Vaikų Globos Namų "Šaltinis" Pertvarka Šiauliuose: Iššūkiai Ir Perspektyvos

Šiauliuose, prasidėjus vaikų globos sistemos pertvarkai, iš pradžių didelių pokyčių nereikėjo. Maždaug prieš 10 metų K. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Ramutė Pilypienė pasakojo, kad nuo šių metų sausio 1 dienos visi vaikai privalėjo gyventi bendruomeniniuose šeimos namuose.

„Bet pas mus ir taip gyveno kotedžuose po 8 vaikus su vienu vadovu, socialiniu darbuotoju. Jų daug pertvarkyti nereikėjo. Tačiau Aušros alėjoje įrengus bendruomeninius šeimos namus, dalį vaikų iškėlėme ten. Čia vaikai gyvena iki 18 ar 21 metų, jei mokosi. Siekis - kad jie būtų paruošti gyventi savarankiškai.

Kadangi dveji bendruomeniniai (dabar šeiminiai) šeimos namai atsidarė gegužės mėnesį, vedėja apžvelgė jų patirtį. Čia iš K. Korsako gatvės buvo perkelti labiau padūkę vaikai: apgyvendinti po 6 vaikus vienuose namuose. Jiems vis norėjosi bėgti į parką. Socialinės darbuotojos iš pradžių eidavo kartu, bet paaugliams to visai nesinorėjo. Tuomet su jais kalbėjosi, kvietėsi pareigūnus, Probacijos tarnybos atstovus, aiškino, kokios pasekmės gali laukti už tam tikrus pažeidimus. Tvarkos pažeidimų būna, bet susitvarko.

Vaikų globos institucijoje šiuo metu gyvena apie 30 vaikų. Nors pertvarkos tikslas yra, kad kuo daugiau vaikų gyventų šeimose, vedėja pastebi, kad yra vaikų, kurie šeimose nepritampa. Ypač tai aktualu paaugliams, kurių elgesys kelia daug problemų ir jų globoti niekas nenori. Dėl iškilusių priežasčių paėmus vaiką iš šeimos, pirmiausia jam globoti ieškoma artimų žmonių, giminaičių. Jei tokių neatsiranda, tuomet vaikas vežamas pas budinčius globotojus.

R. Pilypienė vardija, kad Šiauliuose veikia 5 šeimynos. Šiauliuose yra apie 150 nuolatinių globėjų, kurie šiuo metu rūpinasi 148 tėvų globos netekusiais vaikais. Globėjų šeimoje negali augti daugiau nei 5 vaikai, įskaitant ir jų pačių vaikus.

Ištuštėjus vaikų globos namams, ten įsikūrė kitos tarnybos. Kai budintiems globotojams atveža vaikus, kol atliekamos teisinės procedūros, Šeimos centras organizuoja susitikimus su tėvais, veža pas psichologus, tarpininkauja dėl nuvežimo į gydymo įstaigą. Paėmus iš šeimos kūdikį ir atvežus pas budintį globotoją, jis nežino net mažylio sveikatos būklės. Reikia neatidėliotinų sprendimų.

Šeimos centre veikia dienos centras, kurį lanko vaikai su socialinio pedagogo ar atvejo vadybininko rekomendacija, iš socialinių įgūdžių stokojančių šeimų. Jei vaikas dienos centre būna ilgiau nei 4 valandas, jam duoda ir pavakarius.

Kompleksinių Paslaugų Namai "Alka"

2019-ųjų pabaigoje vaikų globos namus „Šaltinis“, kuriuose gyveno vaikai, turintys psichinę arba intelekto negalią, iš valstybės perėmė Savivaldybė ir įsteigė kompleksinių paslaugų namus „Alka“. Įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą, Šiauliuose buvo pastatyti 4 atskiri namai, juose įrengti 3 grupinio gyvenimo namai ir vieni bendruomeniniai šeimos namai, kuriuose teikiama ilgalaikė globa vaikams.

Sunkią negalią turintys ir slaugomi vaikai iškelti į Slaugos padalinį Vilniaus gatvėje 303, buvusiuose Šiaulių kūdikių namuose. „Kiek įmanoma, bandome. Tai yra labai brangu, nes prie vieno žmogaus yra pririštas vienas darbuotojas. Buvusiuose kūdikių namuose dabar slaugomas visišką negalią turintis 31 vaikas (suaugę irgi ten lieka), kuris niekuomet nepaliks šių namų. Čia taip pat įrengtas mamos ir vaiko kambarys, kuriame prireikus galės įsikurti neįgali mama, susilaukusi kūdikio. Čia taip pat veikia dienos užimtumo centras, į kurį atvažiuoja asmenys iš grupinio gyvenimo namų ir vykdo įvairias veiklas, bei socialinės dirbtuvės. Tėvams, auginantiems neįgalius vaikus, teikiamos atokvėpio paslaugos.

Kompleksinių paslaugų namų „Alka“ direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Inga Punzienė aprodė dar dažais kvepiančias patalpas. Atnaujintos grupės, baldai, pastatytos funkcinės lovos neįgaliems vaikams, įrengti liftai. Tiesa, kieme neliko vaikų žaidimų aikštelių. Neįgalieji, kurie su pagalba gali gyventi savarankiškai, iškelti į tris „Alkos“ grupinius gyvenimo namus, o vaikai - į bendruomeninius šeimos namus. Iš viso čia įsikūrę 23 gyventojai. Kadangi projektas buvo vykdomas kartu su Ventos socialinės globos namais (Akmenės rajone), pertvarkos procese į grupinio gyvenimo namus Šiauliuose turi pervažiuoti globojami žmonės iš Ventos.

Grupinio gyvenimo namai skirti darbingo amžiaus žmonėms, turintiems psichikos negalią. Čia taip pat apsigyvena žmonės, kurie ilgą laiką gyveno su artimaisiais ir lankė dienos centrą „Goda“.

Gyvenimas Bendruomeniniuose Šeimos Namuose

Kai aplankėme bendruomeninius šeimos namus Gegužių gatvėje, vaikai buvo pamokose. Socialinė darbuotoja Sanjana Šedovikienė aprodė kambarius, kuriuose po vieną arba po du gyvena 7 vaikai, turintys raidos, intelekto, emocinio elgesio sutrikimų. Vieno aukšto pastato viduryje - virtuvė ir bendra erdvė. Socialinė darbuotoja dirba kartu su padėjėja. Jos su vaikais perka produktus, gamina maistą.

„Čia nepalyginamai geresnės sąlygos. Daugiau su vaikais išeiname, keliaujame, vaikai gyvena socialinėje aplinkoje, todėl jaučiasi geriau. Namų aplinka daug ką duoda“, - sako S.

Savarankiško gyvenimo namai buvo įkurti apie 2012 metus prie Rėkyvos ežero už ES lėšas. R. Pilypienė tikino, kad vietų globos namuose labai trūksta, senyvo amžiaus asmenims, žmonėms su sunkia negalia patekti į globos namus eilė yra dveji metai. Tokie žmonės negali gyventi vieni, jiems reikia pagalbos, todėl nustatoma ilgalaikė institucinė globa globos namuose. Savarankiško gyvenimo namuose gyvena žmonės, kurie neturi kur gyventi, tačiau su daline pagalba gali gyventi savarankiškai. Pastaruoju metu šalyje ypač sparčiai statomi privatūs globos namai, kuriuose už senyvo amžiaus ar neįgalių žmonių slaugą didžiąją dalį lėšų skiria valstybė, taip sumažindama laukiančiųjų eiles.

Iššūkiai Ir Protestai

"De­ry­bom po sta­lu - ne!", "Rei­ka­lau­ja­me skaid­ru­mo!", "Jums ne­rū­pi vai­kai su ne­ga­lia!" - to­kius pla­ka­tus lai­kė pi­ke­tuo­to­jai skve­re­ly­je prie Sa­vi­val­dy­bės. Pro ša­lį ėjęs me­ras Ar­tū­ras Vi­soc­kas skra­ju­tę paė­mė, ta­čiau sa­kė tu­rįs tik 10 se­kun­džių.

"Mes se­niai pra­šė­me, kad bū­tų su­da­ry­ta dar­bo gru­pė, ku­rio­je bū­tų at­sto­vai iš Sa­vi­val­dy­bės, mi­nis­te­ri­jos, glo­bos na­mų, jei­gu rei­kia - Kū­di­kių na­mų, ir ei­tu­me į de­ry­bas", - sa­kė I. Anks­čiau ra­šė­me, kad bir­že­lio 6-osios po­sė­dy­je Šiau­lių mies­to ta­ry­bos dau­gu­ma pa­tvir­ti­no glo­bos na­mų per­da­vi­mą iš So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos į Sa­vi­val­dy­bės ran­kas. Svei­ka­tos ir so­cia­li­nių rei­ka­lų ko­mi­te­tui bu­vo pri­sta­ty­tos dvi sche­mos, kaip bū­tų reor­ga­ni­zuo­ja­mas "Šal­ti­nis". Ki­tas va­rian­tas: vie­na­me iš pa­sta­tų bū­tų įkur­din­ti Nak­vy­nės na­mai.

"Bet kai vis­kas pra­si­dė­jo Sa­vi­val­dy­bė­je, vi­sai ne­be­ma­to­me to pro­jek­to, apie ku­rį mums mi­nis­te­ri­ja kal­bė­jo." "Vai­kai nė­ra kon­ve­je­ris, prie ku­rio atei­na bet kas ir dir­ba. Jie tu­ri ne­ga­lią, ser­ga ši­zof­re­ni­ja, au­tiz­mu, ki­to­mis li­go­mis, - at­krei­pia dė­me­sį I. Ma­raš­kai­tė. Dar ne­si­bai­gus pi­ke­tui Sa­vi­val­dy­bės Ta­ry­bos po­sė­džių sa­lė­je pra­si­dė­jo pa­si­ta­ri­mas ins­ti­tu­ci­nės glo­bos per­tvar­kos klau­si­mais su Šiau­lių re­gio­no įstai­gų at­sto­vais. Ja­me da­ly­va­vo ir A. Bar­tu­lis, E. Į ap­ta­ri­mą at­vy­ko ir jo ini­cia­to­riai - So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos de­le­ga­ci­ja su vi­ce­mi­nist­re Vil­ma Au­gie­ne.

"Mū­sų siū­ly­mas kon­cent­ruo­ti da­lį vai­kų, turinčių psi­chi­nę ne­ga­lią, Šiau­liuo­se iš­lie­ka.

Socialinės Globos Paslaugos

Globos namuose užtikrinama saugi, gyventojo specialiems poreikiams pritaikyta, patogi, jauki, aplinka. Įrengtos virtuvėlės, laisvalaikio ir relaksacijos kabinetai, maldos kambarys bei kitos bendro naudojimo patalpos. Sveikas, subalansuotas, rekomenduojamas paros maistines normas atitinkantis maitinimas. Esant poreikiui suteikiama diskretiška pagalba valgant. Paslaugų gavėjo sveikatos būklės stebėjimas, pirmos pagalbos suteikimas, GMP iškvietimas. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos vadovaujantis gydytojo paskyrimais, metodiškai atliekant paskirtas procedūras.

Paslauga teikiama asmenims, kurie dėl negalios, ligos ar senatvės negali naudotis visuomeniniu ar individualiu transportu. Pagal poreikį suteikiama pagalba ir palydėjimas į gydymo ir kitas viešąsias paslaugas teikiančias įstaigas bei apsipirkti.

Kai siekiama ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugų skyrimo ir kompensavimo iš valstybės arba savivaldybės biudžeto lėšų, asmuo ar jo atstovas turi kreiptis į seniūniją pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ir pateikti prašymą ilgalaikei (trumpalaikei) socialinei globos paslaugai gauti, bei reikiamus dokumentus. Tais atvejais, kai asmenys arba jų artimieji sutinka mokėti visą paslaugos kainą, jie turi kreiptis tiesiogiai į Globos namus ir užpildyti prašymą.

Globos namuose apgyvendinimo, maitinimo, sveikatos priežiūros ir slaugos, kineziterapeuto, socialinio darbo, psichologo, užimtumo organizavimo ir sielovados, bei buities ir asmens higienos paslaugos teikiamos pagal asmens poreikius, pomėgius, savarankiškumo lygį.

Įvaikinimas Ir Globėjai

Vis dėlto ministerija pripažįsta, kad įvaikintų vaikų vis dar per mažai. Esą visuomenė neigiamai žiūri į globotinius. Tačiau vaiko teisių specialistai atkerta, kad problema - ne neigiamas visuomenės požiūris, o per mažos išmokos budintiems globėjams. Be to, kaip didelį iššūkį vaiko teisių specialistai mato ukrainiečių vaikų įvaikinimą.

Kupiškio rajone veikiantys vaikų globos namai yra vieni paskutiniųjų šalyje, kai dar ne visi globotiniai gyvena šeimose ar bendruomenės namuose. „Šiuo metu institucijoje gyvena 11 vaikų, o bendruomeniniuose namuose gyvena 12 vaikų. Turime du padalinius“, - kalba Šv. Kazimiero vaikų globos namų direktorė Regina Urbanovičienė.

Tačiau vaikų globos namų direktorė pasakoja, kad iki metų pabaigos šių globos namų neliks. Dalį vaikų, tikimasi, įsivaikins šeimos, kiti bus apgyvendinti vadinamuosiuose bendruomenės namuose. Nuo globos namų gyvenimas bendruomenės namuose skiriasi tuo, kad vaikai apgyvendinami nuosavame name arba bute. Jie esą kartu veda bendrą buitį kaip didelė šeima. „Jie yra arčiau žmonių, arčiau bendruomenės, visuomenės. Ir aš kaip sakau, turi laikytis ir laiptinių taisyklių, ir taip toliau“, - aiškino R. Urbonavičienė.

Ambicingą tikslą uždaryti globos namus turi ir Lietuva. Iki metų pabaigos institucinių globos namų apskritai turėtų nelikti. „Tikslas būtų, kad visi Lietuvos vaikai gyventų šeimose, būtų priimti į šeimas ir būtų suteikta visa įmanoma pagalba, kurios reikia tiek globėjams, tiek vaikams“, - tvirtino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.

Šiuo metu vaikų globos namuose gyvena beveik šeši tūkstančiai globotinių. „Tai jie sako, kad aš dabar žinau, kad pienas yra laikomas šaldytuve. Aš dabar žinau, kad duris reikia užsirakinti nakčiai. Aš žinau, kad dabar galiu pasikviesti draugus. Tai tas skirtumas yra tikrai akivaizdus“, - tikino vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

„Šių metų pabaigoje bus užbaigti visi projektai. Daugiau kito laikotarpio ES lėšų skirti nenumatoma“, - sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė. Iki metų pabaigos Lietuvoje bus įkurta per 80 bendruomeninių mažų namų, kur bus apgyvendinti visi likusieji, šiuo metu dideliuose globos namuose gyvenantys, vaikai.

„Net ir tie bendruomeniniai globos namai dar nėra šeima. Dar yra kur augti ir užaugti“, - sako E. Todėl, pasak ministerijos, reikia didinti galimų globėjų skaičių, skatinti visuomenę įsivaikinti. Vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenimis, nors apie įsivaikinimą galvoja kas antras apklaustasis, kasmet įvaikinama tik apie šimtas vaikų.

„Nes kitos šalys, jų paslaptis, kodėl ten žmonės labiau globoja. Nes visa aplinka palaiko globėją, nes jeigu šeima globoja vaikus, tai yra pati gerbiamiausia šeima tame miestelyje, tame rajone, toje gatvėje“, - tvirtino V. Tačiau vaiko teisių apsaugos kontrolierė tikina, kad ne tik įvairios stigmos stabdo nuo įvaikinimo, bet ir mažos išmokos. Pavyzdžiui, budintiems globėjams. Tai yra asmenys, kurie į savo šeimą priima laikinai be tėvų likusį vaiką. Vaiko iki šešerių metų priežiūrai per mėnesį skiriami 254 eurai.

„Jie gauna tam tikras išmokas ir tai lyg kompensuoja jų išlaidas. Bet jeigu žiūrėti į vaiko poreikius, tai jie kasdien auga. Ir mes puikiai suprantame, kad vaikui reikia ir būrelius lankyti, ir šviestis, o visa tai kainuoja“, - kalbėjo E. Žiobienė. Kaip vieną didesnių iššūkių vaiko teisių specialistai mato ir ukrainiečių vaikų įvaikinimą. Šiuo metu globos ar bendruomenės namuose auga beveik aštuoni šimtai ukrainiečių.

Globos Namų Prekių Ir Paslaugų Poreikis

• Globos namų teritorijos, adresu Vytauto g.
• Keltuvo priežiūros paslaugos.
• Laikraščiai, dienraščiai, periodiniai leidiniai ir žurnalai.
• Įvairi biuro įranga ir reikmenys.
• Įvairios ūkinės, statybinės prekės.
• Mezgimo, siuvimo siūlai, virbalai.
• Vaisiai, daržovės, aliejus, kiaušiniai.
• Knygos, pratybų sąsiuviniai.
• Įvairūs maisto produktai.
• Grūdų malūno produktai.
• Šluotos, šepečiai ir kitos valymo priemonės.
• Valikliai ir poliravimo priemonės.
• Pašluostės.
• Lauko sporto reikmenys Stovas krepšiniui, stovai tinkliniui, aikštelės danga.
• Su transportu susijęs draudimas.
• Maisto produktų pirkimas 2011 - 2012 m.

Parama Ir Sertifikavimas

Vadovaujantis LR Paramos ir labdaros įstatymu galite teikti paramą. Kiekvienas Lietuvos pilietis iki 1,2 proc. EQUASS sertifikavimas užtikrina, kad veikla pakankamai efektyvi atsižvelgiant į EQUASS kokybės principus ir kad ši veikla atitinka Europos socialinių paslaugų kokybės užtikrinimo sistemą. Pateikiame detalius atsakymus į Jums labiausiai rūpimus klausimus.

žymės: #Vaiku #Globos

Panašus:

• Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
• Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
• Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
• Vaikiškų prekių parduotuvės Akropolyje: viskas jūsų vaikui vienoje vietoje
• Sužinokite Viskas apie Didesnės Rizikos Vaikus: Apibrėžimas, Svarbiausios Charakteristikos ir Kaip Padėti
• Viduriavimas ir vėmimas nėštumo pabaigoje: svarbiausi patarimai ir gydymo būdai