Kai iškrenta pirmasis pieninis dantukas, namuose pradeda lankytis Dantukų fėja. Jos vizitai kartosis ir kartosis - kol po kokių 7 metų iškris paskutinis krūminis pieninukas.
Pieninių dantų kritimo etapai
Dažniausiai pirmieji pradeda klibėti ir iškrenta anksčiausiai išdygę dantukai, t.y. pieniniai apatiniai kandžiai. Tai atsitinka apie 5-7 metus. Tuo pačiu metu vaikas netenka ir pieninių viršutinių centrinių kandžių. Šoniniai viršutiniai ir apatiniai kandžiai iškrenta 6-8 metais. Po poros metų, t.y. 8-11 metais, iškliba pirmieji pieniniai krūminiai dantukai, tuo pačiu metu ar metais vėliau vaikas atsisveikina ir su apatinėmis iltimis. Paskutiniai krentantys pieniniai dantukai dažniausiai yra viršutinės iltys ir abiejų žandikaulių antri krūminiai.
Dantukai pradeda kristi apie 5-7 metus nuo apatinių ir viršutinių centrinių pieninių kandžių. Vėliausiai išdygsta antrieji krūminiai viršutiniame žandikaulyje - 10-14 metais. Patys paskutiniai apie 17-21 metus dar pasirodo treti krūminiai - „protiniai“ - dantys. Tiesa, jie yra dažniausiai neišdygstantys dėl vietos trūkumo dantų lanke, dėl netaisyklingos padėties ar net ir visai nesusiformuojantys.
Kaip vyksta dantų kaita?
Nuolatinių dantų užuomazgos pradeda formuotis jau vaikeliui gimus, o pieniniai dantukai būna beveik susiformavę vaisiaus žandikauliuose jau nėštumo metu (14-19 savaitę). Nuolatinio danties užuomazga pamažu bręsta ir artėja kaule pieninio dantuko šaknies viršūnės link, taip stimuliuoja šaknies rezorbciją - tirpimą. Pieninio danties šaknis trumpėja, kol galiausiai lieka tik prie dantenų vos besilaikantis paslankus vainikas, kuris nesunkiai iškrenta. Tuo metu netoli dantenų krašto jau būna priartėjęs nuolatinis dantukas, kuris visai netrukus, pašalinus pieninuką, pasirodo burnytėje.
Dantis pradeda dygti, kai yra susiformavęs visas vainikas ir 1/2-3/4 šaknies. Jei pieniniai dantukai nebuvo pažeisti, jų šaknys tirpo tolygiai, tai iškritus pieninukui, nuolatinio dantuko ilgai laukti nereikia.
Galimos problemos
Retais atvejais iškritus pieniniam dantukui nuolatinis neišdygsta. Taip gali atsitikti, jei nesusiformuoja nuolatinio danties užuomazga. Dažniausiai neišdygsta šoniniai kandžiai viršutiniame žandikaulyje ir antri kapliai apatiniame. Pastebima, kad neretai tai būna paveldimas bruožas.
Kartais nutinka taip, kad nuolatinis dantis negali pasirodyti burnytėje, nes jam trūksta vietos dantų lanke, yra susiformavęs pernelyg didelis danties vainikas ar migruodamos kaule vietomis pasikeičia dantų grupės. Per anksti netekus pieninio danties, alveolinės ataugos viršūnėje gali susidaryti storas kaulinio audinio sluoksnis, trukdantis dygti nuolatiniam dančiui. Jei pieniniai dantukai dygo vėliau nei daugumai, tai tikėtina, kad dantukų kaita irgi prasidės vėliau.
Ar normalu, jei dar neiškritus pieniniam dantukui šalia pasirodo nuolatinis? Kartais sutrinka normali pieninio danties šaknies rezorbcija (tirpimas). Taip dažnai būna, jei pieninukas anksti buvo gydytas šalinant dantuko nervą, ar buvo supūliavęs. Šaknų tirpimas gali visai sustoti ar vykti netolygiai - gali tirpti tik viena šaknis iš dviejų ar tik viena jos pusė. Dėl to dantukas tvirtai laikosi, tuo tarpu nuolatinis priartėja ir net pasirodo burnytėje, deja, ne savo vietoje. Tuomet reikia skubiai pašalinti pieninį dantį ir palikti laisvą kelią nuolatiniam dygti.
Ar reikia klibinti dantukus?
Iš anksto klibinti dantukų nereikia. Kai jau pradeda klibėti, vaikučiams jie pradeda šiek tiek kliudyti, erzinti, niežėti dantenas. Tada vaikai patys ima klibinti juos, taip paspartina dantukų keitimąsi ir dažnai net patys išsirauna. Vaikai, dažniausiai tie, kurie visus dantukus iki tol išklibino patys, linkę „derėtis“ ir prašo palikti tai padaryti jiems patiems.
Kada kreiptis į ortodontą?
Anksti besikeičiantys dantukai rodo ankstesnį brendimą. Ortodontinis gydymas efektyviausias, lengviausias ir pasiekiama rezultatų per trumpiausią laiką, jei atliekamas augimo periodu. Kol yra tik pieniniai dantys, apie nuolatinių dantų būsimą padėtį dar kalbėti anksti. Kartais jau pieninio sąkandžio metu diagnozuojamos kai kurios sąkandžio anomalijos. Pieniniame sąkandyje ortodontinis gydymas taikomas itin retai. Išimtis - jei anksti netenkama pieninių dantų. Dantukams pradėjus keistis, dažniausiai jau galima matyti, ar jie dygsta taisyklingai. Pasikeitus centriniams kandžiams ir išdygus pirmiems krūminiams nuolatiniams dantukams ir įtariant dantų padėties ar sąkandžio anomalijas, derėtų kreiptis į ortodontą konsultacijai.
Dantų priežiūra
Sveika šypsena prasideda dar mamos pilvelyje - pieninių dantukų užuomazgos pradeda vystytis 6-7 nėštumo savaitę, o nuolatinių dantų užuomazgos atsiranda maždaug septintąjį vaisiaus vystymosi mėnesį. Nėštumo metu keičiasi moters organizmo hormoninis fonas, medžiagų apykaita, taip pat didėja seilių rūgštingumas. Dėl hormoninių pokyčių, ypač jei prasta burnos higiena, prasideda nėštuminis dantenų uždegimas - gingivitas: dantenos paburksta, valomos kraujuoja, tampa skausmingos. Dėl sumažėjusios seilių pH vertės ir hormonų pokyčių padidėja ėduonies, ypač vadinamojo „slaptojo“, atsiradimo tikimybė.
Išdygus pieniniams dantukams, atsipalaiduoti neteks, nes pirmasis dantukas pareikalaus ir pirmojo šepetuko. Nes laiku išdygę pieniniai dantys formuoja pieninį sąkandį ir palaiko taisyklingą žandikaulių padėtį, kas nulemia normalią kramtymo funkciją, veido dalių taisyklingą formavimąsi. Po pieniniais dantimis tūno nuolatinių dantų užuomazgos - neprižiūrimi, pažeisti ėduonies pieniniai dantukai leidžia infekcijai plisti į nuolatinius dantis ir taip gali juos pažeisti. Tad atsakingų tėvų pareiga - pradėti rūpintis vos tik išdygusiais dantukais. Tą daryti reikėtų kasdien, bent du kartus per parą, pageidautina, prieš naktinį miegą. Dantuką švelniais sukamaisiais judesiais valyti specialiu ant piršto maunamu silikoniniu šepetuku ar tiesiog sudrėkintu švariu marlės (binto, lininės skepetaitės) gabaliuku, apsuktu aplink pirštą. Išdygus pirmiesiems dantims, reikėtų pradėti naudoti dantų pastą.
Tėvai vaikui dantukus turėtų valyti maždaug iki septynerių ˗ aštuonerių metų, nes iki to laiko dar nėra galutinai išlavinta smulkioji motorika, dvi minutes kartoti monotoniškus judesius vaikams atsibosta ir savarankiškas dantų valymas nebūna taisyklingas. Mėginkite dantų valymą paversti žaidimu, valykitės drauge, dainuodami. Norėdami rasti kompromisą tarp savarankiškos asmenybės ugdymo ir švarių dantų, tiesiog iš pradžių leiskite vaikučiams patiems valyti dantukus, o tada pervalykite.
Pirmasis vizitas pas odontologą
Pirmasis apsilankymas pas odontologą turėtų būti ne tada, kai vaikas ėmė verksmingai skųstis danties skausmu ar po nakties sutinusiu veiduku. Rekomenduojama pirmąkart dantų gydytoją aplankyti iki pirmojo gimtadienio. Labai svarbu vaikutį pratinti prie vizitų pas odontologą. Vaikas pamažu žaidimo forma susipažins su jam neįprasta aplinka, gydytoju, veidrodėliu ar siurbtuku ir pamatys, kad aplinka draugiška ir smagi, procedūros nebaugios, o gal namo parsineš net prizą. Pasitaiko atvejų, kai vaikučiai priešinasi ir nesileidžia net apžiūrimi, nors dantų būklė tokia, kad gydytojas odontologas tiesiog privalo įsikišti. Tokiu atveju galimas gydymas, taikant bendrąją nejautrą.
Dantų silantai
Gana dažnai pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys pasirodo net neiškritus pieniniams centriniams kandžiams. Šių, turėsiančių lydėti iki žilos senatvės, dantų vagelės būna nepilnai mineralizuotos, o paviršius porėtas, todėl dantys labai lengvai pažeidžiami. Siekiant apsaugoti nuo ėduonies šiuos dantis ir palengvinti jų valymą, vos susiformavus krūminių dantų vagelėms, jie dengiami fluoro turinčiomis skystomis plombinėmis medžiagomis - silantais. Mokslu pagrįsta medicina įrodo silantų naudą: jais padengus sveikų nuolatinių krūminių dantų paviršių, ėduonies atsiradimo tikimybė sumažėja 80-90 %.
Dantų tipai ir jų funkcijos
Įprastai, kiekvienas žmogus per visą savo gyvenimą turi po du dantų rinkinius: pieninius (vaikiškus dantis) ir nuolatinius (suaugusiojo dantis). Dantis sudaro keli skirtingi sluoksniai: emalis, dentinas, pulpa ir cementas. Emalis, kuris yra pati kiečiausia medžiaga, esanti žmogaus kūne, dengia danties išorę. Daugiausiai jis sudarytas iš akmens kietumo mineralo, vadinamo kalcio fosfatu. Po juo eina antrasis sluoksnis - dentinas, kuris yra kiek minkštesnis už emalį. Giliausiai danties viduje slypi pulpa. Tai gyva dalis, kurią sudaro nervai ir kraujo ląstelės. Dar viena danties dalis yra vadinama cementu.
- Kandžiai. Tai priekiniai dantys, kuriais mes kandame maistą. Jie yra plokšti ir turi ploną kraštą.
- Iltiniai. Ir vaikai, ir suaugusieji jų turi vienodai: po 2 iltinius dantis kiekvienoje eilėje. Pirmieji nuolatiniai iltiniai dantys vaikams pradeda augti apie 10-12 metus.
- Kapliai. Šie dantys jau gerokai didesni už priekinius, su daugybe keterų, kurios padeda smulkinti maistą. Suaugusieji turi 8 kaplius: po 4 kiekvienoje eilėje. Jie išsidėstę iškart už iltinių dantų.
- Krūminiai. Jie yra didžiausi iš visų dantų, turintys didelį plokščią paviršių su keteromis, kurios padeda galutinai sukramtyti maistą ir jį susmulkinti prieš nuryjant. Paprastai krūminiai dantys turi nuo 2 iki 4 šaknų. Suaugusiųjų burnoje yra 12 nuolatinių krūminių dantų: 6 apatiniame ir 6 viršutiniame žandikaulyje. Tuo tarpu vaikai turi 8 pieninius krūminius dantis. Paskutinieji suaugusiųjų krūminiai dantys dar yra vadinami protiniais.
Pirmieji vaikiški dantys, kurie pradeda kristi - tai apatiniai priekiniai. Kol pieniniai dantys pamažu iškrenta, juos pakeičia 28 nuolatiniai dantys. Pirmieji nuolatiniai dantys pradeda dygti apie 6 gyvenimo metus. Paauglystės pabaigoje paprastai ima dygti ir protiniai dantys. Kiekvieno vaiko dantų dygimo ir jų iškritimo amžius gali skirtis, todėl tėvams nereikėtų pernelyg jaudintis, jeigu jų vaiko dantys tiksliai neatitinka aukščiau pateikto grafiko. Į odontologą vertėtų kreiptis tuomet, jei vėluojama ilgiau nei 1 metus.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kam reikalingi pieniniai dantys?
Pieniniai dantys tarsi paruošiamieji dantukai, padeda formuoti taisyklingą sąkandį ir vystyti tinkamą žandikaulio formą, ruošdami vietą nuolatiniams dantims. Be to, jie yra mažesni nei nuolatiniai, kad palaipsniui galėtų dygti mažose burnytėse.
Kam rūpintis pieniniais jei išdygs kiti?
Klaidinga manyti, kad pieniniais dantimis nebūtina rūpintis, nes išaugs kiti (tikimai geresni). Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad nuolatinių dantų mazgeliai formuojasi po pieniniais, todėl neprižiūrėtų pieninių dantų ligos gali “nusileisti” ir iki nuolatinių. Todėl paprastai kalbant - kiek pastangų įdėsite į pieninius, tokių galite tikėtis ir nuolatinių dantų. Be to, dantukais rūpintis reikia nuo pat pirmų dienų, ne tik tam, kad užtikrinti sveikus dantis, bet ir formuoti įproti vaikams tai daryti ateityje.
Kaip prižiūrėti vaikų dantis?
Net ir tik motinos pienu maitinamų kūdikių burnytėse gali pradėti kauptis bakterijos. Todėl kol dantukai tik formuojasi ir nėra prasikalę, o kūdikis nėra primaitinamas užteks švelnaus skudurėlio ar marlės. Sušlapinus virintu vandeniu gabalėlį medžiagos švelniai nuvalykite mažylio dantenas.
Kada pasirodo nuolatiniai vaikų dantys?
Nuolatiniai dantys pasirodo, kai ima kristi pieniniai dantys ir tai prasideda apie 6 vaiko gyvenimo metus.
Kada laikas sunerimti?
Dantų dygimas yra natūralus vaiko augimo procesas, dažniausiai nereikalaujantis specialistų pagalbos. Tačiau yra keletas atvejų, kada jau laikas susirūpinti ir kreiptis į odontologą:
- Jei nuolatiniai pasirodo šalia pieninių, jiems neiškritus.
- Jei sudygsta labai netiesūs, netaisyklingi ir susigrūdę.
- Jei vaikas skundžiasi kad dažnai skauda dantis.
- Jei iki 13 metų nepasirodė nė vienas nuolatinis dantis.
- Jei ant nuolatinių išdygusių dantų matyti pakitimai.
Kaip pasirinkti vaikišką dantų pastą?
Lietuvos Respublikos Odontologų rūmai rekomenduoja:
- 0 - 3 metų amžiaus vaikams tiek su maža, tiek su didesne dantų ėduonies atsiradimo rizika (neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų ) - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Šepetėlio šerelių galiukus tik suvilgyti su dantų pasta. Tačiau jei jūsų gyvenamojo vietoje geriamajame vandenyje yra didelis fluoridų kiekis, vaikams su maža dantų ėduonies rizika naudoti dantų pastą, kurioje yra 500 ppm flluoridų. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, neskalauti.
- 3 - 6 metų amžiaus vaikams su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika rekomenduojam valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - žirnio dydžio. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens. O vaikams su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams - valyti dantis su dantų, kurioje yra 1450 ppm fluoridų tėvų priežiūroje.
- Vyresniems nei 6 metų vaikai ir suaugusiems su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - 1-2 cm. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Vaikams ir suaugusiesiems su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams ir suaugusiesiems - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1450 ppm fluoridų.
Dantų dygimo ir kritimo grafikas
| Dantis | Pieninių dantų dygimas (mėnesiais) | Pieninių dantų kritimas (metais) | Nuolatinių dantų dygimas (metais) |
|---|---|---|---|
| Centriniai kandžiai | 6-12 | 6-7 | 6-8 |
| Šoniniai kandžiai | 9-13 | 7-8 | 7-9 |
| Iltiniai | 16-22 | 10-12 | 11-12 |
| Pirmieji krūminiai | 13-19 | 9-11 | 10-11 |
| Antrieji krūminiai | 25-33 | 10-12 | 11-13 |
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
- Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
- Vaikų prekių komisas Mažeikiuose – Pirk ir parduok pigiau bei patogiai!
- Top Dubajaus Lankytinos Vietos Su Vaikais: Nepraleiskite Geriausių Šeimos Pramogų!