Jau penktus metus šalyje vykdoma Institucinės globos pertvarka. Ją užbaigus Lietuvoje nebeliks didelių institucinių globos namų, o vietoj jų atsiras nedideli bendruomeniniai vaikų globos namai, vaikai bus apgyvendinti artimųjų, giminaičių šeimose, šeimynose, pas budinčius ar laikinus globėjus.
Bendruomeniniai vaikų globos namai: kas tai?
„Vieta, kurioje gera būti, į kurią norisi sugrįžti“, - taip apie bendruomeninius vaikų globos namus kalba čia augantys vaikai. Paprastai jie įkurdinami name ar dideliame bute, kad pakaktų erdvės, kad kiekvienas galėtų rasti sau ramų kampelį, kad turėtų savo kambarius.
Pertvarkos projekto ekspertės Ž. Jurgutienės teigimu, pagrindinis skirtumas tarp institucinių ir bendruomeninių globos namų - pastaruosiuose nėra itin griežtų taisyklių. Pavyzdžiui, vaikai gali susidaryti asmeninę dienotvarkę. Kiekvienas vaikas turi namų ir savo kambario raktus, gali kviestis svečius. Vaikai kartu leidžia laisvalaikį namuose, drauge keliauja, pramogauja.
Pašnekovė džiaugiasi, kad šalia kai kurių bendruomeninių vaikų globos namų yra daržas, šiltnamis, sodas. Užaugintas daržoves ar vaisius vaikai kartu su darbuotojais konservuoja žiemai, visi kartu verda uogienes, kompotus.
Pasiteiravus, ar tarp vaikų nekyla konfliktų, Ž. Jurgutienė sako, kad pasitaiko visko, kaip ir tikroje šeimoje. „Vaikai kartais susipyksta, pasibara. Tačiau jie auklėjami taip, kad mokėtų neužgaudami pasakyti savo nuomonę, kad įsiklausytų į kitus. Jiems labai svarbu, kad po pamokų grįžta ne į įstaigą, kad čia nėra iškabos, kad gali patys planuoti laisvalaikį, pasikviesti draugų, patys eiti į svečius.
Bene svarbiausia, pasak jos, yra tai, kad bendruomeniniuose vaikų globos namuose, vaikas auga kaip asmenybė - su savo poreikiais, norais, su savo vertybėmis, savitu požiūriu į pasaulį. Vaikai mokosi savarankiškumo, atsakingai žiūri į gyvenimą: vasaromis dirba, laisvą laiką skiria savanorystei, jau galvoja apie ateities planus.
Bendruomeninių vaikų globos namų privalumai
- Maža darbuotojų kaita.
- Vaikas auga kaip asmenybė.
- Mokomasi savarankiškumo.
- Atsakingas požiūris į gyvenimą.
Situacija Joniškio rajone
Žengiant koja kojon su institucinės globos pertvarka, Joniškio r. įkurti dveji bendruomeniniai vaikų globos namai. Šalia gyvenančios bendruomenės tokią žinią sutiko itin geranoriškai.
2018 m. Žagarės socialinių paslaugų centras tapo Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centru. Keitėsi ne tik įstaigos pavadinimas, bet ir struktūra. Buvo įkurti dveji bendruomeniniai vaikų globos namai. Vieni įsteigti pačiame Joniškyje, bute, kuriame šiuo metu gyvena šeši vaikai.
Anot R., Joniškyje ir Skaistgiryje stengiamasi sukurti namus primenančią, atsakomybę ir savarankiškumą ugdančią aplinką. „Vaikai patys, padedami darbuotojų, skalbia, tvarko kambarius, aplinką lauke, drauge su darbuotojais aptaria, ką norėtų gaminti, kartu eina į parduotuves ir perka produktus, planuoja asmeninių daiktų pirkimą. Vaikai, gyvenantys name Skaistgiryje, augina daržoves. Šį rudenį jie džiaugėsi dideliu savomis rankomis užaugintu bulvių derliumi“, - pasakoja R.
Tiesa, nors bendruomeniniai vaikų globos namai yra kur kas artimesni šeimos aplinkai nei institucinės globos įstaigos, didžiausias siekis - kad juose gyvenantys vaikai sugrįžtų pas savo tėvus arba surastų naujas šeimas. „Didžiausias džiaugsmas apima tada, kai tėvai keičiasi, priima socialinio darbuotojo, atvejo vadybininko pagalbą ir vaikas gali grįžti į savo biologinę šeimą, laimingai joje auga. Taip pat kai vaikui, kuriam buvo nustatyta nuolatinė globa, atsiranda galimybė būti įvaikintam arba surasti globėjų šeimą”, - sako R.
Šiuo metu Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centre vyksta GIMK (globėjų (rūpintojų), įtėvių) mokymai, ruošiami septyni nuolatiniai globėjai. Iš jų penki jau globoja vaikus, o du ruošiasi tai daryti. Iš viso Joniškio r. yra 24 globėjai, kurie globoja 29 vaikus, ir 23 globėjai, su vaiku susieti giminystės ryšiais, besirūpinantys 27 vaikais.
„Norinčių laikinai globoti be tėvų globos likusius vaikus - maža. Rajone yra tik viena budinti globotoja, tad perkame paslaugas iš Akmenės rajono paramos šeimai centro ir esame sudarę sutartis su dviem budinčiais globotojais iš Šiaulių miesto. Manau, kad apsisprendimui laikinai ar nuolat globoti vaiką įtakos turi aplinkinių požiūris. Dažnai jis būna neigiamas tiek globos netekusio vaiko, tiek globoti norinčio asmens atžvilgiu“, - apgailestauja R.
Visuomenės požiūris
Respublikinė spauda yra plačiai nušvietusi situacijas, kaip visuomenė reaguoja į bet kokį kitoniškumą. Dauguma mūsų dar prisimename laikus, kai be tėvų globos likę vaikai būdavo tarsi pažymėti etikete visam gyvenimui, „nurašomi“.
- Prasidėjus pertvarkai, 2016 metais, buvo atlikta gyventojų apklausa apie požiūrį į vaikų globos namus bei juose gyvenančius vaikus. Šios apklausos metu paaiškėjo, kad tik kas šeštas respondentas mano, kad globos įstaigose augantiems vaikams daroma žala jų tolimesnei raidai ir asmenybės vystymuisi. Šiandien, bendraujant su visuomene, šis požiūris iš esmės keičiasi. Intensyvus bendravimas ir informacijos sklaida naikina visuomenėje egzistuojančius stereotipus, jog visi vaikų globos namuose augantys vaikai yra problematiški.
Pertvarkos projekto ekspertė Ž. Jurgutienė sako, kad jai dažnai tenka bendrauti su kaimynais, prieš tai ir po to, kai į jų daugiabutį atsikrausto tėvų globos netekę vaikai. „Iš pradžių iš aplinkinių išgirstame įvairių nuomonių, baimių, nežinojimo, stereotipų apie be biologinių tėvų augančius vaikus. Tokiais atvejais stengiuosi kiek įmanoma papasakoti kaimynams vaikų priėmimo į bendruomenę naudą - juk jie užaugs, tad daug naudingiau mums visiems, kad jie užaugtų atsakingais, savimi pasitikinčiais, bendruomeniškais žmonėmis. Patariu vengti išankstinių nuostatų, o verčiau padėti vaikams apsiprasti“, - sako pašnekovė.
Potencialūs globėjai bene labiausiai baiminamasi vaikų tėvų genų įtakos: galimų priklausomybių, netinkamo gyvenimo būdo, intelekto sutrikimų. Pastaruoju metu vykdyti tyrimai rodo, kad kur kas didesnę įtaką vaiko asmenybei turi aplinka, kurioje jis auga. Čia kyla klausimas - kiek visuomenė pasirengusi priimti globojamus vaikus?
Dar vienas dažnai minimas globėjų iššūkis - globojamo vaiko integracija į ugdymo įstaigą. Sužinoję, kad darželį lankys globojamas vaikas, kitų vaikų tėvai reiškia nepasitenkinimą, galvodami, kad jis atsineš daugybę neigiamos patirties, kurią perims kiti vaikai.
Siekiant užtikrinti visokeriopą, savalaikę pagalbą vaikams bei juos globojantiems asmenims, visose savivaldybėse buvo įsteigti Globos centrai. Tai viena iš priežasčių, kodėl mažėja institucinėje globoje gyvenančių vaikų skaičius, daugėja globėjų, įtėvių. Tai rodo, kad visuomenė jau yra pasiruošusi atsisakyti institucinės vaikų globos.
„Noriu pasidžiaugti tuo, kad, kuriant bendruomeninius vaikų globos namus, bendruomenės labai geranoriškai priėmė mūsų vaikus ir jokių problemų nekilo“, - sako R.
Globėjų skaičius Joniškio rajone
| Globėjų tipas | Skaičius | Globojamų vaikų skaičius |
|---|---|---|
| Nuolatiniai globėjai | 24 | 29 |
| Globėjai, susieti giminystės ryšiais | 23 | 27 |
Panašus:
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
- Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
- Vaikiškų prekių parduotuvės Akropolyje: viskas jūsų vaikui vienoje vietoje
- Kiek Kartų Maitinti 2 Mėnesių Kūdikį: Nepakeičiamas Vadovas Tėvams
- Neatskleistos Santariskes Kūdikio Kraitelio Sudėties Paslaptys ir Jos Gyvybiškai Svarbi Reikšmė