Kiekvienais metais balandžio 2-ąją, minint Hanso Christiano Anderseno gimtadienį, švenčiama Tarptautinė vaikų knygos diena. Nuo 1967 m. pasaulyje ji minima ir kaip Tarptautinė vaikų knygos diena. Šios šventės idėja priklauso Jellai Lepman. 1967 m. ji parašė atvirą laišką pasaulio skaitytojams ir paragino švęsti šią dieną.
Jos tikslas - įkvėpti skaitymo meilę ir atkreipti dėmesį į vaikų knygas. Ši diena skirta pagerbti vaikų literatūrą ir tuos autorius, vertėjus bei iliustratorius, kurie savo darbais padeda atverti vaikams naujus pasaulius, skatina vaizduotę ir mąstymą.
Tarptautinės Vaikų Knygos Dienos Rėmėjai
Kasmet vis kitos šalies IBBY Tarptautinės vaikų ir jaunimo knygos tarybos skyrius rūpinasi šiai progai skirtu plakatu ir atviru laišku pasaulio skaitytojams. Nuo tol šventę kasmet remia kurios nors šalies IBBY skyrius. Tos šalies rašytojas parašo visuomenei laišką - kreipimąsi, o dailininkas kuria plakatą knygos ir skaitymo tema. Tekstas verčiamas į pagrindines pasaulio kalbas ir kartu su plakatu siunčiamas į visas pasaulio šalis, kuriose veikia IBBY organizacijos nacionaliniai skyriai.
Pavyzdžiui:
- IBBY Graikijos skyrius yra oficialus 2023 m. Tarptautinės vaikų knygos dienos rėmėjas.
- Šių metų kreipimasis yra iškilaus graikų rašytojo Vagelio Iliopouloso ir gerai žinomos graikų iliustratorės Photiniʼės Stephanidi bendradarbiavimo rezultatas.
- Oficialus 2024 m. Šių metų kreipimasis - iškilios japonų rašytojos Eiko Kadono ir puikios japonų iliustruotojos Nanos Furiya bendradarbiavimas. Pasak Eiko, skaitydami knygas atveriame duris į kitą pasaulį, o perskaitę pamatome pasaulį naujai.
- 2025 m. Tarptautinę vaikų knygos dieną remia IBBY Nyderlandų skyrius, o plakatą sukūrė dvi Nyderlandų vaikų literatūros autorės - Riana Visser ir Jannekė Ipenburg.
- 2019 metų Tarptautinės vaikų knygos dienos rėmėjas buvo IBBY Lietuvos skyrius.
Žinutė Iš Japonijos
2024 m. Šių metų kreipimasis - iškilios japonų rašytojos Eiko Kadono ir puikios japonų iliustruotojos Nanos Furiya bendradarbiavimo rezultatas. Pasak Eiko, skaitydami knygas atveriame duris į kitą pasaulį, o perskaitę pamatome pasaulį naujai.
Eiko Kadono sako: „Pradėti skaityti knygą yra tarsi atverti duris į kitą pasaulį. Pasibaigus istorijai jos neužsiveria - visada laukia kitos, kol bus atidarytos. Perskaitę istoriją, žmonės pradės žiūrėti į pasaulį kitaip, ir tai, tam tikra prasme, yra pradžia. Aš manau, kad tai ir yra tikrasis skaitymo malonumas.
Eiko Kadono gimė 1935 m. Tokijuje. Vos penkerių neteko motinos. Dešimties metų, prasidėjus Ramiojo vandenyno kampanijai, buvo priversta evakuotis į Japonijos šiaurę. Karo patirtis vaikystėje yra gilaus Eiko Kadono atsidavimo taikai ir laimei pagrindas. Wasedos universitete ji studijavo Amerikos literatūrą, baigusi studijas dirbo leidykloje. Po vedybų ji lydėjo savo vyrą į Braziliją ir dvejus metus gyveno San Paule. Gyvenimas Brazilijoje jai leido praplėsti žinias apie pasaulį. Šios patirtys išugdė jos smalsų ir daugiakultūrį požiūrį į kūrybinę veiklą. Pirmoji jos knyga buvo išleista 1970 m., nuo tada ji išleido apie 250 knygų, kurios buvo išverstos į 10 kalbų.
Nana Furiya gimė 1961 m. Tokijuje. Ji yra knygų dailininkė, iliustravusi daugiau nei septyniasdešimt paveikslėlių knygų vaikams. 2012 m. ji organizavo keliaujančią parodą „Iš rankų į rankas“, kuri buvo atidaryta Bolonijos Viduramžių muziejaus lapidariume. Į vienas iš paskutinių pastarojo meto projektų įsitraukė ir jos vyras, tapytojas, grafikos kūrėjas Peter Uchnár. Jų iliustracijų Sergejaus Prokofievo kūriniui „Petras ir vilkas“ vaizdo projekcijos buvo rodytos 2019 m. vykusio Seiji Ozawa Matsumoto festivalio koncertų metu. Iliustracijos su Jun Moriyasu tekstu nugulė į paveikslėlių knygą, kurią 2020 m. 1999 m. Nana Furija laimėjo „Golden Pen“ prizą Tarptautinėje Belgrado iliustracijų bienalėje, o 2021 m.
Tarputautinė Vaikų Knygos Diena Lietuvoje
Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus iniciatyva Vaikų knygos diena Lietuvoje minima nuo 1993 m.
Šią gražią proga balandžio 3-6 dienomis mokyklos bibliotekininkė Aistė Vasiliauskienė 1 - 4 klasių mokinius kvietė į netradicines pamokas „Aš esu knyga, perskaityk mane“, kurių metu bibliotekininkė pristatė garsiojo pasakininko H. Ch. Anderseno gyvenimo ir kūrybos svarbiausius faktus. Netradicinių pamokų metu 1 klasių mokiniai turėjo iš paveikslėlio atpažinti pasaką, o pamokos pabaigoje žiūrėjo animacinį filmuką „Bjaurusis ančiukas“. 2 - 4 klasių mokiniai H. Ch. Anderseno pasakas turėjo atpažinti iš duotų jo pasakų ištraukų, žaidė Kahoot! žaidimą, skirtą H. Ch. Andersenui ir jo pasakoms. Aktyviausiems pirmokams ir pirmos vietos nugalėtojams žaidime Kahoot! bibliotekininkė padovanojo po knygelę, išleistą labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“.
Mokyklos bibliotekoje vyko renginys, skirtas šiai dienai paminėti. Skaitykloje buvo eksponuojama knygų paroda, skirta Hansui Kristianui Andersenui „Išmintis ir tiesa pranoksta deimantus”. Bibliotekoje vyko akcija „O tu dar neskaitei?” Mokiniai ant lapelių užrašė įdomiausių knygų, kurias skaitė ne mūsų mokyklos bibliotekoje, pavadinimus. Pirmokai pristatė savo piešinius, iliustracijas pasakos ,, Coliukė” motyvais. Pasidalino įspūdžiais. Skaitykla buvo virtusi kino teatru. Pirmos klasės mokiniai su pasimėgavimu žiūrėjo animacinį filmą pagal rašytojo pasaką ,,Bjaurusis ančiukas”. Vyresniųjų mokinukų pageidavimas- filmas ,,Undinėlė”. Filmo metu, kaip ir pridera, mažieji žiūrovai vaišinosi įvairių skonių spragėsiais. Renginio metu emocijos ir puiki nuotaika užpildė vaikų ir mokytojų širdis.
Išskirtinė pamoka šia proga vyko 5 klasių mokiniams. Pamokos viešnia - vaikų ir jaunimo knygų vertėja iš vokiečių kalbos Indrė Dalia Klimkaitė. Dar rudenį penktokai susipažino su vertėjo profesijos ypatumais, sužinojo vertimų subtilybes, sunkumus ir teikiamus malonumus. Šį kartą pokalbis iš karto prasidėjo nuo svarbios datos paminėjimo. Kadangi ši diena yra ir pasakininko H. K. Anderseno gimimo diena, tai pirmiausia ir buvo prisimintos garsiosios Anderseno pasakos. Daug jų yra skaitę ir mokiniai. Taip užsimezgė labai šiltas pokalbis apie literatūrą, skaitymo svarbą.
Įdomu tai, kad Sabine Bohlmann knygos „Mergaitė vardu Gluosnė“ jau greitai pasirodys naujai išversta penktoji dalis. Šią knygų seriją vertėja rekomendavo skaityti ne tik mergaitėms (nors knygos pavadinimas taip leistų manyti), bet ir berniukams. Tai knyga apie smalsios mergaitės, tapusios raganaite, nuotykius. Mokinių pamėgtos Margit Auer knygos „Magiška gyvūnų mokykla“ jau taip pat yra išverstos 5 dalys. Buvo pristatyta Willo Gmehlingo knyga „Nuotykis vandens parke“. Penktokai yra jau nemažai perskaitę autorės verstinių knygų ir su nekantrumu laukia pamėgtų knygų tęsinių. Vertėja paskaitė ištrauką iš šveicarų klasiko Peterio Bichselio knygos „Vaikiškos istorijos“, kuriai iliustracijas kūrė dusetiškė menininkė Vilija Visockienė. Po to vyko diskusija apie tai, kokiomis savybėmis turi pasižymėti rašytojas. Visi nutarė, kad svarbi vaizduotė, kantrumas, dėmesingumas, darbštumas.
Penktokams teko išbandyti savo jėgas, atliekant kūrybinę užduotį. Visi tapo istorijų kūrėjais. Smagu buvo paklausyti penktokų sukurtų istorijų. Sulaukę iš vertėjos daug pagiriamųjų žodžių, atsisveikinome iki kito susitikimo. Džiaugiamės šiuo susitikimu ir tikimės, kad vertėja Indrė Dalia Klimkaitė dar ne kartą mus aplankys ir supažindins su naujais vertimais. Juk skaityti yra smagu!
Tarptautinės vaikų knygos dienos progai 5-8 klasių mokiniai, paraginti lietuvių kalbos ir literatūros, dailės mokytojų, paruošė kūrybinių darbų parodą „Vaizdų kalba“.
Prisiminimai apie mėgstamiausias vaikystės knygas
- Asta: „Vaikystėje karaliavo fantazijų pasaulis. Todėl pasakos, pasakos ir dar kartą pasakos - ypač stebuklinės. Tuomet buvo leidžiama serija „Pasaulio pasakos” - suskaičiau kone visas. „Tūkstantis ir viena naktis“, šiurpoka Vilhelmo Haufo „Šaltoji širdis“, „Lietuviškos pasakos“, Šarlio Pero pasakų rinktinė su nespalvotais senoviniais, nepaprasto grožio piešiniais… Pramaišiui - linksmos, nuotaikingos/nuotykingos istorijos. Vytauto Misevičiaus „Danuko Dunduliuko nuotykiai“, Jono Avyžiaus „Aštuonetas iš Trepsės namų“, Marko Tveno „Princas ir elgeta“, „Tomo Sojerio ir Heklberio Fino nuotykiai“… Jau tada skaičiau nemažai.
- Irmina: „Vieno apsilankymo bibliotekoje metu - man buvo kokie 7 metai - bibliotekininkės pasiūlė paskaityti Čarlzo Torsono knygą „Kikas“. Matyt, jos buvo gerai perkandę mane dominančias temas. „Kikas“ - mano vaikystės knyga, kuri ir dabar džiugina manąsias akis ir sielą, ne kartą skaityta savo vaikams.
- Malvina: „Mėgstamiausia vaikystės knyga - Astridos Lindgren „Emilis iš Lionebergos“. Prisimenu, kaip šią knygą mama man ir broliui skaitydavo vaikystėje. Skaitėme ją ne vieną kartą ir kartu su broliuku labai juokdavomės iš nenuoramos Emilio išdaigų. O Emilis išdaigas krėsdavo netyčia ir nuolatos! Jos visos atgimdavo mūsų galvose! Visi nesusipratimai, suaugusiųjų reakcijos. Tad mums būdavo ir smagu, bet kartu ir gaila Emilio, kuris dažnai būdavo nubaustas už tas savo kūrybiškas idėjas.
- Šarūnė: „Mano vaikystės knyga - Janoscho „Panama labai graži. Visos Tigriuko ir Meškiuko istorijos vienoje knygoje“. Mokiausi iš jos skaityti vesdama pirštuku. Dabar skaitėme su savo vaikais, nuostabus ir šiltas jausmas.
- Laura: „Mano mėgstamiausia vaikystės knyga - Pamelos Travers „Merė Popins“!
- Neringa: „Vaikystėje skaičiau daug fantastinės literatūros. Ypač paveikė Ruvimo Frajermano apysaka „Laukinis šuo dingas, arba Apysaka apie pirmąją meilę“. Tą dieną turėjau laistyti daržą, bet prapliupo lietus ir su knyga pasislėpiau šiltnamyje.
- Vilija: „Tai Edilaidos Hol „Peliukas muzikantas“. Šviesi, raminanti knygutė - netekęs atsvaros peliukas randa išsigelbėjimą ir kitą pasaulį per muziką. Ypač jaukios ir šiltos yra knygelės iliustracijos.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
- Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
- Kaip Greitai Ir Lengvai Išvalyti Pridegusį Lygintuvą: Efektyvūs Būdai Ir Patarimai
- Orgazmas, Seksas ir Nėštumas Miegant: Ar Tikrai Įmanoma Patirti Visa Tai?