prie jų finansavimo“, - pabrėžia LINEŠA atstovas.

Savivaldybių Finansavimas Vaikų Vasaros Stovykloms

Žemiau esančioje lentelėje pateikiama informacija apie savivaldybių skiriamas lėšas vaikų vasaros stovykloms, vertinant vienam mokiniui tenkantį finansavimą:

Savivaldybė Finansavimas vienam mokiniui (Eur)
Kalvarijos sav. 29,1
Radviliškio r. 27,2
Visagino sav. 25,9
Druskininkų sav. 21,5
Molėtų r. 21
Neringos sav. 0
Alytaus miesto 1,1
Širvintų r. 1,7

žymės: #Vaiku

Panašus: