Lietuvoje vaiko globa yra skirstoma į kelias rūšis, atsižvelgiant į vaiko situaciją ir poreikius. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines vaiko globos formas, įskaitant laikinąją ir nuolatinę globą (rūpybą), šeimynas bei įvaikinimą.
Vaiko Globa ir Rūpyba
Vaiko globos (rūpybos) dalyviai yra be tėvų globos likęs vaikas, jo biologinė šeima (tėvai ir vaiko giminaičiai) ir globėjas (rūpintojas). Ši globa (rūpyba) vykdoma kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriais ir kitomis institucijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga.
Laikinoji Globa (Rūpyba)
Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Laikinosios globos tikslas - grąžinti vaiką į biologinę šeimą. Rajono (miesto) savivaldybei įsteigus vaikui laikinąją globą, ne vėliau kaip per 15 dienų turi būti sudarytas Vaiko laikinosios globos planas.
Sudarant Vaiko laikinosios globos planą, šiame darbe dalyvauti turi būti kviečiamas asmuo, kuris dirbs socialinį darbą su vaiku ir jo šeima, paskirti vaiko globėjai ar institucijos, kurioje vaikas bus globojamas, atstovai, taip pat vaiko tėvai ir kiti su vaiku ir jo šeima susiję asmenys bei organizacijų atstovai.
Įsteigus laikinąją globą VTAT arba jos pavesti socialiniai partneriai sudaro, saugo ir nuolat papildo Vaiko laikinosios globos bylos originalą. Vaiko globėjui iš bylos perduodami dokumentai, tiesiogiai susiję su vaiku ir turintys reikšmės jo globojimui. VTAT ar jos socialiniai partneriai, globėjui prašant, peržiūri ir, esant reikalui, keičia ar tobulina Vaiko laikinosios globos planą dažniau nei kartą per 6 mėnesius.
Nuolatinė Globa (Rūpyba)
Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) - nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai. Įsteigus vaikui nuolatinę globą, VTAT arba jos pavesti socialiniai partneriai sudaro, saugo ir nuolat papildo Vaiko nuolatinės globos bylos originalą.
Globos Ypatumai Paaugliams
Jeigu vaikas yra vyresnis nei 14 metų, jam steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas. Šios sąvokos siejamos su vaiko dalyvavimu, priimant su juo susijusius sprendimus ar atstovaujant jo interesams, vaikui tenka daugiau atsakomybės.
Globėjų Paieška ir Atranka
VTAT, organizuodama vaiko globą, ieško ir parenka vaiko globėjus vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vaiko globos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintais vaiko globos steigimo principais. VTAT arba jos socialiniai partneriai, gavę šiuos dokumentus, atlieka asmenų, norinčių tapti vaiko globėjais, pirminę atranką ir per 30 dienų nuo dokumentų gavimo dienos raštu pateikia atsakymus pareiškėjams.
VTAT arba jos socialinio partnerio paskirtas asmuo, dirbantis socialinį darbą su globojamu vaiku ir globėju, organizuodamas vaiko globą, reikalui esant, iš anksto supažindina vaiką su jo būsimaisiais globėjais arba institucija, kurioje jis bus globojamas. Nesant tokios galimybės, vaikas su globėju supažindinamas telefonu, parodomos jo nuotraukos.
Globoti (rūpinti) norintis asmuo nebūtinai turi būti susituokęs ar privalo turėti būstą, priklausantį jam nuosavybės teise.
Šeimynos
Šeimyna - tai juridinis asmuo, šeimos aplinkoje globojantis 6 ir daugiau vaikų, netekusių tėvų globos. Bendras vaikų skaičius šeimynoje kartu su savais vaikais - ne daugiau kaip 12 vaikų. Šeimynos tėvai yra priskiriami socialinių darbuotojų kategorijai pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1995 02 13 įsakymu Nr. 31.
Rajono (miesto) savivaldybė, įsteigusi šeimyną, iš savivaldybės biudžeto vienam iš jos tėvų (motinai arba tėvui) moka darbo užmokestį, kuris nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 07 08 nutarimą Nr. 511.
Šeimynoje globojamo vaiko, negaunančio kito valstybės išlaikymo, išlaikymui kas mėnesį mokama Lietuvos Respublikos valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatyme nustatyta vaiko globos pašalpa. Šeimynoje globojamam vaikui priklausančios kitos piniginės išmokos yra pervedamos į asmeninę globojamo vaiko sąskaitą banke.
Šeimyna likviduojama rajono (miesto) savivaldybės valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) arba teismo sprendimu pagal VTAT pareiškimą.
Šeimyna gali būti panaikinta, jei:
- globoja mažiau kaip šešis vaikus ir jeigu ji nepapildoma naujais globojamais vaikais dėl globėjų sveikatos būklės, materialinės padėties ar kitų svarbių priežasčių.
- jei vienas iš šeimynos tėvų (motina ar tėvas), kuris yra paskirtas vaiko globėju, dėl ligos, materialinės ar šeimyninės padėties pasikeitimo ar kitų svarbių priežasčių nebegali eiti globėjo pareigų, VTAT turėtų peržiūrėti ir priimti sprendimą dėl galimybių paskirti kitą asmenį vaikų globėju.
Įvaikinimas
Įvaikinimas - galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai.
Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariai. Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas.
Reikalavimai Įtėviams
Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali. Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui ar vienam iš sutuoktinių.
Pagrindiniai reikalavimai įtėviams:
- Amžius - pilnamečiai darbingo amžiaus asmenys (pilnamečiai ir įgiję visišką veiksnumą, suprantantys savo veiksmų pasekmes ir galintys prisiimti atsakomybę už savo veiksmus).
- Sveikata - nesate pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu ir nesergate ligomis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 404/96.
- Teistumas - apie Jūsų teistumą ir administracinius teisės pažeidimus gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinis skyrius užklausia Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos bei teritorinę policijos įstaigą.
- Gyvenimo sąlygos - GIMK darbuotojai vertins, ar Jūs turite tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios užtikrintų įvaikintam vaikui saugumą.
- Gaunamos pajamos - įstatymuose nėra nustatyta, kiek pajamų šeima privalo turėti.
Svarbūs Aspektai Įvaikinant
- Neleidžiama įvaikinti biologinių vaikų, brolių ir seserų.
- Vaiko kilmė - viena iš GIMK darbuotojų mokymų temų - atviras kalbėjimas su įvaikintu vaiku. Svarbu suprasti, kad vaikas turi praeitį, kilmę, kurių negalima paneigti.
Kiekvienas vaikas turi teisę į identitetą, žinoti savo šaknis. Žinojimas apie save - stiprybė, lydinti visą gyvenimą, ir pasitikėjimas savimi. Todėl GIMK darbuotojai pataria pasakoti vaikui pagal jo amžių ir brandą kilmės istoriją ir atsiradimą įtėvių šeimoje (pavyzdžiui, kad jis augo vienos mamos pilvuke, bet jam gimus, moteris negalėjo juo pasirūpinti, todėl ir atsiradote Jūs - šeima, kuri jį myli ir juo rūpinasi, ir visada bus šalia). Savo kilmės žinojimas padės vaikui užaugti savimi pasitikinčia asmenybe. Labai svarbu, kad vaikas minėtą informaciją sužinotų iš Jūsų, o ne iš svetimų žmonių.
Panašus:
- Vaiko globos rūšys ir formos Lietuvoje: Sužinokite viską, ką turite žinoti!
- Vaiko kortelė Swedbank: kaip užsakyti ir naudotis?
- Išsipūtęs vaiko pilvas: priežastys, simptomai ir ką daryti
- Neįtikėtina Vaikiškų Racijų Apžvalga: Geriausi Modeliai ir Patarimai Tėvams
- Širdingiausi sveikinimai gimus dukrai – gražiausi žodžiai ir nuoširdžiausi linkėjimai