Apie neabejotiną muzikos įtaką mūsų gyvenimui žinome daug. Tačiau šįkart su dviem muzikos pedagogėmis kalbamės apie muzikos įtaką vaiko raidai ir vertybių formavimui.
Muzikos Įtaka Vaiko Raidai
Kėdainių muzikos mokyklos (KMM) fortepijono mokytoja, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Asta ČERNIKAUSKIENĖ teigia, jog muzika - puiki priemonė, padedanti žengti pirmuosius žingsnius tobulėjimo link. Kuo anksčiau vaikas pradės draugauti su muzika, tuo geriau. Tai - veiksmingiausia priemonė ugdyti meilei. Ji daro įtaką vaiko dvasiniam gyvenimui ir padeda skleisti gėrį ir grožį, skatina teigiamas emocijas.
Kita KMM Ankstyvojo meninio ugdymo (AMU) skyriaus laisvo muzikalaus judesio mokytoja Angelė NAVICKIENĖ taip pat sutinka, kad vaikams muzikinis ugdymas daro didžiulę įtaką. Lavinami muzikiniai įgūdžiai: muzikinės klausos, ritmo jausmo, dainavimo, muzikos klausymo, suvokimo bei interpretavimo įgūdžiai. Didelė įtaka daroma fizinei raidai: stambiajai, smulkiajai motorikai, sensomotorikai, koordinacijai, kalbai. Emocinei bei psichologinei raidai. Lavinamas emocinis intelektas.
Asta Černikauskienė: Muzika gali pakylėti tiek vaiko, tiek suaugusiojo sielas, pažadinti sąmonę. Ji gali tobulinti protą ir daryti mus nuovokesnius. Muzika išlaisvina nuo problemų tuos, kurie jos klausosi, ir atpalaiduoja tuos, kurie ją kuria. Nesvarbu, kokiame amžiuje pradėsi draugauti su muzika.
Angelė Navickienė: Muzika - galingas įrankis, kuris veikia ir vaikus, ir suaugusius. Meno poveikis žmogui neabejotinas - muzikos kūriniai veikia emocijas, tobulina pasaulėjautą, keičia požiūrį į aplinką, skatina asmenybės progresą.
Prenatalinis Muzikinis Ugdymas
Mokslininkai yra nustatę, kad prenatalinio (dar negimusio kūdikio) muzikinio ugdymo įtaka yra akivaizdi, ypač būsimojo žmogučio sveikatai. Didelė nauda jo intelektualiniam vystymuisi, protinei brandai (vaikai, ugdyti šiuo periodu, pasižymi išskirtiniais muzikiniais gabumais ir loginiu mąstymu). Įrodyta, kad vaisiaus klausa būna išsivysčiusi jau dvidešimtą nėštumo savaitę, todėl tam tikri muzikos garsai vaikelį kuo puikiausiai pasiekia netgi mamos pilve.
Nėščia moteris dainuodama, klausydamasi gražios muzikos ir grodama tam tikrais muzikos instrumentais kūdikio vystymuisi teikia neabejotinos naudos. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad nuo nėštumo pradžios muzikuojantys kūdikiai rečiau miršta, gimsta geriau išsivystę, normalaus svorio. Mokslininkų teigimu, muzikavimas per nėštumą teigiamai veikia ir pačią būsimą mamytę.
Mokslininkai jau yra pastebėję, jog nuolatinis stresas skatina hormono kortizolio išsiskyrimą. Kortizolis gali sumažinti organizmo atsparumą uždegimams, autoimuniniams susirgimams, alergijoms, astmai, lėtiniams skausmo sindromams ir gali sukelti imuninės sistemos disfunkciją.
Verta paminėti ir tai, jog nėščiosios, lankančios prenatalinio muzikinio ugdymo programas, padeda ne tik kūdikiui, bet ir sau. Tiriant emocinį tokių užsiėmimų poveikį išaiškėjo, kad tai padeda nėščiosioms sumažinti padidėjusį nervingumą ir gimdymo baimę, išgyventi teigiamas, džiaugsmingas emocijas. Net ir moterys, kurios muzikavo savarankiškai, o ne tam pritaikytuose centruose, lygiai taip pat jautė reikšmingus teigiamus pojūčius, tačiau juos dažniau patyrė užsiėmimuose besilankiusios nėščiosios.
Be to, dėl gautos informacijos, išgirstų teigiamų nėščiųjų atsiliepimų, tokia muzikinė veikla skatina į nėštumą bei bendravimą su įsčiose tebeaugančiu vaiku įsitraukti ir vyrus. Iš tiesų ankstyvas muzikinis ugdymas yra labai svarbus, norint padėti vaikui vystytis. Jau seniai buvo įrodyta, kad prenatalinis muzikinis ugdymas tiesiogiai prisideda prie augančio vaisiaus vystymosi, padeda pasiekti aukštesnį intelektą ir teigiamai veikia ankstyvą kūdikio motorinę koordinaciją.
Muzikos Klausymas Vaikystėje
Kiekviena šeima turi savo požiūrį į meną, turi savo skonį. Nėra niekur pasakyta, kad vaikai turi klausytis tik vaikiškų dainelių. Tik skirtingo amžiaus vaikai savaip į muziką reaguoja: kūdikiai šypsosi, skleidžia garsus, vaikai ploja, tūpčioja, linguoja, kiti atidžiai klausosi. Negatyvi reakcija muzikai būna dažniausiai tada, kai vaikas nesijaučia saugiai, muzikinius garsus girdi pirmą kartą, nėra buvęs tokioje muzikinėje aplinkoje.
Vaikai mokosi, kaupia muzikinę patirtį klausydami, žaisdami, šokdami. Kūdikiui geriau klausytis mamos, tėčio balso gyvo atlikimo. Leidžiant muzikinius įrašus, svarbu, kad tai nebūtų sintetiniai garsai, muzika būtų netranki - mažiau mušamųjų instrumentų, daugiau išgrynintų tembrų - tik styginiai arba tik pučiamieji, mažiau muzikos su tekstu.
Tačiau lietuviškos lopšinės, atrodytų, toks paprastas dalykas, bet jos yra labai svarbios mažo vaikelio sveikatai ir emocinei raidai. Šiuolaikiniame, sparčiai modernėjančiame pasaulyje praeities kartų sukaupta išmintis gali būti tvirta atrama, sudaranti pagrindą žmogaus savasties, jo ryšio su aplinka ir pasauliu radimuisi.
Muzikos Pamokos ir Instrumentai
Muzikuoti vaikai gali pradėti dar kūdikystėje. Muzikos mokykloje AMU skyriuje mažieji groja vaikiškais muzikos ir ritminiais instrumentais. O nuo 5-6 metų renkasi jiems patinkantį. Kokiu instrumentu groti, pirmiausiai turėtų spręsti pats vaikas. Tam jis turėtų paklausyti daugumos instrumentų skambesio, išgirsti jais atliekamų melodijų.
Muzikos mokykloje yra ankstyvojo meninio ugdymo grupės, kuriose vaikai mokosi nuo 3 iki 7 metų. Jie per tuos metus daug girdi ir mato muzikos instrumentų ir beveik visi išsirenka, kuo norėtų groti ateityje. Balsu ir namų aplinka mes galime lavinti muzikantą be jokios „instrumentinės intervencijos“ iki 2 metų. Nuo trejų metų, jeigu vaikas lavintas, galima pradėti lankyti fortepijono, violončelės, fleitos, smuiko pamokas. Teks rasti mokytojus, mokančius dirbti su tokio amžiaus vaikais.
Instrumentų pasirinkimas
- Tradicinis ir populiarus pasirinkimas: fortepijonas, smuikas, fleita, gitara ar dainavimas.
- Kiti styginiai instrumentai: violončelė, arfa.
- Pučiamieji instrumentai: trimitai, obojai, valtorna.
- Mušamieji instrumentai: būgnai.
Labai svarbu, kad instrumentą rinktųsi pats vaikas, o ne tėvai išrinktų. Spausti nereikėtų, tačiau pasikalbėti ir pasiaiškinti priežastis kodėl, būtų verta. Vaikas turi suprasti, kad atsisakius grojimo, kelio atgal nebus. Pakeisti instrumentą kitu instrumentu irgi galimas būdas, tačiau jis turi žinoti, kad nepasikartojant pamokos ir negrojant namuose, nė vienu instrumentu nepavyks išmokti groti. Nors truputėlį pastangų turi įdėti ir vaikas, aišku, su mokytojo pagalba ir patarimais.
Muzika Kasdieniame Gyvenime
Ruošiant pamokas rami, lengva, netranki muzika tikrai netrukdo. Moksleiviui, ruošiant pamokas, skambanti muzika trukdyti neturėtų. Pagaliau, jei trukdo, jis išjungs. Klausyti muzikos prieš miegą yra gerai. Jei vaikas buvo auginamas dainuojant lopšines ir suaugus jam norėsis ramios, švelnios muzikos prieš miegą. Tai kaip terapija - nuramina, atpalaiduoja.
Tačiau svarbu, kad vaiko gyvenime būtų ramybės, tylos, gamtos garsų klausymo, žvaigždžių stebėjimo, saulėlydžių grožio aptarimų, vėjo, jūros ir medžių ošimo, paukščių čiulbėjimo bei upelio čiurlenimo. Per daug gali būti visko, taip pat ir muzikos. Negalima ilgą laiką daryti to paties veiksmo, taip pat ir klausytis muzikos.
Muzikos Poveikis Emocijoms ir Gebėjimams
Mokslininkai yra nustatę, kad emocinis muzikos poveikis yra tris kartus didesnis už literatūros ir penkis kartus už vaizduojamojo meno poveikį. Muzika gali padėti susikurti reikiamą nuotaiką - ji gali nuraminti, gali kaip tik įaudrinti. Muzika daro įtaką bendriesiems žmogaus gebėjimams ir ypač ji svarbi vystymosi periodu - vaikystėje.
Muzikuodami vaikai lavina gebėjimus: intonuoti, pajausti muzikos ritmą, emocinės raiškos būdais perteikti muzikos nuotaiką, sukoncentruoti dėmesį ir įsiminti muzikinius darinius, reaguoti į muzikos pasikeitimus. Grojimas muzikos instrumentais vaikams padeda lavinti atmintį, gerina koordinaciją, gerinami matematinei sugebėjimai, tobulėja skaitymo ir suvokimo įgūdžiai, vaikai gali atrasti save ir per muziką išreiškia savo jausmus, tobulinami klausos įgūdžiai, nes vaikas ne tik klauso mokytojo, bet ir ritmo, tonų aukščio ir greičio.
Muzika padeda susikurti reikiamą nuotaiką, juk visi puikiai žinome - ji gali nuraminti, gali ir įaudrinti. Muzikos besimokantis vaikas mokosi susikaupimo, atidumo, savarankiškumo ir atsakomybės. Nenustygstantiems vietoje patartina klausytis lėtų kūrinių (tinka Mocartas, Čaikovskis, Vivaldis, Šubertas), o nuolat užguitiems ir prislėgtiems - greitesnių, linksmesnių. Muzika vaikui kenkti negali, jei ji nėra garsi.
Muzikos menas turi aiškią struktūrinę ženklų sistemą, artimą matematikai. Savidisciplina. Muzikinis lavinimas glaudžiai susijęs su lingvistiniais gebėjimais. Ankstyvas muzikinis lavinimas teigiamai veikia smegenų centrus, atsakingus už kalbinės raiškos vystymąsi, skaitymo gebėjimus, padeda gydyti dislekciją. Motyvacijos ugdymas. Pasitikėjimo savimi ugdymas. Gerina socialinius įgūdžius. Gerina emocinę pusiausvyrą. Kūrybiškumo bei fantazijos ugdymas.
Ankstyvasis Muzikinis Ugdymas
Vaikas nuo gimimo iki devynerių - lyg tuščias indas, godžiai užsipildantis informacija. O ją, kaip ir gyvenimui būtinus įgūdžius bei reikalingas žinias, gali suteikti muzika. Muzika ir kiti menai žmogaus išsimokslinimui ir egzistencijai yra ne mažiau svarbūs nei kalba ir matematika.
Svarbu, kad vaikas girdėtų muziką ir pasiilgtų kažko labai nuostabaus. Vaikas net nesupranta, ką į jį dedi, jis juk neskiria, mažorą ar minorą dainuoji, bet informacija jame kaupiasi. Menas - muzikavimas, šokis, dailė - vaikui tampa natūralia gyvenimo dalimi, ne kokiu nors mokslu ar pastangų reikalaujančia veikla. Vaikai natūraliai sužino, kad gyvenimas yra menas, o menas - gyvenimas. Užtat reikėtų kuo daugiau sudėti mažyliui nuo gimimo iki devynerių metų, nes tuo metu galutinai susiformuoja smegenų struktūra, tada, pati pastebiu ir galiu patvirtinti, dažnam ateina tam tikros krizės laikas, vyksta mažai pokyčių. Labai klystame per ilgai laukdami.
Meninis ugdymas yra viskas - žaidimas, kalba, estetika, matematika, pažinimas, tyrinėjimas, kūrybiškumas, kultūra, bendravimo įgūdžiai. Kaip smagu žaisti muzikinius žaidimus ir lavinti kalbą, pažinti spalvas žaidžiant teatrą, šokant šokius suprasti matematines sekas, piešiniuose fiksuoti pirmuosius rašmenis. Muzika suartina talentai Taigi, nesunku sutikti, kad muzika neabejotinai naudinga tiek mažiems, tiek vyresniems vaikams.
Kaip Formuoti Vaiko Muzikinį Skonį
Formuoti vaiko skonį reikia kuo anksčiau. Tai daroma pateikiant daug įvairios muzikos - nuo klasikinės iki šiuolaikinės - pavyzdžių. Vaikui viskas yra gražu, o nuomonę „negražu“ dažniausiai suformuoja taip sakantys suaugusieji. Mažiukai yra smalsūs, pagaulūs ir įsijaučiantys. Tereikia stabdyti suaugusius, kad neįvertintų, jog kažkas yra „nesąmonė“.
Vieni specialistai sako, kad svarbu, jog mama klausytų muzikos ar dainuotų tai, kas jai pačiai labai patinka, o jei muzika leidžiama kaip fonas, būtų gerai, kad išsiskirtų aiškus atskirų instrumentų - fleitos, smuiko ar fortepijono skambesys. Mažiausiems patinka žemesni tonai, augant toleruojami ir aukštesni tembrai. Kūdikiams geriausia - dainavimas be teksto, muzikos pjesės be žodžių, jiems iki metų mamos ir tėčiai galėtų dainuoti naudodami garsiažodžius „ba“, „ma“, „te“.
Siūlyčiau nepabijoti greta tos muzikos, kuri šeimai patinka, pridėti ir neįprastų, keistesnių skambesių, neužsidaryti ir, pavyzdžiui, bent kartą per mėnesį ateiti į koncertą Filharmonijoje, nepaskęsti tik popkultūroje.
Praktiniai Patarimai Tėvams
Šiuolaikiniams tėvams nėra lengva išsirinkti vaikams tinkamiausią edukacinę veiklą: būreliai, mokyklos ar privati veikla gali geriausiai atspindėti jų vaikų asmeninius poreikius, todėl nepasiklyskite gausiuose pasiūlymuose. Rekomenduojama kuo dažniau kartu dalyvauti įvairioje muzikinėje veikloje: koncertuose, spektakliuose, operose.
Taip pat atsižvelkite į vaiko temperamentą: uždaresniems vaikams labiau tiktų solinio instrumento pasirinkimas, socialiai aktyviam choriniam dainavimui. Daugelis tėvų abejoja savo vaikų muzikiniais sugebėjimais ir klausa, tačiau pamiršta, kad visa tai yra lavinantys dalykai. Taip pat būtina iš anksto su vaikais aptarti, kad muzikos mokymasis nėra kasdienė veikla, todėl poveikis pasireiškia ne iš karto, o palaipsniui.
Pirmiausia tėvai turi atsižvelgti į vaikų išreiškiamus norus bei pageidavimus ir į juos nenumoti ranka. Rekomenduojama kuo dažniau kartu lankytis įvairiuose muzikiniuose renginiuose: koncertuose, spektakliuose, operose. Tai ir nepamainomas laikas pabūti kartu, ir išsiaiškinti, kas vaikui įdomu. Daugiafunkciškumas. Mokymasis groti konkrečiu instrumentu, dainavimas lavina ne tik muzikinius, bet ir socialinio vaiko bendravimo su aplinka gebėjimus.
Kaip skatinti vaiko susidomėjimą muzika?
- Rodykite pavyzdį: vaikai mėgsta imituoti suaugusiuosius, todėl dainuokite, klausykitės muzikos kartu.
- Sudarykite laisvę rinktis: leiskite vaikui pasirinkti, kokį instrumentą nori išbandyti, kokias dainas dainuoti ar šokius šokti.
- Paverskite muziką žaidimu: pavyzdžiui, mokykitės ritmo žaidimų, atlikite linksmus dainavimo pratimus ar net patys kurkite paprastas dainas kartu su vaiku.
- Nepamirškite pagyrimų: kiekvienas vaiko muzikinis pasiekimas, kad ir koks mažas, yra svarbus.
Muzika yra išraiškos forma, kuri leidžia vaikams pažinti savo emocijas ir jas išreikšti. Dainavimas ar grojimas instrumentais gali tapti būdu atskleisti džiaugsmą, liūdesį, pyktį ar baimę. Taip pat muzikinės veiklos, pavyzdžiui, grojimas ar dainavimas kartu su kitais vaikais, ugdo socialinius įgūdžius. Muzika suteikia vaikams laisvę eksperimentuoti, kurti ir interpretuoti garsus. Tokios veiklos, kaip improvizacija ar kūrinių atlikimas, lavina jų kūrybiškumą, gebėjimą savarankiškai kurti bei per muziką pažinti save. Muzikos mokymasis reikalauja nuoseklumo ir pastangų.
Muzikinės veiklos pavyzdžiai:
- Dainavimas: vienas iš lengviausių būdų įtraukti muziką į vaikų gyvenimą.
- Ritmo žaidimai: paprasti pratimai su rankomis, kojomis ar mažais mušamaisiais instrumentais.
- Šokis ir judesio muzika: tai puikus būdas išmokyti vaikus sinchronizuoti judesius su muzika.
Specialistai teigia, kad kuo anksčiau kūdikis supažindinamas su muzika, tuo geriau. Tyrimų, kurie įrodytų muzikos naudą - apstu. Tarp jų nemažai ir tokių, kuriuose buvo tirtas ankstyvasis kūdikių muzikinis lavinimas ir muzikos nauda apskritai. O pakankamai girdėti vaikai moka jau itin anksti, nes klausa sėkmingai vystosi dar motinos įsčiose. Tą įrodo ne tik teigiamos pačių tėvų patirtys, stebint ir ugdant savo vaikus, bet ir rimti tyrimai.