Įsibėgėjus koronaviruso pandemijai, jau spėjome išsiugdyti keletą įpročių - dažnai plauti rankas ir neliesti savo veido. Specialistų teigimu, buvimas namuose - puiki galimybė sustiprinti imuniteto atsparumą prieš virusus ir bakterijas. Tačiau nereiktų skubėti griebtis maisto papildų, o verčiau išbandyti įvairias imuninės sistemos apsaugos priemones.
Kas yra imunitetas?
Prieš pradedant stiprinti imunitetą, svarbu susipažinti su imunine sistema ir jos funkcijomis. Mūsų organizmas kasdien susiduria su šimtais virusų, bakterijų, grybelių ir kitų pavojų. Tačiau mes nesergame kasdien, nes mūsų kūnas yra apsiginklavęs imunine sistema, kuri padeda įveikti infekcijas, uždegimus ir palaikyti gerą savijautą. Nors visi žinome apie imuniteto galią prieš įvairias ligas, nedaugelis žino, kaip ši sistema veikia ir prižiūri organizmą.
Imunitetas, tai kūno apsauginė sistema, sudaryta iš ląstelių, baltymų, mikroorganizmų, organų ir audinių. Ši sinergija tarp organų ir mikroorganizmų nuolat kovoja su į kūną patenkančiais virusais, bakterijomis, grybeliu ir kitais svetimkūniais. Imunitetas nuolat vystosi ir gamina antikūnus, kurie padeda atpažinti virusus ir taip greičiau nuo jų apsiginti. Virusui ar kitam užkratui patekus į mūsų organizmą, imuninė sistema iškart pradeda veikti. Baltosios kraujo ląstelės apsupa nekviestą svečią ir jį sunaikina. Imuninės sistemos atsakas pasireiškia pakilusia kūno temperatūra, paburkusia gleivine, sloga taip siekiant sudaryti netinkamas sąlygas virusui ar kitai infekcijai plisti.
Kaip susidaro imunitetas?
Imunitetas yra skirstomas į įgimtą ir įgytą. Įgimtas imunitetas susidaro kuomet dar esame motinos įsčiose. Visi žmonės turi stipresnį ar silpnesnį įgimtą imunitetą, kuris padeda reaguoti į svetimkūnius iš karto po gimimo. Įgytas imunitetas susidaro persirgus tam tikromis ligomis, kuomet imuninė sistema pagamina antikūnų, padedančių atpažinti ir taip greičiau įveikti infekcijas. Taip pat įgytas imunitetas yra suformuojamas skiepų pagalba. Pasiskiepijus, imuninė sistema yra „supažindinama“ su viruso baltymu ar negyva dalimi, padedančia jai sukurti antikūnų ir infekcijos atveju infekciją atpažinti ir įveikti greičiau. Imunitetas ir jo pajėgumas kinta ir priklauso nuo jūsų gyvenimo būdo, higienos, vakcinacijos bei įgimto atsparumo.
Kaip jau minėta, imuninei sistemai didelę įtaką daro miegas, sveika mityba, fizinis aktyvumas, bendras pasitenkinimas gyvenimo kokybe, streso valdymas. Tačiau net ir gyvenant sveikai, organizmui kartais reikia pagalbos.
Kodėl nusilpsta imunitetas?
Imuniteto susilpnėjimui yra daug priežasčių. Dažniausiai pasitaikančios yra žalingi įpročiai, prasta mityba, sėdimas gyvenimo būdas, daug streso. Imunitetą taip pat silpnina ligos ir tam tikri vaistai kaip antibiotikai. Žmonės, turintys ŽIV virusą, praranda natūralią imuniteto apsaugą. Pacientai, besigydantys nuo vėžio, sergantys diabetu ar kenčiantys nuo nutukimo taip pat dažnai praranda natūralų kūno atsparumą. Nusilpus imuninei sistemai žmogus ne tik dažniau serga, bet ir rizikuoja patirti ligos komplikacijų. Daugeliui paprastas peršalimas nekelia jokios grėsmės, bet žmogui, kurio imuninė sistema yra pažeista, peršalimas gali peraugti į plaučių uždegimą ar net sukelti mirtį. Todėl svarbu imunitetą stiprinti ir apsisaugoti skiepais.
Kaip stiprinti imunitetą po antibiotikų?
Antibiotikai yra vartojami sergant bakterinėmis infekcijomis. Jie padeda sunaikinti blogąsias bakterijas ir greičiau išgyti. Tačiau kovodami su infekcija, jie taip pat sunaikina daug gerųjų bakterijų, atsakingų už organizmo balanso palaikymą. Po antibiotikų kurso, žmogui gali prasidėti problemos su žarnynu, atsirasti grybelinių infekcijų. Patikimiausias imuniteto stiprinimas po antibiotikų yra tinkamo mikroorganizmų lygio kūne atstatymas. Tam rekomenduojama vartojant antibiotikus ir po jų gerti probiotikus, taip vadinamąsias gerąsias bakterijas. Jos atstato pažeistą mikroflorą ir padeda greičiau atsistatyti po ligos ir gydymo.
Kaip stiprinti vaiko imunitetą?
Mokslo metai kelia stresą ne tik vaikams, bet ir jų tėvams. Vos tik prasideda mokslo metai, vaikai pradeda sirgti. Normalu, jog vaiko imunitetas nėra toks atsparus kaip suaugusiųjų, bet jei jūsų vaikas serga kelis kartus per mėnesį, vertėtų pagalvoti apie imuniteto stiprinimą. Pirmiausiai atkreipkite dėmesį į vaiko rutiną ir įpročius - įsitikinkite ar jis užtektinai miega, valgo subalansuotą mitybą, yra fiziškai aktyvus ir nepatiria streso. Tačiau net ir stipriausią imuninę sistemą turintys vaikai dažniau serga mokslo metų metu dėl buvimo didelėse žmonių grupėse. Todėl vaiko imunitetą galite stiprinti vitaminais C, D, cinko papildais. Ežiuolės, imbiero, seleno papildai taip pat padės stiprinti imunitetą ir apsiginkluoti nuo ligų. Žinoma, nepamirškite pagrindinių apsaugos priemonių - tinkamos higienos, atstumo laikymosi ir saviizoliacijos susirgus.
Vaikų imuniteto stiprinimo būdai
- Tinkama mityba: Užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai vitaminų ir mineralų su maistu.
- Kokybiškas miegas: Ikimokyklinio amžiaus vaikams rekomenduojama miegoti 10-12 valandų per parą.
- Buvimas lauke: Kasdien praleisti bent 30 minučių gryname ore.
- Rankų plovimas: Mokyti vaiką plauti rankas po žaidimų lauke, prieš valgį ir po tualeto.
- Streso mažinimas: Rūpestinga ir palaikanti namų aplinka padeda vaikui jaustis saugiai.
Kada ir kaip susiformuoja imunitetas?
Imunitetas - tai organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo mikrobų, virusų, parazitų ir kitų genetiškai svetimų medžiagų. Pasak gydytojos V.Kirtiklienės, imuninė sistema susiformuoja per tam tikrą laiką. Vos gimęs kūdikis turi tik įgimtą imunitetą (pagrindines organizmo gynybines funkcijas), jį palaiko per placentą ir su mamos pienu gautos medžiagos. Vėliau, susidūręs su įvairiais virusais, bakterijomis ir kt., vaiko organizmas pamažu išmoksta su jais kovoti. Taip vystosi įgytas imunitetas.
Darželyje vaikai susiduria su įvairiais ligų sukėlėjais, o imunitetas būna dar nevisiškai susiformavęs. Imuninės sistemos „duobė“ yra nuo 6 mėnesių iki 3 metų, ypač apie antruosius metus - tuomet mažylis itin pažeidžiamas. Pagal už imunitetą atsakingų imunoglobulinų skaičių vaikai iki 3 metų yra silpnesni ir priklauso didžiausiai rizikos susirgti peršalimo ligomis grupei. Imuninė sistema visiškai susiformuoja, kai vaikui sukanka 5-7 metai. Tuomet jie išgyvena pirmąjį greito augimo periodą - imuninė sistema artėja prie suaugusio žmogaus, bet būklė labai priklauso nuo to, kaip užgrūdintas organizmas.
Ką daryti, kad vaiko imunitetas sustiprėtų?
- Užtikrinti kokybišką miegą.
- Rūpintis visaverte mityba.
- Grūdinti vaiką pamažu, naudojant žaidimo elementus, nesukeliant streso.
- Bent dvi valandas per dieną būti su vaiku gryname ore: važinėti dviračiu, žaisti judrius žaidimus, eiti pasivaikščioti.
- Bendrauti su vaiku, kalbėtis, domėtis, kaip jis jaučiasi. Juk stresas - vienas didžiausių imuniteto priešų.
- Formuoti tinkamus higienos įpročius.
- Neaprengti per šiltai.
Nuo ko pradėti grūdinimą?
„Jei vaikas susirgo, žinoma, pirmiausia reikia jį išgydyti, būtinai palaukti bent savaitę, kol visiškai pasveiks, ir tik tuomet pradėti stiprinti imunitetą - grūdinti“, - pataria gydytoja V.Kirtiklienė. Grūdinimo procedūras reikėtų bandyti atlikti tuo pačiu metu ir būtinai kasdien. Tik kasdienis grūdinimas duoda rezultatų.
Oro vonios. Patariama pradėti nuo mažylio migdymo lauke, gerai išvėdintame kambaryje. Rekomenduojama leisti pabūti vaikui kambaryje neaprengtam.
Grūdinti vandens procedūromis pradedama pamažu. Tai daryti reikia kiekvieną dieną panašiu metu, mažinant vandens temperatūrą 1-2 laipsniais kas kelios dienos. Kūdikį grūdinti vandeniu reikėtų pradėti iš pradžių įtrinant švelniu, gerai išgręžtu 35-36 laipsnių šilumos rankšluosčiu ir mažinant temperatūrą kas keletą dienų. Didesnius vaikus galima grūdinti ir kontrastiniu dušu, mažinant temperatūrą, atlikti kojų kontrastines voneles, apipilti keliais laipsniais žemesnės temperatūros vandeniu ar leisti įlipti į žemesnės temperatūros vandenį.
Vaikščiojimas basomis rekomenduojamas bet kokio amžiaus vaikams. Žmogaus pėdoje yra daugiau nei 30 įvairių refleksogeninių zonų, susijusių su įvairių organų veikla. Be to, lakstyti basomis naudinga ir plokščiapadžiams vaikams.
Pirtis yra labai paplitęs vaikų grūdinimo būdas Suomijoje, kur vaikai yra vieni sveikiausių pasaulyje. Viena priežasčių, manoma, yra ta, kad jie lankosi pirtyje net nuo 1 mėnesio amžiaus. Pirtyje yra buvę net 70 procentų mažylių iki 1 metų.
Grūdinami vaikai yra aktyvesni, žvalesni, stabilesnės psichikos, geriau auga, miega, vystosi, yra mažiau priklausomi nuo oro permainų, atsparesni šalčiui ir karščiui, geriau prisitaiko prie naujų aplinkos sąlygų. Taip yra todėl, kad organizmas neišeikvoja energijos kovai su ligomis.
Kada rekomenduojami papildomi tyrimai?
„Jei net ir pradėjus grūdinti vaiką, stiprinti imunitetą jis vis dėlto serga 8-10 ir daugiau kartų per metus arba ligos užsitęsia su bakterinėmis komplikacijomis, būtina ieškoti dažno sirgimo priežasties. Rekomenduojama ištirti imunitetą (imunoglobulinus), skydliaukės funkciją. Galbūt vaikas serga mažakraujyste ar jo imunitetą alina alergija“, - pasakoja specialistė.
Reabilitacijos priemonės taip pat padeda stiprinti imunitetą ir organizmui atgauti jėgas po ligos. Reabilitacija - tai pirmiausia nemedikamentinis gydymas šalia šeimos gydytojo paskirtų medikamentų, taikant įvairias fizioterapijos procedūras, inhaliacijas, UV spindulių, poliarizuotos šviesos terapiją, parafino, ozokerito aplikacijas, masažą, kineziterapiją, kt.
Efektyvus ir masažas, ypač derinant su kitomis reabilitacijos priemonėmis. Atliekant masažą ir mankštą kūdikiams pirmaisiais gyvenimo metais, buvo pastebėta, kad jie tris kartus rečiau sirgo virusinėmis infekcijomis, penkis kartus - bakterinėmis. „Masažas yra puiki priemonė, gerinanti atsikosėjimą, padedanti organizmui išsivalyti nuo skreplių (vibracinis krūtinės ląstos masažas, forsuotas iškvėpimas). Masažas taikomas ne tik kvėpavimo, bet ir kitoms ligoms gydyti bei profilaktikai“, - komentuoja gydytoja Virginija Kirtiklienė.
Svarbūs patarimai auginant vaiko imunitetą
- Daugiau daržovių ir vaisių. Vaikai per dieną turi suvalgyti penkias vaisių ar daržovių porcijas.
- Prailginkite miego laiką. Kūdikiui gali prireikti iki 16 valandų laiko lovoje per dieną, mažyliams - nuo 11 iki 14, o ikimokyklinukui - nuo 10 iki 13 valandų.
- Žindykite kūdikį krūtimi. Rekomenduojama, kūdikius išimtinai maitinti tik krūtimi pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius.
- Mankštinkitės visa šeima. Pasirinkite veiklas, kurios patinka visai šeimai: važinėkitės dviračiais, eikite į žygius, žaiskite krepšinį, tenisą, reguliariai lankykitės baseine.
- Higienos įpročiai. Įsitikinkite, kad vaikai dažnai plauna rankas ir muilu bent 20 sekundžių.
- Įvertinkite gaunamų vitaminų kiekį. Vaikų imunitetui labai svarbu vitaminai A ir D bei Omega 3 riebalų rūgštys.
Vitaminai vaiko imunitetui
Vitaminai gali padėti stiprinti imunitetą, jei šių medžiagų negaunate iš maisto ar stokojate jų. Pagrindiniai imuniteto stiprintojai yra vitaminas D, C, E. Tiek moterims, tiek vyrams taip pat rekomenduojama geležis, folio rūgštis, selenas. Šie papildai atlieka svarbų vaidmenį imuniteto stiprinime.
Vitamino D poveikis imunitetui
Vitamino D poveikis imunitetui yra itin svarbus ir plačiai tiriamas. Vitamino D trūkumas gali turėti neigiamą įtaką organizmo imuninei sistemai, todėl svarbu užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai šio vitamino. Vitamino D šaltiniai apima tiek maistą, tiek natūralų saulės spinduliavimą. Vaikai gali gauti vitamino D iš tokių produktų kaip riebios žuvys (lašiša, skumbrė), kiaušiniai, pieno produktai ir specialiai praturtinti maisto produktai. Tačiau, ypač šaltuoju metų laiku, kai saulės šviesos yra mažiau, gali būti sunku užtikrinti pakankamą vitamino D kiekį tik per maistą ir saulės spindulius. Tyrimai rodo, kad pakankamas vitamino D lygis gali padėti sumažinti peršalimo ir gripo riziką, taip pat prisidėti prie autoimuninių ligų prevencijos.
Natūralūs papildai
Natūralūs papildai yra puikus būdas padėti stiprinti vaiko imunitetą, nes jie gali suteikti organizmui reikiamų maistingųjų medžiagų, kurios dažnai nepriklauso kasdienei mitybai. Šie papildai gali būti įvairių formų: miltelių, kapsulių, skysčių ar netgi natūralių ekstraktų. Viena iš populiariausių natūralių priemonių yra probiotikai. Šie „gerieji“ mikroorganizmai padeda palaikyti sveiką žarnyno florą, kuri yra labai svarbi imuniteto funkcijoms. Probiotikai gali būti randami jogurtuose, kefyre, taip pat ir specialiuose papildų produktuose. Vitaminas C yra dar vienas esminis elementas, kuris gali padėti stiprinti imunitetą. Jis padeda organizmui gaminti baltuosius kraujo kūnelius, kurie kovoja su infekcijomis. Natūralūs šaltiniai yra citrusiniai vaisiai, uogos, paprikos ir brokoliai. Vitaminas D yra dar viena svarbi maistinė medžiaga, kuri padeda stiprinti imunitetą. Jis yra natūraliai gaunamas iš saulės šviesos, tačiau šaltuoju metų laiku, kai saulės spindulių mažiau, gali prireikti papildų. Cinkas taip pat yra svarbus mineralas, kuris gali padėti sustiprinti imuninę sistemą. Jis dalyvauja daugelyje biologinių procesų ir padeda organizmui kovoti su infekcijomis. Omega-3 riebalų rūgštys, kurios randamos riebiose žuvyse, linų sėklose ir graikiniuose riešutuose, taip pat turi teigiamą poveikį imunitetui.
Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl svarbu pasitarti su gydytoju arba dietologu prieš pradedant vartoti natūralius papildus. Specialistas gali padėti nustatyti, kurie papildai būtų tinkamiausi jūsų vaikui, atsižvelgiant į jo amžių, mitybos įpročius ir sveikatos būklę.
Maisto papildai vaikų imunitetui stiprinti
Maisto papildai vaikų imunitetui stiprinti yra specialiai sukurti siekiant padėti mažinti sergamumo dažnumą ir stiprinti organizmo atsparumą infekcijoms. Šie papildai dažnai apima vitaminus C ir D, cinką, probiotikus ir ežiuolę, kurie kartu gali suteikti vaikams reikalingą palaikymą sveikai imuninės sistemos veiklai. Vitaminas C, žinomas dėl savo antioksidacinių savybių, gali sustiprinti imuninę sistemą ir padėti organizmui kovoti su virusais bei bakterijomis. Cinkas yra svarbus mineralas, kuris taip pat prisideda prie imuniteto stiprinimo ir gali padėti organizmui greičiau atsigauti po infekcijų.
Vitaminas D yra būtinas normaliam imuninės sistemos veikimui ir gali padėti apsaugoti nuo peršalimo ir gripo ligų. Jis prisideda prie imuninės sistemos reguliavimo ir bendros sveikatos palaikymo. Probiotikai, naudingos bakterijos, palaiko sveiką žarnyno mikroflorą, kuri yra esminė imuninės sistemos sveikatai, nes žarnynas yra didžioji dalis organizmo imuninės sistemos. Probiotikai gali padėti užtikrinti, kad organizmas būtų gerai apsaugotas nuo patogenų ir padidinti bendrą atsparumą ligoms.
Ežiuolė, natūralus augalas, taip pat gali būti naudinga stiprinant imuninę sistemą ir mažinant infekcijų riziką.
Fizinis aktyvumas
Svarbu, kad vaikai kasdien praleistų bent 1-2 valandas lauke, užsiimdami įvairiomis fizinėmis veiklomis, tokiomis kaip bėgimas, žaidimai su kamuoliu, dviračių sportas ar tiesiog pasivaikščiojimai gamtoje. Toks aktyvumas ne tik stiprina kūną, bet ir gerina nuotaiką bei bendrą savijautą. Tėvai gali skatinti vaikus būti aktyvius, organizuodami šeimos užsiėmimus lauke, pavyzdžiui, žygiai pėsčiomis ar išvykos į parkus. Svarbu, kad fizinė veikla būtų maloni ir įvairi, kad vaikai nejaustų, jog tai yra pareiga, o ne malonumas. Taip pat svarbu stebėti, kad vaikai būtų tinkamai apsirengę ir saugūs, ypač šaltuoju metų laiku, kad jie galėtų mėgautis lauko veiklomis be rizikos susirgti.
Subalansuota mityba
Vaiko imuniteto stiprinimui labai svarbi subalansuota mityba. Mityba, turinti tinkamą maistingųjų medžiagų pusiausvyrą, padeda organizmui efektyviau kovoti su infekcijomis ir ligomis. Visų pirma, vaisiai ir daržovės yra pagrindiniai vitaminų ir mineralų šaltiniai. Juose gausu antioksidantų, kurie padeda apsaugoti ląsteles nuo žalingos laisvųjų radikalų įtakos. Baltymai taip pat yra esminiai vaiko mityboje, nes jie prisideda prie ląstelių atsinaujinimo ir imuninės sistemos funkcijų. Geriausi baltymų šaltiniai yra liesa mėsa, žuvis, kiaušiniai, pupelės, riešutai ir pieno produktai. Angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis, todėl jų vartojimas taip pat turėtų būti subalansuotas. Be to, svarbu užtikrinti tinkamą skysčių suvartojimą. Vanduo yra esminis organizmo komponentas, padedantis palaikyti visus gyvybinius procesus. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į maisto ruošimo būdus. Viską apibendrinus, subalansuota mityba suteikia vaikui visus reikalingus elementus, kurie padeda stiprinti imunitetą ir užtikrina sveiką augimą bei vystymąsi.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Vaiko kortelė Swedbank: kaip užsakyti ir naudotis?
- Išsipūtęs vaiko pilvas: priežastys, simptomai ir ką daryti
- Vaiko kedute automobilyje taisykles: ką svarbu žinoti?
- Šokiruojančios Ankstyvo Pilvo Didėjimo Nėštumo Metu Priežastys ir Išsklaidomi Mitai
- Gimimo Liudijimo Registracija Lietuvoje: Greita ir Lengva Procedūra, Kurią Privalote Žinoti!