Straipsnyje apžvelgiama Palangos vaikų globos namų istorija, veikla, teikiamos paslaugos ir svarba bendruomenei. Taip pat aptariami įvaikinimo, globos ir budinčio globotojo klausimai.
Palangos Istorija: Nuo Seniausių Laikų Iki Šių Dienų
Palangos apylinkėse žmonės lankydavosi ir laikinai įsikurdavo jau mezolito, viduriniojo akmens amžiaus laikotarpiu, o ilgesniam laikui pradėjo apsistoti neolito viduriniuoju laikotarpiu. Geros sąlygos gyventi žmonėms šiose vietose susidarė maždaug apie 2500 metus pr. Kr. - vėlyvojo neolito laikotarpiu. Pajūryje apsistoję gyventojai tada dažniausiai užsiimdavo žvejyba ir medžiokle.
Nuo 1967 m. vykdomų archeologinių tyrimų metu Palangos kurorto teritorijoje jau yra surasta apie 40 gyvenviečių, kurios datuojamos 5-2 tūkstantmečiu pr. II a. II p. pr. Kr. III a. Lietuvos pajūris jau buvo tankiai apgyventas. Daugiausiai gyvenviečių buvo Palangos-Kretingos apylinkėse. Čia viena gyvenvietė nuo kitos būdavo nutolusios vos 2-3 kilometrus.
IX a. Palangos jūrinėje terasoje, Birutės kalno papėdėje, susiformavo prekybinė gyvenvietė. X-XII a. Palanga buvo prekybinė gyvenvietė, kurią sudarė keturios nedidelės gyvenvietės. Pirmoji (legendinė) iki šiol žinoma Palangos paminėjimo data - 1161 m. birželio 15 diena. Palanga šia data minima 1431 m. ginčų dėl Kuršo vyskupijos įkūrimo medžiagoje.
1253 m. balandžio 5 d. Palanga paminėta Vokiečių ordino rašytiniuose šaltiniuose - Kuršo dalybų tarp Livonijos ordino ir Rygos vyskupo akte. XIII-XV a. Palanga priklausė pasienio teritorijai - čia ėjo riba tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir vokiečių ordinų, veikusių Prūsijoje ir Livonijoje.
XIV a. ant Palangos Birutės kalno (piliakalnio) aikštelėje stovėjo pagonių žvejų ir žemdirbių šventykla, paskirta deivės Praurimės garbei. 1328 m. Livonijos ordinas perleido Klaipėdą Prūsų ordinui. Tada Palangos kraštas atsidūrė Prūsų ordino žinioje, tačiau faktiškai šį kraštą kontroliavo žemaičiai.
Po 1422 m. sudarytos Melno sutarties Palanga ir nedidelis pajūrio ruožas tarp Palangos ir Šventosios buvo priskirtas LDK. Šis ruožas dalijo abiejų Ordino šakų valstybę į dvi dalis. 1466 m. istoriniuose šaltiniuose minimas Palangos uostas, tačiau tiksli jo buvimo vieta dabar nežinoma.
1506 m. ant Birutės kalno, toje vietoje, kurioje, kaip buvo tada manoma, yra palaidota kunigaikštienė Birutė, buvo pastatyta Šv. Jurgio koplyčia. 1540 m. Palangoje buvo pastatyta katalikų bažnyčia, kuri neužilgo atiteko evangelikams liuteronams. 1547 m. Palanga rašytiniuose šaltiniuose pavadinta miesteliu.
1595 m. flamando kartografo G. Merkatoriaus 1959 m. vokiečių mieste Duisburge išleistame žemėlapyje „Lietuva“ (Lithuania) pirmą kartą pažymėta Palanga (Polangen). Jame nurodyta ir Šventoji (Heligaw), Nemirseta (Nemersat) - iš viso 60 gyvenviečių.
1600 m. sausio 8 d. Lenkijos, Švedijos karalius ir LDK valdovas, Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza (1566-1632), suteikė privilegiją, suteikiančią teisę Palangoje rengti sekmadieninį turgų ir per metus dvi muges (du prekymečius) - vieną per Jonines, kitą - Simo Judo dieną. 1639 m. paprašytas Palangos seniūno Stanislovo Vainos, Palangai naują privilegiją suteikė Vladislovas IV.
1639 m. Lenkijos karalius Vladislovas IV ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas II Vaza (1595-1648) Vilniuje liepos 1 d. pasirašytu raštu žydams suteikė teisę kurtis Palangoje ir čia nuolat gyventi, patvirtino Žygimanto III Vazos (1587-1632) jiems suteiktas privilegijas. 1685 m. Palangoje buvo įkurta anglų laivininkystės bendrovė. Jai vadovavo Horstas.
1685 m. gegužės 6 d. Lenkijos karalius Jonas III ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Sobieskis (1629-1696) pasirašė aktą, kuriuo buvo leidžiama Palangoje statyti ne tik katalikų, bet ir liuteronų bei reformatų bažnyčias. Vykstant 1700-1721 m. Šiaurės karui, Švedijos kariuomenės laivynas 1701 m. akmenimis užvertė (sunaikino) Šventosios uostą.
1705 m. Varšuvos sutartimi, kurią pasirašė Švedijos karalius Karolis XII ir ATR valdovas - Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Leščinskis (1677-1766), buvo uždrausta Lietuvai turėti Palangos uostą ir iš jo gabenti prekes. Palangos uostas buvo užpiltas.
Stanislovas Karvovskis 1913 m. Palangos mylėtojų draugijos išleistoje knygoje „Palanga ir Kretinga“ rašo kad „1775 m. Seimas sutiko vietoje Liachovičių miesto ir Liachovičių grafystės, buvusios Naugarduko paviete, atiduoti Palangą su jai priklausančiomis valdomis ir Plungės kaimais Vilniaus vyskupui, kunigaikščiui Ignotui Masalskiui.
Palangos Miesto Socialinių Paslaugų Centro Veikla
Palangos miesto socialinių paslaugų centras yra biudžetinė įstaiga, įregistruota 2007 m. liepos 11 d. Socialinių paslaugų centro savininkė yra Palangos miesto savivaldybė, savininko teises ir pareigas įgyvendina Palangos miesto savivaldybės taryba.
Centro veikla nukreipta į pagalbą įvairių socialinės rizikos grupių asmenis ir šeimas, padėti jiems integruotis į visuomenę, kai asmuo dėl amžiaus, negalios, skurdo ar kitų priežasčių pats nepajėgus to padaryti.
Pagrindiniai Centro tikslai:
- Gerinti socialinių paslaugų prieinamumą ir kokybę.
- Atsakingas įstaigos valdymas ir administravimas.
- Socialinių paslaugų procesų tobulinimas, plėtojant naujus darbo organizavimo metodus.
- Centro infrastruktūros plėtra gerinant socialinių paslaugų prieinamumą.
Centro filosofija - tikėti sėkme, padėti žmogui susigrąžinti gyvenimo prasmę ir orumą, motyvuoti šį darbą dirbančius žmones imtis iniciatyvos tarnauti bendram gėriui. Tai neatsiejama Centro filosofijos dalis.
Centro Struktūra ir Padaliniai
- Klaipėdos pl. 76, Palanga: Socialinės priežiūros ir globos paslaugų padalinys (dienos socialinė globa suaugusiam asmeniui su negalia, vaikui su negalia), intensyvi krizių įveikimo pagalba, psichosocialinė pagalba, laikinas apnakvindinimas, psichologai, asmens sveikatos priežiūros specialistai.
- Gintaro g. 34, Palanga: Socialiniai darbuotojai, atliekantys bendrųjų socialinių paslaugų funkcijas, kompensuojamos technikos išdavimo funkciją, priimami socialinių paslaugų gavėjų prašymai dėl pagalbos į namus, transporto, dienos socialinės globos namuose paslaugų teikimo.
- Žuvėdrų g. 4-2, Šventoji: Patalpos.
Personalo Politika ir Darbuotojų Mokymai
Siekiant įgyvendinti savo užsibrėžtus tikslus, Centras siekia užtikrinti geriausias sąlygas savo darbuotojams. Darbuotojams užtikrinamos lygios įsidarbinimo, tobulėjimo ir karjeros galimybės, taikant vienodas apmokėjimo sąlygas, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus ar tautybės.
Darbuotojų mokymai yra organizacijos sėkmės pagrindas. Centre vyksta teoriniai ir praktiniai mokymai socialinių paslaugų, bendravimo su klientais ir komandinio darbo srityse. Siūlomos galimybės dalyvauti išoriniuose mokymuose ir konferencijose, o vidinė mentorystė padeda naujokams pasisemti žinių iš patyrusių kolegų.
Pagrindiniai personalo politikos principai yra įtvirtinti šiuose patvirtintuose dokumentuose:
- Darbo tvarkos taisyklėse.
- Darbuotojų pareiginiuose aprašuose.
- Darbo apmokėjimo sistemoje.
- Asmens duomenų tvarkymo politikoje.
- Darbuotojų samdymo ir išsaugojimo politikoje.
- Nuolatinio tobulinimosi ir mokymosi sistemoje.
- Etikos kodekse ir kituose Centro dokumentuose.
Centre įsteigta Palangos miesto socialinių paslaugų centro darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos socialinių darbuotojų profesinės sąjungos ,,Solidarumas“ padalinys.
Globos Centras Palangoje
Palangos miesto 2018 m. balandžio 26 d. Nr. T2-96 tarybos sprendimu Palangos miesto socialinių paslaugų centrui pavesta vykdyti Globos centro funkcijas.
Asmenis besidominčius globa, įvaikinimu, vaikų, netekusiu tėvų globos, svečiavimosi, budinčio globotojo veikla, savanoryste globos centre ir panašiais klausimais kviečiame kreiptis į Globos centro padalinį adresu: Gintaro g. 34, Palanga.
Globos Centro kontaktai:
- Tel. Nr. 8 618 43 170
- El. paštas: [email protected]
ES Projektas "PASLAUGŲ, SKATINANČIŲ IR EFEKTYVIAI PALAIKANČIŲ GLOBĄ ŠEIMOS APLINKOJE, VYSTYMAS"
Palangos miesto socialinių paslaugų centras dalyvauja ES bendrai finansuojamame projekte „PASLAUGŲ, SKATINANČIŲ IR EFEKTYVIAI PALAIKANČIŲ GLOBĄ ŠEIMOS APLINKOJE, VYSTYMAS“ Nr. 07-016-P-0001.
Projekto tikslas - diegti ir vystyti paslaugas, kurios skatintų ir palaikytų vaikų globą šeimos aplinkoje, užtikrinant vaikų poreikius ir saugumą. Projekto laikotarpiu bus teikiamos bendruomeninės paslaugos laikinai apgyvendintiems, tėvų globos netekusiems vaikams, išskyrus institucijoje globojamus vaikus, bei įvaikintiems vaikams.
Projekto trukmė: 2023-07-01 - 2027-06-30
Bendros visam projektui ir visiems partneriams skirtos lėšos: 20 046 491,68 Eur.
Projektas finansuojamas 2021-2027 metų ES investicijų programos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Pagrindinės Globos Centro Funkcijos
Globos centras atlieka šias pagrindines funkcijas:
- Organizuoja ir (ar) vykdo budinčių globotojų, globėjų (rūpintojų), įtėvių paiešką.
- Konsultuoja asmenis, pageidaujančius globoti (rūpinti) vaikus, įvaikinti ar tapti budinčiais globotojais, asmenis, siekiančius steigti šeimynas ir (ar) tapti šeimynos dalyviais.
- Vykdo budinčių globotojų, globėjų (rūpintojų), įtėvių, šeimynos dalyvių pasirengimo globoti (rūpinti), prižiūrėti, auginti, įvaikinti vaikus bei bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų pasirengimo dirbti šiose įstaigose mokymus pagal GIMK programą.
- Koordinuoja pagalbos teikimą vaikams, prižiūrimiems budinčių globotojų, budintiems globotojams ir kartu gyvenantiems jų šeimos nariams ir (ar) teikia ar organizuoja šiems vaikams ir budintiems globotojams ir kartu gyvenantiems jų šeimos nariams reikiamą pagalbą (socialinę, psichosocialinę, konsultacinę, teisinę ir kt.).
- Koordinuoja pagalbos teikimą vaikams, globojamiems (rūpinamiems) globėjų (rūpintojų), šeimynų, globėjams (rūpintojams), šeimynų dalyviams ir kartu gyvenantiems jų šeimos nariams ir (ar) teikia, organizuoja šiems vaikams, globėjams (rūpintojams), šeimynų dalyviams ir kartu gyvenantiems jų šeimos nariams psichosocialinę, konsultacinę ar kitą reikiamą pagalbą. Šios paslaugos gali būti teikiamos įtėviams ir kartu gyvenantiems jų šeimos nariams, pateikusiems prašymą dėl tęstinių paslaugų teikimo.
- Dalijasi gerąja patirtimi su kitomis socialinių paslaugų įstaigomis, šeimynomis, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojais, vaikų globos namų darbuotojais.
- Įvertina mokymų aktualiomis temomis poreikį ir budinčių globotojų, globėjų (rūpintojų) prašymu juos organizuoja.
- Budinčių globotojų, globėjų (rūpintojų) prašymu (krizės atvejais, prižiūrint ar globojant (rūpinant) neįgalų vaiką ir kt.) ir (ar) teikiant paslaugas (savitarpio paramos grupės, mokymai ir kt.) vaikams organizuoja 1-4 valandų trukmės priežiūros Globos centras, esant budinčio globotojo, globėjo (rūpintojo) prašymu, prižiūrimam, globojamam (rūpinamam) vaikui organizuoja.
- Įvairiomis komunikacijos priemonėmis viešina globos centro veiklą, šviečia visuomenę vaikų globos (rūpybos), įvaikinimo, budinčio globotojo veiklos klausimais, skatina teigiamas visuomenės nuostatas ir pozityvų požiūrį į vaikus, netekusius tėvų globos, informuoja apie įvaikinimo, globos (rūpybos) šeimoje, budinčio globotojo veiklos galimybes.
- Viešai skelbia informaciją apie planuojamus rengti mokymus pagal GIMK programą (mokymų datos, mokymus vykdantis subjektas (juridinio asmens pavadinimas, nurodomas mokymų turinys, t. y. pagal kurią GIMK programos dalį vyks mokymai, mokymų vieta, laikas ir trukmė, kontaktiniai duomenys (telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas) pasiteirauti).
Įvaikinimas
Įvaikinimas - tai galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai.
Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariais. Įvaikinimo dalyviai yra vaikas ir įtėvių šeima.
Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas. Tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas. Globa, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo nustatyta, gali būti panaikinta.
Kas gali įvaikinti?
- Pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresnio amžiaus asmenims.
- Sutuoktiniai. Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam asmeniui ar vienam iš sutuoktinių. Nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali.
Kaip tapti įtėviais?
Turite kreiptis į Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Palangoje (Vytauto g. 87 , Palanga, mob. 8 613 71 511, el. paštas: [email protected]).
Budintis Globotojas
Tai asmuo, atitinkantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse globėjui (rūpintojui) keliamus reikalavimus, išklausęs globėjų ir įtėvių mokymus, kuris savo namuose iki 12 mėnesių (išimtiniais atvejais vaiko priežiūra gali vykti ilgiau, kai teismas nustato vaiko nuolatinę globą (rūpybą) globos centre, - iki vaikui bus nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje arba vaikas bus įvaikintas) laikinai prižiūri iki 3 vaikų, kol jie sugrįš pas savo tėvus arba jiems bus surasti nuolatiniai globėjai ar įtėviai.
Veiklos forma: Pagal individualios veiklos pažymą.
Mėnesio Atlygis Budinčiam Globotojui
Mėnesio atlygis budinčiam globotojui priklauso nuo vaikų skaičiaus ir amžiaus:
| Vaikų skaičius | Vaikų amžius (metais) | Mokama suma Eur./MMA |
|---|---|---|
| 1 | nuo 3 iki 12 | 1260.00 Eur. (1,5 MMA) |
| 1 | iki 3 ir nuo 12 iki 18 | 1470,00 Eur. (1,75 MMA) |
| 2 | nuo 3 iki 12 | 1680.00 Eur. (2,00 MMA) |
| 2 | iki 3 ir nuo 12 iki 18 m | 2100,00 Eur. (2,5 MMA) |
| 3 | nuo 3 iki 12 | 2100,00 Eur. (2,5 MMA) |
| 3 | iki 3 ir nuo 12 iki 18 | 2730. Eur (3,25 MMA) |
*pastaba: mokamos sumos nurodytos neatskaičius mokesčių.
Kas mėnesį budintis globotojas vieno vaiko išlaikymui ir jo poreikių tenkinimui gauna iki 747,25 Eur.
Asmenims, besidomintiems galimybe tapti budinčiu globotoju, reikiamą informaciją suteiks Globos centro padalinys, įsikūręs Palangos miesto socialinių paslaugų centre, adresu: Gintaro g. 34, Palanga.
GIMK Programos Mokymai
Globos centras organizuoja mokymus pagal šias GIMK programas:
- Mokymai pagal Pagrindinę globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą.
- Mokymai pagal Specializuotą asmenų, siekiančių teikti socialinės priežiūros paslaugas, ir bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą.
- Mokymai pagal Artimųjų giminaičių rengimo vaiko globai (rūpybai) programą.
- Mokymai pagal Tęstinę globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą (toliau -Tęstiniai mokymai).
GIMK programos mokymai skirti asmenims, ketinantiems globoti (rūpintis), įvaikinti, vaiką, teikti vaikų priežiūros paslaugas, įtėviams, globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams ir asmenims, dirbantiems bendruomeniniuose vaikų globos namuose.
GIMK programos mokymų tikslai:
- Ugdyti ir stiprinti asmenų, ketinančių globoti (rūpintis), įvaikinti vaiką, teikti vaikų priežiūros paslaugas ar dirbti bendruomeniniuose vaikų globos namuose, būtinus penkis gebėjimus.
- Parengti asmenis vaiko priežiūrai, laikinajai ir nuolatinei globai (rūpybai), įvaikinimui, darbui su vaikais bendruomeniniuose vaikų globos namuose.
- Teikti tęstines paslaugas budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams), įtėviams ir asmenims, dirbantiems su vaikais bendruomeniniuose vaikų globos namuose.
Laikinas Svečiavimasis
Laikinas svečiavimasis - pastovūs trumpalaikiai suplanuoti susitikimai savaitgaliais, švenčių ar vaiko atostogų metu su vaikų globos institucijoje, šeimynoje ar globos centre augančiu vaiku.
Laikinas svečiavimasis taip pat skatina vaiko pasitikėjimą kitais ir savimi, ugdo atsakomybės jausmą bei formuoja teigiamą savęs vertinimą.
Vaiko išleidimo laikinai svečiuotis tikslas:
- Pas nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantį fizinį asmenį, įskaitant vaiko giminaičius - pastovūs trumpalaikiai suplanuoti susitikimai savaitgaliais, švenčių ir (ar) vaiko atostogų metu.
- Pas nuolat užsienio valstybėje gyvenantį giminaitį - trumpalaikiai suplanuoti susitikimai švenčių ir (ar) ne ilgesnių nei 3 mėnesių atostogų metu.
- Pas nuolat užsienio valstybėje gyvenantį fizinį asmenį - trumpalaikiai suplanuoti susitikimai švenčių ir (ar) ne ilgesnių nei 3 mėnesių atostogų metu.
- Pas tėvus, vieną iš tėvų - suplanuoti susitikimai įgyvendinant atvejo vadybininko sudarytą pagalbos šeimai planą.
Laikinas svečiavimasis apima vaikų lankymą globos namuose, išvykas į gamtą, miestą, įvairius renginius, taip pat vaikui suteikiama galimybė savaitgalius, švenčių dienas ar atostogas praleisti tos šeimos (asmens) namuose.
Panašus:
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
- Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
- Vaikiškų prekių parduotuvės Akropolyje: viskas jūsų vaikui vienoje vietoje
- Nepraleiskite! Geriausios Apsauginės Tvorelės Vaikams – Tipai, Patarimai ir Lengvas Montavimas
- Naminiai Kiaušiniai: Patarimai, Kaip Nustatyti Galiojimo Laiką ir Išlaikyti Šviežumą