Vaikystė yra kritinis vystymosi laikotarpis, pasižymintis sparčiu augimu ir pagrindine patirtimi, kuri formuoja žmogaus ateitį. Tačiau vaikai gali patirti įvairių psichologinių iššūkių, turinčių įtakos jų emocinei gerovei ir bendram vystymuisi.
Psichologinės vaikų problemos
Nerimas
Daugelis vaikų patiria nerimą dėl atsiskyrimo, ypač pereinamaisiais laikotarpiais, pavyzdžiui, pradedant lankyti mokyklą arba kai tenka atskirti nuo tėvų. Norėdami padėti savo atžalai, sukurkite guodžiančią rutiną: nuoseklios dienotvarkės nustatymas gali suteikti saugumo jausmą. Taip pat skatinkite atvirą bendravimą: sukurkite aplinką, kurioje vaikai jaustųsi saugūs, išreikšdami savo baimes ir rūpesčius. Po truputį kurkite laipsnišką nepriklausomybę. Skatinkite mažus žingsnelius savarankiškumo link, kad laikui bėgant sustiprintumėte pasitikėjimą savimi.
Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas (DTHS)
Gana dažnas dėmesio trūkumo / hiperaktyvumo sutrikimas yra neurologinio vystymosi yda, galinti paveikti vaiko gebėjimą sutelkti dėmesį, kontroliuoti impulsus ir valdyti hiperaktyvumą. Tokiu atveju gali būti naudinga sukurti aiškią tvarką ir sukurti struktūrizuotą aplinką. Elgesio intervencijos - teigiamas pastiprinimas ir nuoseklios pasekmės - padeda valdyti tokį elgesį. Būtinas ir glaudus bendradarbiavimas su pedagogais, kad būtų suteikta pagalba klasėje.
Depresija
Nors vaikai dažnai siejami su suaugusiaisiais, deja, jie taip pat gali patirti depresijos simptomus, įskaitant nuolatinį liūdesį ir susidomėjimo veikla praradimą. Tokiu atveju itin veiksmingas atviras bendravimas. Skatinkite vaikus reikšti savo jausmus ir mintis nereikalaudami sprendimo. Nustatykite patikimus suaugusiuosius: užtikrinkite, kad vaikai galėtų pasitikėti suaugusiaisiais tiek namuose, tiek mokykloje. Jei simptomai išlieka, kreipkitės profesionalios pagalbos į vaikų psichologus arba terapeutus.
Mokymosi negalios
Mokymosi negalios sutrikimai gali turėti įtakos vaiko gebėjimui įgyti, tvarkyti ar išreikšti informaciją, todėl kyla akademinių iššūkių. Anksti nustatykite mokymosi sunkumus, kad galėtumėte suteikti tinkamą pagalbą. Veiksmingi yra individualizuoti ugdymo planai: bendradarbiaukite su pedagogais, kad sukurtumėte asmeninius planus, pritaikytus vaiko mokymosi poreikiams. Pabrėžkite, ugdykite stipriąsias vaiko puses ir unikalius talentus, kad padidintumėte savigarbą.
Elgesio sutrikimai
Elgesio sutrikimai irgi gali pasireikšti kaip nuolatiniai trikdančio elgesio modeliai. Šiuo atveju turi būti nubrėžiamos ribos, nustatytos aiškios ir nuoseklios taisyklės struktūrai sukurti. Labai svarbus teigiamas pastiprinimas. Apdovanokite teigiamą elgesį, kad paskatintumėte kartojimą. Įtraukite šeimą į terapines intervencijas, kad būtų pašalinta pagrindinė dinamika.
Autizmo spektro sutrikimas
Autizmo spektro sutrikimas yra vystymosi sutrikimas, turintis įtakos bendravimui, socialinei sąveikai ir elgesiui. Visų pirma pasiekite ankstyvosios intervencijos programas, teikiančias specializuotą pagalbą. Sukurkite nuspėjamą ir struktūrizuotą aplinką, kuri atitiktų vaiko poreikius. Itin svarbus yra ir socialinių ir bendravimo įgūdžių mokymas.
Patyčios ir panašios su bendraamžiais susijusios problemos
Labai dažnos yra patyčių ir panašios su bendraamžiais susijusios problemos. Vaikai gali patirti patyčias arba kovoti su socialiniais santykiais, o tai turi įtakos jų savigarbai ir emocinei gerovei. Todėl reikia mokyti vaikus empatijos svarbos ir kitų perspektyvų supratimo. Skatinkite atvirą bendravimą apie tarpusavio santykius ir spręskite problemas. Bendradarbiaukite su pedagogais, kad sukurtumėte palankią ir įtraukią mokyklos aplinką.
Dažniausiai pasitaikančios vaikų ligos
- Infekcinės ligos: gripas, vėjaraupiai, tymai, bronchitas ir kt.
- Lėtinės ligos: astma, diabetas, alergijos.
- Psichikos sveikatos sutrikimai: depresija, nerimo sutrikimai, hiperkinezinis sutrikimas.
Elgesio ir emocijų sutrikimai
Elgesio ir emocijų sutrikimai skirstomi į:
- Aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimus: aktyvumo sutrikimas, dėmesio sutrikimas, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas.
- Elgesio sutrikimus: prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas, elgesio sutrikimas (asocialus elgesys).
- Emocijų sutrikimus: nerimo spektro sutrikimas, nuotaikos spektro sutrikimas.
Šiuos sutrikimus nustato savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba, atlikusi išsamų įvertinimą.
Hiperkinezinis elgesio sutrikimas
Hiperkinezinis elgesio sutrikimas, dar žinomas kaip hiperaktyvumo sutrikimas, dažniausiai paveikia centrinę nervų sistemą. Šis sutrikimas dažniausiai diagnozuojamas vaikystėje. Jis pasireiškia nuolatiniu, hiperaktyvumu ir impulsyvumu, dėmesio stoka, kurie gali turėti neigiamą poveikį kasdieniam gyvenimui, mokymuisi ir socialiniams santykiams. Ši liga gali turėti ilgalaikių pasekmių suaugusiųjų gyvenime, jei nebus laiku diagnozuota ir gydoma.
Hiperkinezinio elgesio sutrikimo gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininis gydymas dažnai apima vaistus, tokius kaip stimulantai, kurie padeda reguliuoti neurotransmiterių lygį smegenyse.
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS)
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) yra raidos sutrikimas, pasireiškiantis dėmesio išlaikymo sunkumais ir per dideliu aktyvumu. Šiam sutrikimui būdinga ankstyva pradžia dar vaikystėje, iki 12-os metų amžiaus, dažnai tęsiasi paauglystėje ir suaugusiame amžiuje.
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo gydymas yra kompleksinis. Šį gydymą sudaro gyvensenos įpročių keitimas, psichoedukacija apie sutrikimą, palaikomoji psichoterapija, orientuota į simptomus, šeimos psichoterapija bei medikamentinis ADS simptomų gydymas. Įtarus simptomus, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją ir gauti nukreipimą pas psichikos sveikatos specialistą.
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas gali būti su elgesio sutrikimais arba be jų - tai ir yra pagrindinė detalė, nuo kurios priklauso tolimesnė pagalba.
Obsesinis kompulsinis sutrikimas
Obsesinį kompulsinį sutrikimą turintiems vaikams pasireiškia nekontroliuojamos įkyrios mintys ir/arba kompulsyvus, nesuvaldomas elgesys, kurį sergantysis nuolat kartoja. Obsesijos gali apimti baimes dėl užteršimo, abejones dėl uždarytų durų ar kitų nepageidaujamų minčių. Kompulsijos yra elgesiai, kurių žmogus imasi, siekdamas sumažinti obsesijų sukeltą nerimą, pvz., dažnas rankų plovimas, tikrinimas ar skaičiavimas. Šie simptomai gali trukdyti kasdieninei veiklai, mokykloje, namuose ar santykiuose su aplinkiniais.
Gydymas apima kognityvinę elgesio terapiją ir medikamentus, kurie padeda valdyti obsesijas ir kompulsijas.
Nerimas
Nerimas - tai susirūpinimo, dirglumo, baimės, nuogąstavimo jausmas. Jei nerimas turi priežastį (pavyzdžiui, prieš egzaminą ar darbo pokalbį), tai yra adekvatus, normalus jausmas. Patologinis nerimas neturi jokios aiškios priežasties, tampa nebekontroliuojamas, pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui ir tampa sutrikimu. Šis sutrikimas gali sutrikdyti vidaus organų veiklą, gali pasireikšti panikos priepuoliai arba užvaldyti įkyrios mintys ar kompulsyvūs veiksmai.
Nerimo sutrikimų vertinimas dažnai prasideda apsilankius pirminės sveikatos priežiūros centre, nes nerimo sutrikimai dažnai egzistuoja kartu su kitais sutrikimais, pavyzdžiui, depresija ar obsesiniu kompulsiniu sutrikimu.
Depresija
Depresija yra psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, tai trukdo kasdieniniam gyvenimui. Medikamentinis gydymas antidepresantais rekomenduojamas, kai depresija trukdo kasdienei veiklai ir sukelia vidutinį arba stiprų diskomfortą.
Autizmas
Autizmas yra įvairiapusis vystymosi sutrikimas, kuriam būdingi sunkumai pasireiškiantys trijose veiklos srityse: socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio. Pirmuosius šio sutrikimo požymius galima pastebėti dar vaikystėje, o mažyliui augant simptomai ryškėja, tampa sunkesni. Autizmo bruožų turintys asmenys „kitaip“ suvokia aplinką. Jie dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems tampa sunku pamatyti platesnį situacijos kontekstą, retai ieško akių kontakto, jiems sunku atpažinti kito žmogaus jausmus ir emocijas veide.
Teikiant tinkamą pagalbą, sutrikę gebėjimai gali būti pagerinami, o autistiško elgesio apraiškos sušvelninamos.
Bipolinis sutrikimas
Bipolinis sutrikimas yra psichikos sutrikimas, kuriam būdingi ryškūs nuotaikos svyravimai tam tikru periodu - nuotaikos pablogėjimo epizodai (depresijos) ir pakilios nuotaikos periodai (manijos arba hipomanijos). Šis sutrikimas dažniausiai yra gydomas medikamentų ir psichoterapijos pagalba. Psichoterapija gali suteikti paramą tiek sergančiajam, tiek jo artimiesiems, padėti suprasti sutrikimą, išmokyti su juo tvarkytis.
Raidos sutrikimas
Raidos sutrikimas - tai vienos ar daugiau raidos sričių vystymosi sulėtėjimas. Prie raidos sutrikimų yra priskiriama motorinės raidos disfunkcija, cerebrinis paralyžius, kalbos ir kalbėjimo sutrikimai, protinis atsilikimas ir mišrūs raidos sutrikimai, įvairiapusiai raidos sutrikimai (autizmas), mokymosi sutrikimai, socialinės ir emocinės raidos bei elgesio sutrikimai, regos ir klausos sutrikimai.
Dalis raidos sutrikimų diagnozuojami ikimokykliniame amžiuje, kiti dažniausiai nustatomi mokykliniame amžiuje. Pagalba raidos sutrikimų turintiems vaikams yra įvairi, tačiau pagrindinis pagalbos tikslas - ankstyva sutrikimo diagnostika, sudaranti galimybes kuo anksčiau imtis tikslingų veiksmų koreguojant sutrikimus.
Kada naudinga kreiptis į specialistus?
- Fizinės sveikatos problemos:
- Jei pastebite ilgalaikį arba sunkų kosulį, karščiavimą, nuovargį, svorio kritimą ar kitus neįprastus simptomus.
- Jei vaikas dažnai serga infekcinėmis ligomis.
- Emociniai ar psichologiniai iššūkiai:
- Jei vaikas ilgą laiką jaučiasi liūdnas, neramus arba pasikeitė jo elgesys (pvz., tapo agresyvus ar uždaras).
- Jei pastebite, kad vaikas sunkiai susikaupia mokykloje, turi problemų bendraujant su bendraamžiais arba nerimauja.
Pas kurį specialistą reikia kreiptis konkrečiu atveju?
- Vaikų gydytojas (pediatras) - jei kyla fizinių sveikatos problemų, pirmiausia įvertins vaiko būklę ir, jei reikia, nukreips pas kitus specialistus.
- Psichologas - jei vaikas patiria pažinimo sunkumų arba emocines problemas, psichologas gali atlikti įvertinimą ir pasiūlyti terapinį planą.
- Psichiatras - jei būtina medikamentinė terapija dėl psichikos sveikatos problemų, vaikas gali būti nukreiptas pas psichiatrą.
Sveikatos paslaugos raidos sutrikimų turintiems vaikams ir jų šeimoms:
- Psichologinė, psichiatrinė pagalba vaikui ir šeimai.
- Medicininės reabilitacijos procedūros (kineziterapija, ergoterapija, medicinos psichologo ir (ar) klinikinio logopedo užsiėmimai ir kt.).
- Kalbos korekcijos paslaugos.
- Hipoterapija.
- Neurografika.
- Miško terapija.
- Dramos terapija.
- Meno terapija.
- Švietimo pagalba ugdymo įstaigoje.
Svarbūs požymiai, kad vaikui ar paaugliui gali vystytis psichikos ar elgesio sutrikimas
- Save arba kitus žalojantis elgesys.
- Kalbėjimas apie mirtį ar savižudybę.
- Grėsmingi impulsyvaus elgesio protrūkiai.
- Miego sutrikimai.
- Ilgiau negu dvi savaites trunkantis liūdesys.
- Sumažėjęs produktyvumas mokykloje.
- Kūno svorio pokyčiai.
- Atsiradęs mokyklos ar socialinės veiklos vengimas.
- Labai padidėjęs nervų sistemos dirglumas.
- Drastiški pokyčiai mąstyme, elgesyje ar asmenybėje.
- Valgymo elgesio pokyčiai.
- Padažnėję ar sustiprėję tokie fiziniai simptomai kaip pykinimas, vėmimas, galvos skausmai, bendras silpnumas.
Simptomai, būdingi depresijai
- Slogi, liūdna nuotaika.
- Sumažėję interesai bei pasitenkinimas anksčiau patikusiais dalykais („nebėra gyvenimo džiaugsmo“).
- Sumažėjęs savęs vertinimas bei pasitikėjimas savimi, sunkumas priimti sprendimus.
- Kaltės ir bevertiškumo idėjos.
- Niūrus ateities įsivaizdavimas.
- Mintys apie savižudybę ar nenoras gyventi.
- Energijos stoka, silpnumas ( ypač pirmoje dienos pusėje, rytais), jaučiamas judesių sulėtėjimas.
- Miego sutrikimai ( būdinga, jog pabundama anksti ryte ir nebeužmiegama ar miegama labai ilgai).
- Apetito pokyčiai.
ADHD požymiai suaugusiems
- Nedėmesingumas - nesugebėjimas išlaikyti dėmesio, baigti pradėtą darbą, pastoviai daromos klaidos;
- Išsiblaškymas - lengvai atitraukiamas dėmesys, Neatidumas;
- Užmaršumas.
- Hiperaktyvumas - bėgiojimas, per dažnas ir greitas judėjimas, sunkumas išbūti vienoje vietoje, per greitas ir per didelis šnekumas, triukšmavimas, įkyrus elgesys.
- Impulsyvumas - negebėjimas sulaukti savo eilės, atidėti noro išpildymo, atsakymas į klausimus, nesulaukus jo pabaigos, pokalbio temos keitimas;
- Lengvas su(si)erzinimas.
- Emociniai protrūkiai.
Depresijos riziką didinantys faktoriai vaikams
- Šeimyniniai sunkumai, skyrybos, nuolatiniai barniai.
- Patyčios.
- Fizinė, emocinė ar seksualinė prievarta/smurtas.
- Kiti psichologiniai/fiziniai sutrikimai pvz. negalia; adhd, autizmo spektro sutrikimas ir kt.
- Jausmų skirstymas į blogus/ gerus, nesaugi aplinka jausti ir reikšti jausmus.
- Genetinis polinkis į depresiją kitus nuotaikų ar psichikos sutrikimus (atvejai šeimos istorijoje).
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
- Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
- Vaikiškų prekių parduotuvės Akropolyje: viskas jūsų vaikui vienoje vietoje
- Nepraleiskite! Svarbiausios rekomendacijos būsimiems tėvams iš knygos „Laukiame naujagimio“
- Sužinokite Minimalų Vaiko Išlaikymo Alimentų Dydį Lietuvoje – Viskas, Ką Turite Žinoti!