20-ojo amžiaus pabaigoje visuomenė suprato, kad emocinė ir socialinė aplinka yra reikšmingas žmogaus psichinės sveikatos, raidos ir asmenybės vystymosi komponentas. Institucinė vaikų globa daro poveikį (žalą) ne tik konkrečiam vaikui, bet ir visai visuomenei. Institucionalizacijos kaštai visuomenei yra tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai.
Institucinės globos trūkumai
Gyvendamas institucijoje žmogus ar vaikas, užuot artimai bendravęs su tėvais, šeimos nariais ar globėjais, jaučia individualizuoto emocinio prieraišumo stoką. Globos įstaigos dažnai būna uždaros, jose gyvenantys ar gyvenę vaikai neturi galimybės suformuoti įprastų socialinių tinklų, kurie labai praverstų vėlesniuose jų gyvenimo etapuose. Prie viso to dar galima pridurti ir stigmą, siejamą su faktu, kad vaikystė ar dalis gyvenimo buvo praleista globos įstaigoje. Visos šios problemos smarkiai susiaurina šių vaikų gyvenimo galimybes, ypač jei žmogus globos įstaigoje praleido savo ankstyvąją vaikystę.
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad didelė dalis be tėvų priežiūros augusių vaikų neišnaudoja savo potencialo, kalbant apie išsilavinimą ir praktinius įgūdžius. Dėl šios priežasties mažėja šių individų indėlis į ekonomiką. Be to, iš globos institucijų „atsineštos“ suaugusio žmogaus problemos dažnai pareikalauja brangiai kainuojančių valstybės intervencijų. Todėl galima apibendrinti, jog asmenys, vaikystę praleidę globos institucijoje, žymiai dažniau tampa priklausomi nuo valstybės ir kitų paslaugų teikėjų, užuot savarankiškai rūpinęsi savo išlikimu ir gerove.
Tiesioginiai kaštai suprantami, kaip išlaidos, kurias valstybė skiria vienam globos namų gyventojui per metus. Lyginant tai su kaštais, kai vaikas auga savo šeimoje ar su globėjais, galima teigti, jog institucinė globa valstybei kainuoja daugiau nei porą kartų.
Institucinės globos pertvarka Lietuvoje
Nuo 2014 m. Lietuvoje vykdoma Institucinės globos pertvarka - perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų likusiems be tėvų globos vaikams. Įgyvendinant vaikų globos institucijų pertvarką, gruodžio pabaigoje uždaromi Šakių, Kupiškio ir Kauno rajonuose likę paskutiniai vaikų globos namai. Jų globotiniai perkeliami į šeiminius namus - butus ar individualius namus, kuriuose gali gyventi iki aštuonių vaikų, nurodo organizacijos „Vaikai yra vaikai“ vadovė Rugilė Ladauskienė.
Uždarinėti tuomet Lietuvoje veikusius 95 vaikų globos namus buvo pradėta 2014 m. Didžioji dalis jau uždarytų įstaigų globotinių šiuo metu gyvena šeimose: pas globėjus, budinčius ar nuolatinius globotojus bei šeimynose.
„Pradėjus pertvarką 2014 metais, dideliuose vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 3,5 tūkst. vaikų, o šiandien norime drąsiai paskelbti apie tokių namų uždarymą. Per visus šiuos metus daugiau dėmesio skyrėme šeimoms, kad vaikai galėtų saugiau augti savo tėvų šeimose - pradėjome teikti kompleksines paslaugas šeimai, sustiprinome vaikų dienos centrus ir šeimų socialinę priežiūrą“, - cituojama socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
Ministrės teigimu, siekiant užtikrinti svarbiausias vaiko teises ir poreikius, paslaugas reikia teikti ne tik šeimoms, išgyvenančioms krizę, bet ir šeimoms, kuriose auga be tėvų globos likę vaikai. „Lietuvoje 2018 m. startavo globos centrai, kurių šiuo metu yra 66, atsirado profesionalių globotojų institutas - budintys ir nuolatiniai globotojai, aktyviai buvo stiprinama šeimynų veikla, taip pat dalis vaikų apsigyveno šeiminiuose namuose. Jų šiuo metu turime 177 ir juose auga 1032 vaikai. Tokie pokyčiai ne tik suteikia galimybę vaikams augti mylinčioje ir palaikančioje šeimos aplinkoje, taip stiprinant jų emocinę gerovę, bet taip pat prisideda ir prie bendruomenės stiprinimo bei atsakingo vaikų priežiūros užtikrinimo“, - kalbėjo I. Ruginienė.
Statistika
Skaičiuojama, kad per dvidešimtmetį globojamų vaikų skaičius institucijose sumažėjo šešis kartus. 2002 m. vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 6,7 tūkst. vaikų, 2014 m., pertvarkai tik prasidėjus, - daugiau nei 3,5 tūkst. globotinių. Šiuo metu kiek daugiau nei 1 tūkst. vaikų gyvena šeimos aplinkai artimuose šeiminiuose namuose - bendruomenėje, pažymi R. Ladauskienė.
Uždarius visus vaikų globos namus, gruodžio mėn. pabaigos duomenimis, Lietuvoje veikė 177 šeiminiai namai, kuriuose šiuo metu gyvena 1032 tėvų globos netekę vaikai, iš kurių - 843 vyresni nei 10 metų amžiaus.
„Šeiminiai namai, kuriuose vidutiniškai gyvena po šešis vaikus, yra kur kas tinkamesnė vieta vaiko raidai ir socialinių įgūdžių ugdymui, nei vaikų globos namai. Čia jiems skiriama daugiau dėmesio, mokoma savarankiškumo, vaikai gyvena lyg namuose ir yra atsakingi už savo gyvenamą vietą. Visgi nėra saugesnės ir stabilesnės vietos vaikams nei šeima - globėjų ar rūpintojų, nuolatinio globotojo ar šeimynos“, - kalbėjo R. Ladauskienė.
Naujausiais duomenimis, Lietuvoje yra daugiau nei 3 tūkst. fizinių vaiko globėjų rūpintojų, 251 budintis globotojas, 54 šeimynos ir 9 nuolatiniai globotojai, priklausantys nuo liepos 1 d. veikiančiam Nuolatinio globotojo institutui ir gaunantys atlygį už ypatingų vaikų globą.
Šiuo metu vaikų globos namuose gyvena apie 1,7 tūkst. vaikų, iš kurių apie 1,2 tūkst. Iš viso Lietuvoje tėvų globos yra netekę apie 7 tūkst. vaikų: 66,7 proc. vaikų gyvena šeimose, 3,4 proc. pas budinčius globotojus, 4,9 proc. šeimynose ir 25 proc.
Šeimynų įstatymo pakeitimai
2022 m. rugsėjo 20 dienos Seimo posėdyje buvo pateikta nauja LR Šeimynų įstatymo redakcija. Kyla klausimas, kokios priežastys paskatino prisiminti šeimynas ir tobulinti įstatyminį reguliavimą? Kodėl tik dabar? Čia reikia prisiminti, jog vaiko institucinės globos pertvarka buvo pradėta su labai ambicingais tikslais - jog Lietuvoje neliktų institucinės globos ir visi vaikai likę be tėvų globos, gyventų šeimose. Deja, tikrovė privertė susimažinti lūkesčius.
Svajonė, jog greitai pavyks suformuoti budinčių globotojų ir laikinųjų globėjų korpusą, subliuško. Motyvuoti šeimas būti globėjai ne taip jau ir paprasta, tai padaryti nepadeda ir dosnios išmokos. Ypač didelį smūgį tam padarė prasidėjusi pandemija, nes uždarius mokyklas ir globojamiems vaikams pradėjus mokyti nuotoliu, neveikiant vaiko dienos centrams, popamokinėms grupėms, globėjai pajuto visą globojamų vaikų priežiūros svorį.
Todėl ne atsitiktinumas, jog keičiant Šeimynų įstatymą yra numatoma jame reglamentuoti ne tik nuolatinę vaiko globą šeimynoje, bet ir vaiko laikiną apgyvendinimą šeimynoje, kai jis pagal VTAPĮ yra paimamas iš nesaugios aplinkos. Taigi, pradėta ieškoti alternatyvų ir prisimintas Šeimynų įstatymas. Naujame projekte numatoma sudaryti galimybę šeimynoje turėti iki trijų dalyvių globojant daugiau kaip šešis vaikus, leisti šeimynos dalyviu būti kartu gyvenantį asmenį nuo 21 metų, jei jis atitinka globėjui keliamus reikalavimus, palaipsniui didinti iš savivaldybių lėšų mokamas šeimynų dalyvių pajamas.
Iš vienos pusės, jį diktuoja būtinybė, nes turime problemą su vaiko globėjais (rūpintojais) - jų nepakanka, negalima užtikrinti laikinosios vaiko globos pagal VTAPĮ, iš kitos pusės, tai, kaip teisingai Seimo posėdyje pastebėjo L. Savivaldybėms šis žingsnis naudingas: joms lengviau kurti šeimynas, surasti darbuotojus ir ten padėti vaikus, negu ieškoti naujų šeimų, galinčių globoti vaikus. Galiausiai, globa šeimynoje valstybei kainuoja mažiau, negu institucijoje: Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė audito metu pagal savivaldybių pateiktus duomenis nustatė, kad vieno vaiko globa vaikų globos ir bendruomeniniuose vaikų globos namuose 2021 m. kainavo 18,6 tūkst. Eur, o šeimoje ar šeimynose - apie 3 tūkst. Eur, t.y. 6 kartus mažiau. Atsakydama į Seimo narių klausimus viceministrė prasitarė, kad rengiant įstatymo projektą buvo žvalgomasi į gerąją Estijos patirtį.
Bendruomeninių paslaugų plėtra
Lietuvoje vyksta tolimesnė institucinės vaikų globos sistemos pertvarka, kuria siekiama globojamiems vaikams sukurti kuo artimesnę šeimai aplinką, o geriausiu atveju - rasti žmones, norinčius tuos vaikus globoti šeimoje. Pertvarka siekiama išplėtoti bendruomenines paslaugas taip, kad globos institucijų neliktų. Vaikai, netekę tėvų globos, gyventų globėjų šeimose, o jų nesant - bendruomeniniuose vaikų globos namuose.
Visos pastangos - stiprinti šeimą. Iš vienos pusės, bandydami užtikrinti, kad vaikai kuo rečiau patektų į vaikų namus, iš kitos pusės - pertvarkome pačias įstaigas, kad jos neprimintų ligoninių ir internatų, o taptų panašesnės į jaukius namus. Didelės įstaigos yra pertvarkomos į bendruomeninius vaikų globos namus. Gyvenimas juose vyksta visai kaip šeimoje: vaikai turi savo kambarį, juos prižiūri darbuotojai, vaikai eina į mokyklą, lanko būrelius, popamokinę veiklą. Visos paslaugos vaikams teikiamos ten, kaip ir kitiems vaikams, kurie neturi globos namų patirties. Kitaip tariant, tai mažas pasaulėlis, kuriame vaikams tenka daugiau individualaus dėmesio iš darbuotojų ir kur galima bendrauti su mažiau vaikų, bet kokybiškiau.
Lankantis tokiuose bendruomeniniuose namuose vaikai sako: „Anksčiau aš gyvenau globnamyje ir negalėjau atsivesti savo draugų, dabar aš gyvenu namuose ir su draugais galiu išgerti arbatos su pyragu mūsų virtuvėlėje ir jaukiai paplepėti“.
Svarbu ne tik suteikti pagalbą, bet ir stiprinti žmogaus gebėjimą pačiam priimti sprendimus. Tokie renginiai primena, kad nepaisant skirtingo veiklos pobūdžio, socialinės dirbtuvės turi be galo daug bendrų jungčių.
Bendruomeninių vaikų globos namų pavyzdys
Netoliese Vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centro esančiuose daugiabučiuose įkurti ir dveji nauji bendruomeniniai vaikų globos namai. Pirmieji įkurti, sujungus du 4 ir 2 kambarių butus, esančius pirmajame aukšte, kad galima būtų pritaikyti neįgaliesiems. Čia įkurtos 8 vietos vaikams, o kitame daugiabutyje esančiame 4 kambarių bute - 5 vietų bendruomeniniai vaikų globos namai.
„Kad žinotumėte, kaip vaikai laukė šitų namų! Vis bėgdavo pasižiūrėti, kaip vyksta remonto darbai „jų namuose“, kada gi pagaliau galės juose apsigyventi“, - pasakojo centro vadovė A. Petrovienė. Nors, pirmiausia, pasitiko niūri ir apleista laiptinė, peržengus vaikų bendruomeninių namų durų slenkstį, iš karto pakvipo namais. Virtuvėje tyliai dūzgė skalbimo mašina, iš ten pat sklido malonus gaminamų pietų kvapas, visur - tvarkinga ir švaru.
Šiuose namuose dabar gyvena 6 globotiniai nuo 10 iki 19 metų. Jais rūpinasi socialinė darbuotoja ir jos padėjėja. Viename iš kambarių prie kompiuterio įsitaisęs vienuolikmetis Laurynas drąsiai pasakojo, kad čia gyvena kartu su savo keturiolikmečiu broliu.
„Kas labiausiai patinka naujuose namuose? Kambario sienų spalva“, - pakartojęs klausimą, atsakė vaikas. Savo kambariams vaikai patys rinko sienų spalvą ir visos spalvos - itin ryškios, tarsi visiška priešprieša už langų tvyrančiam pilkumui.
Dar stipresnis jaukių namų jausmas apėmė, apsilankius antruose namuose - juose pasitiko Vasia. Vaikų priglaustas mažas kačiukas dabar tapo tikru šių namų numylėtiniu. Kol kas čia įsikūrusios tik tris merginos ir Vasia, o jais rūpinasi besikeičiančios socialinės darbuotojos, kartu praleidžiančios ir dieną, ir naktį.
Pasak A. Petrovienės, institucijose globojamų vaikų nuolat mažėja ir šiuo metu juos keičiantys bendruomeniniai namai yra teisinga ir pasiteisinanti kryptis. „Vaikų savijauta ir savivertė akivaizdžiai keičiasi. Jiems labai svarbu, kad gyvena daugiabutyje, eina į tą pačią laiptinę, kaip ir kiti kiemo vaikai, ir ant kaktos nebejaučia to gėdingo globos namų gyventojo antspaudo.
Socialinės globos įstaigos asmenims su negalia
Šalyje veikia 31 stacionari socialinės globos įstaiga, asmenims turintiems proto ir/ar psichikos negalią. Jose gyvena virš 5 tūkst. suaugusių (iš jų apie 4 tūkst. yra darbingo amžiaus) ir virš 60 vaikų su negalia, iš jų 55 proc. turi psichikos negalią, 45 proc. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje kasmet buvo diagnozuojama per 300 naujų psichikos ir elgesio sutrikimų atvejų 100 tūkst. gyventojų ir yra daugiau nei 5,5 tūkst. sergančiųjų 100 tūkst. Šalyje yra apie 15,5 tūkst. vaikų su negalia. Šalyje veikia 3 socialinės globos įstaigos, kuriose gyvena per 60 vaikų ir per 480 suaugusių asmenų iki 29 m. 2021 m pabaigoje šalyje jau buvo įsteigti 33 grupinio gyvenimo namai (GGN) ar bendruomeniniai vaikų globos namai (BVGN), kuriuose gyvena suaugusieji ar vaikai su psichikos ar proto negalia, iš jų: 5 BVGN vaikams su negalia ir 28 GGN suaugusiems asmenims su negalia. Iš viso 2021 m.
Vaikų globos formų palyginimas
| Globa | 2021 m. išlaidos vienam vaikui |
|---|---|
| Vaikų globos namai | 18,6 tūkst. Eur |
| Bendruomeniniai vaikų globos namai | 18,6 tūkst. Eur |
| Šeima ar šeimyna | Apie 3 tūkst. Eur |
Panašus:
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
- Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
- Pigios Knygos Vaikams Internetu – Atraskite Geriausias Skaitymo Keliones Jūsų Mažyliui!
- Neįtikėtina Šiaulių ir Klaipėdos Socialinės ir Globos Skyrių Veikla – Atraskite, Kas Keičia Gyvenimus!