Šiame straipsnyje nagrinėjama vaikų ir jaunimo globos valdybos istorija Lietuvoje. Tik nuolatinis darbas archyvuose gali istorijai duoti naujų dalykų, todėl ši medžiaga, be abejo, nėra originali (medžiaga jau buvo surinkta anksčiau), negali būti tobulas.
Pedagogikos istorija
Pedagogikos istorija turi mokslo žymes ir bando mums atskleisti išvidinį jo kitimą ir išsivystymą amžiams slenkant. Pedagogikos istorija renkasi tiktai pedagoginę gyvenimo sritį, tačiau kitos sritys pedagoginiam išsivystymui turi tiktai netiesioginės reikšmės.
Ji nagrinėja tiktai tuos faktus, kurie tiesioginiu būdu susisiekia su ugdymu. Pedagogikos istorija pavaizduoja ugdomąsias praktikas ir pačius ugdytojus bei pedagogus. Pedagogikos istorija perteikia kitam amžiui kultūrą ir apsprendžia jo priemones bei tikslus.
Kultūros ir pasaulėžiūros sritys specialiai yra idėjų sritys, nes idėjos yra realizuojamos ir pasaulėžiūroje jos pasidaro gyvenimo normomis. Istorijai yra svarbus pasaulėžiūrinis pasikeitimas. Kiekvienas laikotarpis turi savą pedagogiką, ir kiekviena pedagogika turi savą pasaulėžiūrą. Kintant pasaulėžiūrai, kinta ir jo ugdymas.
Pedagogikos istorijos objektas ir uždaviniai
Pedagogikos istorijos objektas - pedagoginių idėjų atsiradimų, jų išsivystymu ir kitimu, pagrindinį veiksnį, kuris ugdymą apsprendžia. Pedagogikos istorijos uždavinys, bet dinaminis ugdymo aprašymas laiko eigoje. Ji bando atgaivinti praeitį, nes tik per šitą atgaivinimą įvyksta istorinis pažinimas.
Pagrindiniai aspektai
Tyrinėjant pedagogikos istoriją, esmingai yra susijęs su kultūriniu gyvenimu ir su pasaulėžiūra. Pedagoginiai pagrindai, kaip kultūrinio ir pasaulėžiūrinio gyvenimo išraiška, sudarys kiekvieno skyriaus bendriausią planą.
Svarbūs yra patys pedagogai veikėjai: teoretikai ir praktikai. Taip pat reikia stengiamasi iškelti ir aprašyti pedagogų gyvenimą, jų veikimą, jų pažiūras ir teorijas.
Didelės reikšmės turi pedagoginės asmenybės, tačiau biografija šiuo metu yra išsivysčiusi gana gerai. Ugdymo visumos istoriją aprašomas jų praktinis veikimas, kultūrinį jo charakterį, o praktikos turi didelės reikšmės ugdymo išsivystymui.
Pedagogikos istorijos padalinimas
Pedagogikos istorijos padalinimas yra gana keblus dalykas. Reikia surasti kokį nors aiškų ir visiems priimtiną pagrindą. Šitas padalinimas yra tik darbo hipotezė. Pedagogikos istorijai ši schema yra per daug plati, todėl ji turėtų būti savotiška kultūros istorija.
Pirmykštės kultūros ugdymas
Reikšmė yra suvokta tik labai neseniai, nes reikia praeiti pro pirmykščių tautų ugdymą. Viskas, kas primityvu, buvo laikoma netobula. Pirmykštis ugdymas yra savaiminga asimiliacija. Jokio įvedimo į gyvenimo formas ir jokio teorinės rūšies mokymo nėra. Pirmykščių žmonių vaikai išmoksta visko, ko moka ir suaugusieji.
Pirmykštis ugdymas yra praktiškumo linkme, nes primityvios pedagogikos principas yra išauklėti jaunimą gyvenimui, įvedant jį į gyvenimo darbo reikalavimus. Vaikai stebi suaugusius ir paskui juos pamėgdžioja. Būtent veiksmų kartojimu jie įgyja puikaus įgudimo.
Klemensas Graužinis ir jo veikla
Klemensas Graužinis (1880-1939) buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys. Baigęs mokslus grįžo į tėvų dvarą Marciniškiuose (Martyniškiuose). Prieš Pirmąjį pasaulinį karą įsitraukė į lietuviškų organizacijų veiklą, skatino lietuvybę gimtosiose apylinkėse, giedojo lietuvių inteligentų suburtame Giedraičių bažnyčios chore.
1917 m. buvo išrinktas į Giedraičiuose įsteigtos Lietuvių vaikų globos draugijos valdybą pirmininko pavaduotoju. Finansiškai rėmė Molėtų lietuvių švietimo draugijos „Mūsų Dirva“ knygyną.
1932-1939 m. buvo renkamas į Kurklių valsčiaus tarybą, ėjo šio valsčiaus atstovo pareigas Ukmergės apskrities taryboje. 1936 m. rugsėjo 1 d. - 1939 m. rugpjūčio 7 d. - Lietuvos Respublikos IV Seimo (1936-1940) narys.
Socialinė politika Lietuvoje
Lietuvoje nuoseklesnė socialinė politika atsirado po Pirmojo pasaulinio karo sukūrus nepriklausomą valstybę. Po Antrojo pasaulinio karo suklestėjusios gerovės valstybės nenukrito iš dangaus - jų atsiradimui daug įtakos turėjo ikikarinės reformos. Tad, ieškodami gerovės valstybės šaknų Lietuvoje, pirmiausia turėtume atsigręžti į tarpukarį ir pamėginti išsiaiškinti, kaip 1918-1940 m. Tačiau problema yra ne modelis, o ištakos, nuo kurių atsispiriama.
Demokratija ir kultūra
Demokratijos vykdymas kultūros ir religijos srityse valstybėje yra pats svarbiausias. Objektyvinis kultūros ir religijos gyvenimas yra sąžinės laisvės dirva, kurioje valstybė negali nieko įsakyti.
Demokratinė valstybė, gerbdama ir saugodama sąžinės laisvę meno ir mokslo kūryboje, su didesniais sunkumais praktiškai nesusiduria. Tačiau sunkumai atsiranda paprastai jaunimo švietimo bei auklėjimo srityje. Šalia šeimos ugdymas paprastai vyksta mokykloje. Mokyklos ugdymas yra, kitoks ir negali būti, pasaulėžiūrinis.
Socialinė demokratija
Socialinė demokratija turi apsaugoti mūsų tautą nuo tautos pajamų susitelkimo tik atskirų asmenų ar bendrovių rankose, turi įgalinti tautos pajamas pasiskirstyti per visą tautą.
Lietuvos pasipriešinimas sovietiniam okupaciniam režimui
SSRS okupavus Lietuvos Respubliką, prasidėjo Lietuvos gyventojų genocidas, kalinimas, sovietinimas, rusinimas ir kolonizavimas, trėmimai. Su SSRS okupacine valdžia kolaboravo nepartiniai sovietiniai aktyvistai; tai lėmė lietuvių tautos laisvės kovos pobūdį.
Jau 1940 07 pradėjo kurtis organizuotos nelegalios rezistencijos branduoliai. Pogrindininkai nepajėgė pasipriešinti 1941 06 14-18 masiniam Lietuvos gyventojų trėmimui į Sibirą. 1941 06 22 kilus SSRS-Vokietijos karui, prasidėjo antisovietinis Birželio sukilimas.
Panašus:
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
- Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
- Vaikiškų prekių parduotuvės Akropolyje: viskas jūsų vaikui vienoje vietoje
- Pirmieji nėštumo požymiai: kaip atpažinti?
- Neįtikėtini Senelių Globos Namų Vadovų Iššūkiai ir Atsakomybės Lietuvoje, Kurių Negalite Praleisti!