Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Vaiko raida pagal amžių - plačiai aptarinėjama tema tiek internete, tiek Yes For Skills tinklaraštyje. Raida tai augimo ir pokyčių procesas, kuris vyksta nuo kūdikystės iki paauglystės. Vaiko raidos etapai reikšmingi tiek fiziniams, pažintiniams, emociniams, tiek socialiniams, kalbos, savarankiškumo įgūdžiams.

Svarbiausi Vaiko Raidos Aspektai

Vaiko augimo etapuose yra labai svarbu atsižvelgti į aspektus, kurie padėtų Jums geriau suprasti savo vaiką ir ką jis turėtų gebėti tam tikro amžiaus tarpsnyje, t.y.: stambioji ir smulkioji motorika, kalba, socialinė branda ir suvokimas. Šie raidos etapai yra nuolat kintantys bei nuolat ugdomi Jūsų vaikui augant, tad labai svarbu individuliai pažvelgti į kiekvieno vaiko sukauptą patirtį, nelyginti tarpusavyje.

Kūdikystės Metai: Pirmieji Žingsniai Raidoje

Ankstyvaisiais gyvenimo metais kūdikiai užmezga tvirtus emocinius ryšius su savo globėjais. Atsakingas ir meilus rūpinimasis kuria pasitikėjimo ir saugumo pagrindą. Kūdikiai naudoja savo pojūčius tyrinėdami juos supantį pasaulį. Saugus prisirišimas prie globėjų suteikia saugumo jausmą, todėl mažyliai gali drąsiai tyrinėti aplinką. Kūdikiai pradeda skleisti įvairius garsus ir eksperimentuoti su vokalizacijomis. Jie pradeda suprasti ir reaguoti į paprastas globėjų komandas ir pažįstamus žodžius. Net kūdikystėje vaikai pradeda rodyti savo nepriklausomybę, tyrinėdami aplinką ir išreikšdami pageidavimus.

Prieraišumo Svarba Vystymuisi

  • užtikrina pamatinių fiziologinių ir emocinių poreikių patenkinimą: išgyventi, būti saugiam, būti ryšyje su kitu;
  • užtikrina tinkamą smegenų vystymąsi;
  • sukuria „saugios salos“ jausmą, t. y. leidžia drąsiau tyrinėti pasaulį, mokytis, patirti, žinant, kad nesėkmės ar grėsmės atveju visada yra kur sugrįžti;
  • užtikrina emocinę raidą: „išorinė“ emocijų reguliacija pamažu tampa „vidine“, t. y. išmokęs nurimti su kito pagalba vėliau išmoksta padėti sau pats stiprių emocijų metu;
  • kuria pamatus socialinei raidai: saugus prieraišumas - tai pagrindas tolimesniems žmogaus santykiams, t. y. į vėlesnius santykius žiūrima per ankstyvųjų santykių patirties „akinius“.

Prieraišus Elgesys Skirtingame Amžiuje

  • nepažįstamųjų baime, būdinga 8-10 mėn. amžiaus vaikams, tad yra visai normalu, jei šio amžiaus kūdikis verks, trauksis, slėpsis, nors iki tol mielai šypsodavosi visiems nepažįstamiesiems;
  • atsiskyrimo nerimu, būdingu vaikams nuo 7 mėn. iki 3-3,5 metų, o stipriausiai išreikštu 1,5 m. amžiuje. Taigi, visai normalu, kad vaikas gali verksmu ar savo elgesiu „protestuoti“ prieš mamos išėjimą iš namų, jo palikimą ugdymo įstaigoje;
  • stiprių emocijų protrūkiais, būdingiausiais tarp 1-3 m. amžiaus ir vis retesniais vaikui sulaukus 4-5 m.

Antrieji Gyvenimo Metai: Žingsnis Savarankiškumo Link

ANTRAISIAIS GYVENIMO METAIS vaikas pradeda suprasti ir vykdyti nurodymus: paimti, padėti ar atnešti daiktą, pažįsta artimuosius - brolius, seseris, žino jų vardus. Jie lengvai atlieka judesius, geba patys valgyti. Mažieji jau gali pasakyti apie 20 žodžių (pavadinti aplinkos daiktus ir pan.). Antraisiais gyvenimo metais vaikai domisi aplinkos daiktais, klausinėja apie juos. Reaguoja į kitų žmonių jausmus, gali tuos jausmus išreikšti žodžiais. žodynas susideda iš maždaug 50 žodžių. Palaipsniui vaikai tampa vis labiau ir labiau savarankiški ir nepriklausomi.

Tad pirmiausia suteikite vaikui laisvę tyrinėti ir paskatinkite, tačiau būkite netoliese, kai vaikui jūsų prireiks. Apie antrus metus vaikai dažnai pradeda mokytis atlikti gamtinius reikalus į puoduką. Tai svarbus įvykis vaiko savarankiškumui. Šiuo metu svarbu nedaryti vaikui spaudimo ir nereikalauti iš jo to, kam jis pats dar nesijaučia pasiruošęs, tačiau labai svarbu draugiškai paskatinti, padrąsinti ir padėti vaikui atlikti „reikalus“ pačiam. Tai stiprina vaiko pasitikėjimą savimi ir jūsų tarpusavio ryšį. Kai jam pavyksta, pastebėkite ir pagirkite.

Svarbu nepamiršti, kad nėra jokių terminų, iki kurių vaikas turėtų išmokti. Nėra reikalo rungtyniauti su kitais vaikais - kiekvienas turi savo tempą, kuriuo mokosi. Tai labai svarbu ugdant vaiko emocinį stabilumą bei savivertę. Šiuo metu vaikui svarbu judėti - judėjimas teikia daug džiaugsmo ir padeda lavinti ir pažinti savo kūną. Mažyliai lipa aukštai, vartosi, šoka nuo laiptų, ir šokinėja per balas ar ant lovos. Dviejų metų vaikai pajaučia savo galias, savo autonomiškumą ir nepriklausomybę nuo suaugusio žmogaus. Jie jaučiasi galintis patys nuspręsti ir įgyvendinti savo sprendimus.

Štai mama sako „rengsimės į lauką“, jis drąsiai sako „ne“ ir nubėga įgyvendinti savo sprendimo, mama sako „eikime valgyti“, jis vėl sako „ne“. Nustatykite vaikui aiškias taisykles ir jų laikykitės. Taip pat, šiuo metu vaikai dažnai išgyvena įvairias baimes, ir jūs negalite tam užkirsti kelio. Leisdami vaikui susidurti su savo baimėmis, padėsite greičiau jas įveikti ir ugdysite jo pasitikėjimą savimi bei jumis.

1,5 - 2 Metų Vaikai: Aplinkos Tyrinėjimas

1,5 - 2 metų vaikai nenustygsta vietoje: visur lipa, siekia, ima, meta, griebia, tai yra, įvairiais būdais tyrinėja aplinką. Mes, suaugusieji, galime jiems padėti saugiai tyrinėti aplinką, parodyti, kur laipioti galima, o kur ne. Paaiškinti, kur yra pavojinga ir nesaugu, o kur galima. Skatinti atlikti savarankiškus veiksmus - siekti toliau padėto žaislo, statyti kaladėlių bokštą ir pan. Būtina pasidžiaugti, kai vaikui pavyksta įgyvendinti savo sumanymą, pagirti jį, kai tyrinėja jūsų parodytą saugią aplinką. Šio amžiaus mažylio dažniausias atsakymas yra „Ne”. Tai etapas, kai vaikas treniruojasi turėti savo nuomonė, priimti savarankiškus sprendimus. Suaugusieji gali pasiūlyti vaikui rinktis iš kelių variantų, tada jo poreikis mokytis savarankiškumo nenukentės.

Emocijų Valdymas ir Reakcijos

Tėvai pastebi, kad tokio amžiaus vaikas, negavęs, ko nori, krenta ant žemės ir šaukia. Vaikai dar tik mokosi gauti tai, ko nori. Ir tik suaugusiųjų reakcijos jiems parodo, koks būdas siekti savo tikslo yra tinkamas, o koks - ne . Tėvai kalba telefonu, žiūri televizorių ar užsiėmę buities darbais, dažnai nereaguoja į vaiką, kai jis siekia dėmesio. Bet vos tik vaikas užsigauna, pargriūna ar sušunka, visada į tai sureaguojame: atsisukame, iškart imame ant rankų ir pan.

Jei vaikas supyksta, kad paėmėte telefoną ir krenta ant žemės, kurį laiką ignoruokite jo elgesį, bet būkite šalia, pasiūlykite kitą daiktą, su kuriuo jis galėtų užsiimti, bet neatiduokite telefono. Paaiškinkite, kodėl jis kažko negali gauti, būtinai pakalbėkite ramiu balsu, negėdinkite jo, nesakykite, kad jis yra mažas. Mažylis iki dvejų metų daug verkia, sunkiai užmiega, nurimsta tik ant rankų, apkabinamas ar sūpuojamas. Pagrindinis kūdikio poreikis - saugumas, kurio patvirtinimo jis nuolat siekia iš šalia esančiųjų ir juo besirūpinančiųjų suaugusiųjų. Vaikas jaučiasi blogai, kai išalksta, sušąla, sukaista, užsigauna ar išsigąsta. Mažylis negali suprasti, kas vyksta, todėl pats negali susitvarkyti. Tada jam reikia padėti: apkabinti, panešioti, nuraminti. Fizinis kontaktas vaikams suteikia saugumo. Visada galima bandyti nuspėti, ko kūdikiui dabar reikia, tada kuo greičiau patenkinti jo poreikį.

Stiprių Emocijų Raiška

Maži vaikai dar tik mokosi reikšti savo stiprias emocijas, todėl supykę muša kitus vaikus, tėvus, senelius, taip pat, mėto daiktus ar žaislus. Kaip ir bet kurių kitų įgūdžių, saugaus jausmų valdymų ar raiškos, taip pat reikia mokytis. Mes galime jiems pasiūlyti saugius būdus išreikšti stiprioms emocijoms, pasakytais žodžiais: „Kas nutiko?”, taip pat galima pasiūlyti giliai pakvėpuoti, stipriai patrepsėti arba padaužyti ne žmogų, o pagalvę ir kt. Galime pasakyti: „Matau, kad pyksti, tačiau negali manęs mušti, aš jaučiuosi blogai ir man liūdna, bet tau galiu pasiūlyti pamušti pagalvę, jai neskauda.

Lavinimas ir Priemonės

  • Stambiajai motorikai lavinti - Montessori žaislai/baldai. Natūralios medžiagos, saugumas, minimalistinis dizainas.
  • Smulkiajai motorikai lavinti - žymių gamintojų, aplinkai draugiški, tvaresni konstruktoriai.
  • Yes For Skills lavinamosios kortelės - abėcėlei, skaičiavimui, skaitymui, spalvoms, formoms pažinti, žodynui plėsti.
  • Mokymuisi rašyti ir įdomioms užduotėlėms - lavinamosios knygos su daugkartiniais lipdukais! Išmokti dailiai rašyti padės Skilsas ir lavinamoji knyga ,,Mokausi skaityti ir rašyti su Skilsu, 1 dalis".
  • Fantazijai ir vaizduotei išreikšti - Yes For Skills magnetinės lentos.

Vaikų Ugdymas

Všį „Vaikų ugdymas“ rengiami seminarai skirti darželiuose ir pradinėse mokyklose dirbantiems pedagogams, mokytojų padėjėjams ir švietimo pagalbos specialistams. Individuali dr. S. Burvytės konsultacija padės geriau suprasti vaikų elgesį, pažinti save bei rasti tinkamiausius vaikų ugdymo būdus. Taip pat padės atkurti harmoningus tarpusavio santykius šeimoje arba ugdymo įstaigoje. Daugelis šiuolaikinių darbuotojų atrankos specialistų emocinį intelektą (EQ) laiko vienų iš svarbiausių įgūdžių nulemiančių sėkmingą žmogaus karjerą.

Svarbiausios Vystymosi Užduotys

Vystymosi kelionėje kiekvienas vaikas turi įveikti tam tikrus uždavinius, kad prisitaikytų gyventi jį supančiame pasaulyje. Pirmieji dveji gyvenimo metai - tai įspūdingų pokyčių metas. Per pirmuosius dvejus gyvenimo metus vaikas iš bejėgio kūdikio, negalinčio savarankiškai patenkinti gyvybiškai svarbių poreikių (tačiau gebančio apie tai puikiai pranešti aplinkai verksmu), tampa lakstančiu, žaidžiančiu ir kalbančiu vaiku, gebančiu įsivaizduoti, prisiminti, planuoti veiksmus bei keisti savo aplinką. Šie pasiekimai, visų pirma, yra greito fizinio vystymosi ir intensyvaus aplinkos objektų tyrinėjimo rezultatas.

Tam, kad vaikas įsitrauktų į aplinkos tyrinėjimą, reikalingas jausmas, jog pasaulyje yra pakankamai saugu, tad savo dėmesį galima ramiai nukreipti į dominančius objektus. Pirmųjų gyvenimo metų uždavinys yra įgyti pamatinius saugumo ir pasitikėjimo jausmus. Jausmas, kad pasaulis yra saugus ir pakankamai kontroliuojamas, įgyjamas dėka daugiausiai vaiku besirūpinančio žmogaus atidaus ir, svarbiausia, nuoseklaus vaiko poreikių tenkinimo. Tai užtikrina saugaus prieraišumo radimąsi - emocinį ryšį tarp vaiko ir pagrindinio juo besirūpinančio asmens, grindžiamą vaiko tikėjimu, kad jam išreiškus poreikius taip, kaip tuo metu sugeba, jie bus suprasti ir atliepti, o kreipusis pagalbos į suaugusįjį - jis bus šalia ir ją suteiks. Taigi, 1-ųjų metų krizės sprendimo rezultatas, t. y. vaikas jaus saugumą ir pasitikėjimą pasauliu ar ne, didžiąja dalimi priklauso nuo vaiku besirūpinančiųjų, ryšyje sukauptos ankstyvųjų santykių patirties.

Maždaug 1-erių metų amžiuje stiprėja vaiko supratimas, kad jis yra fiziškai atskiras, o sulaukus 1,5-2 metų amžiaus - kad ir skirtingas nuo kitų, t. y. asmuo su savo kūnu, norais ir valia. Šis naujas suvokimas skatina išmokti pasirūpinti savimi: pačiam vaikščioti, kalbėti, valgyti, naudotis tualeto įgūdžiais bei atlikti daugybę kitų įdomių veiklų, kurias iki tol padėdami vaikui atliko suaugusieji. Tad antrųjų-trečiųjų gyvenimo metų uždavinys yra įgyti savarankiškumą. 2-metis teikia pirmenybę naujų gebėjimų išbandymui, stipriai reiškia norus būti savarankišku: „Aš pats!“, „Ne!“, „Mano!“.

Jei leidžiama savarankiškai atlikti veiksmus, pripažįstama, kad tai svarbu, bei suteikiama atjauta nepavykus iš karto atlikti veiklos taip, kaip tai pavyksta suaugusiesiems - greitai ir sklandžiai - formuojasi savarankiškumo jausmas. Jei neleidžiama, t. y. vaikui bandant atlikti naują veiklą savarankiškai nekantraujama, užbėgama „už akių“, veikla perimama, vaikas skubinamas ar baramas dėl to, ką ir kaip atlieka - diegiamas gėdos jausmas, abejojimas savimi ir savo galimybėmis. Savarankiškumas-gėda yra du esminiai dvejų-trejų metų amžiaus tarpsnio krizės sprendiniai.

Taigi, šiame amžiuje svarbu išmokyti vaiką pačiam pasirinkti, suteikti galimybę savarankiškai spręsti tam tikrus kasdienius klausimus. Ketvirtųjų-šeštųjų metų uždavinys yra įgyti iniciatyvą ir susikurti teigiamą „Aš“ vaizdą. Savarankiškas, savimi pasitikintis vaikas imasi iniciatyvos. Jis nori atlikti daugelį veiksmų, kuriuos moka ir kuriuos atlieka suaugę, planuoja savo veiksmus bei siekia išsikeltų tikslų. Deja, iniciatyvos neretai pakrypsta sudėtinga linkme: vaikas nori ir gali veikti, bet ne visada pasielgia tinkamai, jo suplanuoti ir savarankiškai įvykdyti „žygdarbiai“ gali ir nesulaukti suaugusiųjų pritarimo. Peržengus tinkamo elgesio ribas (nebūtinai aiškiai iškomunikuotas) ir baudžiant už vaiko iniciatyvą - vaikas jaučia kaltę, skiepijamos neigiamos nuostatos į save („aš mažas, blogas, nesugebu dalykų atlikti gerai“). Taigi, sprendžiama krizė apima du sprendinius: iniciatyva arba kaltė.

Bendrųjų Motorinių Įgūdžių Tobulinimas

Bendrųjų motorinių įgūdžių tobulinimas: bėgimas, šokinėjimas ir sudėtingesnių žaidimų žaidimas. Daugiau apie vaikų stambiąją motoriką skaitykite tinklaraščio įraše. Bendradarbiavimas su bendraamžiais tampa vis svarbesnis. Ypač gausėja vaiko kalbos žodynas. Nuo maždaug 3 metų vaikai pradeda aiškiau, pasitelkdami vaizduotę, pasakoti istorijas. Tai labai svarbu ir naudinga sėkmingai kalbos raidai. Tai trys užduotys, kurios tampa vis aktualesnės 5-6 metų vaikams.

Individualūs Vystymosi Skirtumai

Be abejo, kiekvienas vaikas yra unikalus ir vystosi savo tempu. Visiškai normalu, kad vaikai tam tikrus raidos žingsnius pasiekia skirtingu metu. Tokie veiksniai kaip genetika, aplinka ir individualus temperamentas yra išties reikšmingi. Kol jūsų vaikas daro pažangą, yra sveikas ir laimingas, nėra jokios priežasties nerimauti.

Patarimai Tėvams

Paremti vaiką sudėtingame raidos procese nuostabus noras! Vienas iš svarbiausių dalykų, kurį galite padaryti, sukurti saugią ir mylinčią aplinką, kurioje jis jaustųsi saugus ir galėtų atsiskleisti. Aktyviai klausykite ir priimkite vaiko jausmus, padėkite jam suprasti, kad visos emocijos yra tinkamos. Be to, suteikite vaikui galimybę bendrauti su kitais vaikais. Tai padės įgauti svarbių socialinių ir emocinių įgūdžių. Yra tiek daug puikių veiklų ir žaidimų, kurie gali paskatinti vaiko vystymąsi!

Norint, kad vaikas būtų stiprus fiziškai, tokios veiklos kaip laikas ant pilvuko ankstyvoje kūdikystėje, šiek tiek vėliau šliaužiojimas, galiausiai žaidimai lauke yra ypač naudingos ir nesunkiai suorganizuojamos. Norėdami paskatinti vaiko pažinimo funkcijų vystymąsi, suteikite vaikui veiklos, kuri kelia iššūkių jo problemų sprendimo įgūdžiams, pavyzdžiui, įvairių dėlionių rinkimas ar konstravimas. Socialinį vystymąsi skatinkite bendraudami ir suteikti vaikui galimybę užmegzti ryšį su bendraamžiais. Kalbos vystymuisi taip pat labai svarbus bendravimas nuo pat mažumės, knygų skaitymas ir pan. Mūsų tinklaraščio įrašuose rasite nemažai informacijos apie konkrečių vaiko įgūdžių lavinimą. Atminkite, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, o individualūs vystymosi skirtumai yra normalūs. Tėvai, globėjai, pedagogai ir sveikatos priežiūros specialistai gali pastebėti tam tikrus galimus raidos sutrikimus. Vaiko vystymasis - tai daugialypis procesas, priklausantis nuo daugybės skirtingų veiksnių.

žymės: #Vaiko

Panašus: