Raseinių žemė minima dar 1253 m. karaliaus Mindaugo sutartyje su Livonijos ordinu. Jau nuo XIV a. pabaigos Raseiniai tapo vienu svarbiausių administracinių centrų regione, kuriame buvo įkurta ir viena pirmųjų parapijų visoje Žemaitijoje. Spartesnis gyvenvietės augimas prasidėjo XVI a. pabaigoje.
Žydų bendruomenės istorija Raseiniuose
Daugumos istorikų nuomone Raseiniuose žydų bendruomenė įsikūrė XVII a. viduryje. Bendruomenės augimas buvo itin spartus. Pagal 1764-1766 m. žydų surašymo Žemaitijoje duomenis, mieste gyveno 1072 žydai. 1843 m. gubernijos centru tapus Kauno miestui, Raseinių miesto, kaip administracinio centro reikšmė sumažėjo.
Nepaisant to, gyventojų skaičius ir toliau augo. XIX a. 6 deš. Raseiniai virto vienu didžiausių miestų dabartinėje Lietuvos teritorijoje, kuriame gyveno kiek daugiau nei 10 tūkst. gyventojų, kurių daugiau nei pusę sudarė žydai. Dauguma žydų gyveno centrinėje miesto dalyje, netolies senosios turgavietės. Iki Antrojo pasaulinio karo Raseiniuose veikė aštuoni žydų maldos namai, įskaitant Didžiąją sinagogą, kelis šimtus metų stovėjusią centrinėje miesto dalyje. 1938 m. Lietuvos žydų karių sąjungos leidžiamame dienraštyje „Apžvalga“ buvo pranešta apie tai, kad Raseinių Didžiojoje sinagogoje Vasario 16 d. proga įvyko iškilmingos pamaldos, kuriose dalyvavo daug vietos žydų.
XIX a. antrojoje pusėje Raseiniai buvo stambus prekybos centras: čia vyko dideli turgūs ir mugės, mieste gyveno gausus būrys žydų pirklių, steigėsi įmonės. XX a. pradžioje miesto gyventojų skaičius pradėjo mažėti, ką sąlygojo itin sustiprėjusi gyventojų emigracija į užsienį, daugiausia į JAV ir PAR, o vėliau ir į tuometinę Palestiną, bei 1915 m. carinės Rusijos išleistas įsakymas, nurodęs ištremti Kauno gubernijos žydus į Rusijos gilumą. Visa tai nulėmė, jog tarpukariu tiek Raseiniai, tiek čia gyvenanti žydų bendruomenė, sumažėjo: 1923 m.
XVIII a. Raseiniuose žydai daugiausiai vertėsi prekyba, amatininkyste bei smuklių laikymu. Dalis žydų dirbo kredito paslaugų srityje bei užsiėmė įvairaus pobūdžio verslais. XIX a. vidurio ekonominį Raseinių gyventojų pajėgumą iliustruoja Raseinių pirklio žydo Solomono Fainbergo pavyzdys. Jis 1860 m. Kaune įsigijo žemės sklypą ir dviejų aukštų mūro namus, kuriuose vėliau įsikūrė Lietuvos Respublikos prezidentūra.
XIX a. pabaigoje svarbiausiu žydų pragyvenimo šaltiniu tapo mieste įsikūręs dragūnų pulkas. Ženkli dalis žydų pelnėsi ir iš medienos bei javų eksporto. XIX a. antrojoje pusėje - XX a. pradžioje vietos žydų tarpe fotografija tapo populiariu amatu, Raseiniuose veikė net keturios fotoateljė. 1910 m. Šliomos Kadušino įkurta spaustuvę paliko gilų pėdsaką Lietuvos spaudos istorijoje: ji spausdino periodinius leidinius, apie 15 knygų ir Raseinių apskrities pašto ženklą - vieną pirmųjų Lietuvos pašto ženklų. XX a. 4 deš. Raseiniuose veikė apie 80 krautuvėlių, kurių didesnė dalis priklausė žydams. Raseiniuose veikė vienintelės Lietuvoje elektros apšvietimo armatūros ir šviestuvų dirbtuvės - „Korona“.
Populiari buvo pirklio „profesija”: Raseiniuose buvo 27 prekių sandėliai ir supirkimo punktai, priklausę žydams. Bendruomenės tarpe buvo ir kelios dešimtys amatininkų ir keletas ūkininkų. Turtingesniems vietos žydams priklausė keletas lentpjūvių, malūnų bei 8 kepyklos. Svarbų vaidmenį bendruomenėje vaidino dar XIX a. įkurtos socialinės pagalbos institucijos. 1907 m. buvo įkurti senelių globos namai. Tarpukariu viena žymiausių žydų draugijų buvo socialinės pagalbos ir kultūros reikalų draugija Ezra. Reikšminga ir veikli buvo žydų Moterų draugija neturtingoms gimdytojoms ir ligoniams šelpti (1933-1940 m.).
Sionistinė veikla Raseiniuose taip pat prasidėjo XIX a. pabaigoje, agituojant ir renkant pinigus įsikūrimui Palestinoje. Tarp bendruomenės ugdymo įstaigų buvo chederis, Tarbut, Javne ir Talmud Tora mokyklos. Tarpukariu veikė maža ješiva, o 1921 m. savo duris atvėrė žydų gimnazija. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1918 m. į pirmąją miesto Tarybą iš 17 narių buvo išrinkti net šeši žydai, o 1924 m. 1941 m. sovietų buvo ištremta 40 Raseinių žydų, o kai Vokietija pradėjo karą, dar keli patys pasitraukė į Rusiją. 1941 m. birželio mėn.
Raseiniuose gimė ne vienas garsus žydų tautybės asmuo, keletas iš jų: Vilijampolės ješivos steigėjas Natanas Cvi Finkelis (1849-1927); JAV bankininkas, ekonomistas Aleksandras Zachsas, karalienės Elžbietos II įšventintas į riterius (1893-1973); žymus juristas, Rusijos Teisingumo ministerijoje dirbęs Emanuelis Bankas (1840-1?); JAV psichologijos fondo apdovanotas Aukso medaliu už gyvenimo pasiekimus psichologas Joseph Zubinsky (1900-1990); Kauno geto gyvenimo akimirkas bei nacių įvykdytus nusikaltimus įamžinęs fotografas Zvi Hirsh Kadushin (1910-1997); lengvaatletė, 1972 m. laimėjusi sidabro medalį XX Olimpinėse vasaros žaidynėse Miunchene, Nijolė Sabaitė Razienė (g.
Socialinės globos namų įkūrimas Blinstrubiškių dvare
Socialinės globos namai įsikūrę buvusio savininko Blinstrubo dvare. 1947 metais Raseinių apskrities Socialinio aprūpinimo skyrius Blinstrubiškių dvare įsteigė invalidų namus, kuriuose buvo apgyvendinti 34 išlaikytiniai. Kadangi Kelmės, Jurbarko rajonuose buvo likviduojami invalidų namai, kasdien buvo atvežama naujų gyventojų. Invalidų namai turėjo ir savo 147 ha pagalbinį ūkį. Kolektyvizacijos metu paliko tik 50 ha. Ūkyje dirbo globotiniai ir darbuotojai. Augino įvairias daržoves, javus, laikė gyvulius. Produkcija buvo skiriama globotinių išlaikymui.
1968 metais, nugriovus senuosius pastatus, pradėta naujų gyvenamųjų korpusų statyba, o 1970 metais apgyvendinta 400 globotinių. Nuo 1994 metų pradėta vykdyti reforma. Pakito požiūris į senatvę, negalios ištiktą žmogų: rūpinamasi ne tik žmogaus buitiniais, bet ir dvasiniais poreikiais. Įvesti socialinių darbuotojų etatai. Stengiamasi globotinius įtraukti į darbinę veiklą, aktyvų kultūrinį gyvenimą. 1998 metais Blinstrubiškių aklųjų internatas perduotas Kauno apskrities viršininko administracijos pavaldumui ir pavadintas Blinstrubiškių senelių globos namais. Nuo 2010 m. liepos 1 d. panaikinus Apskričių viršininkų administracijas, senelių globos namai perduoti Raseinių rajono savivaldybės pavaldumui. Nuo 2013 m. kovo 28 d.
Situacija Raseinių vaikų globos namuose
Po trumpos pertraukos Raseinių vaikų globos namai vėl užpildyti. Vienas mažylis - vos 2 metų. Motinos vaikų paėmimo momentu buvo girtos (2.94 ir 1.39 promilės), tėvų - nėra. Žaiginyje gyvenančios J. T. vaikai (3 ir 4 metų) su smurto žymėmis, labai utėlėti, sukandžioti blusų, nešvarūs. Žaiginiškė po vaikų paėmimo dar keletą dienų girtavo ir savo atžalų pasigedo tik po 4 dienų. S. B., gyvenanti Sargeliuose, visą naktį girtavo su savo broliu, kuris susipykus savo seserį taip primušė, jog teko kviesti medikus. Padedant Žaiginio mokyklos-daugiafunkcio centro direktorei, gruodžio 1 d. vaikai parvežti į Raseinių vaiku globos namus. Motina savo vaikų pati nepasigedo, tačiau jai pavyko prisiskambinti. Moteris prasitarė nusigavusi į Bliūdžius, kur su bendraminčiais dabar skandinanti sielvartą taurelėje...
Abi šios šeimos įtrauktos į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, tačiau neramina tai, kad tokių šeimų vaikai dar dažnai patiria atskirtį.
Įvaikinimas
Įvaikinimas - galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariai. Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus.
Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui ar vienam iš sutuoktinių. Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo turi būti ne mažesnis nei 18 metų.
Sveikata - nesate pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu ir nesergate ligomis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 404/96 „Dėl medicininių kontraindikacijų, kurioms esant asmenys negali būti įvaikintojai, sąrašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymo Nr.
Teistumas - apie Jūsų teistumą ir administracinius teisės pažeidimus gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinis skyrius užklausia Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos bei teritorinę policijos įstaigą. Vaikai, augantys Jūsų šeimoje, yra asmenybės, poreikių deriniai. Gyvenimo sąlygos - GIMK darbuotojai vertins, ar Jūs turite tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios užtikrintų įvaikintam vaikui saugumą. Kad vaikas jaustųsi saugus, visų pirma reikia sukurti saugius namus.
Gaunamos pajamos - įstatymuose nėra nustatyta, kiek pajamų šeima privalo turėti. Neleidžiama įvaikinti biologinių vaikų, brolių ir seserų. Vaiko kilmė - viena iš GIMK darbuotojų mokymų temų - atviras kalbėjimas su įvaikintu vaiku. Svarbu suprasti, kad vaikas turi praeitį, kilmę, kurių negalima paneigti. Kiekvienas vaikas turi teisę į identitetą, žinoti savo šaknis. Žinojimas apie save - stiprybė, lydinti visą gyvenimą, ir pasitikėjimas savimi.
Todėl GIMK darbuotojai pataria pasakoti vaikui pagal jo amžių ir brandą kilmės istoriją ir atsiradimą įtėvių šeimoje (pavyzdžiui, kad jis augo vienos mamos pilvuke, bet jam gimus, moteris negalėjo juo pasirūpinti, todėl ir atsiradote Jūs - šeima, kuri jį myli ir juo rūpinasi, ir visada bus šalia). Savo kilmės žinojimas padės vaikui užaugti savimi pasitikinčia asmenybe. Labai svarbu, kad vaikas minėtą informaciją sužinotų iš Jūsų, o ne iš svetimų žmonių. Gyvenamoji vieta - jei Jūsų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, turite kreiptis į gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinį skyrių (žiūrėti skyrių Nacionalinis įvaikinimas).
Raseinių rajono savivaldybė
Didžioji Raseinių rajono savivaldybės dalis yra Rytų Žemaičių plynaukštėje. Joje yra aukščiausia savivaldybės vieta, iškilusi iki 167 m absoliutaus aukščio (prie Kryžkalnio), pietuose - Nemuno žemupio žemuma. Pietryčiuose, prie Dubysos yra žemiausia savivaldybės vieta - 30 metrų. Sausio vidutinė temperatūra -4,8, liepos 17,0 °C. Per savivaldybę teka Dubysa, Šešuvies, Šaltuonos, Mituvos aukštupiai. 4 ežerai. 13 tvenkinių; didžiausi - Sujainių (plotas 66,2 ha), Alsos (42,6 ha), Plikių (42,5 hektaro).
Dirvožemiai daugiausia lengvo priemolio, smėlio stagniškieji išplautžemiai arba glėjiškieji išplautžemiai, karbonatingieji išplautžemiai, paprastieji ir pajaurėję išplautžemiai; yra puveningųjų šlynžemių, paprastųjų smėlžemių, pasotintųjų ir glėjiškųjų balkšvažemių, karbonatingųjų glėjiškų rudžemių, durpžemių bei salpžemių. Miškai užima 23,4 % Raseinių rajono savivaldybės teritorijos. Didžiausi Lapkalnio‑Paliepių, Blinstrubiškių, Zvėgių‑Graužų miškai. Auga daugiausia eglynai, pušynai, yra mišriųjų miškų. Didžioji dalis Dubysos ir nedidelė dalis Tytuvėnų regioninių parkų, Jukainių geomorfologinis, Balčios hidrografinis, Paviršulio tyrelio botaninis zoologinis, Dubysos ichtiologinis, Pašešuvio kraštovaizdžio draustiniai.
Maisto (mėsos, duonos, žuvų perdirbimo; bendrovė Norvelita), tekstilės (vilnos verpalų; Danspin), siuvimo (Šatrija) pramonė. Daugiausia yra prekybos ir transporto remonto įmonių. 5 gimnazijos, 2 progimnazijos, 2 pagrindinės mokyklos, mokykla-daugiafunkcis centras, 3 lopšeliai‑darželiai, meno mokykla, Raseinių technologijos ir verslo mokykla, kūno kultūros ir sporto centras. Socialinių paslaugų centras, vaikų globos namai, protiškai neįgalaus jaunimo, neįgaliųjų dienos užimtumo centrai. Ligoninė, greitosios medicinos pagalbos stotis, pirminės sveikatos priežiūros, psichikos sveikatos centrai. Kultūros centras (22 filialai), viešoji biblioteka (25 filialai). Turizmo ir verslo informacijos centras.
Raseinių rajonas sudarytas 1950 iš 39 panaikintų Raseinių apskrities apylinkių. Rajono plotas buvo 852 km2. 1974 buvo 2 rajono pavaldumo miestai (Ariogala, Raseiniai). 1950-53 priklausė Kauno sričiai. 1954 ir 1959 buvo 14, 1963 ir 1972 - 15, 1987 - 13 apylinkių. 1959 Raseinių rajonui perduotos 6 Kelmės rajono apylinkės, 1962 prijungtas Ariogalos rajonas ir 1 Kėdainių rajono apylinkė; 3 Raseinių rajono apylinkės perduotos Kėdainių, 2 - Tauragės rajonui. 1995 vietoj Raseinių rajono įsteigta Raseinių rajono savivaldybė. 2008 12 29 savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtos 87 seniūnaitijos.
Panašus:
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
- Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
- Vaikiškų prekių parduotuvės Akropolyje: viskas jūsų vaikui vienoje vietoje
- Neįtikėtinas Avižienių Vaikų Lopšelis-Darželis: Atraskite Geriausią Vaikų Ugdymo Vietą!
- Vlado Belecko Biografija: Šokiruojantis Gyvenimas, Nusikaltimai ir Teismo Sprendimai Atidengti!