Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Šiauliai, ketvirtas pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas, neturintis susisiekimo su jūra ir nėra nominuotas ežerų kraštu, yra puiki kryptis keliaujant su vaikais.

Šiame mieste gausu lankomų objektų ir pramogų vaikams, unikalių bei interaktyvių muziejų, įdomių meninių objektų, šeimoms pritaikytų laisvalaikio erdvių ir nesuskaičiuojamos daugybės žaidimų aikštelių.

Šiaulių Istorijos Pradžia

Šiauliai priskirtinas seniausių XV a. pr. įsikūrusių Lietuvos miestų grupei.

1236 m. Šiaulių vietovardis „Soule“ pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose - Eiliuotoje Livonijos kronikoje, aprašančioje Saulės mūšį. XIII-XIV a. rašytiniuose šaltiniuose Livonijos kronikose: Eiliuotoje Livonijos, Henriko Latvio, Hermano Vartbergės - ne kartą minimas Šiaulių žemės vardas.

1524 m. Šiaulių miestas pirmą kartą paminėtas istorijos šaltiniuose - Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo rašte.

Šiaulių Ekonomijos Centras

XVI a. Šiauliai tapo Šiaulių valsčiaus administraciniu centru ir vėliau, įsteigus karaliaus stalo valdą - Šiaulių ekonomiją, miestas tapo jos administraciniu centru. Per savo istorinės raidos šimtmečius miestas išlaikė XVI a. įgytą administracinio-teritorinio centro tradiciją.

Šiauliai buvo Šiaulių ekonomijos, Žemaitijos kunigaikštystės Šiaulių dalies teismų rezidencija, Šiaulių pavieto centras, nuo XIX a. Šiaulių apskrities centras.

A. Tyzenhauzo Reformos

XVIII a. antroje pusėje LDK karališkųjų ekonomijų administratoriumi tapo Antanas Tyzenhauzas, kuris pradėjo radikalias ekonomines ir urbanistines reformas, numatydamas iš esmės perstatyti Šiaulių ir Joniškio miestus.

1783 m. karalius Stanislovas Augustas patvirtino naują Šiaulių centro perstatymo planą, ir statybos vyko toliau. A. Tyzenhauzo pradėtos urbanistinės reformos keitė Šiaulių miesto vaizdą.

Miesto Teisių Įtvirtinimas

XVIII a. pab. miesto istorijai ypač reikšminga - 1791 m. lapkričio 9 d. Lietuvos ir Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas savo privilegija galutinai įtvirtino Šiaulių miesto savivaldą.

Šiauliai XIX Amžiuje

Rusijai prijungus Lietuvą, miestas su didžiule teritorija - Šiaulių ekonomija - Jekaterinos II buvo padovanotas kunigaikščiui Platonui Zubovui. XIX a., carinės Rusijos valdymo metai Lietuvoje ir Šiauliuose, pačia bendriausia prasme - tai okupacijos ir aneksijos, pasipriešinimo ir išsivadavimo kovų, lietuvių tautos tapsmo, jos modernėjimo laikotarpis.

Jau XIX a. II pusėje toliau augo Šiaulių, kaip Lietuvos provincijos kultūrinio gyvenimo centro, reikšmė. Mieste telkėsi svarus lietuvių inteligentijos būrys, išvystęs tautinio atgimimo, švietimo ir kultūros puoselėjimo veiklą.

Kultūrinis Gyvenimas XIX-XX A. Sandūroje

XIX a. pab. garsiosios Šiaulių gegužinės, lietuvių inteligentijos susibūrimai, spendė aktualias to meto tautinio sąjūdžio problemas. Šiauliams priklauso ir pirmojo lietuviško spektaklio Lietuvoje surengimo garbė - 1904 m. spalio 31 d. Šiauliuose suvaidinta A. Keturakio komedija „Amerika pirtyje“.

Su miesto istorija susijusi ne vieno to meto rašytojo ar poeto literatūrinė ir visuomeninė veikla. Norint išvardyti šio laikmečio Šiaulių inteligentijos žiedo žmonių pavardes, reikėtų ilgoko sąrašo. Žvelgiant iš XXI a. pradžios taško, jų veikla tebėra aktuali.

Šiaulių Pramonės Augimas

Carinė Rusija per miestą 1836-1858 m. nutiesė Rygos-Tilžės plentą, o 1871 m. Šiaulius kirto Liepojos-Romnų geležinkelio linija. Patogi geografinė padėtis susisiekimo kelių su Europa ir Rusija atžvilgiu tapo esmine mažo miestelio virsmo pramonės centru prielaida.

Šiauliai nuo seno buvo išsidėstę kelių sankryžoje. Jau 1897 m. Šiauliai buvo po Kauno antras miestas pagal gyventojų skaičių. Kita vertus, XIX a. II pusėje, prasidėjus kapitalizmo epochai, Šiauliai kaip ir visa Lietuva įžengė į pramonės revoliucijos, spartaus technologinio vystymosi, urbanistinės plėtros lauką.

Pirmasis Pasaulinis Karas ir Tarpukaris

Pirmojo pasaulinio karo metais Šiauliai labai nukentėjo - sugriauta 65 % miesto pastatų. Pirmosios Lietuvos Respublikos metais, dažnai vadinamais tarpukariu, prasidėjo naujas Šiaulių miesto raidos etapas, o 1919 m. Šiauliams buvo suteiktos apskrities miesto teisės.

1923 m. Šiauliai pagal gyventojų skaičių užėmė trečią vietą po Kauno ir Klaipėdos. 1919 m. pab., pasibaigus nepriklausomybės kovoms, buvo pradėti miesto atstatymo darbai, ypač daug dėmesio skiriant miesto centrui.

Šiaulių Medžiai ir Parkai

Šiauliai senovėje buvo apsupti miškų. Pradėjus kurtis žmonėms medžiai buvo kertami ir vėl sodinami.

XIX amžiuje Šiaulių ekonomija priklausė grafui Platonui Zubovui. Ekonomijos kaimuose, miesteliuose, pakelėse buvo raginama sodinti medžius, versti tvoras ir jų vietoje sodinti gyvatvores. 1838 m. Šiauliuose lankėsi Rusijos caras Nikolajus I su žmona ir dukra. Grafo Zubovo sode, ties rūmų terasa abi imperatoriškos šeimos moterys pasodino du topolius. 1849 metais Šiaulių klebono Ignaco Štacho iniciatyva aplink Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčios šventoriaus mūrą buvo prisodinta kaštonų. Pasakojama, kad klebonas I. Štachas nusidėjėliams už nuodėmes skirdavo atgailą - pasodinti medį. 1887 m. buvo prisodinta daug medžių prie Šiaulių berniukų gimnazijos. Pasak Vlado Zdzichausko, aplink gimnazijos rūmus buvo kaštonų alėja ir sudarė tartum vainiką.

Senasis miesto centrinis parkas - grafų Zubovų dvaro palikimas. Parkas pradėtas sodinti dar XVIII a. pabaigoje. 1923 metais Zubovai 3,6 ha Didždvario parką padovanojo miestui su sąlyga, kad jis bus naudojamas kaip viešas miesto parkas. Centrinis parkas (11,9 ha) pradėtas sodinti apie 1950-uosius per šeštadienines talkas. Jame yra senų ir unikalių medžių.

Tarp Aušros alėjos ir Vilniaus gatvės įsiterpusiai Kaštonų alėjai jau daugiau kaip šimtas metų. Bene pirmąkart Šiauliuose kaštonai pradėti sodinti XIX a. viduryje. Tada Didždvario reprezentacinė kliomba buvo apsodinta kaštonais ir atsirado alėja.

Venclauskių Namai

Skaičiuojama, kad Kazimieras ir Stanislava Venclauskiai užaugino ir išugdė per šimtą vaikų, kurie į jų namus pateko įvairiausiais būdais - daugiausia našlaičiai ir skurdo bei negandų prispaustų žmonių vaikai. Šeima gelbėjo ir persekiojamus žydus bei jų vaikus.

Pirmieji našlaičiai pas Venclauskius pateko dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Šeima karo metais traukėsi į Rusiją jau su keliais globotiniais. S.Venclauskienė dažniausiai miegodavo su trimis ar keturiais vaikais. Kitoje šio aukšto pusėje ir apatiniame cokoliniame aukšte karaliavo vaikai.

2000 metais S.Venclauskienė, dukterys Danutė (po mirties) ir Gražbylė Venclauskaitės apdovanotos Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Simboliška, kad jų šeimos namą Danutė ir Gražbylė Venclauskaitės padovanojo Šiaulių „Aušros“ muziejui.

J.Vilimaitienė teigia, kad jau kitais metais Venclauskių namai gali būti atkurti su autentiškomis tapytomis gėlėmis ant sienų. Beje, namo laiptinė ištapyta našlaitėmis. Tai labai simboliška gėlė šiems daugybę našlaičių priglaudusiems namams.

Šiaulių Kultūros ir Turizmo Vietos

Šiaulių turizmo centras siūlo lankytojams apžiūrėti Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedrą bei Šiaulių Aušros muziejų su padaliniais. Šiauliuose taip pat gausu muziejų: šokolado, geležinkelio, katinų, fotografijos, dviračių, radijo ir televizijos ir kt.

Populiarios vietos: Talkšos ežero pakrantė, Saulės laikrodžio aikštė. Šiaulių bulvaras - pagrindinė miesto pėsčiųjų gatvė, kurioje įsikūrę muziejai, turizmo informacijos centras, žaidimų aikštelės ir fontanai. Aušros alėjoje ir bulvare galima rasti devynis meno kūrinius - slapukus.

Šiauliai Šiandien

Šiauliai - regiono centras, kuriame sparčiai besikuriantys verslai siūlo vis konkurencingesnius atlyginimus, o kartu - kompaktiškas didmiestis su gerai tvarkomomis viešosiomis erdvėmis, patogiu susisiekimu, patraukliomis nekilnojamojo turto kainomis.

Registrų centro duomenimis, Šiaulių miestas sparčiai auga. 2024 m. sausio pabaigoje čia registruoti 118 907 gyventojai, palyginti su pernai, jų padaugėjo beveik keturiais tūkstančiais.

Statistika

Rodiklis Duomenys
Gyventojų skaičius (2024 m.) 118 907

žymės: #Vaiku

Panašus: