Bendras, arba pilnas, kraujo tyrimas - tai pats pirmasis tyrimas, kuris atliekamas, norint įvertinti žmogaus sveikatos būklę. Jis padeda atskirti, kokia infekcija - bakterinės ar virusinės kilmės - asmuo serga, ar turi kokių nors patologijų ir pan.
Kada Reikalingas Pilnas Kraujo Tyrimas?
Pasak šeimos gydytojos D. Berškienės, kai kalbame apie bendrą, arba pilną, kraujo tyrimą, turime omenyje kraujo ląstelių sudėtį: leukocitus (baltuosius kraujo kūnelius), eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius), hemoglobino kiekį kraujyje ir trombocitus - plokšteles, kurios sąlygoja kraujo krešulio susidarymą.
Būna, kad žmogus ateina ir sako: „Dariausi kraujo tyrimą, pažiūrėkite ten, viską matysite.“ Tačiau ne visada yra tai, ko pacientas tikisi. Paėmus kraujo mėginį, galima gauti labai daug įvairių rezultatų - tiek biocheminių medžiagų, tiek hormonų, tiek mikroelementų, metalų, vitaminų, jau minėtas kraujo ląsteles.
Esant infekcijai, pasikeičia baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) kiekis kraujyje (sumažėja arba padidėja). Pagal leukocitų (neutrofilų, limfocitų, monocitų) pakitimus kraujyje gydytojas priima sprendimą, ar daugiau duomenų yra apie infekcinę virusinę, ar infekcinę bakterinę ligą, taip pat vertina, kokio stiprumo yra infekcija ir kaip į ją reaguoja kraujas.
- Vaikams kraujo tyrimai profilaktiškai atliekami pagal poreikį: jei mažas vaikas sveikas ir nėra jokių negalavimo simptomų, kraujo tyrimas atliekamas kartą per metus.
- Vyresniems sveikiems vaikams - kartą per dvejus metus.
- Sveikiems suaugusiems asmenims iki 50 metų pilnas kraujo tyrimas rekomenduojamas atlikti kartą per metus arba bent kartą per dvejus metus.
Kaip Atliekamas Pilnas Kraujo Tyrimas?
Bendram, arba pilnam, kraujo tyrimui gali turėti įtakos stresas, įtampa, stiprus susijaudinimas, sušalimas, gausus pavalgymas, todėl tokiais atvejais, norint tikslesnių rezultatų, šeimos gydytoja pataria profilaktinį kraujo tyrimą atidėti. Kraujo tyrimai bus tiksliausi, jei juos atliksite pirmoje dienos pusėje (geriausia - ryte).
Jei pacientas į gydytoją kreipiasi sunegalavęs, jaučia skausmą, karščiuoja ar turi kitų simptomų, pilnas kraujo tyrimas atliekamas nedelsiant.
Taip. Pavyzdžiui, jei žmogus vartoja tam tikrus hormoninius vaistus, kraujyje galime matyti padidėjusį leukocitų kiekį. Todėl gydytojas, vertindamas paciento kraujo tyrimo atsakymus, atsižvelgia į tai, kokius vaistus jis vartoja.
Taigi, vertindami raudonąjį kraują, matome, ar nėra mažakraujystės arba anemijos, kuri gali būti įvairios kilmės: geležies stokos, folio rūgšties stokos, vitamino B12 stokos ir kt. Pagal tam tikrus gretutinius rodiklius numanome, kokios kilmės gali būti mažakraujystė, tuomet, esant poreikiui, atliekami papildomi bioheminiai tyrimai, pavyzdžiui, feritino kiekio arba folio rūgšties koncentracijos nustatymas kraujyje.
Vertindamas eritrocitų dydį ir tūrio pasiskirstymą gydytojas sprendžia, ar tai nėra įgimta talasemija (itin reta anemijos rūšis) arba kita piktybinė anemija. Tad raudonųjų kraujo kūnelių tyrimas, gydytojos D. Berškienės teigimu, yra labai informatyvus.
Leukemiją, arba kraujo vėžį, anot specialistės, galima įtarti, kai kraujyje randama labai daug vienos rūšies leukocitų, tad bendras kraujo tyrimas šiais atvejais taip pat labai informatyvus.
Trombocitai - tai kraujo plokštelės, kurios sudaro krešulį ir sustabdo kraujavimą. Hemoglobino norma: vyrams - 130‒160 g/l, moterims - 120‒150 g/l.
Ar Visada Kraujo Tyrimo Nuokrypiai Rodo Ligą?
Šeimos gydytojos D. Berškienės teigimu, pilnas kraujo tyrimas visuomet vertinamas su gautais klinikiniais rodikliais: „Jeigu paciento kraujo tyrime matome per dideles (+) ar per mažas (-) reikšmes prie tam tikrų ląstelių, tai nebūtinai rodo uždegimą ar ligą.
Mat būna, jog žmogus yra ką tik persirgęs virusine liga, tuomet jo leukocitų kiekis kraujyje gali būti mažesnis už normą; arba matome, jog vyrauja monocitai ar limfocitai, tačiau ne visada pagal pakitusius rodiklius žmogų reikia gydyti.“
Pasak gydytojos, būna atvejų, jog paciento kraujo tyrimo rodikliai atitinka normas, tačiau jis skundžiasi, jog vargina silpnumas, energijos trūkumas, pykinimas ‒ tokiu atveju atliekami papildomi tyrimai, norint patikslinti šiuos simptomus.
Net jei ir sužinojote, jog kai kurie kraujo tyrimo rodikliai neatitinka normos, šeimos gydytoja pataria neišsigąsti ir neprisigalvoti nebūtų diagnozių, geriau apie savo nuogąstavimus papasakoti gydytojui.
Ką Svarbu Žinoti Apie Kraujo Tyrimus?
Kraujo tyrimai vertinami individualiai ir, pasak šeimos gydytojos D. Berškienės, gali priklausyti nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui:
- aktyviai sportuojančių žmonių organizme dažnai būna padidėjęs hemoglobino kiekis, taip pat gali būti didesnis eritrocitų ir hematokrito kiekis.
- Stresas taip pat daro įtaką kraujo rodikliams. Pavyzdžiui, jei žmogus yra įsitempęs ar pastaruoju metu išgyveno stiprų stresą, jo kraujyje gali sumažėti eozinofilų kiekis.
Kraujo tyrimų atsakymai turėtų būti vertinami pasigilinus į paciento savijautą, gyvenimo būdą, gretutines ligas ir kt. Aš ir mano kolegos, šeimos gydytojai visuomet papildomai užduodame pacientui klausimų, jei matome nuokrypius nuo normos.
Kaip Pasiruošti Kraujo Tyrimui?
Šeimos gydytojos patarimai, kaip tinkamai pasiruošti kraujo tyrimui, norint gauti kuo tikslesnius rezultatus:
- patariama 12 val.
- Kraujo tyrimą geriau atlikti ryte, nevalgius, praėjus 8-12 valandų po paskutinio valgymo.
Bendras kraujo tyrimas leidžia diagnozuoti daugybę įvairiausių ligų. Labai svarbus rodiklis yra eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) - tai ant mėgintuvėlio dugno per valandą nusėdusių eritrocitų kiekis. Šiam punktui gydytojai skiria ypatingą dėmesį.
Taip pat tam, kad išsiaiškintų problemą, gydytojams svarbu žinoti ir trombocitų kiekį.
Hemoglobinas- baltymas, kurio yra kraujo eritrocituose, ir kuris tiekia deguonį į visas organizmo ląsteles. Hemoglobino rodiklis gali būti didesnis nuo organizmo dehidratacijos, viduriavimo, stipraus vėmimo, nudegimų.
Eritrocitai- tai kraujo ląstelės, raudonieji kraujo kūneliai, kuriuose yra hemoglobino.
Trombocitai- kraujo elementai, kurie stabdo kraujoplūdį. Norma vaikams ir suaugusiems: 150 - 400 mln/ml. Jų gali padaugėti, kai organizme yra uždegiminių procesų.
Leukocitai- tai imuninės sistemos ląstelės, baltieji kraujo kūneliai, kurie užtikrina apsaugą nuo virusų ir bakterijų. Jų padaugėja sergant leukoze arba bakterinėmis infekcijomis.
Net jei vaiko bendro kraujo tyrimo rezultatai jums pasirodė nelabai geri, nereikia iš anksto nerimauti. Bet kokiu atveju reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Vaikų hematologės Justinos Klimaitės teigimu, nesvarbu, ar bus imamas kapiliarinis (iš piršto), ar veninis (iš venos) kraujas, šiai procedūrai tėvai vaiką turi tinkamai paruošti.
„Kraujo tyrimai mums padeda įžvelgti susirgimus, nustatyti diagnozę ir paskirti reikalingą gydymą. Tačiau mes negydome kraujo tyrimų. Gydome vaiką, atsižvelgdami į visas jo sveikatos aplinkybes“, - sakė gydytoja.
Kaip Paruošti Vaiką Kraujo Tyrimams?
- Reikia kalbėti su vaiku, pasakoti, kas jo laukia, nepaisant to, kiek jam metų.
- Jei atliekamas bendras kraujo tyrimas, maistas ir skysčiai - aišku, vanduo, ne gėrimai su cukrumi, neiškreipia galutinių rezultatų.
Tiesa, jei tikrinama, ar vaikas neserga cukriniu diabetu, valgyti prieš tyrimus nereikėtų, tačiau vandens atsisakyti nebūtina.
Svarbu žinoti, kam reikalingas tyrimas. Neretai nutinka ir taip, kad vaikui atlikti kraujo tyrimą paragina, tarkime, seneliai, kuriems atrodo, kad anūkas išbalęs, mažai valgo. Žinoma, kai kraujo tyrimai nėra labai geri, tėvai sunerimsta.
J.Klimaitė aiškino, kad, jei vaikas karščiuoja, poliklinikoje kraujas jam bus imamas iš piršto. Šis būdas greitas ir mažiau skausmingas, parodo, apie kokio tipo susirgimą kalbama (bakterinį ar virusinį).
„Tačiau, jei matomi reikšmingi pakitimai ir vaikas siunčiamas pas specialistus, kraujas bus imamas tik iš venos, nes toks būdas leidžia gauti išsamesnius rodiklius. Ligoninėse taip pat bus tiriamas veninis vaiko kraujas“, - informavo ji.
Hemoglobino Rodikliai Pagal Vaiko Amžių
Bene didžiausias galvos skausmas tėvams - hemoglobino (HGB) kiekis vaiko kraujyje. Anot hematologės, šiuo atveju svarbu atsiminti tokius rodiklius:
| Amžius | Hemoglobino Norma (g/l) |
|---|---|
| 1 diena | 152-235 |
| 24-37 dienos | 103-179 |
| 2-2,5 mėnesio | 92-150 |
| 5-7 mėnesių | 101-129 |
| 8-10 mėnesių | 105-129 |
| 11-13,5 mėnesių | 107-131 |
| 1,5-3 metų | 108-128 |
Jei vaiko kraujo tyrimai nuo normos atsilieka, šeimos gydytojai neretai išrašo siuntimą pas hematologus, siekiant patikrinti, ar aptariamu atveju nėra patologijos. Dažniausiai - geležies stokos anemijos. Vis dėlto, vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos nuorodomis, savo sveikatos būkle verta rimtai susirūpinti, kai hemoglobino kiekis kraujyje yra mažiau 70 g/l, nepaisant asmens amžiaus.
Tiesa, sergančio vaiko hemoglobino kiekis kraujyje gali būti žemesnis, tad svarbu atkreipti dėmesį į MCV ir MCH rodiklius. Jei jis jaučiasi gerai, yra žvalus, galbūt gautus rezultatus galima koreguoti ne vaistais, o mityba.
- Pirmas žingsnis - į vaiko mitybą turi būti įvesta daugiau mėsos. Iš gyvulinės kilmės produktų įsisaviname net 30 proc. geležies, kai iš augalinio maisto - tik apie 5-7 proc.
- Naudingiausia yra jautiena, tačiau vertinga mėsa yra ir triušiena, kalakutiena. Vištiena - skanu, tačiau nieko naudingo joje nėra. Duokite vaikams ir daržovių, vaisių.
Kaip Perskaityti Kraujo Tyrimą
Jei vaikas karščiuoja, dėmesį gydytojas kreipia į leukocitų (WBC) rodiklius, iš kurių svarbiausi - limfocitai (LYMPH) ir neutrofilai (NEUT).
Jei vaikas yra alergiškas, tą gali rodyti eozinofilų (EOS) rodiklis. Savo ruožtu sumažėjęs trombocitų (PLT) kiekis gali lemti didesnę kraujavimo tikimybę.
CRB Kraujo Tyrimas
CRB (C-reaktyviojo baltymo) kraujo tyrimas yra pats paprasčiausias būdas, patikrinti paciento sveikatos būklę, paimant mėginį iš piršto. Tai pats efektyviausias būdas nustatyti uždegimines reakcijas ir įvertinus visus rodiklius, paskirti reikalingą gydymą ar medikamentus.
Kada Rekomenduojama Atlikti?
CRB kraujo tyrimai reikalingi norint nustatyti virusines arba bakterines infekcijas bei įvairias ligas, pradedant anemija (mažakraujyste), baigiant lėtinėmis ligomis, susijusiomis su įvairių organų veiklos ar funkcijų sutrikimais. Rekomenduojama atlikti CRB kraujo tyrimus ne tik ligos atveju, bet ir profilaktiškai tikrinantis sveikatos būklę.
Taip šių tyrimų pagalba bus galima išsiaiškinti susirgimo kilmę ar tai yra virusas, ar bakterinis užkrėtimas. Nuo to priklausys, ne tik gydymo eiga, bet ir kokie medikamentai būtų efektyviausi ligos gydymui. Be to, tai padeda tiksliai nustatyti ar jums reikalingas antibiotikų kursas.
Nustatyta, kad sveiko žmogaus kraujo plazmos baltymo (CRB) norma yra 5 mg/l. Paėmus kraujo mėginį ir atlikus tyrimus galima matyti, jog jei ši norma pakyla iki 50 mg/l, tuomet susirgimo kilmė yra virusinė, jei daugiau nei 50 mg/l - kas yra bakterinės kilmės užkrėtimas.
Kaip Pasiruošti Tyrimams?
CRB kraujo tyrimai dažnai yra atliekami skubiai, norint nustatyti uždegimo rodiklius ir jų kilmę, tad jokio specialaus pasiruošimo nereikia. Tačiau jei CRB kraujo tyrimus planuojate atlikti profilaktiškai, svarbu laikytis rekomendacijų iki procedūros nevalgyti ir negerti 8-12 val., neužsiimti aktyvia fizine veikla ar nevartoti medikamentų, kurie galėtų iškreipti tyrimo rezultatus.
Kokia Tyrimo Nauda?
Skubaus CRB kraujo tyrimo nauda yra akivaizdi, nes jis padeda efektyviai ir greitai įvertinti tai ką rodo pagrindiniai rodikliai. Taip gydytojui įvertinus situaciją yra lengviau paskirti reikalingą gydymą bei išvengti rimtų sveikatos sutrikimų.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
- Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
- Geriausios vaikiškos planšetės: išsamios apžvalgos ir ekspertų patarimai renkantis
- Neįtikėtinos Rankų Darbo Knygutės Vaikams: Kūrybiškumo Ir Lavinimo Paslaptys