Vaikų miego sutrikimai: priežastys ir gydymas

Miego sutrikimai - tai normalaus miego režimo sutrikimai, kurie gali smarkiai paveikti bendrą sveikatą ir gerovę. Miego sutrikimai gali atsirasti dėl emocinio streso, sveikatos būklių arba gyvenimo būdo pasirinkimų ir pasireikšti įvairiais simptomais, apsunkinančiais diagnozavimą ir gydymą. Dažniausiai pasitaikantys miego sutrikimai yra nemiga, miego apnėja, neramių kojų sindromas, narkolepsija ir parasomnija.

Nemiga

Nemiga yra miego sutrikimas, dėl kurio kyla sunkumas užmigti nakties pradžioje, negebėjimas pratęsti miego nubudus ar ankstesnis nei planuota pabudimas ryte. Maždaug vienas iš trijų žmonių bent kartą gyvenime yra patyrę ūminę nemigą. Lėtinė nemiga yra sunkesnis sutrikimas, kuris gali stipriai paveikti mūsų gyvenimą. Lėtinė nemiga diagnozuojama, kai neužmiegama ilgiau kaip per 30 min., miegama trumpiau nei 6 val., atsiranda poilsio stoka ryte po miego ir visi šie simptomai stebimi ilgiau kaip 3 mėnesius.

Nemiga kamuoja reikšmingą gyventojų dalį - apie 10 % žmonių patiria lėtinę nemigą. Ji gali būti skirstoma į ūminę nemigą, trunkančią nuo kelių dienų iki kelių savaičių dėl streso ar laikinų įvykių, ir lėtinę nemigą, pasireiškiančią bent tris kartus per savaitę tris mėnesius ar ilgiau. Lėtinė nemiga gali būti pirminė, kai nėra nustatytos priežasties, arba antrinė, susijusi su miego apnėja ar psichikos sveikatos problemomis.

Pagrindinės nemigos priežastys gali būti su darbu susijęs stresas, sveikatos sutrikimai ir stimuliatorių vartojimas. Dažniausiai pasitaikantys simptomai gali būti sunkumai užmigti arba išlaikyti miego būseną, nuovargis dieną ir kognityvinių funkcijų pablogėjimas. Gydymo būdai gali apimti kognityvinę elgesio terapiją, atsipalaidavimo technikas, gyvenimo būdo koregavimą ir ribotą farmakoterapiją trumpalaikiam palengvinimui. Svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų parinktas tinkamiausias nemigos valdymo būdas.

Nemiga yra negalavimas, kamuojantis įvairaus amžiaus vaikus - nuo kūdikių iki paauglių. Kartais nemiga būna laikina, nulemta konkrečios situacijos, o kartais užsitęsia ir gali baigtis rimtais raidos ir psichikos sutrikimais. Svarbu greitai nustatyti problemą ir imtis veiksmų pasitelkus atitinkamus metodus.

Vaikų nemigos priežastys

Nėra paprasta faktiškai įvertinti miego trukmę ir kokybę, todėl būtina itin atidžiai stebėti vaiką. Patartina budriai reaguoti į jam pasireiškiančius miego sutrikimus, kadangi jie turi įtakos mažylio elgesiui ir jo nuovargiui dienos metu. Dažniausios vaikų nemigos problemos yra šios:

• traumuojantys išgyvenimai;
• lėtinis stresas (pavyzdžiui, susijęs su mokymusi);
• vaikystės baimės;
• socialinės problemos (pavyzdžiui, bendraamžių atstūmimas);
• paros ritmo sutrikimai;
• netinkama mityba (taip pat gėrimų, kurių sudėtyje yra kofeino, vartojimas vakare);
• kai kurių vaistų vartojimas;
• skausmas;
• viršutinių kvėpavimo takų nepraeinamumas dėl alergijos ar infekcijos;
• miego apnėja;
• neurologinės ligos (pavyzdžiui, epilepsija);
• psichinės ligos (pavyzdžiui, depresija);
• diegliai;
• dantų dygimas.

Vaikai, kuriems buvo nustatyti tam tikri psichikos sutrikimai, daug dažniau susiduria su miego problemomis. Tokiais atvejais yra labai svarbi teisinga diagnozė ir gydymas.

Vaikų nemigos simptomai

Vaikų nemiga yra sutrikimas, kurio greitas nustatymas yra tėvų atsakomybė. Tėvams turėtų kelti rūpestį, pirmiausia, šie simptomai:

• padidėjęs mieguistumas dieną;
• sumažėjęs aktyvumas dieną;
• nuotaikos pablogėjimas;
• susikaupimo problemų atsiradimas;
• mokymosi rezultatų suprastėjimas;
• susikaupimo sumažėjimas ir atminties pablogėjimas;
• nenoras užsiimti fizine veikla;
• nuotaikos pablogėjimas vakare.

Kaip gydyti vaikų nemigą?

Kartais būtini vaistai, tačiau reikėtų turėti mintyje, kad vaikams negalima duoti jokių migdomųjų ar raminamųjų (įskaitant žolinius ir homeopatinius vaistus), prieš tai nepasitarus su gydytoju. Visgi yra saugių ir veiksmingų naminių nemigos gydymų būdų. Gydymą galima pradėti nuo kognityvinės elgesio terapijos.

Kalbant apie jauniausiuosius, verta išbandyti tokius metodus kaip:

• pogulių dieną apribojimas - sutrumpinti pogulius arba apriboti jų skaičių;
• paros ritmo nustatymas - išmokinti vaiką, kad diena skiriasi nuo nakties (pavyzdžiui, netildyti aplinkos, kai vaikas miega dienos metu, užtikrinti, kad būtų gulamasi miegoti ir keliamasi tuo pačiu laiku);
• tylos užtikrinimas vakare ir naktį - išjungti šviesą ir pašalinti triukšmą kambaryje, kuriame miega vaikas;
• fizinio aktyvumo didinimas dieną (organizmo aprūpinimas deguonimi) - vaikas, kuris turės daugiau fizinės veiklos dienos metu, greičiau užmigs vakare; ypač rekomenduojama veikla gryname ore, kurios metu organizmas atitinkamai aprūpinamas deguonimi - tai taip pat padeda siekti sveiko miego;
• tinkama mityba - vakarienės metu vengti sunkiai virškinamų patiekalų, galinčių sukelti vidurių pūtimą, pilvo skausmus ir virškinimo sistemos spazmus.

Kai miego sutrikimai pasireiškia mokyklinio amžiaus vaikams, gali padėti:

• fizinio aktyvumo didinimas;
• streso šalinimas - padėti mokintis, mažinti su mokymusi susijusį spaudimą, riboti papildomas pareigas (turint per daug pareigų, gali pritrūkti laiko mokyklos nustatytoms pareigoms atlikti ir dėl to gali kilti stresas);
• dienos ritmo nustatymas - patartina nustatyti tam tikrus laiko tarpus dienos metu (pavyzdžiui, aiškiai atskirti pareigoms atlikti ir poilsiui skirtą laiką, turint galvoje tai, kada vaiko organizmas pasiekia didžiausią fizinį ir protinį aktyvumą, o kada jis sumažėja).

Miego apnėja

Tai miego sutrikimas, kai įvyksta trumpi kvėpavimo sustojimai miego metu, dėl to kūnas gauna mažiau deguonies. Miego apnėja gali sukelti dažnus nubudimus iš miego.

Miego apnėjos simptomai:

• Garsus knarkimas
• Nustojimas kvėpuoti miego metu (tai turėtų pastebėti jūsų artimieji)
• Staigūs ir gilūs oro įkvėpimai miego metu
• Sausa burna po miego
• Rytinis galvos skausmas
• Sunkumai išliekant miegant
• Stiprus mieguistumas dienos metu
• Sunkumai išlaikant dėmesį
• Dirglumas

Miego apnėjos rizikos veiksniai:

Miego apnėja gali sirgti bet kas, net vaikai. Bet tam tikri veiksniai padidina riziką:

• Padidėjęs kūno svoris ir nutukimas - atsidedantys riebalai aplink viršutinius kvėpavimo takus gali apsunkinti kvėpavimą.
• Siauri kvėpavimo takai - tai gali būti įgimta, taip pat dėl adenoidų ir tonzilių padidėjimo, ypač vaikams.
• Net tris kartus didesnė rizika susirgti vyrams nei moterims. Moterų rizika padidėja, jei jos turi antsvorį pomenopauziniame periode.
• Vyresnis amžius - problema dažnėja su amžiumi.
• Genetika
• Alkoholio ir raminamųjų vaistų vartojimas, kurie atpalaiduoja gerklės raumenis ir pablogina obstrukcinę miego apnėją.
• Rūkymas - rūkantys tris kartus dažniau serga obstrukcine miego apnėja nei niekada nerūkę.

Miego apnėja gali pasireikšti trimis formomis: obstrukcine miego apnėja (OSA), centrine miego apnėja (CSA) ir sudėtingu miego apnėjos sindromu (CSAS). Dažniausiai pasitaikanti OSA atsiranda, kai atsipalaidavę gerklės raumenys blokuoja kvėpavimo takus miego metu, o CSA išsivysto dėl sutrikusių smegenų signalų. Simptomai gali būti garsus knarkimas, pernelyg didelis mieguistumas dienos metu, rytiniai galvos skausmai ir dažni prabudimai. Prie miego apnėjos vystymosi gali prisidėti nutukimas, senėjimas, genetinis polinkis ir tam tikros neurologinės ligos. Gydymo būdai gali apimti CPAP terapiją, gyvenimo būdo pokyčius arba chirurgines intervencijas. Labai svarbu anksti nustatyti diagnozę, nes negydoma miego apnėja gali būti susijusi su rimtais sveikatos pavojais, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas bei kognityvinius sutrikimus.

Parasomnija

Parasomnija - tai sutrikimas, vykstantis miego metu, užmiegant ar iš karto pabudus po miego. Šis sutrikimas pasireiškia nevalingais judesiais, kalbėjimu, vaikščiojimu, griežimu dantimis miego metu, naktiniais košmarais, naktiniais siaubais, sumišimu prabudus ir pan.

Dažniausiai pasitaikančios parasomnijos:

Košmariški sapnai

Tai sapnai, kupini baimės, kuriuos prabudęs asmuo labai gerai prisimena. Išgyvenimai sapne yra labai gyvi. Dažniausios košmarų temos - pavojus gyvybei, saugumui ar savigarbai. Dažnai košmariškuose sapnuose kartojasi tos pačios ar panašios temos. Pabudęs asmuo yra apimtas susijaudinimo požymių: pasireiškia širdies plakimas, dažnas kvėpavimas, prakaitavimas, baimė. Dažnai būna sunku vėl užmigti. Vaikams košmariškus sapnus gali sukelti vykstantis emocinis brendimas. Suaugusiems pasikartojantys košmarai gali atspindėti psichologines problemas, būti psichologinių traumų, netekčių pasekmė ar tam tikrų vaistų vartojimo ar staigaus jų nutraukimo rezultatas. Kreiptis į gydytoją vertėtų, jei košmariški sapnai pasireiškia kartą per savaitę ar dažniau bei stipriai trikdo miegą.

Lunatizmas (vaikščiojimas miegant)

Stebint tokį asmenį susidaro įspūdis, kad jis prabudęs ir vaikšto ar kažką veikia, bet iš tikrųjų žmogus miega. Aktyvumas paprastai nėra didelis, bet asmuo gali vaikščioti po kambarį, o retais atvejais - išeiti iš namų, dėl ko gali kilti pavojus susižeisti. Asmens veido išraiška bereikšmė, nustebusi, jis labai silpnai reaguoja į pašalinių bandymus jį paveikti ar bendrauti su juo, ir jam pažadinti reikia labai didelių pastangų. Paprastai, pasireiškia per pirmą miego periodo trečdalį, bet gali pasireikšti ir paryčiais. Pabudęs asmuo nieko neprisimena. Dažniausiai žmogus pats arba švelniai padedant kitiems sugrįžta į lovą. Lunatizmas gerokai dažniau pasireiškia vaikystėje (5-12 metų amžiaus vaikams) nei suaugus. Gali pasirodyti kartu su karščiavimą sukėlusia liga, turėti ryšį su rimtomis psichologinėmis problemomis, taip gali atsirasti senyvame amžiuje kartu su demencijos pradžia.

Miego sutrikimai gali sukelti įvairias parasomnijas, kurioms būdingas neįprastas elgesys ir išgyvenimai užmiegant, miego metu arba pabudus. Parazomnijos skirstomos į su NREM susijusius tipus, tokius kaip lunatizmas, miego baimė ir sumišę pabudimai, kurie dažniausiai pasireiškia pirmoje nakties pusėje. Su REM miego susijusios parazomnijos, tokios kaip košmarai ir REM miego elgesio sutrikimai, gali pasireikšti sapnų miego metu. Lunatizmas, gali atsirasti bet kurioje stadijoje, nors dažniau pasitaiko NREM miego metu. Šių sutrikimų vystymuisi gali turėti įtakos genetinis polinkis, neurologinės būklės, stresas ir tam tikrų vaistų vartojimas. Lunatizmas dažniau pasitaiko vaikams, o REM miego elgesio sutrikimas dažniausiai nustatomas vyresnio amžiaus vyrams.

Narkolepsija

Narkolepsijai būdingas padidėjęs mieguistumas dieną, miego paralyžius, haliucinacijos ir, kai kuriais atvejais, katapleksija (dalies arba visų raumenų staigus atsipalaidavimas, dažniausiai išprovokuotas stiprių emocijų, pvz., juoko). Narkolepsija pasireiškia vienodai dažnai vyrams ir moterims, maždaug 1 iš 2 000 asmenų. Simptomai paprastai atsiranda daugybę metų iki diagnozės nustatymo.

Dėl narkolepsijos žmonės jaučia stiprų mieguistumą dieną ir gali staiga užmigti kažką veikdami. Sergant narkolepsija nėra normalios ribos tarp pabudimo ir užmigimo. Miegui būdingi požymiai gali atsirasti dienos metu, būdraujant. Užmigdamas ar pabusdamas narkolepsija sergantis žmogus gali patirti haliucinacijas ir miego paralyžių, kuris net po nubudimo neleidžia pajudinti kūno. Naktimis miegas gali būti su prabudimais, sapnuojami ryškūs sapnai.

Narkolepsija gali atsirasti ir savaime - ji dažnai kyla dėl tam tikrų neurologinių sutrikimų. Nustatyta, kad ji kyla dėl tam tikros medžiagos - hipokretino - trūkumo smegenyse, pogumburyje. Liga diagnozuojama remiantis medicinine istorija, ištyrimo duomenimis bei miego tyrimu. Gydant labiausiai veiksmingas vaistų ir elgesio pakeitimo derinys.

Cirkadinio ritmo miego ir budrumo sutrikimai

Cirkadinio ritmo miego ir budrumo sutrikimai gali sutrikdyti natūralų miego ir budrumo ciklą ir sukelti didelių sunkumų. Pagrindiniai tipai yra šie:

• Vėluojančios miego fazės sutrikimas (DSPD) dažnai pasitaiko paaugliams ir sukelia miego pradžios sunkumų iki 2 valandos nakties.
• Pažangios miego fazės sutrikimas (ASPD) dažnai nustatomas vyresnio amžiaus suaugusiesiems, kurie prabunda pernelyg anksti, tarp 3-5 valandos ryto.
• Ne 24 valandų miego ir budrumo sutrikimas dažniausiai pasireiškia asmenims, turintiems regos sutrikimų, kai cirkadinis ciklas trunka ilgiau nei 24 valandas.
• Nereguliarus miego ir budrumo ritmo sutrikimas (ISWRD) būdingas fragmentiškam miegui ir dažnai pasitaiko sergant neurodegeneracinėmis ligomis, pavyzdžiui, demencija.

Šie sutrikimai gali sukelti lėtinę miego inerciją, dienos nuovargį ir didelius socialinius ar darbo sutrikimus, kurie daro reikšmingą poveikį gyvenimo kokybei.

Kada kreiptis į gydytoją dėl miego sutrikimų?

Nuo miego sutrikimų kenčiantis žmogus yra savotiška uždelsto veikimo bomba. Miego sutrikimai visada kažką signalizuoja žmogui apie jo gyvenimą. Jei šie organizmo signalai ignoruojami, liga negydoma, ji tampa lėtine, atsparia gydymui. Apskritai į miego sutrikimą reikia pasižiūrėti rimtai, kaip į kitus sutrikimus, eksperimentai čia gali nepasiteisinti. Miego sutrikimai - tai sveikatos problema. Nors daugelis šios srities simptomų nelaiko sveikatos sutrikimu, blogas miegas pamažu gali tapti įvairių negalavimų priežastimi.

Miego higiena ir gyvenimo būdo pokyčiai

Gera miego higiena ir teigiami gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti pagerinti miego kokybę ir bendrą savijautą. Natūrali dienos šviesa gali palaikyti cirkadinį ritmą, o reguliarus fizinis aktyvumas gali pagerinti užmigimą, tačiau intensyvaus fizinio krūvio reikėtų vengti prieš miegą. Nikotino ir kofeino ribojimas po pietų gali padėti išvengti miego ciklų sutrikimų. Nuoseklus miego grafikas ir raminantys ritualai prieš miegą, pavyzdžiui, skaitymas ar meditacija, taip pat gali prisidėti prie geresnio poilsio. Labai svarbu sukurti idealią miego aplinką - miegamajame turi būti tamsu, vėsu ir tylu, o patogi patalynė gali dar labiau pagerinti komfortą. Draudimas naudoti elektroninius prietaisus lovoje gali padėti išlaikyti sveiką ryšį tarp lovos ir miego.

Vaistai ir maisto papildai

Be recepto parduodami miego vaistai, tokie kaip raminamieji antihistamininiai preparatai, gali suteikti trumpalaikį palengvinimą, tačiau gali kelti šalutinio poveikio ir sutrikusios miego struktūros pavojų, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Receptiniai vaistai, įskaitant oreksino receptorių antagonistus ir hipnotikus, gali būti veiksmingi, tačiau gali sukelti priklausomybę ir turi būti vartojami tik laikantis griežtų medicininių rekomendacijų.

Natūralūs papildai gali būti saugesnė alternatyva miego kokybei gerinti. Melatoninas gali padėti reguliuoti miego ir budrumo ciklą, o magnis palaiko raumenų atsipalaidavimą ir nervų sistemos ramybę. GABA ir L-teaninas gali skatinti natūralų atsipalaidavimą bei mažinti nerimą. 5-HTP ir L-triptofanas gali palaikyti serotonino ir melatonino gamybą, prisidėdami prie geresnio užmigimo. Valerijonas yra žinomas dėl savo raminančių savybių, o ašvaganda gali padėti organizmui geriau susidoroti su stresu, kuris dažnai trikdo miegą. Prieš pradedant vartoti vaistus ar maisto papildus, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.

Miego sutrikimų prevencija

Efektyvių miego sutrikimų prevencijos strategijų įgyvendinimas gali padėti palaikyti geresnę miego kokybę. Reguliari mankšta, geriausia likus bent keturioms valandoms iki miego, gali pagerinti užmigimą, o vengimas stimuliuojančių medžiagų, tokių kaip kofeinas ir nikotinas, gali padėti išlaikyti stabilų miego ritmą. Lengva vakarienė ir rytinė saulės šviesa gali padėti reguliuoti cirkadinį ritmą. Idealios miego aplinkos - tamsios, ramios ir vėsios - sukūrimas didina komfortą ir palaiko kokybišką poilsį. Nuolatinis miego režimas su nustatytu užmigimo ir pabudimo laiku gali stiprinti organizmo paros ritmus. Raminantys ritualai prieš miegą, pavyzdžiui, skaitymas arba meditacija, ir sumažintas valgymas vėlai vakare taip pat gali pagerinti miego kokybę.

Negydomų miego sutrikimų komplikacijos

Negydomi miego sutrikimai gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant padidėjusią širdies ligų riziką, pažinimo funkcijų pablogėjimą, padidėjusią nelaimingų atsitikimų riziką ir socialinį uždarumą. Šios komplikacijos rodo, kad labai svarbu skubiai spręsti miego sutrikimus, siekiant sumažinti ilgalaikę riziką sveikatai.

Galimos komplikacijos:

• Padidėjusi širdies ligų rizika: negydomi sutrikimai gali sukelti širdies priepuolius ir hipertenziją.
• Kognityvinių funkcijų pablogėjimas: lėtinis miego trūkumas gali susilpninti atmintį ir mokymosi gebėjimus.
• Didesnė nelaimingų atsitikimų rizika: mieguistumas gali smarkiai padidinti nelaimingų atsitikimų darbe ir kelyje tikimybę.
• Socialinis uždarumas: nuovargis gali riboti dalyvavimą socialinėje ir laisvalaikio veikloje, o tai gali lemti izoliaciją.

žymės: #Vaiku

Panašus:

• Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
• Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
• Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
• Vaikiškų prekių parduotuvės Akropolyje: viskas jūsų vaikui vienoje vietoje
• Neįtikėtina vaikų auklėjimo evoliucija: knygos, kurios pakeitė mūsų požiūrį
• Neįtikėtina Vaikų Globos Namų Istorija Lietuvoje – Sužinokite Visą Tiesą ir Veiklos Paslaptis!