Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Vaikui turi būti suteikta tokia apsauga ir globa, kad būtų užtikrinta jo gerovė. Vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokios reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Uždavinys - užtikrinti vaiko poreikius, visapusiškai rūpintis jais, sudaryti palankias visapusiškos raidos sąlygas, kad jie būtų paruošti savarankiškai gyventi visuomenėje, ir tai visų pirma, yra tėvų pareiga.

Vaikas ašias teises turi neatsižvelgiant į tai, ar jo tėvai gali ašias pareigas atlikti, ar ne, todėl jam turi būti sudarytos sąlygos tinkamai augti, vystytis ir tais atvejais, kai jo tėvų nėra, kai tėvai savo pareigas atlikti negali arba kai tėvų valdžia ribota (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, 1995).

Vaikas ir globa - tai dvi sąvokos. Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne (2000) sąvoka "vaikas" yra apibrėžiama kaip tėvams sūnus ar duktė; berniukas ar mergaitė; jauniklis. Svarbus vaiko teisinis apibūdinimo aspektas - amžius. Lietuvoje vaiku yra laikomas asmuo iki 18 metų.

Įvairiuose informacijos šaltiniuose sąvoka "globa" apibūdinama nevienodai, akcentuojami skirtingi globos aspektai. Tai asmeninių ir turtinių teisių ir interesų apsaugos forma. Tai teisių ir interesų apsauga.

Socialinės apsaugos terminų žodyne (1999), globotiniu yra apibūdinamas asmuo, dažniausiai našlaitis arba tėvų paliktas vaikas, kuriam teisiškai yra paskirta globa. Globa bendriausia prasme yra valstybinė tėvų globos netekusių vaikų teisių apsaugos ir auklėjimo forma: giminių, draugų ar kaimynų teikiama pagalba asmenims, kurie patys negali atlikti kai kurios kasdienės veiklos. Globa gali rūpintis bendruomenės, savivaldybės, valstybė (M. Andrašikėnienė, 2007).

Pasak I. Leliūgienės (2002), globa nustatoma: vaikams, neturintiems 18 metų, likusiems be tėvų, siekiant jiems suteikti tinkamus materialinius išteklius, deramą auklėjimą, išsimokslinimą, taip pat asmenims, kuriems medikų ir teisėtvarkos institucijų teigimu pripažintas nedarbingumas dėl psichinių sutrikimų.

Vaiko globa - tai valstybės teikiama kompleksinė paslauga vaikui ir jo šeimai, kuri dėl moralinių, socialinių, ekonominių, sveikatos ar teisinių sunkumų negali užtikrinti jam tėvų globos (R. Teisiniuose dokumentuose sąvoka "globa" įgyja naujus aspektus, susijusius su tam tikra netektimi, aplinkos pakeitimu, visuomenės institucijų ir valstybinių struktūrų kišimusi į natūralų vaiko gyvenimo savo tėvų aplinkoje procesą.

Vaiko globos organizavimo nuostatuose (2002), vaiko globa (rūpyba) apibrėžiama kaip likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam ar juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiaąkai ir fiziaąkai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems. Pastebėtina, kad ašalia "globos" sąvokos atsiranda "rūpybos" terminas.

Pasak V. Montrimienės, R. Kukausko, D. Šikštėnės (2005) vaiko globos sąvoka kartais yra apibūdinama kaip rūpyba. Šios sąvokos skiriasi tik tuo, kad globa nustatoma vaikams, kurie neturi 14 metų, o rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems 14 metų. Tarptautiniuose dokumentuose, kaip antai Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (1995), globos ir rūpybos sąvokos neskiriamos.

R. Pabedinskienė (2003) vaiko globą apibūdina kaip socialinį - istorinį reiškinį, žmogaus kuriamą istorijos procese ir žmonių kūrybos procesų, kurį istorijos eigoje kiekviena žmonių bendruomenė formavo individualiai. Taip pat ta pati autorė mano, kad vaiko globa yra viena iš prevencinių priemonių siekiant apsaugoti socialiai nuskriaustus vaikus. Vaiko globa ir rūpyba padeda įgyvendinti vaiko teises, kai ašito negali arba nenori daryti jo tėvai (D. Šikštė, R. Kukauskas, V. Montrimienė, 2005).

Istoriškai ir tradiciškai vaiko globa visada buvo jautri ir aktuali visuomenės problema, kuri neatsiejama nuo gailestingumo ir altruistinės pagalbos artimui (R. Pabedinskienė, 2003).

Vaiko globos tikslas ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (2008), vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis, tobulėti.

Vaiko globos uždaviniai:

  1. Paskirti vaikui globėją, kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus.
  2. Rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.

Pirmu uždaviniu norima pasakyti, kad globėjas turi ginti vaiko teises ir teisėtus interesus, nes jis yra vaiko atstovas pagal įstatymą. Jis privalo rūpintis globotiniu, jį auklėti ir užtikrinti jo saugumą. Pagal įstatymą vaiko globėju gali būti institucija, šeimyna arba šeima. Šios jo amžius, sveikata, psichinė ir fizinė raidą. Šias uždavinys labiausiai susijęs su vaiko teise į mokslą, kuris ugdo išprusimą, intelektą, pažiūras, atsakomybę, sudaro sąlygas asmenybei augti. Globėjas turi padėti ir sudaryti sąlygas vaikui pasirengti savarankiškai gyventi, dirbti, pritapti visuomenėje.

Vaiko globos principai

Vaiko globa nustatoma remiantis principais, kurie yra apibrėžiami Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (2008). Visų pirma, nustatant globą vadovaujamasi vaiko interessų pirmumo principu, tai yra parenkant globos formą ir skiriant asmenį globėju būtina vadovautis tik vaiko interesais, atsižvelgti, kokia aplinka jam priimtinesnė, labiau atitinka jo sveikatą, amžių, raidą, nuomonę, kitas vaikui svarbias aplinkybes.

Svarbu parinkti tinkamus globėjus. Pasak G. Šiams. Tokiu būdu yra išsaugomas vaiko identiaškumas bei nenutrūksta giminystės ryašiai. Šiais laikomi seneliai, broliai, seserys.

Šis principas - pirmenybė teikiama vaiko globai šeimoje. Taip siekiama sukurti kuo artimesnę aplinką, kuri atstotų vaikui tikrąją šeimą. Be to, natūralioje šeimos aplinkoje yra palankiausios sąlygos vaiko psichinei, moralinei ir dorovinei raidai. Šius jos narys santykius ir šeimos bendravimo modelį pritaikys, kai kurs savo šeimą. M. Markovienės - Pileckaitės, T. Lazdausko teigimu, šeima yra patikimiausias paramos šaltinis, geriausia priedanga, kur galima "pasislėpti" nuo išorinio pasaulio pavojaus, pailsėti, atgauti fizines ir dvasines jėgas.

Ketvirtas principas teigia, kad nustatant vaiko globą turi būti siekiama neiašskirti brolis ir sesers. Taip norima labiau priartinti vaiko gyvenimo sąlygas prie natūralios šeimos, sudaryti jam kuo palankesnę psichologinę aplinką. Organizuojant vaiko globą yra būtina ieškoti galimybis brolius ir seseris įkurdinti vienoje globos vietoje (šeimoje, šeimynoje, institucijoje). Šiajam principui (pirmenybė teikiama vaiko globai šeimoje). Didžiausia netekusių tėvų globos vaiks dalis yra iš socialinės rizikos šeims. Dažnai socialinės rizikos šeima yra daugiavaikė šeima, kurioje yra trys, keturi ir daugiau vaiks. Rasti globėjus šeimą, kuri priimts visus vaikus iš vienos šeimos, yra labai sudėtinga, todėl dažnai tokie vaikai apgyvendinami institucijoje.

Svarbu suformuluoti savo pažiūras, būtina garantuoti laisvai reikšti visais su juo susijusiais klausimais. Šiam išreikšti savo nuomonę, suteikiama galimybė būti išklausytam ir į jo nuomonę atsižvelgiama. Pagal šiuos principus galima įvertinti vaiko globos organizavimo kokybę.

Globėjų motyvacija

Svarbu išsiaiškinti vaiko globos ir vaiko globėjo (teisinius, mokslinius, psichologinius, socialinius) aspektus. Apibūdinti globėjo motyvacijos veiksnius. Svarbu išanalizuoti asmens (a) motyvacijos charakteristikas tapti vaiko globėju (-a).

Motyvacija - tai tam tikro elgesio, veiklos paskatos, motyvas veikti turėjimas (Tarptautinis žodžių žodynas, 2008). Motyvas - skatinamoji priežastis, veiksnys, veikimo pagrindas, įrodymas, argumentas (Dabartinės Lietuvių kalbos žodynas, 2000).

Vidinė motyvacija - tai veikla, atliekama pasitenkinimui, kurį suteikia pats atlikimas, kai žmogus deda visas pastangas iš smalsumo, malonumo ar susidomėjimo ta veikla ir joks išorinis postūmis nereikalingas (V. Legkauskas, 2001, I. Lehman, 2009, G.

Išorinė motyvacija - tai procesas ar veikla atliekama siekiant išvengti nemalonių padarinių ar gauti materialinę naudą, taip pat kai stengiamasi įtikti kitam asmeniui, aplinkai, imponuoti žmogui, gauti dovaną, pagerinti įvaizdį (V. Legkauskas, 2001, I. Lehman, 2009, G.

Laikinoji globa (rūpyba) - tai laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje ar institucijoje (Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, 2008).

Nuolatinė globa (rūpyba) - nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisės bei teisėti interesai atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaiko globos (rūpybos) institucijai (Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, 2008).

Šios naujos asmens (šeims) tapimas globėjais. Magistro darbo tyrimas atskleidė, kad asmenys (šeimos) ryžtasi vaiks globai dažniausiai vedini vidinis motyvacijos veiksnis.

Siekiant išsiaiškinti, kokie motyvai skatina asmenis globoti tėvų globos netekusius vaikus, vidinės bei išorinės motyvacijos charakteristikas, kurios leistų pateikti prielaidas, susijusias su tai, kokie motyvai vedami žmonės ryžtasi globoti vaikus. Remiantis gautomis tyrimo išvadomis, numatyti būdus ar priemones, kuriomis būtų galima pritraukti naujus globėjus, tuo būdu suteikiant tėvų globos netekusiems vaikams galimybę augti šeimoje.

Žinodami tai, galime imtis reikiamų priemonių, kad asmenis (šeimas) motyvuoti tapti globėjais.

Globos situacija Lietuvoje

A. Šis yra vienas iš didžiausių ne tik tarp Europos Sąjungos, bet ir tarp buvusių pokomunistinių valstybių (D. Kabašinskaitė, 2007). A. Šios vaiks į valstybines globos įstaigas. L. Dalis iš jų - ikimokyklinio amžiaus. Šiuo metu valstybė yra prisiėmusi atsakomybę už 13000 vaiks. Kai vaikas negali augti savo šeimoje, geriausia išeitis jam - augti globėjų šeimoje.

Šios tapti vaiko globėjais yra nepakankamai. 2007 metais Kauno mieste paruošti 5 globėjai, 2008 metais - 12 globėjų, 2009 m. paruošta - 12 globėjų, ašiuo metu 9 asmenys/ šeimos dar yra vertinimo procese (Vaiks gerovės centro "Pastogė" statistika, VšĮ "Šeimos santykis institutas" statistika, 2009).

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2008 metais Lietuvoje 2691 vaikas neteko tėvų globos, iš jų 1216 vaiks nustatyta globa (rūpyba) šeimose (640 vaiks- senelis globoje, 240 - dėdės, tetos šeimoje, 132 - sesės, brolio šeimoje, 204 - kits asmens šeimoje).

Šiai. Šios šeimoje yra nedidelė tikimybė, kad atsiras šeima, ar asmuo, kurioje jie galėtų užaugti. Asmenys (šeimos), galvojantys apie globą, kreipiasi į savo miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius arba jų socialinį partnerį ir įsitraukia į globėjų vertinimo procesą.

Šios tapti globėjais ruošia Vaiks gerovės centras "Pastogė" ir VšĮ "Šeimos santykis institutas". Pastarsis metė paruošiams Kauno mieste globėjus statistika atskleidė, kad 2007 m. buvo paruošti 5 globėjai, 2008 m. - 12 globėjų, 2009 m. - 12 globėjų. Šiau Kauno mieste 2007 m. 275 vaikai neteko tėvų globos, 2008 m. - 265 vaikai. Vertinant statistinius duomenis, tikslinga atsigręžti į tuos žmones, kurie vis tik ryžtasi globoti tėvų globos netekusius vaikus ir paklausti, kokie motyvai vedini jie imasi atsakomybės.

Tyrimo metodologija

Mokslinės literatūros duomenų analizė.

  • Kokybinio fenomenologinio tyrimo analizė; interviu metodas.
  • Tyrime dalyvavo Kauno miesto Vaiks gerovės centre "Pastogė" bei VšĮ "Šeimos santykis institute" užsiregistravę asmenys, norintys tapti vaiks globėjais.
  • Dokumentų (bylų) analizė.

Šios įrašas turinį, taip pat remiantis bylų duomenimis nustatytos globėjų demografinės charakteristikos.

žymės: #Vaiku

Panašus: