Jau keletą metų socialinio darbo praktikų grupė, siekdama padėti šeimoms, patiriančioms sunkumus, susitinka apie penkis kartus per metus. Susitikimų metu praktikai analizuoja savo patirtis, dalinasi praktikiniais pavyzdžiais. Šios grupės pavadinimas "prevencinė" yra orientacinis, kadangi mes norime susikoncentruoti į pagalbą be teisinių priemonių.
2018 m. sausio mėnesį tapo aišku, kad artimoje ateityje bus daug pokyčių įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose, susijusiuose su pagalba vaikams ir jų šeimoms. Yra daug neaiškumų. Kai kurie įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai yra patvirtinti, kiti yra ruošiami. Organizacijų tarpusavio ryšys iššaukia daug klausimų. Kaip viskas funkcionuos priklauso nuo naujos Vaiko teisių apsaugos skyrių struktūros bei savivaldybių politikos. Darbuotojų reakcijos į pokyčius yra įvairios. Kai kurie turi aukštus lūkečius.
Nauji įstatymai ir jų įtaka
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, kuris įsigalios liepos 1 d. pagrindas yra geresnė pagalba vaikui ir jo šeimai, šeima yra dėmesio centre. Aplink šeimą yra daug skirtingų asmenų ir organizacijų, kurie gali pastebėti šeimos, vaiko poreikius ar smurtą, kuris negali būti ignoruojamas. Pastebėjus smurtą ar nepatenkintus poreikius turi būti pranešta Vaikų teisių apsaugos specialistui.
Vaiko teisių apsaugos specialisto pareiga imtis veiksmų ir nuspręsti, ar vaikui grėsmė yra tokia didelė, kad jis tur būti išimamas iš šeimos = 2 grėmės lygis. Ar vaikas gali likti su tėvais, tačiau šeimai reikia pagalbos = 1 grėsmės lygis. Mokytojai, giminaičiai, kaimynai, gydytojas, slaugytoja, policinininkas, bet kas - įtarę, jog šeimoje gal gali būti smurtas, ar nepatenkinami vaiko poreikiai, ar vaikas yra paliktas vienas namuose, turi pranešti Vaiko teisių apsaugos specialistui.
Jei yra smurto atvejis (signalas, bet kokios formos informacija apie smurtą) Vaikų teisių apsaugos specialistai turi nedelsiant vykti patikrinti situaciją, bet ne vėliau nei per 6 valandas, o kitais atvejais per 3 dienas. Kai Vaiko teisių apsaugos specialistas nustato, jog yra 1 grėsmės lygis - vaikas gali likti namuose. Tuomet kai nusprendžiama, jog yra 2 grėsmės lygis - vaikas turi būti paimtas iš šeimos ir kreipiamasi į teismą dėl sprendimo.
Tokiu atveju artimiausias globos centras yra pasirengęs teikti laikiną globą šeimoje ( pas budinčius globotojus ar globėjus (rūpintojus). Yra aišku, kad Vaiko teisių apsaugos specialistų padaryti sprendimai turės didelę įtaką šeimai ir vaikui. Ypatingai, “antras pasirinkimas” (t.y. 2 grėsmės lygis), kuristurės ilgalaikes pasekmes vaikui ir šeimai.
Kai yra įvertintas antras grėsmės lygis, vaikas dėl saugumo turi palikti savo biologinius tėvus, vaiku rūpinasi Globos centras. Globos centras gali būti įkurtas savivaldybės, taip pat gali būti įkurtas profesionalų iš NVO. Tokiu atveju savivaldybė perka globos centro paslaugas iš NVO.
Atvejo vadyba
Nuo 2018 m. liepos 1 d. Atvejo vadyba yra Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įteisintas pagalbos „modelis“ vaikams ir jų šeimoms, kitaip tariant atvejo vadyba - atvejo vadybininko koordinuojamos kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą organizavimas bei teikimas, siekiant jiems padėti įveikti iškilusius socialinius sunkumus, kurių sėkmingas sprendimas sudarytų prielaidas išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų ir sudarytų sąlygas savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus.
Atvejo vadybos procesą koordinuoja atvejo vadybininkai, kurie yra socialinių paslaugų įstaigų socialiniai darbuotojai. Atvejo vadybos taikymas pradedamas nuo šių metų liepos 1 d. Esminis skirtumas, kurį būtų galima išskirti, norint pasakyti, kas keičiasi nuo liepos 1 d., yra tai, kad socialiniai darbuotojai, kurie vykdys atvejo vadybininko funkcijas ir užims tokią pareigybę taps vaiko ir jo šeimos situacijos „šeimininkai“, kurie telks pagalbos teikėjus siekiant padėti šeimai keisti situaciją.
Socialiniai darbuotojai, kurie iki šiol dirba su šeimomis yra tarsi išlaisvinami tiesioginiam socialiniam darbui, konsultavimui, betarpiškam kontaktui su šeima. To jie gali pasiekti, nes yra atlaisvinami nuo tarpinstitucinių atvejo vadybos posėdžių organizavimo, nuo ieškojimo, kaip galėtų kitų sričių specialistus įtraukti į efektyvios pagalbos šeimai teikimo procesą, nes visa tai darys atvejo vadybininkai.
Iš vienos pusės atvejo vadybos koordinavimas yra nauja funkcija pagalbos teikėjams, nes iki šiol labai dažnai tokį vaidmenį prisiimdavo vaiko teisių apsaugos specialistai, organizuodami atvejų peržiūrą, kitaip koordinuodami pagalbos procesą. Kaip minėta, atvejo vadybos procesą įteisina Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, nustatydamas tam tikrus bazinius reikalavimus ir tvarkas.
Detaliau atvejo vadyba reglamentuojama Atvejo vadybos tvarkos apraše, patvirtintame socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-141.
Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius (TBK)
Įstatymu yra apibrėžiamos naujos savivaldybės funkcijos - Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius (TBK). Šis darbuotojas, dirbantis savivaldybėje, yra Sveikatos apsaugos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bendradarbiavimo rezultatas. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius - pakankamai nauja pareigybė savivaldybėse, šie specialistai pradėjo veiklą nuo 2017 m.
Kompleksinių paslaugų projektas
Pastaraisias metais vykstantis Kompleksinių paslaugų projektas siekia sukurti įvairesnes paslaugas. Šis projektas yra finansuojas Europos Sąjungos struktrūnių fodų lėšomis. Projekte NVO dalyvauja ir vysto paslaugas šeimai. NVO dalyvaudami įvairiose projektuose yra naujų paslaugų iniciatoriai.
Pavyzdžiui, Prienų rajono savivaldybėje kompleksinės paslaugos šeimoms pradėtos teikti nuo 2018 m. kovo mėn., pradėjus vykdyti projektą, finansuojamą iš Europos Sąjungos lėšų. Galime pasidžiaugti, kad į kompleksinių paslaugų teikimą buvo įtraukta NVO, kuri pradėjo sklandžiau bendradarbiauti su Socialinių paslaugų centru. Šio projekto dėka paslaugas gali gauti visos rajono šeimos, nepriklausomai nuo jos socialinės padėties, gaunamų lėšų, sudėties ir t.t.
Iki šio projekto pradžios, paslaugos dažniausiai buvo orientuotos tik į socialinės rizikos šeimas ir jose augančius vaikus, todėl dažnai standartinės Lietuvos šeimos, susidūrusios su gyvenimo sunkumais ir nežinojo kur kreiptis, iš ko tikėtis pagalbos ir problemas spręsdavo savarankiškai, pagal savo galimybes.
Vaiko paėmimas iš šeimos: 15min.lt paaiškinimai
Portalas 15min paaiškina, kaip ir kodėl vaikas gali būti paimtas iš šeimos, kaip tuomet elgiamasi su juo ir tėvais, kas priima galutinį sprendimą dėl vaiko likimo ir atsako į kitus svarbius su vaikų paėmimu susijusius klausimus.
Kuo remiantis vaikas gali būti paimtas iš šeimos?
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinis skyrius, gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau pradeda jį nagrinėti ir vertina grėsmės vaikui lygį. Grėsmės vaikui lygiai yra du. Pirmasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai pažeistos vaiko teisės, tačiau nėra grėsmės vaiko saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei. Antrasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai yra grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei.
Jeigu pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą nepasitvirtina - grėsmės lygis nenustatomas, pranešimo nagrinėjimas baigiamas. Vaikas iš atstovų gali būti paimtas, kai yra nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis. Antrasis grėsmės vaikui lygis nustatomas: nustačius, kad socialinės aplinkos rizikos veiksniai bei veiksniai, susiję su vaiko atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, kelia realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ir (arba) gyvybei; arba nustačius, kad vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir taip sudaro sąlygas atsirasti grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei.
Kaip nustatomas grėsmės vaikui lygis?
Tarnybos teritorinio skyriaus specialistai, nagrinėdami pranešimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, nuvyksta į vaiko buvimo vietą, susitinka su vaiku ir vaiko atstovais pagal įstatymą. Jei geba išreikšti savo nuomonę, vaikas išklausomas. Vertinant grėsmės vaikui lygį įvertinama vaiko, jo šeimos narių, kitų asmenų ir specialistų (pavyzdžiui, mokytojų, socialinių darbuotojų, teisėsaugos atstovų) pateikta informacija apie galimus vaiko teisių pažeidimus.
Vertindami grėsmės vaikui lygį, specialistai atsižvelgia į įvairius rizikos veiksnius. Jie gali būti susiję: su paties vaiko funkcionavimu (pvz., vaikas išreiškia pageidavimą būti paimtas, vaikas serga ir nėra gydomas); su vaiko atstovais pagal įstatymą (pvz., jie yra apsvaigę nuo psichoaktyvių medžiagų, grasina sumušti vaiką, gina prieš vaiką galimai smurtavusį asmenį); su tėvystės įgūdžiais ir bendravimu su vaiku (pvz., tėvai ignoruoja vaiką, izoliuoja vaiką nuo socialinės aplinkos). Su socialine aplinka (pvz. būstas, kuriame gyvena vaikas, neatitinka net bazinių higienos normų).
Sprendimas dėl vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą priimamas atsižvelgiant į aplinkybių visumą, jas pagrindžiančius faktus.
Ar vaikas gali būti paimtas, jei tiesiog verkia ar garsiai rėkia?
Kaip nurodo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba savo atsakyme, verkimas ar rėkimas be papildomų aplinkybių nėra vienareikšmė aplinkybė dėl vaiko teisių pažeidimo. Tarnybos teritorinio skyriaus specialistai gavę pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą vertina aplinkybių visumą. Vaikas paimamas iš atstovų pagal įstatymą tik nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį - kai nustatoma, kad kyla reali grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei.
Jei vaiko verkimo ar garsaus rėkimo priežastimi būtų nustatytas pavojus jo sveikatai, saugumui ar gyvybei, tokiu atveju vaikas gali būti paimamas iš atstovų pagal įstatymą.
Ar vaikas gali būti paimtas, jei vienas grįžta iš mokyklos?
Pasak Tarnybos atstovų, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas reglamentuoja, jog vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Tėvai yra atsakingi už vaiko poreikių tenkinimą bei saugumo užtikrinimą. Būtent jie turėtų įvertinti, ar vaikas vienas gali pareiti iš mokyklos, ar negali.
Vaiko atstovai pagal įstatymą yra atsakingi už vaiko auginimą ir auklėjimą ir jie, Tarnybos teigimu, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą turi įvertinti vaiko savarankiškumą ir gebėjimą grįžti savarankiškai vienam iš mokyklos. Sprendžiant, ar vaikas gali savarankiškai vykti į mokyklą, grįžti iš jos ir vienas likti namuose, anot Tarnybos, būtina įvertinti vaiko psichologinį pasiruošimą būti be suaugusio asmens priežiūros ir jo įgūdžius.
Atsižvelgiant į aplinkybes, tokias kaip saugumas vietovėje, kurioje vaikas keliauja vienas namo, eismo intensyvumas, vaiko negalia, specialieji poreikiai bei kitas, vaikui gali reikėti vyresniųjų priežiūros, net jei jam yra ir 7 metai ar daugiau.
Jei pareigūnai gauna anoniminį pranešimą, kad prieš vaiką smurtaujama, bet atvykus smurto žymių nematyti, kas lemia, ar vaikas būna paimamas iš tėvų?
Vaiko paėmimą iš jo atstovų pagal įstatymą, nurodo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, lemia aplinkybių visuma. Jeigu šeimoje nėra nustatoma vaiko teisių pažeidimų, grėsmės vaikui lygis gali būti ir nenustatomas, o pranešimo nagrinėjimas baigiamas. Tačiau Tarnyba savo atsakymuose atkreipia dėmesį, jog tai, kad smurto žymių nesimato, dar nereiškia, kad nėra vaiko teisių pažeidimų ir nekyla grėsmė vaiko sveikatai, saugumui ar gyvybei.
Kiek asmenų dalyvauja priimant sprendimą dėl vaiko paėmimo?
Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą, anot Tarnybos, pasirašo du Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinio skyriaus specialistai. Nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį (reali grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei) kreipiamasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Teismas, įvertinęs pateiktas faktines aplinkybes, leidimą gali išduoti arba atsisakyti jį išduoti.
Tėvai, nesutikdami su teismo priimtu sprendimu dėl leidimo paimti vaiką iš šeimos išdavimo, gali jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Teismui atsisakius išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, vaikas grąžinamas jo atstovams.
Ar atsižvelgiama į tai, kad vaikui būti paimtam gali būti didesnė trauma negu patirti nesunkų smurtą?
„Prigimtinė ir bene svarbiausia kiekvieno vaiko teisė - augti šeimoje, kurioje būtų sudarytos geriausios sąlygos visapusiškam vaiko vystymuisi. Tačiau kartais įvairios priežastys lemia tai, jog ne visos šeimos tinkamai užtikrina savo vaikų teisėtus interesus.“, - nurodo Tarnyba.
Tarnybos teigimu, vaiko paėmimas iš atstovų pagal įstatymą taikomas kaip kraštutinė priemonė siekiant apsaugoti geriausius vaikų interesus, tik išnaudojus visas priemones padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų arba tėvams atsisakant priimti būtiną pagalbą. Netinkamas elgesys su vaiku, smurto prieš jį naudojimas nėra suderinamas su geriausiais vaiko interesais ir turi būti imamasi veiksmų, siekiant tai sustabdyti.
Paėmus vaiką, kaip toliau klostosi situacija?
Pirmiausiai užtikrinus vaiko saugumą, kreipiamasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą išdavimo. Nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį (reali grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei) ir paėmus vaiką iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą yra inicijuojama mobili komanda ir atvejo vadybininko paskyrimas.
Mobilioji komanda - Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų grupė, kuri 14 kalendorinių dienų teikia intensyvią pagalbą šeimai. Ją sudaro socialinis darbuotojas, psichologas ir specialistas, turintis žinių ir/arba darbo patirties su priklausomybę turinčiais asmenimis.
Atvejo vadybininkas koordinuoja kompleksinės pagalbos šeimai teikimą. Jis surenka visą atvejo vadybos procesui reikalingą informaciją apie vaiką, šeimą ir kitus svarbius vaikui asmenis iš įvairių įstaigų (pavyzdžiui, ugdymo įstaigos, teisėsaugos ir kt.), atlieka šeimos poreikių pagalbai vertinimą, atsižvelgdamas į mobiliosios komandos pateiktas išvadas ir rekomendacijas sudaro pagalbos šeimai planą, koordinuoja jo įgyvendinimą, vykdo šeimos stebėseną, organizuoja atvejo nagrinėjimo posėdžius.
Kaip elgiamasi su vaiku po paėmimo? Kada jis gali būti grąžintas tėvams?
Tarnyba nurodo, kad nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį ne vėliau kaip per 3 darbo dienas yra kreipiamasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą išdavimo. Paėmus vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą jis laikinai apgyvendinamas arba pas giminaičius, arba pas asmenis, su vaiku susijusius emociniais ryšiais, arba pas vaiko brolį ir (arba) seserį globojančią (rūpinančią) šeimą, arba globos centre, šeimynoje ar kitoje vaikų globos institucijoje.
Nustačius vaikui laikinąją globą (rūpybą), vaikas tėvams arba vienam iš tėvų gali būti grąžintas atsižvelgiant į atvejo peržiūros posėdžio metu priimtus sprendimus. Jeigu vaiko tėvai pakeitė savo netinkamą elgesį su vaiku ir dėl to negresia pavojus jo saugumui, sveikatai ar gyvybei ir nelieka socialinės rizikos veiksnių, Tarnybos teritorinis skyrius priima sprendimą grąžinti vaiką tėvams.
Ar tyrimo metu tėvai gali su vaiku matytis? Kokiomis aplinkybėmis?
Kol vaikui yra nustatyta laikinoji globa, o tėvams teikiama pagalba, tėvams yra sudaromos sąlygos bendrauti su vaikais visais atvejais, nebent yra turima duomenų, jog bendravimas su tėvais gali būti žalingas vaikui. Pasimatymai gali būti skiriami net ir kasdien, tačiau kiekvienas atvejis yra individualus, todėl yra atsižvelgiama į konkrečias jo aplinkybes. Pasimatymo trukmė nėra apribota laiko atžvilgiu.
Kas tiksliai yra laikoma smurtu prieš vaiką?
Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą smurtas prieš vaiką gali būti fizinis, psichologinis, seksualinis arba nepriežiūra.
- Fizinis smurtas - tai tyčinis fizinis veiksmas ar veiksmai prieš vaiką, taip pat fizinė bausmė, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba buvo sukeltas skausmas ar pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai arba pažeminta vaiko garbė ir / ar orumas.
- Psichologinis smurtas - tai tyčinis sistemingas vaiko teisės į identiškumą pažeidinėjimas, vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko normaliai raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena dėl kurios vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba buvo sukeltas skausmas ar pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai arba pažeminta vaiko garbė ir / ar orumas.
- Seksualinis smurtas - tai tyčinės nusikalstamos veikos, kaip jos apibrėžtos LR baudžiamajame kodekse, padaromos vaikui, taip pat pelnymasis iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimas į prostituciją, pornografijos rodymas vaikui, vaiko vertimas užsiimti prostitucija ir kt.
- Nepriežiūra - tai atstovų pagal įstatymą ar už vaiką ...
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Vaiko kortelė Swedbank: kaip užsakyti ir naudotis?
- Išsipūtęs vaiko pilvas: priežastys, simptomai ir ką daryti
- Vaiko kedute automobilyje taisykles: ką svarbu žinoti?
- Vaikiški galvos apdangalai: atraskite geriausius tipus ir medžiagas jūsų vaikui!
- Silpnumas nėštumo metu: svarbiausios priežastys ir efektyvūs patarimai kiekvienai būsimai mamai