Skyrybos ir vaikų dalybos - vienas nuo kito neatskiriami procesai. Jeigu šeima turi nepilnamečių vaikų, nutraukiant santuoką visais atvejais turi būti išsprendžiami vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant klausimai.
Atsižvelgiant į tai, skyrybos turint vaikų, ypatingai kai tėvai nesutaria dėl vaikų globos, yra pakankamai sudėtingas procesas. Kai santuokos nutraukimo procese egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai teismai skiria ypatingą dėmesį.
Pagrindiniai Aspektai Nustatant Vaiko Gyvenamąją Vietą
Civilinio kodekso normos nustato, kad „tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų“.
Teismų praktikoje pasisakoma, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku.
Tėvų Susitarimas Ir Teismo Sprendimas
Kai santuoka yra nutraukiama bendru sutuoktinių sutikimu teismo tvarka, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų pagal tėvų susitarimą. Atvejais, kuomet sutuoktiniai nesutaria ir kyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu.
Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutarimu galimas teismine arba notarine tvarka, išskyrus tam tikras išimtis. Viena jų - nepilnamečiai vaikai. Jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, santuokos nutraukimas visada vyksta teismine tvarka.
Kreipdamiesi į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, sutuoktiniai privalo pateikti teismui sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje aptariami ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo klausimai.
Vaiko Nuomonė
Tuo tarpu į vaiko norą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų teismas atsižvelgia, tačiau tai teismo neįpareigoja priimant sprendimą dėl globos. Lietuvos teisės aktai numato, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.
Europos žmogaus teisių teismas savo sprendimuose nuosekliai laikosi pozicijos, kad geriausių vaiko interesų įvertinimas apima ir vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą, o kuo vaikas brandesnis, tuo kyla didesnis poreikis gerbti jo autonomiją.
Tuo atveju, kai sprendžiamas su vaiku susijęs klausimas, vaikas (nepriklausomai nuo jo amžiaus), sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme. Vis dėlto, vaiko noras tėra vienas iš reikšmingų įrodymų byloje ir pati vaiko nuomonė gali ir neatitikti teismo nuomonės, koks sprendimas būtų tinkamiausias byloje. Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai, vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju turi būti išsiaiškinama, ar vaiko norai atitinka jo interesus.
Dažniausiai Pasitaikantys Modeliai
Standartinis Modelis
Teismų praktikoje dažniausiai pasitaikantis toks vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo klausimų sprendimo modelis, kuomet vaikų gyvenamoji vieta yra nustatoma su vienu iš tėvų (įprastai su motina), o skyriumi gyvenantis tėvas su vaikais bendrauja laikydamasis nustatyto grafiko (įprastai kelias dienas per savaitę) bei skiria išlaikymą periodinėmis išmokomis (kurio vieno mėnesio suma vienam vaikui, pagal teismų praktiką, negali būti mažesnė kaip pusė MMA dydžio).
Kadangi tokia tvarka teismams yra žinoma ir taikoma nuo seno, teismai praktiškai visais atvejais tvirtina sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jei nustatytas šis modelis. Tačiau tokio modelio nustatymas reiškia, kad po santuokos nutraukimo vaikai iš esmės gyvens ir augs tik su vienu iš tėvų, o su kitu praleis tik tam tikrą laiko dalį.
„50:50 Procentų Laiko“ Modelis
Dėl besikeičiančio visuomenės požiūrio ir vis dažniau pasitaikančio abiejų tėvų noro maksimaliai dalyvauti vaikų gyvenime ir auklėjime, teismų praktikoje santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu bylose per pastaruosius keletą metų pradėjo ryškėti nauja tendencija sprendžiant klausimus dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo - pradėtas taikyti vadinamasis „50:50 procentų laiko“ arba kitaip - „skandinaviškas“ modelis.
Šio modelio esmė - abiejų tėvų maksimalus įsitraukimas į vaikų priežiūrą ir išlaikymą. Vaikų gyvenamoji vieta formaliai yra nustatoma su vienu iš tėvų, tačiau nustatoma specifinė skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaikais tvarka, kuri lemia, kad abu tėvai praleidžia vienodai laiko su vaikais, pavyzdžiui, nustatant, kad skyriumi gyvenantis tėvas (motina) su vaikais bendraus kas antrą savaitę (po 7 dienas) nuo sekmadienio iki sekmadienio. Tokiu būdu abiem tėvams yra sudaroma galimybė maksimaliai įsitraukti į vaikų gyvenimą.
Tačiau teismų praktikoje yra išskiriami tam tikri kriterijai, kuriais remiantis vertinama, ar 50:50 bendravimo tvarkos nustatymas nepažeis vaikų interesų. Tam reikšmingos yra tokios aplinkybės, kaip kiekvieno iš tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaikų ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaikų socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalių jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaikus į ugdymo įstaigas ir pasiimti iš jų, tėvų darbo grafikai ir kt.
Išlaidos Taikant „50:50“ Modelį
Papildomai atsižvelgiama ir į tai, kad nustačius 50:50 bendravimo su vaikais modelį, vaikų faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas, abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Taigi, šių išlaidų, susijusių su būtinųjų (kasdieninių) vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, maistas, drabužiai, būstas ir pan.), priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą, tad jos gali būti nepriteisiamos.
Vis dėlto vaiko poreikiai neapsiriboja vien būtinosiomis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų papildomų tėvų išlaidų (pavyzdžiui, privati mokykla, būreliai, stovyklos ir pan.). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo yra formaliai nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.
Tačiau sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių gali susitarti, kad, jei papildomų vaikų išlaikymo išlaidų atsirastų ateityje, sutuoktiniai jas pasidalins bendru sutarimu lygiomis dalimis, arba numatyti konkrečias sumas tokioms išlaidoms padengti, jeigu jos jau yra patiriamos santuokos nutraukimo metu.
Taigi, nusprendus taikyti 50:50 bendravimo su vaikais modelį, atsižvelgiant į abiejų tėvų vienodai praleidžiamą laiką su vaikais, išlaikymas gali būti nepriteisiamas. Tačiau teismas vertins, ar kiekvienu konkrečiu atveju šio modelio taikymas geriausiai atitiks vaikų interesus.
Vaiko Teisės Ir Tėvų Pareigos Po Skyrybų
Laikoma, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia.
Pažymėtina, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Ši pareiga neišnyksta net ir po skyrybų bylos. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija - tėvų valdžios apribojimas.
Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalo ją vykdyti.
Statistika Ir Tendencijos
Kaip rodo „Eurostat“ statistika, pastaraisiais metais Lietuva kartu su Latvija yra tarp daugiausia skyrybų registruojančių šalių Europos Sąjungoje. Neretai skyrybų proceso metu šalims sunku susitarti dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir kt. klausimų, todėl skyrybų procesas trunka ne vienerius metus.
Lietuvoje daugėja bylų, kuriose sprendžiamas klausimas dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) modelio, pagal kurį vaikas su abiem tėvais praleidžia vienodai laiko, kitaip dar vadinamo „50:50 procentų laiko“ modeliu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma ne su abiem tėvais, bet su vienu iš tėvų, o sprendžiant ginčą dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą.
Teismų Praktikos Pavyzdžiai
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 akcentavo, kad nors tokios skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo galimybė iš esmės negali būti absoliučiai paneigta, pažymėtina, kad ji teismo sprendimu galėtų būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai: pirma, dėl jos sutaria abu tėvai; antra, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019 nurodė, kad teismų nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku modelio įgyvendinimo forma gali būti taikoma ir nesant visų nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 įvardytų sąlygų, kai skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku modelio įgyvendinimo forma nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų.
Ką Daryti, Jei Kyla Ginčai?
Jei tarp tėvų yra ginčas dėl to, su kuriuo iš tėvų turi gyventi nepilnametis, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas yra sprendžiamas teisme. Tai atvejai, kai santuoka nutraukiama ar pripažįstama negaliojančia, kai gimsta vaikas nesusituokusiems ir kartu negyvenantiems tėvams. Šio sprendimo būtina laikytis.
Visi sprendimai dėl vaiko sveikatos, gydymo, kokią mokyklą ir būrelius vaikas lankys bei kiti svarbūs klausimai yra priimami abiejų tėvų, nesvarbu su kuriuo iš jų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tai suprantame kaip tėvų brandaus ryšio palaikymą visais su vaiku susijusiais klausimais, nuolatinį tarimąsi, apsikeitimą informacija.
Valstybės Vaiko Teisių Apsaugos Ir Įvaikinimo Tarnyba: Pagalba Šeimoms
Kasmet Lietuvoje santuoką nutraukia apie 8 tūkst. porų, o oficialias tėvų skyrybas išgyvena daugiau kaip 6 tūkst. vaikų. Tokį didelį skyrybų skaičių, be abejo, lydi įvairūs buvusių sutuoktinių nesutarimai, kuriuos vaiko teisių gynėjams tenka padėti spręsti ir nuo jų apsaugoti vaikus. Dažniausiai besiskiriančios poros nesutaria dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos, vaiko išlaikymo dydžio klausimų.
Sudėtingiausi atvejai, kai besiskirianti pora vienas kitą kaltina netinkamu elgesiu su vaiku arba kai vaiku manipuliuojama, vaikas pasitelkiamas skaudinti vienam kitą - prasideda teisminiai ginčai, tada įveikti sunkumus prireikia daugiau laiko.
Tėvams išsiskyrus, esminės vaiko teisės išlieka tos pačios: vaikas turi augti saugus ir mylimas, juo tinkamai rūpinamasi ir užtikrinta vaiko prigimtinė teisė bendrauti su abiem tėvais. Taip pat svarbu sudaryti sąlygas vaikui ir toliau palaikyti įprastą ryšį su seneliais, tetomis, dėdėmis, kitais artimais giminaičiais.
Pagrindinės Vaiko Teisės Skyrybų Atveju
- Teisė augti saugioje ir mylimoje aplinkoje.
- Teisė į tinkamą priežiūrą.
- Teisė bendrauti su abiem tėvais.
- Teisė palaikyti ryšį su artimais giminaičiais.
Patarimai Tėvams Po Skyrybų
- Užtikrinkite, kad vaikas žinotų, jog abu tėvai jį myli.
- Siekite kuo mažiau pokyčių vaiko gyvenime.
- Kalbėkite su vaiku apie pasikeitimus ramiai ir paaiškinamai.
- Svarbiausiais klausimais su vaiku kalbėkite abu tėvai kartu.
- Prioritetą teikite vaiko geriausiems interesams.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Vaiko kortelė Swedbank: kaip užsakyti ir naudotis?
- Išsipūtęs vaiko pilvas: priežastys, simptomai ir ką daryti
- Vaiko kedute automobilyje taisykles: ką svarbu žinoti?
- Nepraleisk progos: Įsidarbink vaikų literatūros vertėju – geriausi darbo pasiūlymai!
- Atskleiskite Paslaptis: Kaip Gimimo Diena Įtakoja Jūsų Profesinę Sėkmę!