Emocinis intelektas (EQ), tai sugebėjimas suprasti, valdyti ir naudoti emocijas efektyviai savo gyvenime. Tai apima gebėjimą atpažinti, interpretuoti ir reaguoti tiek į savo, tiek į kitų žmonių emocijas. Vaiko emocinis intelektas, tai taip pat kaip ir suaugusiųjų, yra sugebėjimas suprasti, valdyti ir reaguoti į savo ir kitų emocijas bei jų poveikį aplinkiniams žmonėms.
Svarbiausios emocinio intelekto savybės, tai savo emocijų supratimas, valdymas, empatija ir gebėjimas suprasti kitų žmonių emocijas, taip pat emocijų panaudojimas kaip šaltinis motyvacijai, kūrybiškumui ir efektyviam problemų sprendimui. Emocinio intelekto tobulinimas padeda žmonėms lengviau tvarkytis su stresu, kurti stiprius tarpusavio santykius, būti sėkmingais profesiniame kelyje ir gerinti bendrą gyvenimo kokybę.
Emocinis intelektas turi didelę įtaką vaiko mokymuisi ir akademinei sėkmei. Vaikai, kurie geba valdyti savo emocijas, geriau susidoroja su stresu, susijusiu su mokykla, pvz., testais ar socialiniais iššūkiais. Jie taip pat geriau bendradarbiauja su mokytojais ir klasės draugais, yra labiau motyvuoti mokytis ir rečiau susiduria su elgesio problemomis.
Nemaišykite emocinio intelekto (EQ) su kognityviniu intelektu (IQ). IQ nurodo žmogaus intelekto lygį, lyginant su to paties amžiaus grupe. Aukštesnį IQ turinčių vaikų žodynas bus turtingesnis, geresnis erdvinis mąstymas, atmintis, šie vaikai pasižymės geresniais matematiniais ir loginiais gebėjimais. Emocinio intelekto (EQ), skirtingai nuo kognityvinio (IQ), neįmanoma išmatuoti, jį galima tik atpažinti, todėl gali būti sunkiau vertinti vienų vaikų emocinį intelektą su kitų.
Nors kai kurie emocinio intelekto aspektai gali būti įgimti, daugumą šių įgūdžių galima išmokti ir tobulinti. Vaikai gali išmokti atpažinti ir valdyti savo emocijas, ugdyti empatiją ir bendrauti su kitais per tėvų, mokytojų ir aplinkos įtaką. Ankstyvas mokymas ir praktika yra svarbūs, nes emocinio intelekto įgūdžiai yra panašūs į kitus įgūdžius - juos reikia lavinti.
Vaikų emocinio intelekto ugdymo būdai ir metodai
Emocinis intelektas, tai esminis įgūdis, kurio vaikai neišmoksta mokykloje, todėl labai svarbu, kad šių įgūdžių lavinimu pasirūpintų tėvai.
- Rodykite teigiamą elgesį patys. Vienas geriausių būdų padėti vaikui ugdyti emocinį intelektą - rodyti patiems teigiamą elgesį. Parodykite savo vaikui, kad galima išreikšti jausmus, klausytis kitų ir išspręsti bet kokius iškilusius konfliktus. Jei vaikai matys, kad į sudėtingas situacijas reaguojate kantriai ir supratingai, jie greičiausiai ir patys ims elgtis taip pat.
- Klausykitės vaiko ir rodykite empatiją. Kai vaikas yra nusiminęs, ypač jei reaguoja irzliai, stenkitės per daug neslopinti jo jausmų, nes taip vaikui rodysite, kad tai, kaip jis tuo metu jaučiasi, yra neteisinga. Verčiau stenkitės suprasti vaiką ir rodykite empatiją, net jei nesuprantate, kodėl vaikas taip nusiminė.
- Mokykite vaikus išreikšti ir išsakyti savo emocijas. Saviraiška yra svarbi emocinio intelekto dalis. Skatindami vaiką reikšti jausmus ir mintis padėsite geriau suprasti save ir emocijas, jas valdyti, ugdyti empatiją kitiems.
- Lalinkite vaikų problemų sprendimo įgūdžius. Vaikams, taip pat kaip ir suaugusiems, kyla mažesnių ar didesnių kasdienių problemų. Iškilus konfliktui / problemai paskatinkite vaiką nustatyti bent penkis būdus, kaip ši problema galėtų būti išspręsta. Sprendimai neprivalo būti geros idėjos, iš pradžių svarbu jas tiesiog sugalvoti. Nustačius penkis galimus sprendimus, paraginkite įvertinti kiekvieno privalumus ir trūkumus. Tada paskatinkite vaiką pasirinkti geriausią variantą. Taip pat ir kai vaikas padaro klaidą, papasakokite jam, ką būtų buvę galima padaryti kitaip ar ką jūsų vaikas gali padaryti, kad išspręstų ankstesne problemas.
- Mokykite vaikus nusiraminti ir atsipalaiduoti. Gyvenime nuolatos kyla daugybė iššūkių ir susitelkimo reikalaujančių įvykių, todėl svarbu mokyti vaiką rasti būdus, padedančius nusiraminti.
Vaikų emocinį intelektą padeda lavinti ir įvairūs žaislai. Žaislai skatina kūrybiškumą, lavina vaizduotę, socialinius ir kalbos įgūdžius, motoriką.
- Žaislai lavinantys vaikų jausmų suvokimą. Į jausmus orientuoti žaislai skatins vaikus išreikšti savo jausmus, juos atpažinti savyje ir kitame. Tam puikiai tinka Nathan jausmų kortelių rinkinys, kuriame vaizduojamos tikrų vaikų emocijos nuotraukose. Rinkinio pagalba galima žaisti 4 žaidimus: kalbos žaidimą, rūšiavimo ir 2 loto žaidimus. Penkis skirtingus pojūčius - regą, klausą, kvapą, skonį ir prisilietimą padės lengviau suvokti, atpažinti ir įvardinti Humaniko „5 jausmai“ žaidimas. Tai rinkinys iš 30-ies medinių dėlionių, tinkantis vaikams nuo 4 m.
- Žaislai lavinantys vaikų emocijų suvokimą. Emocijų pažinimą lavinantys žaislai edukuos vaikus atskirti skirtingas emocijas ir joms priskiriamas išraiškas. Kamuoliukų rinkinys Megaform skatins ne tik fiziškai žaisti su kamuoliukais, bet ir atvaizduos šešias skirtingas žmogaus emocijas. Tuo tarpu Nathan 60-ies nuotraukų rinkinys vaizduoja daugiau skirtingų situacijų ir joms priskiriamų emocijų.
Emocinio lavinimo žaidimų galite sugalvoti ir be žaislų pagalbos, pavyzdžiui, žiūrėdami su šeima filmą įvardinti ir apibūdinti veikėjų jausmus, atsižvelgiant į aktorių veido išraiškas, kūno kalbą. Taip pat galite ant popieriaus lapelių užrašyti pagrindines emocijas - laimingas, liūdnas, piktas, išsigandęs, susigėdęs, o ant kitų lapelių daugiau įvairesnių emocijų.
Šiais laikais, kai technologijomis ir išmaniaisiais įrenginiais vaikai naudojasi nuo pat mažens, toks dažnas laiko leidimas skaitmeninėje erdvėje daro neigiamą įtaką vaikų emociniui intelektui. Mobilieji telefonai ir kompiuteriai leidžia atsipalaiduoti užklupus stresinėms akimirkoms, pavyzdžiui, įsijungti muziką, žiūrėti filmą, naudotis socialinių tinklų programėlėmis ar žaisti žaidimus. Intensyvus mobiliųjų įrenginių naudojimas blogina vaikų socialinius įgūdžius, nes net ir žaisdami žaidimus su draugais jie tuo momentu būna vieni, nereikalaujama komunikuoti ar realiais žodžiais save išreikšti.
Emocinio intelekto ugdymas moko efektyviai valdyti emocijas ir išvengti pykčio pliūpsnių ar kitų netikėtų jausmų. Ne veltui, vaikai, turintys aukštesnį emocinį intelektą, lengviau sutelkia dėmesį, labiau įsitraukia pamokose, palaiko pozityvesnius santykius su artimaisiais ir yra empatiškesni.
Vaikai su gerai išvystytu emociniu intelektu paprastai geba atpažinti ir įvardyti savo emocijas bei jas tinkamai išreikšti. Jie yra empatiški ir geba suprasti, kaip kiti jaučiasi. Šie vaikai dažnai turi gerus socialinius įgūdžius - jie moka bendrauti su bendraamžiais, spręsti konfliktus ir bendradarbiauti. Taip pat jie geriau valdo savo emocijas sudėtingose situacijose, pavyzdžiui, nusivylimą ar pyktį, ir geba ramiai ieškoti sprendimų.
Emocinio intelekto ugdymas ypatingai aktualiu tampa vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Atsiranda natūralus poreikis susirasti draugų, bendrauti su mokytojais, rezultatyviai įsitraukti į ugdomąją veiklą, įveikti sunkumus, atpažinti bei valdyti emocijas. Lauko darželiuose, kurie pripažinti inovatyvia praktika ir neatsiejama ateities švietimo dalimi, gamtinė aplinka išnaudojama maksimaliai. Tai stimuliuoja vaikų sensorinius ir fizinius gebėjimus, pozityviai veikia jų nervų sistemą ir adaptaciją. Vyksta visuminis ir patirtinis vaiko ugdymasis, panaudojant priemones, esančias gamtoje.
Vaiko vystymuisi būdingi keli pagrindiniai emocinės raidos etapai. Vaikų emocinis ugdymas - yra ilga ir įdomi kelionė, paženklinta daugybės subtilių posūkių ir gilių transformacijų. Nuo pirmųjų kūdikio emocijų iki audringų paauglystės metų - vaiko emocijos sparčiai keičiasi, dažnai nustebindamos net patį vaiką ir jo tėvus ar globėjus. Šios emocijos - nuo tyro, nežaboto džiaugsmo iki retkarčiais kylančio nusivylimo ar liūdesio - labai svarbios kokybiškai patirčiai ir vaiko raidai.
Emocinis vaikų vystymasis apima jų gebėjimą atpažinti, suprasti, išreikšti ir reguliuoti savo jausmus. Tai sudėtingas procesas, kuris vyksta vaikams augant ir sąveikaujant su aplinka. Kūdikiai pirmiausia išreiškia emocijas veido išraiškomis, kūno kalba ir garsais. Vaikai pradeda pažinti savo emocijas ir atskirti pagrindinius jausmus, tokius kaip laimė, pyktis, liūdesys ir baimė. Šiuo laikotarpiu aktyviai ugdoma vaikų empatija ir gebėjimas pažinti savo bei kitų emocijas.
Vaikų ugdymo specialistai pabrėžia emocijų įvardijimo ir pažinimo svarbą, net labiausiai nepatogių ir nemalonių emocijų priėmimą ir normalizavimą. Patiriamos emocijos darosi vis sudėtingesnės. Vaikai gali atpažinti ir susidoroti su sudėtingesnėmis emocijomis, pradeda suprasti savo jausmų priežastis ir pasekmes. Gerėja emocinio reguliavimo įgūdžiai ir ugdomas gilesnis sudėtingesnių emocijų, tokių kaip meilė, kaltė ir gėda, suvokimas. Neretai šiuo laikotarpiu vaikai tampa uždaresni, jiems atrodo, kad aplinkiniai jų nesupranta, kartais vengia dalintis patiriamais išgyvenimais.
Vaikai patiria įvairiausių emocijų - nuo džiaugsmo ir susijaudinimo iki nusivylimo, pykčio ir liūdesio. Pyktis yra natūrali vaiko emocinio vystymosi dalis, ypač ankstyvoje vaikystėje. Jis kyla dėl to, nes vaiką užvaldo emocijos ir jam trūksta įgūdžių jas tinkamai išreikšti. Pykčio priepuolius gali sukelti įvairūs veiksniai, tiek fiziologiniai pojūčiai (pvz. Kai vaiką ištinka pykčio priepuolis, suaugusiems asmenims svarbu išlikti ramiems. Pasiūlykite vaikui jį apkabinti, skirkite raminančių žodžių, kad vaikas žinotų, kad yra saugus ir mylimas. Vaiką apkabinkite tik jam sutikus. Priimkite vaiko emocijas, pripažinkite jo jausmus. Keli pasirinkimo variantai gali suteikti vaikams kontrolės ir nepriklausomybės pojūtį. Skatinkite vaiką naudoti paprastus metodus, tokius kaip gilus kvėpavimas ar skaičiavimas, kad nusiramintų. Vaiko mokymas atpažinti ir valdyti savo emocijas yra esminis jo emocinio vystymosi žingsnis.
Patarimai, padedantys suvaldyti vaiko pyktį:
- Įvardinkite emocijas: nuo mažens įtraukite emocijų įvardijimą į kasdienius pokalbius.
- Pasidalinkite savo emocijomis: modeliuokite emocinę išraišką, dalindamiesi jausmais su savo vaiku.
- Skaitykite knygas apie emocijas: Yra daug vaikiškų knygų, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas emocijoms.
- Rodykite pavyzdį: parodykite empatiją savo veiksmuose ir bendraudami su kitais. Parodykite gerumą, supratimą ir užuojautą aplinkiniams.
- Skatinkite pažvelgti į situaciją plačiau: padėkite vaikui pamatyti situacijas iš skirtingos perspektyvos.
Vaiko emocinės raidos puoselėjimas yra labai svarbus sėkmingam vaiko vystymuisi ir gerai savijautai. Suprasdami emocinio vystymosi etapus, atpažindami vaikų patiriamų emocijų įvairovę ir įgyvendindami veiksmingas strategijas pykčio priepuoliams valdyti, tėvai ir globėjai gali sukurti vaikų emociniam intelektui ir atsparumui ugdyti palankią aplinką. Atminkite, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl būtina pritaikyti šiuos metodus pagal individualius poreikius ir asmenybę.
Išgirdus žodį intelektas, klausimų dėl jo reikšmės nebekyla. O štai emocinis intelektas verčia stabtelėti ir susimąstyti - kas tai ir kodėl jį raginama lavinti nuo pat mažumės, kodėl apie jį kalbama vis dažniau. Tačiau tyrimai rodo ką kita. Pasirodo sėkmę gyvenime ir laimės jausmą lemia ne kognityvinis (IQ), o emocinis intelektas (EQ). Emocinio intelekto, skirtingai nuo kognityvinio (IQ), išmatuoti neįmanoma, jį galima tik atpažinti. O tai gan sudėtingas asmenybės bruožų derinys, susijęs su pagarba sau, saviverte, savikontrole, gebėjimu sąmoningai suprasti savo jausmus ir lygiai taip pat atpažinti kito žmogaus jausmus ir tinkamai į juos reaguoti.
Svarbu tai, kad niekada nevėlu šias savybes ugdyti! Nes emocinis intelektas daug mažiau priklauso nuo genetinių veiksnių, tad jį galima ugdyti bet kuriame žmogaus amžiaus tarpsnyje. Emociškai intelektualiam vaikui lengviau susirasti draugų ir tą draugystę puoselėti, toks vaikas drąsiau įsilieja į grupę, geba inicijuoti pokalbį, išklausyti, jam lengviau įveikti sunkumus, stresą, išspręsti konfliktus. Tokie vaikai moka atpažinti ir valdyti savo jausmus net ir sudėtingomis aplinkybėmis. Emocinio intelekto įgūdžiai augant padeda formuotis brandžiai, atsakingai ir rūpestingai asmenybei. Juk aukščiau išvardinti gebėjimai ne mažiau svarbūs ir suaugusiems.
Šiuolaikiniame pasaulyje vaikams sunku susikaupti, jų dėmesį trikdo daugybė dirgiklių - nuo spalvų ir garsų iki technologijų, tad jau nuo mažų dienų ypatingai svarbu mokėti susikaupti, sutelkti dėmesį bent vienai minutei į mažą dalyką ar reiškinį.
Emocinio intelekto ugdyti galima taikant įvairius principus, būdus ir priemones (mokėjimas mokytis, kūrybiškumas, aplinkos pažinimas, meninė raiška ir t.t.). Ankstyvasis vaikų intelekto ugdymas prasideda žaidimų stadijoje, vėlesniame ikimokykliname amžiuje vaikai savo išgyvenamas emocijas perteikia per meną, dar vėliau skaičių ir raidžių pagalba. Per veiklas įgyta patirtis vaikui leidžia įgyti naujų žinių, kurias jis gali pritaikyti savo kasdieninėje veikloje, veikdamas vienas ar kartu su bendraamžiais, suaugusiais žmonėmis.
Emocinį intelektą sudaro socialiniai ir emociniai įgūdžiai, kurie padeda atpažinti, įsisąmoninti ir valdyti jausmus. Vaikas augdamas ir pažindamas pasaulį, suprasdamas jį veikiančius dėsnius patiria tam tikras emocijas, mokosi ir pažįsta pasaulį iš naujo. Emocinio intelekto ugdyme(si) svarbūs du aspektai - ugdymui(si) palanki emocinė aplinka ir pedagogas. Svarbu yra pedagogo emocinė kompetencija, jos tobulinimas ir gebėjimų perdavimo kultūra, ugdant vaikų emocinį intelektą.
Darželio aplinka - puikus išorinio pasaulio atspindys. Darželyje mažylis bendrauja su įvairaus amžiaus vaikais bei suaugusiais, todėl natūralu, kad kyla nesusipratimų. Šeima yra lemiamas asmenybės formavimo veiksnys, nes emocinį stabilumą, pasitikėjimą savimi užtikrina šeima ir stiprūs tarpusavio ryšiai. Šeima - pirmoji aplinka, kurioje vaikas susipažįsta su emocijomis. Bendraudami su tėvais, vaikai mokosi reikšti emocijas, suprasti savo ir kitų jausmus.
Dalinkitės savo išgyvenimais ne tik su vaiku, bet ir su kitais šeimos nariais. Paaiškinkite vaikui, kas nutiko ir kodėl taip jaučiatės, kad jis nesijaustų kaltas dėl jūsų prastos savijautos. Vaikui diegiamas supratimas, kad dalintis jausmais yra normalu, priimtina ir saugu. Domėkitės vaiko jausmais. Atkreipkite dėmesį į vaiko jausmus, rodykite nuoširdų susidomėjimą jais. Klauskite vaiko, kaip jis jaučiasi vienu ar kitu atveju. Jeigu vaikas mažas - paprašykite nupiešti, tai ką jis jaučia. Žinojimas apie tėvų susidomėjimą skatina vaiko atvirumą ir stiprina tarpusavio santykius. Gerbkite vaiko jausmus. Vaikas turi teisę išgyventi tokius jausmus, kokius jis jaučia. Artimi santykiai su tėvais teikia vaikui saugumo bei pasitikėjimo jausmą, geresnį savęs ir aplinkinių supratimą.
Leiskite vaikui pačiam spręsti savo problemas. Suteikite galimybes jam susidurti su sunkumais, padėkite juos suprasti ir spręsti (pvz., skatinkite prieiti prie kitų vaikų, pradėti kartu žaisti). Siekite, kad vaikas išmoktų pats tvarkytis su savo problemomis. Neaiškios situacijos baugina, tačiau kiekvienas sunkumų įveikimas suteiks vaikui daugiau pasitikėjimo savimi ir drąsos. Tikroviškas mąstymas yra priešingas saviapgaulei. Pavyzdinės istorijos yra geriausias šito įgūdžio formavimo būdas. Vaikas išmoksta apie savo sunkumus ar rūpesčius galvoti tikroviškai, jeigu mato teisingą ir tinkamą suaugusiųjų pavyzdį.
Optimizmas - depresijos ir menkų pasiekimų priešnuodis. Tai daugiau negu teigiamas mąstymas, tai teigiamo mąstymo įprotis. Šis įprotis gali būti tam tikras imunitetas prieš daugybę gyvenimo sunkumų. Pirmiausiai reikia vaiką mokyti atskirti optimistines ir pesimistines mintis. Optimistas mano, kad teigiamus, laimingus įvykius paaiškina nuolatiniai ir prasiskverbiantys dalykai. Optimistas įmasi deramų įsipareigojimų, kad tie geri dalykai nutiktų. Jei nutinka kas nors bloga, jis mano, kad tai laikina ir būdinga tik tai situacijai, ir ar jis tą situaciją sukėlė. Pesimistui viskas vyksta atvirkščiai, jis kaltina save ir kitus, ir mano, kad geri dalykai yra laikini.
Mokslininkai yra įrodę, kad loginis protas gali būti „apmokytas“ valdyti emocinį protą. Galvokite, kaip kritikuojate vaikus. Pirmoji kritikos taisyklė - TIKSLUMAS. Antra taisyklė - aiškintis problemą tikroviškai. Pirmas daugelio pažintinių įgūdžių formavimo būdų yra pagalba vaikui mokytis atskirti save nuo turimos problemos. Antras būdas - perkelti problemą iš savo gyvenimo, pasitelkus pasakojimą, didinti atstumą tarp vaiko ir problemos.
Humoras užima labai svarbią vietą EQ raidai. Jau nuo pirmųjų savaičių kūdikis turi humoro jausmą, nuo 6 savaičių, galima su vaiku žaisti slepiant veidą, kutenant, ir jis reaguoja juoku. Tikrasis humoras atsiranda antraisiais gyvenimo metais, kai vaikas ima suprasti simbolinę žodžių ir daiktų esmę. Ugdant EQ, humorą galima pasitelkti kaip būdą nukreipti dėmesį nuo iškilusios problemos. Humoras padeda vaikui tvarkytis su stresu, nerimu, pykčiu. Skatinkime vaikus juokauti ir pastebėti humorą net kebliose situacijose. Savo juokais jie perteikia pomėgius bei antipatijas ir gali išreikšti teigiamus ir neigiamus jausmus. Lengviausias būdas paskatinti vaiko humorą, tai žaidimas.
Vaikų draugystės formavimosi etapai:
- Egocentrinė pakopa. 3-7 m. Geriausias draugas šiuo laikotarpiu yra arčiausiai gyvenantis vaikas. Uždarus, vienišius vaikus reikia supažindinti su panašaus amžiaus vaikais ir mėgstančius tą pačią veiklą.
- Poreikių patenkinimo etapas. 4-9 m. Šiuo laikotarpiu vaikas renkasi tuos draugus, kurie tenkina jų poreikius, pvz.: dalinasi žaislais. Palaikykite vaiko pasirinkimą, papasakokite apie savo draugus ir patirtis, mokėkite išklausyti vaiko apie jo draugus, neskubėkite kritikuoti ar blogai kalbėti apie jo draugus.
- Abipusiškumo etapas. 6-12 m. Čia būdingas lygybės poreikis. Svarbiausia šioje stadijoje palikite savo jausmus ir nuomonę apie vaiko draugus sau, stebėkite iš šalies, svarbiausia komunikuoti su savo vaiku.
- Intymumo pakopa. 9-12 m.
Negalite priversti vaiko žaisti su kitais vaikais, tačiau galite parodyti pavyzdį, kad jums dalyvavimas yra svarbus. Elgsena yra svarbi. Kartelė nuolat turi kilti. Jokiomis aplinkybėmis nepakęskite netoleruotino, nepagarbaus, grubaus elgesio. Jokių išlygų. Sukurkite taisykles, kurios yra pildomos ir kurių turi laikytis visi: pasisveikinti, padėkoti, paspausti ranką svetimam žmogui sveikinantis ir pan. Kai geros manieros taps prioritetu, skatinkite teigiamą elgesį pagyrimu, pritarimu.
Motyvuoti vaikai tikisi sėkmės ir nesunkiai nusistato tikslus. Nemotyvuoti tikis šiokios tokios sėkmės ir nusistato žemiausio lygio tikslus, kuriuos pasiekę nesijaučia smagiai. Vaikų lūkesčiai dėl savo pasiekimų prasideda namie. Lūkesčiai nedaug ką reiškia, jeigu tėvai neugdo vaikų vertindami mokymosi. Pagyros turi būti labai atsargios ir pagrįstos.
Suteikdami vaikams galimybę nusistatyti savo tikslus, labai padeda jiems išsiugdyti tokią kontrolę, kuri yra svarbus motyvavimo veiksnys ir viena iš skiriamųjų daug pasiekiančių žmonių savybių. Tėvų klaida daugiau duoti vaikui ir kuo mažiau reikalauti. Kitas būdas savęs motyvacijai - savęs vertinimas. Geras pavyzdys, namų darbų ruoša, kai tėvai pirmiausia paprašo vaiko įsivertinti savo atliktą darbą, o po to vertina (tikrina) patys ir sulygina rezultatus. Taip pat reikia mokyti vaiką susidėlioti savo darbus ir tikslus, planuojant laiką, išteklius.
Kai vaikas gebės paskirstyti savo laiką, bus daug lengviau siekti tikslų ir atlikti visus darbus, tuo pačiu ir pailsėti. Pirmieji planai turi būti suskirstyti į mažus žingsnelius. Tai labai aktualu SUP vaikų ugdymui. Išmokyti vaiką laiko valdymo įgūdžių galima net anksčiau nei pažinti laikrodį. Laiko valdymo įgūdžiai padeda vaikams išmokti ko nors siekti, aktyvindami naująją žievę. Todėl EQ įgūdžių, siejamų su motyvacija ir pasiekimu, vaikas gali mokytis per jo mėgiamą veiklą. Vaikai daug greičiau ir geriau įsimena tuos dalykus, kurie yra susiję su jų gyvenimu.
Daugelis šių laikų vaikų nemokomi pakęsti neigiamų jausmų, susijusių su nesėkme. Atidėliojimas yra priedanga bijant nesėkmės. Darbo vengimas, norint apsisaugoti nuo nesėkmės, yra būdingas daugumos užkietėjusių galimybių švaistytojų bruožas. Vaikai kartais griebiasi kraštutinių būdų, kaip susižalojimas, kad išvengti nesėkmės mokykloje. Reikia mokyti vaikus vertinti pastangas, ne tik rezultatą. Mokyti, kad sėkmė remiasi pralaimėjimu.
Vienas paprasčiausių ir naudingiausių vaiko jausmų sritį ugdančių dalykų - emocinio žodyno turtinimas. Geras būdas sudaryti jausmų ir emocijų knygelę ar žurnalą, su tikromis žmonių nuotraukomis, paprašant vaikų apibūdinti, ką ir kaip tie žmonės jaučiasi. Aptariant jausmus reikia mokyti vaikus aktyvaus klausymo, kai formuojami kito asmens išklausymo įgūdžiai. Skatinkite vaikus išreikšti jausmus žodžiais kaip būdą tvarkytis su savo konfliktais bei rūpesčiais ir patenkinti poreikius.
Labai svarbus yra neverbalinis komunikavimas ir jo supratimas. Kitaip negu žodinis elgesys, kuris prasideda ir baigiasi, nežodinis tęsiasi visą laiką. Žmogus visuomet komunikuoja kūno kalba ir veido išraiška, ar jis tai suvokia, ar ne. Neverbalinio komunikavimo galios supratimas gali padėti vaikui išsiugdyti lyderiavimo savybes, tapti tvirtu ir įsijausti į kitų žmonių poreikius bei sunkumus.
Psichologai išskiria 6 neverbalinio komunikavimo sritis, kurios vaikams būna sunkios ir dėl kurių jie dažnai laikomi „kitokiais“ ir patiria visuomeninę atskirtį. Padėkite vaikui išsiugdyti gebėjimą suprasti emocinio komunikavimo atspalvius, mokymąsi jį skaityti neverbalinę jausmų kalbą. Toks paprastas dalykas, kaip vaiko dėmesio atkreipimas į laikyseną, kai jis sėdi suole, gali pagerinti mokytojo nuomonę apie jį. Emocinį komunikavimą taip pat perteikia kalbėjimo būdas. Kai kuriems vaikams reikia padėti suprasti, kad jausmus perteikia ir balso tonas, kalbėjimo greitis ir pan.
Pasak, S. Froido, išmokti jausmų valdymo - asmenybės raidos etalonas, apibrėžiantis civilizuotą žmogų. Augančio vaiko asmenybę lemia dvi galingos jėgos, viena - siekiant malonumo, kita - besistengianti išvengti skausmo ir nepatogumo. Dažniausiai emocinė problema, su kuria šiandien susiduria vaikai, yra susijusi su pykčio valdymu.
Kiekvienas suaugęs žmogus, kuris padeda vaikui įveikti emocinius sunkumus, turėtų į savo pastangas įtraukti ir kokią nors atsipalaidavimo formą. Mokant atsipalaiduoti...
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
- Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
- Judrūs žaidimai vaikų darželyje: kaip jie skatina vaiko vystymąsi ir sveikatą
- Vaikų palapinės su kamuoliukais: linksmybės, saugumas ir pasirinkimo patarimai