Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama vaiko teisių apsaugai. Visuomenė tampa vis atidesnė sunkumams, su kuriais susiduria vaikai, ir aktyviau apie juos informuoja. Suprasdami, jog kai kurie žmonės vis dar nesiryžta pranešti svarbią informaciją, baimindamiesi dėl galimo atgalinio ryšio, prieš metus įkūrėme Vaiko teisių liniją, į kurią drąsiai skambinti ar rašyti gali kiekvienas - vaikas, tėvas, senelis, kaimynas ar mokytojas - žinodamas, jog čia yra suteikta galimybė pasikalbėti rūpimais klausimais saugiai, betarpiškai, ir jeigu nori pats žmogus - anonimiškai“, - sako Tarnybos vadovė.
Pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus augimas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pastebi, jog kasmet pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų skaičius auga. Apžvelgiant pastarųjų trejų metų laikotarpį matyti, jog 2021 m. vaiko teisių gynėjai sulaukė virš 40 tūkst. pranešimų, 2022 m. - daugiau nei 45 tūkst. o besibaigiant 2023 m. skaičiuojama, kad per šiuos metus bus užfiksuota beveik 50 tūkst. pranešimų.
Gaunamų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus skaičius auga kasmet: 2020 m. buvo gauta apie 39,5 tūkst. pranešimų, 2021 m. - apie 40,5 tūkst., 2022 m. - apie 45,5 tūkst.
Nors pagrindiniai informacijos šaltiniai, kurie praneša apie galimus vaiko teisių pažeidimus, išlieka policija, ugdymo, gydymo bei socialines paslaugas teikiančios įstaigos, visgi iš Vaiko teisių linijos per pirmuosius jos veiklos metus buvo sulaukta ir registruota virš 1 tūkst. tokių pranešimų.
Anonimiškumo užtikrinimas
Asmens, pateikusio informaciją apie daromą ar galimai padarytą nusikalstamą veiką vaiko atžvilgiu raštu ar žodžiu aiškiai išreikštu pageidavimu turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas, prokuratūrą ir teismus. Ši nuostata netaikoma institucijų, įstaigų, organizacijų darbuotojams.
Apie 3-4 proc. pranešimų per metus, pasiekiančių vaiko teisių gynėjus, yra anonimiški.
„Kiekvienas gautas pranešimas, nesvarbu, kas jį pateiktų - prisistatęs pranešėjas ar pageidavęs likti nežinomas, - mums reiškia būtinybę reaguoti ir vertinti situaciją. Nors visuomenėje tenka išgirsti nuomones, jog užuot vykę į „normalias“ šeimas, verčiau atkreiptume dėmesį į tas, kurios išties patiria sunkumus, tačiau vaiko teisių gynėjai neskirsto šeimų į geresnes ar blogesnes, į daugiau ar mažiau žinomas. Mūsų tikslas vienas - apsaugoti vaiką ir padėti šeimai, tad sureagavę į kiekvieną pranešimą, net ir nepasitvirtinusį, bent jau turime galimybę įsitikinti, jog vaikui šeimoje saugu“, - sakė I. Skuodienė.
Vaiko teisių linija
Metus laiko veikianti Vaiko teisių linija tapo mėgstamas ir patikimas kanalas visuomenei konsultuotis visais su vaikais susijusiais klausimais. Šio skambučių centro konsultantai užfiksavo, jog per metus su jais susisiekė daugiau nei 8 tūkst. žmonių, kuriems rūpėjo pasikalbėti apie tėvystės iššūkius, pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus, o patiems vaikams - pasitarti ar paprašyti pagalbos.
Vaiko teisių linija darbą pradėjo prieš dvejus metus - 2022 metų lapkričio 29-ąją. Anot tarnybos, per pirmuosius veiklos metus į liniją kreipėsi daugiau nei 8 tūkst. žmonių, antraisiais metais skambučių skaičius išaugo iki 14 tūkstančių. Per pirmuosius linijos darbo metus kreipėsi beveik 400 vaikų, antraisiais metais - beveik 700. Pastebima, jog vaikus labiausiai domina klausimai susiję su santykiais šeimoje, tarp bendraamžių, patyčių tema.
Pasak Vaiko teisių linijos vadovės Jolantos Griškonienės, kas mėnesį augantį Vaiko teisių linijos žinomumą patvirtina ir vis didėjantis skambučių bei laiškų kiekis, kuris pasiekia iš pačių vaikų. Per metus buvo sulaukta beveik 400 jų paklausimų.
„Kiekvienas vaiko skambutis, atsiųstas laiškas ar parašyta žinutė - mums turi ypatingą reikšmę, nes tai simbolizuoja vaiko drąsą kalbėti, norą ieškoti pagalbos ir, žinoma, rodo pasitikėjimą vaiko teisių gynėjais. Labiausiai įsimena tie pokalbiai, kurių metu vaikai pasisako apie šeimoje patiriamą smurtą ir net sutinka atskleisti savo asmeninius duomenis, kad vaiko teisių gynėjai turėtų galimybę reaguoti dėl galimo vaiko teisių pažeidimo - nuvykti į šeimą, išklausyti vaikų nuomones, pasikalbėti su tėvais, o pastebėjus galimus sunkumus, inicijuoti visą reikalingą pagalbą“, - sako J. Griškonienė.
Taip pat vaikai, norėdami sužinoti atsakymus į jiems rūpimus klausimus, pavyzdžiui, kada turėtų grįžti namo, kaip išvengti svaigiųjų medžiagų ar kaip saugiai naudotis internetu, į vaiko teisių gynėjus dažniau kreipiasi rašydami, o norėdami pranešti apie pažeidžiamas jų teises, pavyzdžiui, saugios aplinkos namuose trūkumą, nepriežiūrą, skambina telefonu.
Pasak tarnybos, kiekvieną mėnesį konsultacijų centro darbuotojai užpildo maždaug 200 pranešimų apie galimai pažeidžiamas vaiko teises, iš kurių vidutiniškai dešimt pranešimų būna gauti iš pačių vaikų. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai vaikams reikia pagalbos „čia ir dabar“. Aktualiausios konsultacijų temos - tėvų nesutarimai dėl bendravimo su vaiku ir galimybė pasikonsultuoti bei pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus, tad konsultacijų centras išlieka svarbia priemone, siekiant apsaugoti labiausiai pažeidžiamus visuomenės narius, kurio paslaugomis anonimiškai gali naudotis tiek vaikai, tiek suaugusieji.
Vaiko teisių gynėjų darbas
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, vaiko teisių gynėjų konsultacijos taps labiau prieinamos, bus teikiamos patogesniu žmonėms metu darbo dienomis bei šeštadieniais, tad didės galimybės pasikonsultuoti, pranešti apie vaiko teisių pažeidimą bei laiku gauti reikiamą pagalbą. Kaip ir iki šiol, vaiko teisių gynėjams bus galima skambinti, rašyti el. paštu ar pokalbiais internetu, o norint pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą, galima užpildyti formą vaiko teisių gynėjų interneto svetainėje.
Svarbu žinoti, jog vaiko teisių gynėjai apsilanko šeimoje tik reaguodami į gautą pranešimą, jog vaikui galimai nesaugu, galbūt jis patiria smurtą arba jo poreikiai nėra atliepiami. Tačiau tais atvejais, kai paaiškėja, jog pavojaus signalai dėl vaiko nepasitvirtina ir jokių pažeidimų nenustatoma - su šeima atsisveikiname.
Anot Tarnybos vadovės, stebima tendencija, jog apie pusė iš visų gaunamų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus nepasitvirtina. „Nuvykę į šeimą vaiko teisių gynėjai bendrauja su kiekvienu jos nariu atskirai, išklauso nuomonę, įvertina situaciją ir jeigu pastebi, jog šeimai yra reikalinga pagalba, - ją inicijuoja.
Daugiausia pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus sulaukiama iš policijos. Nors didžioji dalis jų yra apie nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus, kartu daugėja ir pranešimų dėl galimo smurto prieš vaikus atvejų: 2020 m. nuo smurto nukentėjo 2486 vaikai, 2021 m. 8 800 10 800.
Reagavimo į pranešimus tvarka
Pranešimai yra klasifikuojami į tam tikrus tipus. Yra labai skubūs pranešimai, kurių sulaukiame per išmaniąją programėlę, tiesiai iš policijos pareigūnų. Kai jie yra vietoje pagal iškvietimą ir mato, kad yra nepilnamečių vaikų, kuriems skubiai reikalinga vaiko teisių gynėjų pagalba. Kitas pranešimo tipas, kai yra galimas smurtas artimoje aplinkoje arba yra bet kokį smurtą patyręs nepilnametis vaikas, gyvenantis nesaugioje aplinkoje. Į tokius pranešimus turime sureaguoti per šešias valandas. Į dar kitus pranešimus, pavyzdžiui, dėl nepriežiūros, turime sureaguoti per 3 darbo dienas. Ir tokie pranešimai, kaip KET pažeidimai, elektroninės cigaretės, pabėgimas iš globos įstaigos ar iš namų, jie klasifikuojami ne prie skubiausių pranešimų ir gali būti nagrinėjami ilgesnį laiką, iki 5 darbo dienų.
Vaiko paėmimas iš šeimos yra paskutinė priemonė, kuri taikoma kilus realiai grėsmei vaiko saugumui, sveikatai ar net gyvybei. Kol vyksta tyrimas dėl situacijos šeimoje, gali būti paskirta laikinoji vaiko priežiūra, t.y. ne paimant vaiką iš šeimos, o priskiriant jo priežiūrą močiutei, tetai, kaimynei. Tada skiriame mobiliąją komandą. Dirbama 30 dienų, inicijuojama atvejo vadyba, sudaromas planas. Tas vaikas mėnesį gali būti pas artimuosius. Tokia priežiūra gali būti pratęsta dar 30 dienų. Šeimai suteikiama 60 kalendorinių dienų įgyvendinti pokyčius.
Tik išnaudojus visas tas galimybes, kreipiamės į teismą, kad galėtume paimti vaiką iš atstovo pagal įstatymą. Aišku, pasitaiko pavienių atvejų, kai yra labai aiški situacija, kur nustatomas smurtas prieš vaiką, didelė nepriežiūra, šeima nesutinka priimti mobiliosios komandos pagalbos, nesutinka, kad būtų taikoma laikinoji priežiūra.
Pagalba šeimoms
Jei jau vaikui šeimoje grėsmės yra tokios didelės, kad jį būtina perkelti į kitus namus, grįžimo į šeimą procesas yra ilgas ir išties nelengvas. „Pagalba šeimai yra ilgalaikis procesas. Specialistai atkreipia dėmesį ir dar į vieną svarbią detalę - tie pokyčiai turi būti ilgalaikiai, tvarūs.
Sunkiausia būna pripažinti turint priklausomybių ir ryžtis jas įveikti, pavyzdžiui, išvykti į Minesotos programą. Dažniausia susiduriame su priklausomybe alkoholiui. Rečiau - azartiniams lošimams. Ką sunkiausia keisti, tai požiūrį į tam tikrus dalykus, tų pačių vaikų auklėjimą.
Jei reikia pagalbos, tai yra mokyklose specialistų, pozityvios tėvystės mokymai. Yra tų vietų, kur galima kreiptis ir tau bus pagelbėta. Reikia tik kažkaip perlipti per save ir keisti požiūrį bei nebijoti kreiptis pagalbos.
Statistika
| Metai | Gauta pranešimų |
|---|---|
| 2020 | ~39,5 tūkst. |
| 2021 | ~40,5 tūkst. |
| 2022 | ~45,5 tūkst. |
| 2023 (prognozuojama) | ~50 tūkst. |
Per 2023 metus mūsų apskrityje sulaukėme daugiau kaip 5,2 tūkst. pranešimų dėl pažeistų vaiko teisių. Iš jų pasitvirtino apie 46 proc., kur buvo nustatytas vaiko teisių pažeidimas, kiek mažiau nei pusė. Vaikų iš nesaugios aplinkos 2023 m. paimta 976. Iš to 976 skaičiaus į šeimas atgal negrįžo 180 vaikų.
Kur kreiptis?
- Skambinti telefonu 112.
- Rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje.
- Kreiptis į vaiko teisių apsaugos kontrolierių žodžiu.
- Pateikti elektroninį skundą (prašymą).
- Pristatyti dokumentus į Įstaigą - adresu Plačioji g.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
- Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
- Vaikiškų prekių parduotuvės Akropolyje: viskas jūsų vaikui vienoje vietoje
- Neįtikėtina Šalčininkų Lopšelio-Darželio "Vyturėlis" Istorija ir Unikalus Ugdymo Metodas
- Dažnas šlapinimasis vaikui: pagrindinės priežastys ir efektyvūs gydymo būdai