Šiandien Lietuvos visuomenėje ypač garsiai eskaluojama vaikų teisių apsaugos reglamentavimo problematika. Atkreipdama dėmesį į visuomenės susiskaldymą vaiko teisių apsaugos tema, Europos studentų teisininkų asociacijos nacionalinė grupė ELSA Lietuva kvietė aptarti šią problemą diskusijoje „Vaikų teisės: kokių sprendimų reikia Lietuvai?".
Reformos Tikslai ir Įgyvendinimas
Pasak A. Jakavonienės, vaiko teisės šiandien išgyvena labai daug permainų: „Turime daug pasikeitimų. Nuo 2018 liepos 1 d. vaiko apsaugos sistema tapo centralizuota - dabar teritoriniai skyriai dirba pagal vienodus standartus, priešingai, nei anksčiau, kai buvo formuojamos skirtingos praktikos".
Ji pridūrė: „Mes reaguojame į visus pranešimus, susijusius su pažeidimais, atstovaujame vaiko interesus teisme ir administracinėse institucijose, inicijuojame globą, bendradarbiaujame su kitomis vaiko gerovės srityje veikiančiomis institucijomis ir organizacijomis, stebime teisinį reguliavimą. Taip pat po pertvarkos atsirado mobili komanda ir atvejo vadyba, kai mūsų specialistai nustato galimus pažeidimus ir perduoda informaciją savivaldybės paskirtam socialiniam darbuotojui. Specialistai, vertinantys galimus vaiko teisių pažeidimus šeimose, jose apsilankę įvertina grėsmės lygį".
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė pažymėjo, kad reformai dar tik dveji metai, todėl daugelis uždavinių yra sprendžiami. Laikotarpiu iki reformos buvo 60 savivaldybių, „atskirų kunigaikštysčių“ su atskiru požiūriu į vaiko teises, skirtinga filosofija. Šiuo metu vaiko teisių apsaugos sistema vienodėja, tačiau kai kurie žmonės savo senų įsitikinimų dar nelinkę keisti.
Statistika ir Teismų Praktika
A. Jakanovienės teigimu, statistika rodo, kad kol kas reformą galima laikyti sėkminga: „Vaikų be reikalo niekas neatvažiuoja ir neatima. Apie tai galima spręsti iš kelių dalykų. Visų pirma, beveik 70 proc. pranešimų apie galimus pažeidimus gaunama iš policijos pareigūnų, įvertinusių situaciją konkrečiuose namuose. Žymiai rečiau apie tai praneša kaimynai, mokytojai ar medikai".
Pasak vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės, apie kokybišką institucijos specialistų darbą ir tikslų rizikų įvertinimą galima spręsti iš teismų praktikos: „Nuo 2018 liepos iki 2019 m. buvo pateikta 700 prašymų paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą. Leidimai išduoti 97 proc. atvejų".
Statistiniais duomenimis, 2023 metais gautas 57471 pranešimas apie galimus vaiko teisių pažeidimus, tai yra 25,6 proc. daugiau nei 2022 metais. Didėjantis pranešimų skaičių rodo didėjantį visuomenės narių smurto atpažinimo lygį. 71 proc. šių pranešimų pasitvirtino. Per praėjusius metus užfiksuoti 3987 galimo smurto prieš vaiką atvejai, 3317 vaikų galimai patyrė smurtą. Daugiausia galimo smurto atvejų priskirta fiziniam smurtui (3017 atvejų), seksualiniam smurtui (384 atvejai), psichologiniam smurtui (369 atvejai), mažiausiai - nepriežiūrai (217 atvejų).
Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos duomenimis:
| Metai | Pranešimų apie galimus pažeidimus | Patvirtintų pranešimų (%) | Galimo smurto atvejai |
|---|---|---|---|
| 2022 | ~45750 | N/A | N/A |
| 2023 | 57471 | 71 | 3987 |
Iššūkiai ir Kritika
NVO vaikams konfederacijos direktorė Elena Urbonienė atkreipia dėmesį, kad viskas nėra taip pozityvu - neseniai atliktas tyrimas, kuriame apklausti vaikų apsaugos srityje dirbantys specialistai, vaikų tėvai ir kiti asmenys, šią reformą įvertinę kaip skubotą, eksperimentinę, ignoruojančią darbuotojų ir mokslininkų pastebėjimus bei praktinio darbo specifiką. „Labai trūksta mokymų darbuotojams, kaip elgtis su priklausomybių turinčiomis šeimomis, kaip keisti jų elgesį ir jiems padėti. Tėvai dažnai nesulaukia realios pagalbos, o tik pasakymo, ką reikia padaryti. Nėra pakankamai lėšų ir galimybių apmokyti tėvus, suteikti jiems galimybę dalyvauti pozityvios tėvystės kursuose ar gauti žinių, kaip auginti vaikus su specialiaisiais poreikiais“.
Komisijos posėdyje diskutuota apie iššūkius, kurie iškyla institucijoms ir šeimoms, kurios turėtų gauti pagalbą: regionuose susiduriama su individualizuotų paslaugų trūkumu; sudėtinga pritraukti į vaiko teisių apsaugos sektorių specialistus; susiduriama su šių specialistų dideliu darbo krūviu ir kompetencijų trūkumu; institucijoms sudėtinga dirbti su šeimomis, kurios nenori priimti pagalbos ir kt.
Taip pat diskutuota apie sudėtingus šeimų skyrybų atvejus, kai vaikas tampa santykių aiškinimo ir „dalybų objektu“. Deja, tokiais atvejais neretai ginčo įrankiu tampa ir vaiko teisių apsaugos specialistai, kuriems vienas iš besiskiriančios šeimos asmenų skundžia kitą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo. Dar vienas opus klausimas - prieš tėvus smurtaujantys, neretai elgesio ar emocijų sutrikimų turintys, piktnaudžiaujantys alkoholiu ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis nepilnamečiai vaikai. Jiems gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, tačiau dėl amžiaus jie lieka su savo tėvais, o tai sudaro prielaidas vaiko smurto prieš savo tėvus pakartotinumui.
Siekiant kuo didesnio progreso vaiko teisių apsaugos srityje, susiduriama su dar vienu iššūkiu - vis dar aukšta tolerancija smurtui. 2023 m. visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai rodo, kad 45 proc. žmonių nėra tikri, ar fizinių bausmių taikymas vaikams yra smurtas, 8 proc. mano, kad tai yra auklėjimo priemonė.
Būtinos Priemonės ir Tolimesni Žingsniai
E. Žiobienė sakė, kad vaiko teisių specialistas turi aiškiai pasakyti, ko reikia vaikui, ir tokia konkreti paslauga jam turi būti teikiama. Kontrolierė apgailestavo, kad dažnu atveju savivaldybė teikia šeimai tokią paslaugą, kokią turi galimybę pasiūlyti. Vyresnio amžiaus vaikai nori paslaugų savo amžiaus žmogui, o ne kūdikiui. E. Žiobienė taip pat pabrėžė pagalbos tėvams poreikį juos šviečiant. „Uždraudė smurtą - nebežinome ką daryti su vaikais“, - kalbėjo kontrolierė. Taigi yra būtina paslauga, mokanti auklėti vaiką be diržo.
Komisijos nariai ir vaiko teisių apsaugos ir smurto prevencijos bei pagalbos šeimos teikimo srityje dirbantys specialistai pasidalino, kokių pokyčių reikėtų, siekiant pažangos: būtina plėsti ilgalaikes paslaugas vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą bei smurtavusiems vaikams; sukurti priemones, programas darbui su šeimomis, išgyvenančiomis ginčus dėl vaikų; plėsti priemones ir individualizuotas paslaugas eksperimentuojantiems, vartojantiems psichotropines medžiagas bei nusikaltimus padariusiems vaikams; plėsti prevencines paslaugas bendruomenėse; diegti smurtinį elgesį keičiančias programas - smurtavusiems tėvams, vaikams, kurie linkę smurtauti, nusikalsti.
„Akivaizdu, kad nuo vaiko teisių apsaugos reformos pradžios 2018 metais, pavyko nuveikti daug ir šiandien jau galime džiaugtis veikiančia ir sugebančia į iššūkius kūrybiškai reaguoti sistema. Pakeitimais atsisakoma ligšiolinių grėsmės lygių nustatymo, o kiekvienas vaiko atvejis vertinamas individualiai. Nustačius, kad vaikui kyla pavojus, atsiranda galimybė jį su vienu ar abiem tėvais laikinai apgyvendinti krizių centre. Jei nustatoma, kad tėvai kelia pavojų vaiko sveikatai ar gyvybei, laikinai vaiko priežiūrai būtų pirmiausia pasitelkiami giminaičiai ir kiti artimieji.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Vaiko kortelė Swedbank: kaip užsakyti ir naudotis?
- Išsipūtęs vaiko pilvas: priežastys, simptomai ir ką daryti
- Vaiko kedute automobilyje taisykles: ką svarbu žinoti?
- 10 Neįtikėtinų Būdų, Kaip Skatinti Vaiko Asmeninę Saviraišką ir Užtikrinti Jo Sėkmę
- Motinystės Pašalpos Skaičiavimo Pavyzdžiai Lietuvoje – Sužinokite Tiksliai, Kiek Gaunate!