Vaiko Įsivertinimo Projektai Darželyje: Pavyzdžiai ir Metodai

Vaiko pasiekimų vertinimas - nuolatinis procesas, jis vyksta visus mokslo metus. Pagal ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašą vaikui pradėjus lankyti grupę, vertinamas jo adaptacijos procesas, kaupiamas vaiko pasiekimų aplankas, siekiant įvertinti jo ugdymo/si pasiekimus ir daromą pažangą, išsiaiškinti turimą patirtį, savijautą, poreikius, interesus, bendravimo, veiklos ypatumus, šeimos lūkesčius, bei kultūrinę aplinką.

Vertinant vaiką, akcentuojama tai, ką vaikas geba, gali ir žino. Vaiko pasiekimų vertinimas leidžia pamatyti ir įvertinti pedagoginio darbo su vaikais būdus, pasiekimus ir klaidas, atskleisti vaikų pastangas, parodyti, ką vaikas pajėgus padaryti, pasiūlyti veiklą konkrečiam vaikui ar vaikų grupelei, garantuoti ugdymo nuoseklumą, visapusiškumą.

Vaiko Pasiekimų Vertinimo Svarba

Vertinimo rezultatai aptariami 2 kartus metuose, spalio-lapkričio mėn. ir balandžio-gegužės mėn. pagal įstaigos vaikų ugdymo programoje pateiktas 5 kompetencijas. Rudenį įvertinama vaikų turima patirtis ir gebėjimai, numatomi vaikų ugdymo prioritetai, kryptys, būdai. Vaikas skatinamas dalyvauti savo gebėjimų ir pasiekimų vertinime: pats lygina, komentuoja savo piešinius, įvardija, kas nepavykdavo, o dabar pavyksta.

Vaikų pasiekimai (gebėjimai, žinios, supratimas) fiksuojami nuolat ir pažymimi vaikų vertinimo aplankuose. Informacija apie vaikų pasiekimus ir pažangą aktuali patiems vaikams, tėvams, kitiems pedagogams, specialistams, administracijai. Atlikę vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimą, šią informaciją analizuojame ir aptariame.

Vaiko Pasiekimų Aplankas

Duomenys apie vaiko pasiekimus ir pažangą kaupiami vaiko aplanke. Tai vaiko darbelių, užduotėlių rinkinys, pedagogų įrašai, pastabos, komentarai apie vaiko pasiekimus penkių kompetencijų srityse, rodantys vaiko pažangą per tam tikrą laiko tarpą. Vaiko pasiekimus ir pažangą vertina ne tik pedagogai, bet ir patys vaikai, tėvai (globėjai). Aplanke pateikti tėvų duomenys apie vaiką ir lūkesčiai.

Aplanką sudaro dailės darbai, užrašytos vaikų mintys, žodinė kūryba, rašytinės kalbos pavyzdžiai, nuotraukos. Sukauptas aplankas „keliauja“ su vaiku (kai vaikas keliams į kitą grupę).

Programos Tikslai ir Ugdymosi Sritys

Lopšelyje-darželyje siekiame sukurti saugią ir funkcionalią aplinką, kuri skatintų vaiko saviraišką ir pažinimą, norą veikti, tyrinėti, bendrauti. Visos priemonės yra vaikams matomos ir lengvai prieinamos. Vaikai randa viską, ko reikia įvairiausiems jų sumanymams, žaidimams, tyrinėjimams bei poilsiui. Grupių aplinkos suskirstytos į atskiras veiklos erdves vaikų grupelių ar individualiai veiklai.

Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę.

Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Remiantis kompetencijų raidos aprašu, pateikiamu 1 priede, yra išskirtos pasiekimų sritys. Jos yra sugrupuotos pagal ugdymosi sritis. Pasiekimai aprašomi 3 pasiekimų lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio. Pasiekimų lygiai skirti formuojamajam vertinimui, t. sukurti 5-6 m.

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Kasdienėse situacijose (grupėje, namie, išvykose ir kt.), naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones (žodžius, garsus, vaizdus, skaitmenines priemones ir kt.), vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją.

Kompetencijų Ugdymas

Vadovaudami žaidimui ar veiklai, siūlo taisyklių pakeitimus. Natūraliai smalsaudami, dalyvaudami organizuotose veiklose, vaikai tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, kartu su kitais skiria, lygina, grupuoja, analizuoja gamtamokslinio ugdymo, kalbinio ugdymo, matematinio ugdymo, meninio ugdymo, visuomeninio ugdymo, sveikatos ir fizinio ugdymo daiktus ir reiškinius pagal jiems būdingus lengvai pastebimus požymius, mokosi juos apibūdinti.

Žaisdami, tyrinėdami sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių (didžiųjų) raidžių, skaito nesudėtingus pavienius žodžius, trumpus sakinius ir kelių sakinių lengvai suprantamus tekstus. Spausdintinėmis raidėmis užrašo paprastesnius ar dažnai matomus žodžius, savo vardą. Žodžiu kuria trumpus tekstus (sveikinimus, linkėjimus ir pan.), pasakoja ir atpasakoja išgirstus aiškaus, lengvai suprantamo turinio tekstus.

Kelia klausimus, įvardija problemas, ieško sprendimo būdų, mokosi iš savo veiklos įvairiais būdais dalindamiesi įspūdžiais, kaip atliko veiksmus ir kokia seka; remdamiesi ankstesne patirtimi svarsto, ką kitą kartą darytų kitaip. Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Bendradarbiauja su kitais bendrose veiklose, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo, puoselėja vertybes (pagarbą, draugystę ir pan.).

Kartu su kitais ruošiasi ir dalyvauja kūrybiniuose projektuose, koncertuose, Lietuvos valstybinių švenčių renginiuose ir atlieka juose pasirinktą vaidmenį (groja, dainuoja, vaidina, šoka ar pan.). Atpažįsta ir pritaiko pagrindinius kalendorinių švenčių, valstybinių švenčių, įstaigos tradicinių švenčių simbolius (herbą, vėliavą, himną, tautinius rūbus ir pan.), susipažįsta su tautinės kultūros raiškos požymiais, domisi tautosaka, etnokultūros tradicijomis, kalba, tarmėmis, tariasi dėl bendrų sprendimų, siekia savo tautos ir kitų Lietuvoje gyvenančių tautų sutarimo.

Savo žodžiais nusako, ką žino apie savo tautos tradicijas ir kuo jos skiriasi nuo kitų tautų tradicijų, su kuriomis yra susidūrę. Ugdosi pagarbą visų žmonių laisvėms ir teisėms. Dalyvaudami bendruomenėje, ugdosi savo pilietinę atsakomybę, kuria asmeninį santykį su šalies istorijos įvykiais. Pastebi žmonių veiklos poveikį gamtai, jos ištekliams ir ugdosi suvokimą bei nuostatas juos tausoti, imasi iniciatyvos dalyvauti įstaigos bendruomenės veikloje, skirtoje saugoti gamtą ir taupiai vartoti jos išteklius.

Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis (planšetiniu kompiuteriu, išmaniuoju telefonu, interaktyviu ekranu, programėlėmis ir pan.), vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja (pvz., žemėlapį, artimosios aplinkos objektus ir reiškinius) arba naudodami įrašymo technologijas pradeda kurti paprasčiausią skaitmeninį turinį (pvz. muziką, vaizdo įrašus), išbando technologijas bendravimui, bendradarbiavimui, dalinasi bendravimo patirtimi.

Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus, emocijas. Reflektuoja savo pomėgius, nusakydami, ką daryti patinka, o ko - nepatinka, suvokia savo augimą bei vietą šeimoje, ugdymo įstaigos bendruomenėje, pasaulyje. Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais bei stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių, plėtoja socialinės atsakomybės įgūdžius.

Atpažįsta patyčias ir mokosi tinkamai reaguoti į jas. Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai. Samprotaudami apie atsakingą ir saugų elgesį artimojoje aplinkoje, gamtoje, paaiškina, ko reikia žmogui, kad jis gyventų, gerai jaustųsi, būtų sveikas; mokosi tausoti išteklius, pasitikėti savo pažinimo galiomis; atlieka bendras tyrimų veiklas, dalinasi turima patirtimi.

Pasiekimų Sritys ir Lygiai

Programoje ugdymo(si) sritys aprašomos pagal pasiekimų sritis, pateikiant vaikų pagrindinio lygio pasiekimus. Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Pasiekimų lygių požymių lentelėse pateikiami trijų lygių pasiekimų aprašai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio.

Domėdamasis, aiškindamasis, stebėdamas, žaisdamas, visais pojūčiais patirdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir savais žodžiais apibūdina artimiausios aplinkos gamtos objektus, reiškinius, jų įvairovę, požymius, kaitą. Atlieka ir paaiškina paprasčiausią savo sumanytą ir aptartą tyrimą laikydamasis jam suprantamos gyvybės saugojimo etikos.

Pavyzdžiai:

• A1. Žaisdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir pavadina kai kuriuos gamtos objektus, reiškinius.
• A2. Žaisdamas, patirdamas visais pojūčiais, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas, nukreipiamųjų klausimų padedamas pastebi kai kuriuos gamtos objektų požymius, savybes.
• A3. Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas atpažįsta, pavadina artimos aplinkos daiktus, juos apibūdina, palygina, pagal paskirtį naudoja, grupuoja pagal požymius (gyvas, negyvas), tekstūrą, spalvą, formą, dydį, ilgį (ilgas, trumpas), temperatūrą (šiltas, šaltas), svorį (lengvas, sunkus).

Projektinė Veikla

Visi projekto dalyviai susitikimą pradėjo Lietuvos valstybės himnu, organizatorių sveikinimo žodžiu. Vyko darbas porose. Dalyvių poros pristatė viena kitai apie savo miestelį / miestelio įžymius žmones, bei vykdytas projekto veiklas. Projektas „Draugystės tiltai“ baigėsi palinkėjimais LIETUVAI. Vykdant projektą „Draugystės tiltai“ vaikai tyrinėjo, pažino ir kūrė Lietuvą skirtingų dalykų (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos) kontekste. Dirbo grupelėse, diskutavo, tarėsi, bendrai ieškojo sprendimų per įvairius patyrimus, plėtojo savo patirtį ir ugdėsi pasididžiavimo bei pagarbos jausmą savo gimtinei.

Šiais metais pasirinkome analizuoti E. Daciūtės kūrinį „Ševeliūra“. Projektą įgyvendinome bendradarbiaudamos su vaikų tėveliais. Grupėje svečiavosi kirpėja - Adelės mama Egidija. Ji papasakojo projekto dalyviams apie savo profesiją, darbo priemones ir „ševeliūras“. Ši netradicinė veikla paskatino mus grupėje įsirengti KIRPYKLĄ. Vaikai patys parinko vietą, dėliojo tėvelių atneštas plaukų priežiūros priemones, fenus ir džiovintuvus, žaidė. Žinia apie įkurtą kirpyklą greitai pasklido po visą lopšelį-darželį. Kirpykloje lankėsi ne tik direktorė, mokytojos ir jų padėjėjos, bet ir kiti lopšelio-darželio darbuotojai.

Projektu „Sukasi jausmai ratu, eikš - pažinkim juos kartu!prisidėjome prie Šiaulių rajono savivaldybės 2024-2026 metų strateginio veiklos plano vieno iš tikslų įgyvendinimo: gyventojų sveikatos ir sveikatingumo gerinimas bei fizinio aktyvumo skatinimas. Projektą finansavo Šiaulių r.

Aplinkosauginiai projektai

Šiaulių rajono savivaldybė organizavo 2024 metų švietimo įstaigų projektų, finansuojamų Šiaulių rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšomis, konkursą. Atrankos komisija atrinko tinkamus finansuoti projektus, paskirstė turimas projektams vykdyti lėšas. Projekto tikslas - vykdyti aplinkosauginį švietimą, formuojant teisingą ir tvarų požiūrį į vandens tausojimą ir saugojimą.

APLINKOSAUGINIS PROJEKTAS „MAŽAIS ŽINGSNELIAIS TVARUMO LINK“. Lopšelio-darželio mokytojų, kitų darbuotojų, ugdytinių tėvų komanda lapkričio 30 d. dalyvavo edukacijoje „Aš taip pat esu ECO plastikas“. Edukacijos dalyviai praplėtė žinias apie plastiko žalą ir sužinojo, kaip būtų galima jį panaudoti. Apžiūrėjo jau sukurtus gaminius iš plastikinių maišelių. Edukacijos metu iš plastikinių maišelių pagamintus padėkliukus, skirtukus, paveiksliukus bendruomenės nariai naudoja savo kasdienybėje.

APLINKOSAUGINIS PROJEKTAS „MAŽAIS ŽINGSNELIAIS TVARUMO LINK“. Lapkričio 23 d. „Smalsučių“, „Pelėdžiukų“ ir „Nykštukų grupių vaikai, mokytojai ir kiti grupėje dirbantys dalyvavo edukacijoje „Tekstilinio maišelio dekoravimas įvairia technika“. Edukatorė papasakojo apie plastiko šiukšlių žalą supančiai gamtai ir mums patiems. Aptarę plastiko žalą gamtai, bendrai sutarėme, kad tekstilinio maišelio naudojimas prisidėtų prie aplinkos saugojimo, plastiko šiukšlių mažinimo. Edukacijos metu vaikai ir suaugę sužinojo kas yra eskizas, piešė jį ir mokėsi eskizą perkelti ant tekstilinio maišelio. Kūrybiniams sumanymams įgyvendinti naudojo markerius ir dažus drobės dekoravimui. Piešimas markeriais ir dažais suteikė dalyviams galimybę ne tik išreikšti savo kūrybinius sugebėjimus, bet ir išbandyti įvairią drobės dekoravimo techniką.

Kiti projektai

PROJEKTAS „EMOCIJŲ ŠALIS“. 29 d. 17 darželinukų važiavo į Šiaulių jaunųjų gamtininkų centrą, kur dalyvavo edukacijoje „Šalia žirgo“. Edukacijos paskirtis - vaikų sąmoningumo ir vertybinių nuostatų (atsakomybės, empatijos, pagarbos) ugdymas pažįstant žirgus, suvokiant jų reikšmę bei svarbą žmogaus gyvenime. Susibūrę prie židinio kalbėjomės apie žirgų gyvenimo sąlygas, jų išvaizdą, mitybą. Sužinojome, kad žirgas turi kanopas, karčius, ėda avižų košę. Visus nustebino arklio danties dydis. Po to keliavome į žirgyną. Čia vaikai šukavo ir glostė poniuką. Jie šnekučiavosi: poniuko kailis švelnus; nuo jo sklinda šiluma, ramybė; gera būti šalia tokio gyvūno; norėčiau namuose turėti tokį augintinį; jis labai mielas. Vaikai jautėsi atsipalaidavę, šypsojosi ir džiaugėsi poniuko draugyste. Aplankėme žirgyne ir lauke esančius žirgus. Juos pavaišinome obuoliukais bei morkomis. Vaikai domėjosi, ar žirgams lauke nešalta, kodėl kiti žirgai turi apsiaustus ir kt. Šią popietę, praleidę su žirgais, vaikai sužinojo naujų žodžių, pamatė įvairių daiktų, susijusių su žirgais, o svarbiausia, patyrė daug gerų emocijų.

PROJEKTAS „EMOCIJŲ ŠALIS“. EDUKACIJA „BAIMĖS MONSTRIUKAS. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai dalyvavo VŠĮ „Edukacinių projektų“ specialistų vykdomoje edukacijose: „Baimės monstriukas. Kaip jį nugalėti?“. Darželinukai kūrė ir pavadino savo „baimės monstriukus“. Jie įvardino, kada „baimės monstriukai“ gali išlįsti, mokėsi juos nugalėti. Žaisdami vaikai keliavo į „monstriukų pasaulį“, kuriame atliko užduotis, mokėsi atskirti, kaip atrodo liūdintis, džiaugsmingas, bijantis, pykstantis, ramus, laimingas vaikas. Edukacijos metu dauguma 3-6 metų vaikų atpažino ir pavadino savo, kitų emocijas, jausmus, o vyresnieji (5-6 metų) vaikai nusakė emocijų, jausmų priežastis.

PROJEKTAS „EMOCIJŲ ŠALIS“. „Pelėdžiukų“ grupės vaikai lankėsi Šiaulių jaunųjų gamtininkų centre ir dalyvavo edukacijoje „Patirk emocijas su gyvūnu“. Darželinukus pasitiko ilgaplaukė kurtė Asia. Ji pasisveikino su drąsiausiais vaikais. Veiklos metu darželinukai sužinojo apie šunų laikymą, dresavimą, jų kailio priežiūrą. Vaikai mokėsi saugiai susipažinti su svetimu šunimi: kaip prieiti prie svetimo šuns, kaip elgtis pavojingo šuns akivaizdoje. Veiklai įpusėjus jau visi drąsiai glostė, šukavo, maitino ir net dresavo Asią kliūčių ruože. Veiklos metu vaikai patyrė daug teigiamų emocijų. Po edukacijos su Asia ir jos draugais, aplankėme Katinų muziejų, kur karaliavo katinai ir katytės. Vaikams naudinga žaisti, bendrauti su gyvūnais. Tai ramybės, atsipalaidavimo šaltinis.

Pasiekimų Vertinimo Aprašas

Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimas atliekamas 2 kartus per metus - mokslo metų pradžioje ir pabaigoje, vadovaujantis „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu“.

Pasiekimų aprašą sudaro 18 vaiko ugdymo(si) pasiekimų sričių:

• kasdienio gyvenimo įgūdžiai;
• fizinis aktyvumas;
• emocijų suvokimas ir raiška;
• savivoka ir savigarba;
• savireguliacija ir savikontrolė;
• santykiai su suaugusiaisiais;
• santykiai su bendraamžiais;
• sakytinė kalba;
• rašytinė kalba;
• aplinkos pažinimas;
• skaičiavimas ir matavimas;
• meninė raiška;
• estetinis suvokimas;
• iniciatyvumas ir atkaklumas;
• tyrinėjimas;
• problemų sprendimas;
• kūrybiškumas;
• mokėjimas mokytis.

Kiekvieno vaiko pasiekimai fiksuojami tam tikrais būdais ir panaudojami tolimesnio ugdymo proceso tobulinimui. Vertinimu pirmiausia siekiame įžvelgti tai, ką vaikas jau geba padaryti.

Kaip pažinti vaiko gebėjimus:

• stebint vaiko elgesį žaidimų, įvairios veiklos, kasdienių situacijų metu;
• diskantuojant, organizuojant pokalbius su vaiku, tėvais ar kitais ugdytojais;
• analizuojant įvairią vertinimo informaciją (pavyzdžiui, užrašus, komentarus, dienoraščio įrašus, vertinimo aprašus ir aplankus, nuotraukas, vaizdajuostes ir kt.)

Vienas priimtiniausių ir tinkamiausių būdų, padedančių parengti autentišką ir prasmingą vaiko pasiekimų įvertinimą - tai vaiko pasiekimų vertinimo aplankas.

Pasiekimų aplanke gali būti kaupiami vaikų kūrybos darbai su vertinamaisiais komentarais, išsakytos mintys, vaizdo, garso medžiaga, kurioje užfiksuota tam tikra vaikų veikla, parengtas vaiko pasiekimų aprašas. Pasiekimų aplanke sukaupta informacija gali būti panaudojama individualių pokalbių su tėvais metu, iliustruojant vaikų pasiekimų augimą.

žymės: #Vaiku #Darzelyje

Panašus:

• Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
• Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
• Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
• Vaikiškų prekių parduotuvės Akropolyje: viskas jūsų vaikui vienoje vietoje
• Geriausios Sveikos Vakarienės Idėjos Vaikams: Lengvi Receptai ir Naudingi Patarimai
• Viskas Kūdikiui: Nepakeičiamų Prekių Asortimentas Jūsų Mažyliui – Raskite Geriausius Produktus Čia!