Beveik kiekviena šeima, planuodama turėti palikuonių, spėlioja, kokia bus jo lytis. Vieni nori berniuko, kiti - mergaitės.
Gaila, bet vaiko lytis beveik 100 procentų priklauso nuo atsitiktinio aplinkybių sutapimo. Moters kiaušialąstėje yra viena lytinė X chromosoma, o vyro spermatozoide gali būti ir X, ir Y chromosomos.
Šiuolaikinių medicinos technologijų dėka galima atskirti "vyriškus" spermatozoidus nuo "moteriškų" ir, dirbtinio apvaisinimo būdu apvaisinus tokiu "vienalyčiu" spermatozoidu kiaušialąstę, tikėtis norimos lyties kūdikio. Tačiau ši technologija labai sudėtinga ir praktikoje beveik nenaudojama.
Bet ten, kur bejėgė technika, padeda... O yra liaudiškų būsimojo kūdikio lyties "programavimo" būdų.
Senovės Kinijos metodas
Pirmasis toks būdas buvo aprašytas dar senovės Kinijoje. Kinijos žiniuoniai manė, kad būsimojo kūdikio lytis priklauso nuo to, kokį mėnesį ir kokio amžiaus būdama moteris pastoja. Pavyzdžiui, 25 metų moteriai, pastojusiai rudens ir žiemos mėnesiais, didesnė tikimybė pagimdyti berniuką, o apvaisintai pavasarį - mergaitę. 24 metų moteriai - viskas atvirkščiai.
Specialistų vertinimu, stebėjimai, atlikti prieš tūkstančius metų, iš dalies atitinka tiesą.
Japonų metodas
Praėjus keliems amžiams kūdikio lyties planavimu susirūpino ir japonai. Tekančios saulės šalies gyventojai apie tai, ar gims sūnus, ar duktė, spręsdavo pagal tėvų gimimo mėnesius ir mėnesį, kada moteris pastojo. Pavyzdžiui, jei būsimojo kūdikio ir motina, ir tėvas gimę lapkričio mėnesį, tai vasarą pradėtas kūdikis bus berniukas, o liepą - mergaitė. Jei motina gimė sausio mėnesį, o tėvas liepą, norint berniuko geriausia pastoti sausį, o mergaitės - birželį.
"Kraujo atsinaujinimo" teorija
Europos šalyse gydytojai prognozuodavo kūdikio lytį remdamiesi "kraujo atsinaujinimo" teorija. Pagal šią teoriją, vyro organizme kraujas atsinaujina kas ketverius, o moters - kas trejus metus. Kurio kraujas "jaunesnis" pradedant gyvybę, tokia ir bus kūdikio lytis. Norint pasinaudoti šiuo metodu reikia vyro ir moters amžių padalinti atitinkamai iš keturių ir trijų, o po to sulyginti liekaną.
Šiuolaikiniai tyrimai parodė, kad europiečiams nėra ko lygintis su rytiečių tikslumu. "Kraujo atsinaujinimo" metodo patikimumas - vos 51-52 procentai. Ir tai nenuostabu, mat įrodyta, kad kraujo ląstelės tegyvena ilgiausiai 3-4 mėnesius.
Šiuolaikiniai metodai
Jau mūsų laikais paplito dar du kūdikio lyties planavimo būdai. Pirmasis paremtas skaičiuojant dienas, kada moters organizme įvyksta ovuliacija. Žinoma, kad spermatozoidai, turintys moteriškąją X chromosomą, juda kur kas aktyviau. Jei lytinis aktas atliekamas ovuliacijos dieną, į kiaušialąstę pirmieji patenka vyriškieji spermatozoidai ir po devynių mėnesių pasaulį išvysta berniukas. Jei santykiaujama likus 1-2 paroms iki ovuliacijos, tai kol subręsta kiaušialąstė, vyriškieji spermatozoidai žūsta ir išsivysto mergaitė.
Antrasis lyties planavimo metodas siūlo susilaikyti nuo lytinio akto, jei norima, kad gimtų mergaitė, ir mylėtis kuo dažniau, jei norima berniuko. Manoma, kad ilgai susilaikius vyro organizme išsiskiria ypatingi antikūnai, aktyvuojantys spermatozoidus, turinčius Y chromosomas. Todėl po susilaikymo didesnė tikimybė susilaukti dukters ir atvirkščiai. Naudojantis tokiu lyties planavimo metodu gandras užsakymus įvykdo 65-70 procentų.
Tiesa, porai, norinčiai mergaitės, nelengva, mat susilaikymo periodas turi tęstis ne trumpiau kaip pusantro mėnesio. Viską gali sugadinti net keli bučiniai.
Taigi besinaudojant "liaudiškomis", t. y. nereikalaujančiomis specialių medicininių procedūrų, priemonėmis sėkmės tikimybė neviršija 10-15 procentų. Spręskite patys, ko norite - pamėginti pateikti gandrui "užsakymą" ar pasitikėti gamtos valia.
Genetiniai vaisiaus tyrimai
Aptarkime, kokie yra genetiniai vaisiaus tyrimai? Visų pirma svarbu nustatyti, dėl kokių ligų ar būklių reikalingi genetiniai tyrimai. Jeigu šeimoje yra genetiniai susirgimai, žinome, kad tėvai yra tam tikrų genetinių klaidų nešiotojai, tuomet renkamės tuos diagnostinius įrankius, kurie leis įvertinti, ar vaisius paveldėjo šiuos specifinius pakitimus.
Jeigu konkrečių genetinių susirgimų šeimoje nėra, tačiau yra padidėjusi rizika genetinių ligų, sietinų su vyresniu tėvų amžiumi, dirbtinio apvaisinimo procedūromis, buvusiais persileidimais ar šeimos noru daugiau sužinoti apie vaisiaus sveikatos būklę, tyrimams ir diagnostikai naudojame. Yra dvi didelės tyrimų grupės - invaziniai ir neinvaziniai.
Vaisiaus ištyrimas pradedamas visada pradedamas nuo neinvazinių: ultragarsinio, mamos kraujo. Vaisių tiriant ultragarsu metu vertinama bendra būklė tiriamos tam nėštumo laikui susiformavusios ar besiformuojančios sistemos ir organai, taip pat vertinami konkretūs chromosominių ligų žymenys, kurie gali būti būdingi sergant tam tikroms genetinėms ligoms.
Kita neinvazinių tyrimų grupė - besilaukiančios mamos kraujo tyrimai. Šių tyrimų spektras šiai dienai yra pakankamai didelis. Ypač plačiai naudojami atrankiniai genetiniai tyrimai tokioms ligoms kaip Dauno sindromas, Patau, Edvardso. Kokius tyrimus pasirinkti, priklauso nuo to, kodėl mes juos darome.
Ar dėl to, kad moteris patenka į tam tikrą rizikos grupę, tarkime, jei yra vyresnio amžiaus, ar ankstesnių nėštumų metu buvo nustatytos patologijos, ar vaikutis gimė su vienokia ar kitokia genetine liga, šeimoje yra genetiniai susirgimai. Tai pirmas tikslas yra nustatyti ar apskritai moteriai yra padidėjusi rizika susilaukti vaiko su genetinėmis ligomis, kokiomis ligomis, ir tada jau parenkami genetiniai tyrimai.
Kada atliekami genetiniai tyrimai?
Jei kalbėsime apie vyresnes moteris ar moteris po dirbtinio apvaisinimo, ar tas, kurioms buvo du ir daugiau persileidimų, dažniausiai tokios moterys yra tiriamos dėl padidėjusios rizikos chromosominių ligoms: Dauno, Edvardso ir Patau sindromų. Pirmiausia yra atliekamas ultragarsinis tyrimas tarp 11 ir 14 nėštumo savaitės ir 18-22 savaičių. Vertinama vaisiaus struktūra. Atrankiniai kraujo tyrimai atliekami tarp 11 ir 14 savaičių. O jei kalbame apie vaisiaus DNR tyrimus iš mamos kraujo, jie gali būti daromi nuo 10 savaitės.
Atrankiniai tyrimai
Jų tikslas yra nustatyti ar moteris yra padidėjusios, vidutinės, ar mažos rizikos grupėje pagimdyti sergantį vaikutį. Tyrimai neatsako „taip“ ar „ne“, tiesiog nustato, kiek moterų, su tokiais pačiais parodymais, gimdė sveikus vaikus, ir kiek - ne. Tai nėra aiškus atsakymas, bet leidžia nustatyti, ar reikalingi tolimesni tyrimai.
Tolesni tyrimai
Jei nustatome, kad rizika padidėjusi, reikalingi vaisiaus DNR tyrimai. Tuomet, priklausomai nuo situacijos, renkamės. Galimi invaziniai: nuo 10 iki 14 nėštumo savaitės - choriono ląstelių biopsija, virš 16 savaičių - vaisiaus vandenų tyrimais, amniocentezė, kai su ultragarso kontrole įeinama su adata į gimdos ertmę ir paimama arba placentos dalis arčiau vaisiaus arba vaisiaus vandenys.
Kitas neinvazinis tyrimas - NIPT - tai neinvazinė prenatalinė diagnostika, kai vaisiaus DNR surenkamas iš mamos kraujo. Šiuo tyrimu tiriama ne tik chromosomų skaičiaus pakitimų nulemtos ligos, tokios kaip Dauno, Edvardso, Patau, lyties chromosomų skaičių pokyčiai, bet skruktūros pakitimai - dalies chromosomų praradimai - mikrodelecijos, gali būti tiriamos atskirų genų mutacijos - monogeninės ligos. Šiuolaikinių technologijų pritaikymas labai išplėtė saugias neinvazinės vaisiaus DNR diagnostikos galimybes.
Kurie tyrimai tikslesni?
Šiandien prenatalinėje diagnostikoje auksiniu standartu pripažįstama amniocentezė - tai yra vaisiaus vandenų tyrimas. Tačiau neinvaziniai vaisiaus DNR tyrimų jautrumas ir specifiškumas, priklausomai nuo naudojamų technologijų, yra didelis. Tarkim, Dauno sindromo NIPT tyrimo patikimumas yra 99 proc.
Invazinių procedūrų rizika
Dauguma baiminasi, kad po tų invazinių procedūrų gali atsirasti komplikacijų, persileidimas. Kiek čia yra tiesos? Čia yra tiesos. Yra rizika persileisti, gali būti vaisiaus žūtis, infekcijos įnešimas. Persileidimo rizika yra 0,5- 1 proc. Tačiau vis tik ji išlieka. Būtent dėl to visi genetiniai pasiekimai, naujų technologijų atradimai labai stipriai buvo nukreipti į neinvazinių vaisiaus DNR tyrimų paieškas. Ir tos paieškos buvo gana ilgos, truko apie 15 metų ir tik naujų technologijų atėjimas leido atrasti jautrius tyrimus. Šiandien NIPT nustato daugelį patologijų labai patikimai. Dirbama ir dėl kitų genetinių ligų. Tai svarbu ypač toms moterims, kurios yra vidutinės rizikos grupėje, nes jei rizika didelė, kai kuriais atvejais rekomenduojame atlikti amniocentezę, kad rizika persileisti būtų mažesnė nei rizika, kad gimtų nesveikas vaikutis.
Kaip suprasti neinvazinių tyrimų rezultatus?
Dažniausiai yra parašoma nustatyta arba nenustatyta, bet reikia turėti galvoje, kad jautrumas nėra 100 proc., amniocentezės tyrimas taip pat negarantuoja 100 proc., nes yra specifinės biologinės būklės, kurių prenataliai nepavyksta nustatyti. Jei rizika yra labai maža, turi būti nurodytas metodo jautrumas, jeigu nenustatyta ir jautrumas yra 99,9 proc., tai reiškia, kad mums lieka 0,01 proc., kad patologija gali būti. Tik labai svarbu, kad neinvazinę prenatalinę diagnostiką skirtų gydytojas ir jis paaiškintų rezultatus.
Jei atsakymas "nustatyta"
Šiandien, pagal galiojančią tvarką, jei atliekant neinvazinę prenatalinę diagnostiką nustatoma vaisiaus genetinę patologija, tolimesnis žingsnis yra invazinė procedūra - vaisiaus DNR tyrimas iš vaisiaus vandenų ar choriono gaurelių. Jeigu diagnozuota liga sukelia sunkią negalią, nesuderinama su gyvybe, gydytojų konsiliumo sprendimu, jeigu šeima to pageidauja, nėštumas gali būti nutrauktas iki 22 savaitės. Didžioji dalis chromosominių ligų, tarp jų ir Dauno sindromas, yra liga, kuri dažnai baigiasi ankstyva vaiko mirtimi, sukelia sunkią negalią.
Be abejo, būna įvairių Dauno sindromo formų - ne visus vaikus reikia operuoti dėl širdies ydų, bet, deja, daugumos vaikučių netenkama dėl įvairių ligų. Literatūros duomenimis, daugelis vaikų su Dauno sindromu gyvena iki 18 metų, kiti miršta nesulaukę penkerių. O vaikai su sunkesnėmis ligomis - Patau ir Edvardso sindromais - miršta per pirmuosius gyvenimo metus. Kitų ligų atveju tiksli ligos diagnozė padeda tinkamai pasiruošti vaikučio gimimui.
Ar tikslinga darytis amniocentezę, jei NIPT tyrimu patologija nenustatyta?
Amniocentezė - invazinė procedūra, kuri atliekama tik esant medicininėms indikacijoms, tai yra padidėjusi konkrečiom ligoms. Jeigu nustatoma didelė rizika, jei yra ultragarsiniai žymenys, yra struktūros pakitimai, tai gal ne visada ir NIPT‘as turi būti pirmo pasirikinimo. Tuo tarpu NIPT yra saugus tyrimas, kuris gali būti atliktas saugiai bet kuriai moteriai. NIPT tyrimai patikimi yra dėl tų trijų genetinių ligų, bet viskas priklauso nuo to, kokią technologiją renkamės.
Ar daug moterų Lietuvoje darosi genetinius tyrimus?
Negaliu pasakyti tikslių skaičių, tačiau genetinių konsultacijų ir tyrimų poreikis yra didelis. Daugėja moterų, gimdančiu vaikučius vyresniame amžiuje, šeimos labai atsakingai žiūri ir į savo ir į planuojamų vaikų sveikatą. Tai pat pagalbiniai apvaisinimo būdai šeimoms, negalinčioms susilaukti vaikučių tampa efektyvesni ir labiau prieinami. Todėl genetinių tyrimų vaisiui atliekama kasmet vis daugiau. Vis daugiau šeimų renkasi saugius neinvazinės diagnostikos tyrimo būdus. Ir labai smagu, Kad dauguma prenatalinės diagnostikos galimybių yra Lietuvoje.
NIPT testas
Visai neseniai, vos prieš kelerius metus, atsirado revoliucinis vaisiaus DNR tyrimas. Jis vadinamas NIPT testu, o tyrimo rezultatus gydytojas gauna po 7-10 dienų. Maždaug 9 nėštumo savaitę mamos kraujyje pradeda cirkuliuoti ir vaisiaus DNR fragmentai. Anksčiau, kai nebuvo NIPT, vaisiaus sveikatą genetikai vertino pagal tyrimą, vadinamą PRISCA, atliekamą nuo 11-14 savaitės.
Buvo atlikta mokslinė studija, kurios metu ištirta 15 841 moteris PRISCA metodu ir NIPT testu. Atrodo, tai tik skaičiai, tačiau įsivaizduokime, ką išgyveno tos 854 moterys, kurioms PRISCA parodė didelę riziką (nors jos nebuvo)? Kai moteris gauna žinią, kad jos vaikeliui kažkas negerai, kad reikia laukti kito - invazinio - tyrimo, atrodo, griūna pasaulis.
Galima galvoti - verčiau tegul tyrimas parodo nesamas grėsmes, nei suklysta ir jokių grėsmių neparodo. Tačiau šis beveik 16 000 moterų tyrimas atskleidė, kad net 8 moterims PRISCA neparodė genetinės embriono ligos, nors ji buvo.
PRISCA (biocheminis nėščiosios kraujo tyrimas) yra tiesiog kompiuterinė programa, kuri įvertina daug mamos sveikatos duomenų. Gydytojas įveda duomenis apie motinos amžių, rasę, nėštumo laiką, kokiomis ligomis ji serga ar yra sirgusi, ar rūko ir t. t. Taip pat įvedami duomenys apie vaisiaus sprando raukšlę. Programa PRISCA apskaičiuoja, kokią riziką moteris turi susilaukti kūdikio, turinčio patologiją.
Pirmiausia jis kur kas ankstyvesnis nei PRISCA, antra, jis nepalyginamai tikslesnis nei PRISCA, ir galų gale jis saugus, nes tiriamas mamos kraujas. O kadangi atsakymai yra bene 100 proc. Nėščiosios amžius nebėra pats svarbiausias, kalbant apie rizikas. Juk dabartinė statistika rodo, kad net 16 procentų visų Lietuvos gimdyvių yra vyresnės nei 35 metų. Kuo toliau, tuo labiau šis skaičius linkęs augti. Žinoma, didėjant moters amžiui didėja, ir nėštumo rizikos, bet net ir sulaukus 45 metų tik 3,5 proc. moterų bus diagnozuota genetinė vaisiaus patologija.
Vaisiaus sveikatai įtakos turi ne vien tėvų amžius, bet ir gyvenimo būdas, gyvenimo sąlygos. Ir ne tik mamos, bet ir tėčio. Juk nuo užuomazginės ląstelės iki spermatozoido ląstelė turi pasidalinti 30 kartų.
Ne veltui kai kuriose pasaulio šalyse, pavyzdžiui, JAV, Švedijoje ir kt., tokius testus finansuoja valstybė. Lietuvoje NIPT tyrimų ligonių kasos nekompensuoja. Tad šeimos, kurios nuogąstauja, ar tikrai jų būsimasis vaikelis sveikas, už ankstyvą prenatalinį „Natera Panorama“ tyrimą turi susimokėti pačios.
Ne viena besilaukianti pasakojo, kad NIPT tyrimas buvo atliktas kur kas vėliau, nei 9-11 savaitę (kai yra rekomenduojamas). Vis daugėja įrodymų, kad moters patiriamas stresas nėštumo metu gali turėti įtakos būsimo kūdikio genams. Mūsų emocijos tiesiogiai susijusios su biocheminiais procesais, kurie vyksta organizme. Patiriant trumpą stresą, išsiskiria adrenalino, o ilgalaikį, lėtinį - kortizono.
Iš to paties kraujo mėginio galima atlikti ir platesnį „Natera Panorama“ testą dėl mikrodelecijos sindromų. Mikrodelecija - tai nedidelė trūkstama chromosomos dalis. Beje, mikrodelecijos nepriklauso nuo tėvų amžiaus. Jos gali lemti būsimo kūdikio intelekto bei fizinius sutrikimus.
Nėštumo skaičiuoklė
Laukiatės vaikelio ir be abejo norite žinoti savo gimdymo datą. Paprasčiausias ir greičiausias būdas sužinoti apytikslę gimdymo datą yra gimdymo skaičiuoklė (arba nėštumo skaičiuoklė). Tik atminkite, kad tik labai nedidelė dalis moterų pagimdo būtent numatytąją gimdymo dieną, tačiau žinoti ją vis tiek būtina. Ši nėštumo skaičiuokle, arba gimdymo skaičiuoklė, padės Jums sužinoti, kada galite tikėtis susilaukti kūdikio. Pateikiama apytikslė data, nes tiksliai nuspėti gimdymo datą yra praktiškai neįmanoma.
Nėštumas paprastai trunka nuo 37 iki 42 savaičių nuo pirmos Jūsų paskutinio periodo dienos. Kad sužinotumėte gimdymo datą, žemiau esančiame pirmajame laukelyje įrašykite arba pasirinkite Jūsų paskutinio mėnesinių ciklo pirmosios dienos datą ir netrukus išvysite rezultatą.
Vėluojančios mėnesinės yra pirmasis ženklas, kad jūs pastojote, tačiau ir jis ne visada būna 100 proc. tikslus. Atlikti nėštumo testą namie yra labai paprasta. Testų galima įsigyti internetu tam skirtose parduotuvėse, jų pasirinkimas ir kainos yra labai plačiose ribose. Testai paprastai yra patikimi, nes jie visi pagrįsti tais pačiais, patikimais veikimo metodais, t.y. jie yra jautrūs vadinamajam nėštumo hormonui (hCG). Šio hormono gamyba organizme prasideda iškart po apvaisinimo, o šlapime jis aptinkamas jau po 2-3 savaičių po apvaisinimo. Paprasčiausi nėštumo testai yra lazdelės pavidalo, ant jų šlapinamasi arba jie pamerkiami į šlapimą. Po kelių minučių rezultatas jau matomas.
Teigiamas rezultatas (jūs nėščia) laikomas labai patikimu, jei jūs atlikote viską teisingai. Norint įsitikinti, kad pastojote, galite ne tik atlikti testą namie, bet ir apsilankyti pas gydytoją. Iš tikrųjų net ir patartina prieš lankantis pas gydytoją, pasidaryti testą namie, ir jei rezultatas teigiamas, tada jau keliauti pas specialistą.
Nėštumo trimestrai
Embriono atsiradimas moters organizme sutampa su dideliais pokyčiais, tiek fiziniais, tiek psichologiniais. Yra daugybė kitų simptomų, jie nevienodai pasireiškia skirtingoms moterims. Nėštumas yra 37-42 savaites trunkantis laikotarpis, kurio metu moters organizme užgimusi nauja gyvybė auga, vystosi ir rengiasi išvysti pasaulį.
Pirmas nėštumo trimestras (1-12 nėštumo savaitės) daugumai, ypač pirmąkart besilaukiančioms, būna ganėtinai sunkus išbandymas. Reikia prisitaikyti prie didžiulių pokyčių organizme. Nors naujagimio laukimas yra vienas labiausiai jaudinančių gyvenimo etapų, kartu tai labai atsakingas laikotarpis, kuriam reikia būti gerai pasirengus.
Prasidėjęs antras nėštumo trimestras (13-28 nėštumo savaitės) paprastai sutampa su savijautos pagerėjimu. Pirmojo trimestro metu varginęs pykinimas, nuovargis baigia išnykti, todėl imate jaustis energingesnė, galima sakyti - jaučiatės panašiai kaip iki pastojimo.Antras nėštumo trimestras daugumai nėščiųjų yra lengviausi trys nėštumo mėnesiai. Šiuo laiku labai palanku planuoti ir ruoštis gimdymui ir kūdikio auginimui. Antrojo trimestro metu vaisius auga labai sparčiai. 18-22-tą nėštumo savaitėmis Jums turėtų būti atliktas ultragarso tyrimas, kad būtų patikrintas vaisiaus vystymasis. Tuo metu galima sužinoti ir būsimo vaikelio lytį, jeigu tik to pageidaujate.
Nors iki gimdymo jau lieka tik keletas savaičių, trečias nėštumo trimestras dažnai būna pats sunkiausias. Trečias nėštumo trimestras prasideda nuo 28 nėštumo savaitės, trunka iki gimdymo, kuris būna maždaug 40 nėštumo savaitę. Taigi, einant į pabaigą Jūsų nėštumui, artėja gimdymas. Jam turite būti pasiruošusi jau iš anksto. Preliminari gimdymo data (gimdymo skaičiuoklė arba gydytojas pateiks tokią pačią datą, mat skaičiavimo formulė yra vienoda) tėra tik orientyras - gimdymas gali įvykti anksčiau ar vėliau.
Požymiai artėjant gimdymui
- Palengvėjimas. Jis atsiranda, kai vaisiaus galva nusileidžia pilvu žemyn - taip jis tampa pasirengęs palikti Jūsų gimdą. Jūsų pilvas gali atrodyti esantis žemiau nei iki tol, gali palengvėti kvėpavimas, mat vaisius taip stipriai nebespaudžia plaučių. Taip pat gali dažniau norėtis šlapintis, nes pasikeitusioje padėtyje vaisiaus galva ima spausti šlapimo pūslę. Minėti požymiai gali pasireikšti likus kelioms savaitėms ar keletui valandų iki gimdymo.
- Kruvinos arba rudos išskyros iš gimdos kaklelio reiškia, kad suiro dangalas, saugojęs gimdą nuo infekcijų. Tai gali nutikti likus kelioms dienoms iki gimdymo.Tai gali būti ženklas, kad gimdymas jau labai greitai.
- Iš makšties tekantis skystis reiškia, kad amniono dangalas, supantys Jūsų vaisių, plyšo. Tai gali įvykti likus keletui valandų iki gimdymo, arba gimdymo metu. Dauguma moterų pagimdo per artimiausias 24 valandas, pasirodžius vandenims.
- Sąrėmiai. Tai laikotarpis, prasidedantis pirmaisiais reguliariais sąrėmiais ir pasibaigiantis visišku gimdos kaklelio atsivėrimu. Šiuo laikotarpiu gimdos kaklelis lyginasi, jo vidiniai bei išoriniai žiomenys atsidaro tiek, kad vaisius galėtų praslinkti išorėn. Svarbiausi šiuo laikotarpiu yra sąrėmiai. Jų metu susitraukinėja gimdos sienelės lygieji raumenys, kurie nepriklauso nuo moters valios. Susitraukimai sukelia skausmą. Gimdos raumenims susitraukinėjant, spaudimas pereina į vaisiaus vandenų pūslę, kuri įsitempia ir spraudžiasi į gimdos kaklelio vidinius žiomenis, tokiu būdu juos plėsdama. Vaisiaus vandenų pūslė, spausdamasi į gimdos kaklelį, dirgina jos nervų galūnėles taip stiprindama sąrėmius. Pirmą kartą gimdančių moterų atsivėrimo procesas skiriasi nuo pakartotinai gimdančiųjų. Pastarosioms visas procesas trunka iki 12 valandų, o pirmą kartą gimdančioms tenka palaukti iki 16 valandų.
Gimdos kakleliui atsivėrus pakankamai, vaisiaus galvutę vis tampriau apspaudžia gimdos kaklelio sienelės. Kai galvutė prisiglaudžia prie dubens sienelių, vaisiaus vandenys negali laisvai cirkuliuoti, todėl pasidalina į dvi dalis: priekinius (susikaupia žemiau vaisiaus galvutės) ir galinius (susikaupia virš vaisiaus galvutės). Ši stadija tęsiasi nuo visiško gimdos kaklelio atsidarymo iki vaisiaus gimimo. Pirmą kartą gimdančioms jis trunka 2-4 valandas, pakartotinai gimdančioms - iki 2 valandų. Sąrėmiai kartojasi kas 2-3 minutes ir tęsiasi iki 1 minutės.
Plyšus vaisiaus vandenų pūslei ir nutekėjus priekiniams vandenims, galvutė dar labiau prisispaudžia prie gimdos sienelių ir jas dirgina. Pradžioje, nutekėjus vandenims, sąrėmiai 10-15-ai minučių nutrūksta, kol gimdos raumenys prisitaiko prie sumažėjusio gimdos tūrio. Vėliau jie ima dažnėti ir tęsiasi kas 1-2 minutes, užtrukdami maždaug 90 sekundžių. Šiuo momentu prie gimdymo eigos prisideda ir susitraukinėjantys pilvo preso raumenys, didinantys sąrėmių jėgą. Refleksiškai susitraukinėjantys raumenys sukelia norą stangintis.
Paskutinioji gimdymo stadija, kuri prasideda gimus vaisiui ir baigiasi placentos pasišalinimu. Paprastai vaisiui pasišalinus, gimdoje lieka tik placenta ir dangalai, todėl gimda sumažėja ir pasidaro rutulio formos. Sąrėmiai trumpam išnyksta, bet vėliau vėl prasideda. Dėl to placenta atšoka, o susitraukinėjantys pilvo raumenys padeda ją išstumti iš gimdymo takų. Šiuo laikotarpiu moteris netenka iki 250 ml kraujo.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Vaiko kortelė Swedbank: kaip užsakyti ir naudotis?
- Išsipūtęs vaiko pilvas: priežastys, simptomai ir ką daryti
- Vaiko kedute automobilyje taisykles: ką svarbu žinoti?
- Paskutinės nėštumo savaitės: pasiruošimas gimdymui ir kūdikio priežiūrai
- Kada Saugiai Pradėti Duoti Kūdikiui Arbatą? Sužinokite Ekspertų Patarimus!