Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Ne paslaptis, jog daugeliui tėvų vaikų fizinė sveikata yra vienas iš tų aspektų, kuriam skiria bene daugiausiai dėmesio. Nors tai labai pagirtina, reikėtų nepamiršti, kad lygiai tokia pat reikšminga yra ir vaikų emocinė sveikata. Vaikų fizinė ir emocinė gerovė yra stipriai susijusi viena su kita, kadangi būtent iš jų ir susideda bendra sveikata. Jei sutriko emocinė sveikata, taip pat bus paveikta ir fizinė sveikata bei atvirkščiai.

Tėvų emocinė būklė ir jos įtaka vaikams

Šiandien, kai vis dažniau kalbame apie vaikų emocinę sveikatą, neretai pamirštame svarbiausią jų emocinės aplinkos veiksnį - tėvų emocinę būklę. Vaikai ne tik mokosi stebėdami, jie sugeria tėvų emocijas kaip kempinė, net jei šie to ir nesuvokia. Tėvams dažnai tenka didelis iššūkis - slėpti savo emocijas, kad apsaugotų vaikus. Tačiau psichologai teigia, kad vaikams reikia ne tik džiugių ir pozityvių tėvų, bet ir autentiškumo. Jei tėvai yra įsitempę, pervargę ar liūdni, vaikai tai jaučia. Net jei tėvai bando slėpti savo jausmus, vaikai subtiliai perima jų nuotaiką, nesuvokdami, kodėl patys pradeda jaustis blogai.

Kai tėvai patiria ilgalaikį stresą, nerimą ar depresiją, tai gali atsispindėti vaikų elgesyje. Tyrimai rodo, kad tėvų emocinės būklės sutrikimai dažnai lemia vaikų emocinius ir elgesio sunkumus. Pavyzdžiui, jei tėvai dažnai yra prislėgti ar emociškai nestabilūs, vaikai gali pradėti rodyti nerimą, tapti užsisklendę arba, atvirkščiai, agresyvūs. Tokie vaikai gali turėti sunkumų susikaupti, socialiai integruotis ar net prarasti pasitikėjimą savimi. Labiausiai šią įtaką patiria specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, nes jų elgesys dažnai reikalauja itin daug tėvų dėmesio, kantrybės ir stabilumo.

Pagrindiniai veiksniai, lemiantys neigiamą tėvų emocinę įtaką:

  • Bloga emocinė savijauta.
  • Nemokėjimas reguliuoti savo emocijų. Pavyzdžiui, stresinėse situacijose kilus pykčiui, liūdesiui ar baimei pratrūkstama verbaliai/fiziškai.
  • Tėvai gali nesugebėti skirti vaikui reikiamo dėmesio ir įsitraukimo.
  • Socialinė izoliacija.
  • Poros santykiai.
  • Siekimas tapti tobulais tėvais.

Rūpinimasis savimi - raktas į laimingą vaiką

Kad galėtume pasirūpinti vaikais, pirmiausia turime pasirūpinti savimi. Emocinė sveikata nėra prabangos dalykas - tai kasdienė būtinybė. Tėvai dažnai neleidžia sau atsipalaiduoti ar pailsėti, nes bijo, kad tai sumažins jų, kaip gero tėvo ar geros motinos, įvaizdį. Visgi tiesa yra priešinga - kai tėvai skiria laiko sau, jų emocinė būklė stabilizuojasi, jie tampa ramesni ir ne tokie jautrūs stresui, o tai sukuria saugesnę ir šiltesnę aplinką vaikams. Sveikas tėvas ar mama yra ne tas, kuris visada šypsosi ar atrodo idealiai, o tas, kuris moka išreikšti savo jausmus, rūpinasi savo emocine sveikata ir taip leidžia vaikams matyti, kad jaustis įvairiai yra normalu.

Kaip pasirūpinti savimi:

  • Rūpinimasis savimi be kaltės jausmo. Leiskite sau pailsėti be kaltės jausmo. Kartais tereikia trumpų pertraukų nuo kasdienių rūpesčių - kavos puodelio su draugu, gero filmo ar pasivaikščiojimo gamtoje.
  • Bendravimas su kitais tėvais. Savitarpio pagalbos grupės arba pokalbiai su kitais tėvais, auginančiais vaikus su panašiais iššūkiais, gali suteikti neįkainojamą palaikymą ir jausmą, kad esate ne vieni.
  • Profesionalios pagalbos ieškojimas. Nesidrovėkite kreiptis į psichologus, jei jaučiate, kad stresas ar emociniai sunkumai trukdo kasdienybei.
  • Dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) ir kvėpavimo pratimai. Šios technikos padeda atsikratyti trumpalaikio streso ir sukuria stabilumo jausmą.

Kaip ugdyti vaikų emocinę gerovę

Vienas pirmųjų dalykų, ko galite išmokyti savo vaikus - atpažinti savo patiriamus jausmus, emocijas bei gebėti jas išreikšti žodžiais. Padėkite savo vaikams sužinoti naujų žodžių, skirtų skirtingoms emocijoms apibūdinti, bei kartu naudokite juos kasdienybėje. Kai kurie vaikai vengia reikšti savo jausmus, nes galvoja, jog jie yra neigiami arba gėdingi. Būtina vaikams leisti suprasti, jog visi kylantys jausmai yra normalūs ir sveiki, tiesiog svarbu mokėti su jais susitvarkyti ir užmegzti gerą santykį su pačiu savimi. Net ir pykčio emocija gali būti naudinga, jei vaikai geba su ja susidoroti. Tinkamai mokomi mažyliai ima suprasti, jog pyktis kyla dėl tam tikrų priežasčių, kurias įvardijus galima priimti puikų problemos sprendimą.

Dar vienas puikus patarimas tėveliams, norintiems tinkamai išmokti rūpintis savo vaikų emocine gerove - mokėkite juos išklausyti. Kuomet vaikai patiria tam tikras emocijas, ypač išgąstį, pyktį ar liūdesį, būtina būti atsargiems bei gerai suprasti vaiko mintis bei požiūrį į kilusią situaciją. Nuoširdžiai išklausydami savo vaikus, ne tik jiems leidžiate pasijausti priimtiems ir suprastiems, bet ir įnešate daugiau pasitikėjimo į savo santykius su jais. Kartais vaikai yra nelinkę kalbėti apie problemas dėl baimės būti nesuprastiems, todėl tokiais atvejais jie jas parodo ne žodžiais, o veiksmais. Dėl to, jei jūsų vaikas dažnai patenka į bėdą ar jo elgesys būna netinkamas, turėkite omenyje, kad įprastai tai reiškia, jog jis išgyvena tam tikrą problemą ar jog jam reikia emocinės paramos.

Galiausiai, vaikas turi suprasti, jog kiekvienas žmogus susiduria tiek su laimėjimais, tiek su nesėkmėmis. Dėl to, net jei ir vaikui nesiseka vienas ar kitas dalykas, stenkitės proporcingai išdėlioti jo laisvą laiką - jo turi užtekti ne tik sunkesnių dalykų mokymuisi, bet ir atžalos mėgstamoms veikloms.

Vaiko emocinė aplinka priklauso nuo tėvų emocinės sveikatos. Kai tėvai sąmoningai rūpinasi savimi, jie tampa stipresni, laimingesni ir kuria tokią aplinką, kurioje vaikai gali jaustis saugiai bei pasitikėti savimi.

žymės: #Vaiku

Panašus: