Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nuo 2018 metų sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Išmokų vaikams įstatymas, pagal kurį kiekvienas vaikas turi teisę kas mėnesį gauti universalią išmoką. Išmoka gali būti mokama ir vyresniems, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai. Seimo narys Tomas Tomilinas pranešė, kad visiems vaikams mokami vaiko pinigai didės. 2019 m. gruodžio 16 d. Seime buvo koreguojamas Vyriausybės pateiktas įstatymo projektas dėl Vaiko pinigų sumos dydžių, siūlant, kad jau kitąmet nuo sausio 1 d.

Vaiko Pinigų Dydžiai 2019-2021 Metais

Valdantieji nuo ateinančių metų sausio universalią išmoką vaikui didina nuo 50 iki 60 eurų, o gausių, nepasiturinčių, neįgalių vaikų šeimoms - nuo 70 iki 100 eurų. Seime taip pat užregistruotos Rimantės Šalaševičiūtės ir T. Tomilino pataisos, kurios numato, kad nuo 2021 m. universali vaiko pinigų išmoka sudarys 70 eurų, o priedas daugiavaikėms išliks toks pats, kaip ir šiemet, ir šios šeimos iš viso gaus 110 eurų už vaiką nuo 2021 m. Tačiau diskutuojant dėl įstatymo parlamentarė Aušrinė Armonaitė piktinosi tuo, kad 0,5 mlrd. eurų tiesiog išdalinama gatvėje, užuot pasirūpinus būreliais, kuriuos galėtų lankyti vaikai.

Priminsime, kad R.Šalaševičiūtė su T.Tomilinu registravo siūlymą, kurį teks įgyvendinti jau kitai Vyriausybei, - nuo 2021 metų universalios vaiko išmokos dydį kelti iki 70 eurų, gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms - iki 110 eurų. Šiam siūlymui taip pat pritarta. R.Karbauskis žurnalistams praėjusią savaitę patvirtino, kad tai yra galutinis „vaiko pinigų“ scenarijus - dėl jo sutarta koalicinėje taryboje.

Išmokos gavėjai

Jei Seimas atsižvelgtų į pateiktus siūlymus, iš viso universalią išmoką vaikui gautų apie 521,9 tūkst. vaikų, papildomai skiriamą išmoką vaikui - apie 151,6 tūkst. Pirminiais skaičiavimais, padidinus išmokas vaikams nuo sausio 2020 metų biudžete papildomai reikės apie 149 mln. eurų.

Iš viso universalią išmoką vaikui gautų apie 521,9 tūkst. vaikų, papildomai skiriamą išmoką - apie 151,6 tūkst. Universalią išmoką (vaiko pinigus) 2019 m. sausio-rugsėjo mėn. gavo 516,5 tūkst. vaikų, iš jų nepinigine forma - 10,1 tūkst.

Išmokos Skyrimo Tvarka

Prašymas išmokai gauti teikiamas elektroniniu būdu per socialinės paramos informacinę sistemą www.spis.lt, o taip pat gali būti pateiktas raštu savivaldybėje. Papildomų dokumentų nėra reikalaujama pateikti,- išmoka skiriama vadovaujantis registruose esančiais duomenimis.

Prašymas išmokai gauti teikiamas tik vieną kartą ir išmoka skiriama iki vaikui sukaks 18 metų. Jeigu pilnametis vaikas ir toliau mokysis pagal bendrojo ugdymo programą, dėl tolesnio išmokos vaikui skyrimo iki baigs mokyklą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, tėvams reikės kreiptis ir pateikti prašymą iš naujo. Nuo 18 metų pats vaikas galės kreiptis dėl išmokos gavimo sau, kadangi jis įgyja pilną civilinį veiksnumą.

Nebuvo apsieita ir be įstatymo įgyvendinimo trikdžių - sausio mėnesį sistema strigo ir iš esmės buvo neįmanoma pateikti prašymo išmokai gauti, tačiau vasario vidury, anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jau buvo apdorota daugiau nei du trečdaliai prašymų.

Išmokos Mokėjimo Tvarka

Patikrinus prašymą ir priėmus sprendimą skirti vaikui išmoką, ji yra mokama jo tėvams/vienam iš tėvų į jų vardu atidarytą banko sąskaitą, tad nereikia atidarinėti atskiros banko sąskaitos išmokai gauti. Išmoka taip pat gali būti išmokama bet kuriame „Lietuvos pašto“ skyriuje ar savivaldybės kasoje, jeigu nėra galimybės išmokos gauti į banko sąskaitą.

Išmoka mokama pateikus prašymą kas mėnesį už praeitą mėnesį nuo sausio 1 d. Jeigu tėvai nežinojo apie įstatymo pakeitimą bei apie teisę gauti išmoką ir nesikreipė dėl išmokos mokėjimo metų pradžioje, jie galės gauti vaikui neišmokėtą išmoką už visą praleistą laikotarpį, bet ne ilgiau nei už 12 mėnesių (pavyzdžiui, kreipiantis spalio mėnesį, išmokos įsiskolinimas išmokamas už 10 mėnesių, t.y. 300 eurų dydžio suma).

Jeigu išmoka vaikui buvo paskirta anksčiau ir jos mokėjimo laikotarpis nepasibaigęs, išmokos mokėjimas nuo 2018 m. sausio 1 d. bus tęsiamas be atskiro tėvų (globėjų) prašymo. Valdžios atstovai teigia, kad kitąmet bus siekiama vaiko pinigus didinti iki 50 eurų už vaiką.

Išmokos gavimas gyvenant užsienyje

Šeimoms, kurios gyvena užsienyje ir ten gauna išmoką vaikui bei vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo nauja redakcija tikisi šią išmoką gauti ir Lietuvoje - liūdnos naujienos, kadangi išmokos vaikui negali būti dubliuojamos. Ši išmoka gali būti gaunama tik vienoje valstybėje. Išmoka vaikui skiriama Lietuvoje gyvenantiems asmenims.

Vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, išmoka vaikui gali būti skiriama ir tuo atveju, jei nors vienas iš vaiko tėvų ir vaikas gyvena Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalyje ar Šveicarijos Konfederacijoje. Tėvams pateikus prašymą išmokai gauti Lietuvoje, turi būti nustatyta jų teisė į šią išmoką.

Nustatant teisę į išmoką vaikui, savivaldybės administracijos darbuotojai kreipsis į kitos Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalies ar Šveicarijos Konfederacijos kompetentingą įstaigą dėl papildomos informacijos gavimo ir valstybės, kuri turės pirmenybę mokėti išmoką, nustatymo. Tokiu atveju sprendimas dėl išmokos vaikui skyrimo bus priimtas gavus atsakymą iš kitos valstybės narės kompetentingos įstaigos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos aiškinimu, pirmumo teisę mokėti išmoką turi ta valstybė, kurioje vienas iš tėvų užsiima darbine veikla, nepriklausomai nuo vaiko gyvenamosios vietos.

Tais atvejais, kai abu tėvai dirba skirtingose valstybėse, išmoką turėtų mokėti ta valstybė, kurioje gyvena vaikas. Taigi, jeigu, pavyzdžiui, Lietuvos piliečiai gyvena Anglijos Karalystėje, ten dirba ir gauna išmoką vaikui, jiems nebus skiriama išmoka pagal Išmokų vaikams įstatymą, kadangi tokiu atveju išmokos būtų dubliuojamos. Tačiau jeigu vaiko tėvas dirba užsienio valstybėje, o vaiko motina- Lietuvoije, kur ji su vaiku gyvena,- išmoką turėtų mokėtu Lietuvos Respublika.

Vaiko pinigai ir NPD

Įvedus taip vadinamus „vaiko pinigus”, buvo atsisakyta neapmokestinamųjų pajamų (NPD) lengvatos už vaikus. Tai, anot Seimo pirmosios vicepirmininkės „valstietės“ Rimos Baškienės, teisingas kelias, nes lengvata galėjo pasinaudoti ne visi tėvai.

Pagal seną tvarką, gimus vaikui, tėvai apie tai pranešdavo darbdaviui, kuris, mokėdamas atlyginimą, pritaikydavo tėvams papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Vaikus auginantiems tėvams pritaikius 200 eurų papildomą NPD, jų alga padidėdavo 30 eurų, kas reiškia, jog šeimos kas mėnesį sumokėdavo gyventojų pajamų mokesčio 30 eurų mažiau. Taigi, tėvai gaudavo finansinės naudos mažesnių mokamų mokesčių pavidalu.

Šiuo metu, įsigaliojus naujai Išmokų vaikams įstatymo redakcijai, NPD nebetaikomas ir tėvai, norėdami gauti 30 eurų dydžio išmoką, turėtų jos prašyti. SADM vadovybė tikina, jog tvarka keičiama siekiant sumažinti nelygybę tarp didesnes ir mažesnes pajamas gaunančių šeimų. Todėl šis įstatymo pakeitimas labiau palankus mažesnes pajamas gaunančiom šeimoms arba visai nedirbantiems. Vidutines pajamas gaunanti šeima ir toliau už kiekvieną vaiką gaus papildomus 30 eurų, tiktai ne pritaikius papildomą NPD, o paprašiusi jai skirti numatytus vaiko pinigus ir užpildžiusi reikiamus dokumentus.

Svarbu yra pažymėti tai, kad kol asmenys nesikreips dėl išmokos gavimo, jie jos negaus. Taigi, nuo dabar atsakingi ir mokesčius mokantys asmenys įgauna išmokos prašytojų ir gavėjų statusą.

1. Sprendimas dėl išmokos, išskyrus vienkartinę išmoką vaikui, vienkartinę išmoką nėščiai moteriai ir vaiko laikinosios priežiūros išmoką, skyrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo skirti išmoką ir visų reikiamų išmokai gauti dokumentų gavimo savivaldybės administracijoje dienos. Sprendimas dėl vienkartinės išmokos vaikui bei vienkartinės išmokos nėščiai moteriai skyrimo turi būti priimtas ir išmoka išmokėta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo savivaldybės administracijoje dienos. Sprendimas dėl vaiko laikinosios priežiūros išmokos skyrimo turi būti priimtas ir išmoka išmokėta ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo savivaldybės administracijoje dienos.

Prašymą pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl išmokos skyrimo, išskyrus atvejus, kai paskirta vienkartinė išmoka vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai ir vaiko laikinosios priežiūros išmoka išmokėta, yra informuojamas asmens prašyme nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendimo skirti išmoką nuorašas siunčiamas tik asmens prašymu. Kai priimamas sprendimas neskirti išmokos, sprendime nurodomos išmokos neskyrimo priežastys, sprendimo neskirti išmokos apskundimo tvarka ir terminai, asmens pateikti dokumentai grąžinami prašymą pateikusiam asmeniui, o išmoką skiriančioje savivaldybės administracijoje paliekamos šių dokumentų kopijos.

Vienkartinės išmokos vaikui, vienkartinės išmokos nėščiai moteriai ir vienkartinės išmokos įsikurti dydis apskaičiuojamas pagal teisės į išmoką atsiradimo dieną galiojusius išmokos ir bazinės socialinės išmokos dydžius.

Išmokos, išskyrus vienkartinę išmoką vaikui, vienkartinę išmoką nėščiai moteriai, vienkartinę išmoką įsikurti ir vaiko laikinosios priežiūros išmoką, mokamos už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos, išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį, kai išmokos mokamos už praėjusius 12 mėnesių. Jeigu šio įstatymo nustatyta periodinė išmoka skiriama už ne visą mėnesį, jos dydis apskaičiuojamas proporcingai to mėnesio kalendorinių dienų, už kurias išmoka skiriama, skaičiui.

Kai besimokantis vyresnis kaip 18 metų asmuo lieka gyventi ir yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir kitas paslaugas) šeimynoje, globos centre ar socialinės globos įstaigoje, kuriose iki pilnametystės jam buvo nustatyta globa (rūpyba), globos (rūpybos) išmoka mokama šeimynai, globos centrui ar socialinės globos įstaigai.

Papildomai išmokai vaikui, nustatytai šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte, gauti vidutinės bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo) ir su juo bendrai gyvenančių asmenų mėnesio pajamos apskaičiuojamos pagal praėjusių kalendorinių metų iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos pajamas arba, jeigu pagal praėjusių kalendorinių metų vidutines mėnesio pajamas bendrai gyvenantys asmenys arba globėjas (rūpintojas) ir su juo bendrai gyvenantys asmenys neturėjo teisės gauti šios išmokos, pajamoms sumažėjus, vidutinės mėnesio pajamos išmokai gauti apskaičiuojamos pagal praėjusių 12 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi ar teisės gauti išmoką atsiradimo dienos pajamas.

Asmeniui, kuriam paskirta ar mokama išmoka, išskyrus globos (rūpybos) išmoką ir vienkartinę išmoką įsikurti, mirus, iki mirties dienos neišmokėta priklausiusi išmokos suma išmokama kitam pilnamečiam mirusio asmens bendrai gyvenančiam asmeniui, jeigu jo nėra, - pervedama į vaiko (vaikų) vardu atidarytą sąskaitą banke. Mirus globėjui (rūpintojui), paskirta ar mokama globos (rūpybos) išmoka pervedama į globojamo vaiko (vaikų) vardu atidarytą sąskaitą banke. Nepanaudota vienkartinės išmokos įsikurti suma išmokama piniginėmis lėšomis kitam pilnamečiam mirusio asmens bendrai gyvenančiam asmeniui, jeigu jo nėra, - pervedama į jo vaiko (vaikų) vardu atidarytą sąskaitą banke.

Jeigu Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka pas fizinius ar juridinius asmenis laikinai apgyvendintas vaikas grąžinamas tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, neišmokėta priklausiusi pagal šį įstatymą vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą arba vaikams paskirtų ir sustabdytų išmokų suma išmokama vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą ir jų mokėjimas tęsiamas nuo vaiko grąžinimo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą dienos.

Jeigu papildomai skiriama ir mokama išmoka vaikui, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte, bendrai gyvenančių asmenų pilnamečių vaikų (įvaikių) iki 24 metų pajamos nevertinamos. Jeigu papildomai skiriama ir mokama išmoka vaikui, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte, į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį įskaitomi ir dirbantys (taip pat savarankiškai dirbantys) nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje, įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, taip pat pilnamečiai vaikai (įvaikiai) nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, nevertinant jų gaunamų pajamų.

Socialinės Rizikos Šeimos

Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narės Rimantės Šalaševičiūtės pranešimas: „Siūlome teisingesnį vaiko pinigų mokėjimo būdą socialinės rizikos šeimoms, kad lėšos būtų išleidžiamos vaiko poreikiams“. Gegužės 5 d. „Visi šie projektai svarstomi pačiu laiku, kai nuo pandemijos finansiškai kenčia ne tik verslas, apie kurį tiek daug kalbama viešumoje, bet ir pačios pažeidžiamiausios socialinės grupės.

Tobulinama parama būstui įsigyti, nustatomos vienkartinės išmokos senjorams, našlaičiams, neįgaliesiems ar juos slaugantiesiems namuose. Be jau minėtų pakeitimų, sudaromos palankesnės sąlygos gauti piniginę socialinę paramą, didinti piniginės socialinės paramos aprėptį ir adekvatumą nepasiturinčioms šeimoms, auginančioms ar globojančioms 1 ar 2 vaikus, kurių pajamos sumažėjo.

Tačiau šioje situacijoje, kai išmokų gavėjų ratas plečiasi, esame priversti prevenciškai reaguoti ir apgalvoti, kaip užkirsti kelią tokioms situacijoms socialinės rizikos šeimose, kai valstybės paramą vaikams tėvai išleidžia savo poreikiams. Pasak R. Šalaševičiūtės, atlikus apklausą paaiškėjo, kad savivaldybėse su socialinės rizikos šeimomis dirbantys socialiniai darbuotojai ir atvejo vadybininkai sulaukia nepatenkintų tėvų skundų dėl paramos.

Būtent atvejo vadybininkai ir socialiniai darbuotojai žino, ar tam tikra šeima sugeba vaiko pinigus panaudoti vaiko poreikiams, ar juos neatsakingai išleidžia kitur. R. „Išmokų mokėjimo tvarką būtina suvienodinti. Iki šiol skirtingos savivaldybės taikė skirtingą tvarką, pavyzdžiui: Elektrėnų, Plungės, Radviliškio savivaldybėse šiomis lėšomis apmokama būsto nuoma, Jonavoje išmokos ar dalis jų yra pervedama socialinių paslaugų centrui. Socialinis darbuotojas kartu su šeima sudaro finansų panaudojimo planą mėnesiui, paskirsto lėšas. Bet tvarka ne visur vienoda“, - pasakoja R.

„Mes siekiame užtikrinti vaikų interesus, kad būtų parenkamas veiksmingiausias vaikų poreikius atitinkantis išmokos panaudojimo būdas, ir norime nustatyti vienodą išmokų teikimo tvarką. Socialinės rizikos šeimos išmoką piniginėmis lėšomis gaus ne daugiau negu 50 procentų paskirtos išmokos dydžio, išskyrus socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytus atvejus. Likusia išmokos dalimi bus apmokamos neformaliojo vaikų švietimo paslaugos, vaikų maitinimo mokyklose ar dienos centruose išlaidos arba bus atiduodama maisto produktais, drabužiais, avalyne, higienos reikmenimis ir kitais vaikams būtinais daiktais ar socialinėmis paslaugomis. Tikimės, kad pakeitimai įsigalios nuo šių metų birželio 1 d.“, - sako R.

Vaiko pinigų įtaka skurdui

Pasak T. Tomilino, vaiko pinigai turi teigiamos įtakos svarbiems socialiniams rodikliams. ,,Būtent universalių vaiko pinigų masto ir pasiekiamumo dėka, Lietuva pirmauja Europoje pagal skurdo mažėjimo tendencijas. Tai rodo „Eurostat“ duomenys. Mums, kaip koalicijai, svarbu vystyti kryptingą šeimos politiką valstybėje, kad jauni žmonės nebūtų priverstos emigruoti vien tam, kad išlaikytų vaikus“, - pridūrė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys T.

1 pav. iliustruoja, kad vaikų iki 18 m. skurdas, skelbiamas iš „Eurostat“ ir „Euromod“ duomenų, buvo labai panašus iki 2012 m. Vėlesniais 2013-2015 m. Pagal atliktą prognozę, vaikų skurdas turėtų mažėti nuo 25.5 proc. 2017 m. pajamų laikotarpiu iki 19.6 proc. 2019 m. pajamų laikotarpiu. Atlikta prognozė 2017-2019 m. iliustruoja skurdo mažėjimo tendencijas ir geriausią vaikų skurdo padėtį 2018-2019 m. nuo 2007 m.

Kita vertus, skirtingai nei parodė atlikta prognozė, naujausiai pasirodę Statistikos departamento vaikų skurdo rodikliai apie 2017 m. pajamų situaciją rodo, kad santykinis vaikų skurdas krito iki 23.9 proc., t. y. Prognozuojami vaikų (0-17) skurdo rodikliai parodė, kad 2017 m. pajamų laikotarpiu prognozuojamas vaikų skurdas sieks 25.5% ir bus 0.2 proc. punktais mažesnis, nei kad 2016 m. pajamų laikotarpyje.

Oficialiai skelbiami Statistikos departamento rodikliai parodė, kad 2017 m. vaikų skurdas siekė 23.9 proc., tad mažėjo intensyviau, nei kad buvo prognozuota. Kita vertus, statistikos departamento vaikų skurdo pasikliautinasis intervalas, pateikiamas naujausioje Statistikos departamento 2019 m. Galiausiai, buvo išanalizuotas 2019 m. rugsėjį pasirodęs „Eurostat ESTAT“ skurdo ir nelygybės prognozavimo (greitųjų įverčių) raportas[2], kuriame pateikiamas vaikų skurdo rizikos intervalas 2018 m. pajamų laikotarpiui.

Rezultatai intervalais pateikiami dėl to, kad skurdo rodikliai turi nemažą statistinę paklaidą dėl imties paklaidos. „Eurostat ESTAT“ rodikliai rodo, kad vaikų skurdas 2018 m. pajamų laikotarpiu Lietuvoje turėtų būti intervale tarp 18.9 iki 22.9 proc.

Grafikas

Vaikų (0-17) 60 proc. santykinio skurdo rizikos lygis ir „Euromod“ prognozė, 2017-2019 m. Grafiko duomenys iliustruoja pajamų laikotarpį, kada gautos pajamos, o ne PGS apklausos metus. 2017 m. grafike vaizduojami pajamų laikotarpio duomenys atspindi 2018 m. 2018 m. grafike vaizduojami pajamų laikotarpio duomenys atspindi 2019 m. 2019 m. grafike vaizduojami pajamų laikotarpio duomenys atspindi 2020 m.

Vaiko pinigai - geras būdas kovoti su skurdu. Tačiau tuos pinigus skiriame ne investicijoms į vaikų ugdymą, o pravalgyti šiandien. Tie 10 eurų bus paimti per tas išlaidas, kurios kils. Ir valdantieji, kaip patyrę fokusininkai, į vieną kišenę įdės, iš kitos išims ir dar prisiims nuopelnus už tai, kas bus 2021 metais“, - kalbėjo Seimo narė.

žymės: #Vaiko

Panašus: