Vaiko globa pastaruoju metu tampa viena iš aktualiausių vaiko gerovės klausimų, tokius pasikeitimus įtakoja ekonominės, socialinės, politinės besikeičiančios visuomenės sąlygos. Daugeliui šeimų, auginančių vaikus, reikalinga psichopedagoginė ir socialinė parama bei pagalba. Šiame darbe aptariami vaiko globos teoriniai pagrindai lemiantys vaiko globos organizavimo sistemą, nagrinėjama Lietuvos vaiko globos sistemos formavimosi tendencijos, pateikiami užsienio šalių vaiko globos organizavimo aspektai.
Vaiko globos sąvoka ir tikslai
Pirmą kartą Lietuvoje vaiko globos pagrindinės sąvokos buvo apibrėžtos Lietuvos Respublikos vaiko globos įstatyme 1998 metais. Šiuo metu tiek mokslinėje literatūroje, tiek šnekamojoje kalboje vartojama keletas sąvokų apbūdinančių vaiką netekusį tėvų globos, dažniausiai vartojamos yra šios sąvokos: beglobis, bešeimis (Braslauskienė, 2001), našlaitis, rastinukas, pamestinukas ir kt. Visas išvardintas sąvokas galima apibūdinti keliais žodžiais - tai likęs be tėvų globos vaikas (LR Vaiko globos įstatymas, 1998).
Vaiko globa šaltiniuose apibrėžiama įvairiai, L. Jovaiša aiškinamąjame pedagogikos terminų žodyne vaiko globą vadina - dėl kurių nors priežasčių tėvų globos netekusių vaikų valstybinė jų teisių apsaugos ir auklėjimo forma. Vaikai auginami, auklėjami kūdikių ir vaikų namuose, internatinėse mokyklose, padedama juos įsūnyti, įdukrinti, teikiama materialinė parama ir t.t. (Jovaiša, 1993).
Lietuvos Respublikos vaiko globos įstatyme suformuluota vaiko globos sąvoka apima vaiko priežiūrą, auklėjimą bei asmeninių ir turtinių teisių bei teisėtų interesų atstovavimą ir gynimą, tačiau svarbiausia yra tai, kad čia lygias teises tapti vaiko globėju įgyja fizinis asmuo (šeima) ir juridinis asmuo (šeimyna ir institucija). Vaiko artimieji giminaičiai - senoliai, broliai ir seserys, vaiko tėvų broliai bei seserys (LR Vaiko globos įstatymas, 1998).
Vaiko globos sistema Lietuvoje formuojasi jau keletą šimtmečių atsižvelgiant į vaiko globos sistemos kitimą, tačiau pirmą kartą vaiko globos teoriniai pagrindai buvo suformuluoti kuriant Lietuvos Respublikos vaiko globos įstatymą 1998 metais (LR Vaiko gglobos įstatymas, 1998). Šio įstatymo nuostatose tiksliai apibrėžta vaiko globos sąvokos, tikslai ir uždaviniai, globos steigimo principai, globos rūšys ir formos, globos nustatymo ir pasibaigimo pagrindai. Įsigaliojus naujam LR Civiliniam kodeksui (LR Civilinis kodeksas, 2000) šalia globos sąvokos atsirado (tiksliau tariant sugrįžo) rūpybos sąvoka, reikia paminėti, kad pagal naująjį Civilinį kodeksą vaiko globa nustatoma neveiksniam asmeniui, šiuo atveju vaikui iki 14 metų, o rūpyba nustatoma ribotai veiksniam asmeniui t.y. vaikui sulaukusiam keturiolikos metų (LR Civilinis kodeksas, 2000). Šiame darbe vartojama tik globos sąvoka, nes globos ir rūpybos sąvokos iš esmės savo tikslais ir uždaviniais nesiskiria. Šios sąvokos vaiko atžvilgiu skiriasi tik teisiniu aspektu, t.y. nuo keturiolikos metų vaikas įgyja dalinį veiksnumą (LR Civilinis kodeksas, 2000). Naujajame Civiliniame kodekse išsikristalizavo vaiko laikinosios ir nuolatinės globos nustatymo pagrindai, tačiau iš esmės vaiko globos pagrindai nepakito lyginant su LR Vaiko globos įstatymu.
Vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų augti, vystytis ir tobulėti (LR Civilinis kodeksas, 2000). Vaiko globos tikslas iškelia vieną iš pagrindinių vaiko globos uždavinių - vaiko auklėjimo užtikrinimą, tačiau neaptaria koks turėtų būti pasirinktas auklėjimo modelis, kad vaikas galėtų augti, vystytis ir visapusiškai tobulėti. Auklėjimo modelio pasirinkimas globojant vaiką netekusį tėvų globos yra sudėtingas procesas, kurį nagrinėja auklėjimo teorija. Profesorius B. Bitinas knygoje “Ugdymo filosofija” rašo, kad auklėjimo teorijos tikslas atskleisti, kokių veiksnių dėka individas socializacijos procese perima vienokias ar kitokias vertybes bei jų sistemas (Bitinas, 2000). Pagal B. Taigi globojamo vaiko auklėjimas yra vienas sudėtingiausių vaiko globos procesų, kuriame teorinės žinios ir žmoniškoji intuicija sudaro bendrą kompleksą, kurio rezultate asmenybė priima arba nepriima visuotinai funkcionuojančių vertybių. Vaiko globos uždaviniai suformuluoti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse detaliau pagrindžia vaiko globos tikslą.
- sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą.
- rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje (LR Civilinis kodeksas, 2000).
Vaiko globos principai
Siekiant užtikrinti vaiko globos tikslo ir uždavinių įgyvendinimo organizuojant vaiko globą yra būtina laikytis vaiko globos nustatymo principų.
- Vaiko interesų pirmumas. Imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, turi būti atsižvelgiama į svarbiausią kriterijų - vaiko interesus (Sakalauskas, 22000). .Vaiko interesai - tai pirmiausia įstatymuose numatytos vaiko teisės ir galimybė šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. ( LR Aukščiausiojo Teismo Senato 1999 12 31 d. nutarimas Nr. 24 “Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant įvaikinimo bylas”).
- Pirmumo teisę tapti vaiko globėjais turi vaiko artimieji giminaičiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Parenkant vaiko globėjus pirmiausia JTO VVaiko teisių konvencijoje yra įtvirtinta principinė nuostata, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be globos ir priežiūros (Sakalauskas, 2000). Tačiau vaikui, netekusiam tėvų globos, ypač aktualu parinkti tinkamus globėjus. Atsižvelgiant į vaiko interesus (JTO Vaiko teisių konvencija, 1995) yra būtina (jeigu yra galimybė) išsaugoti vaiko giminystės ryšius, tai susiję su vaiko teise išsaugoti savo identiškumą, todėl yra teikiama pirmumo teisė tapti globėjais vaiko artimiesiems giminaičiams. Pasak psichologo G. Valicko (Valickas, 1997), nuo pat pirmųjų kūdykio gyvenimo akimirkų prasideda jo socializacijos procesas, kurį galima apibūdinti kaip egzistuojančių elgesio normų ir vertybių sistemų, socialinių vaidmenų interiorizaciją, socialinės patirties perėmimą bei atgaminimą asmenybės veiklos ir bendravimo metu. Taigi šeima yra svarbiausia terpė, kurioje vaikas gali sėkmingai augti, vystytis ir tobulėti. Atsižvelgiant į vaiko interesus (JTO Vaiko teisių konvencija, 1995), tai yra vaiko teisė į identiškumą išsaugant šeimos ryšius.
- Vaikui, galinčiam išreikšti savo nuomonę, suteikiama galimybė būti išklausytam ir jo nuomonė yra svarbi priimant ssprendimus. Pagal JTO Vaiko teisių konvenciją viena iš pagrindinių vaiko teisių yra teisė suformuluoti savo pažiūras ir laisvai jas reikšti visais su juo susijusiais klausimais (JTO Vaiko teisių konvencija, 1995). JTO Vaiko teisių konvencijoje nurodyta, jog vaikui būtinai suteikiama galimybė būti išklausytam tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą instituciją bet kokio su juo susijusio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu.
Vaiko globos formos
- Vaiko globa šeimoje - ne daugiau kaip penkių vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - nedaugiau kaip penki vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje.
- Vaiko globa šeimynoje - globos forma , kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja šesis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip dvylika vaikų) šeimos aplinkoje.
- Vaiko globa institucijoje -likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas valstybinėje arba nevyriausybinėje vaikų globos institucijoje, kai nėra galimybės jo globoti šeimoje arba šeimynoje (LR CCivilinis kodeksas, 2000).
Vaiko laikinosios globos pasibaigimo pagrindai
Vaiko laikinoji globos pasibaigimo pagrindai taip pat yra numatyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.
5) susituokia (LR Civilinis kodeksas, 2000).
- laikinosios globos įvedimas suteikė galimybę vaikui, dažniausiai iš nedarnios (asocialios) šeimos, nenutraukti galutinai giminystės santykių su šeima, o esant galimybei grįžti į savo šeimą (2000 m.
- užsienio šalių patirtis.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta, kad vaiko globėju gali būti skiriamas fizinis arba juridinis asmuo. Juridiniu vaiko globėju gali būti šeimyna, valstybinė vaikų globos institucija, savivaldybės pavaldumo vaikų globos namai (grupė) ir įvairių tipų nevalstybiniai vaikų globos namai. Apibendrinant vaiko globos teorinius pagrindus būtina pažymėti, kad jų įgyvendinimas iš esmės priklauso nuo vaiko globos sistemos organizavimo mechanizmo, kuris pastaraisiais metais yra nuolat tobulinamas.
Pastaruoju metu vykstančios permainos, naujos socialinės ekonominės sąlygos, realus ir potencialus nedarbas, smunkantis gyvenimo lygis labiausiai atsisipindi šeimose auginančiose vaikus. Gausėja silpnų ir skurstančių šeimų, kurios savo jėgomis negali įveikti susidariusių sunkumų. Nuolat didėja nedarnių (asocialių) šeimų skaičius, nuo 1995 m. savaivaldybių vaikų teisių apsaugos tarnybų įskaitoje nedarnių (asocialių) šeimų padaugėjo 1.9 karto, o vaikų jose 57 procentais (2001 m. Socialiniame pranešime 2000 m. sakoma, kad kasmet apie 3 tūkst. vaikų (2000 m. - apie 2.5) tūkst. vaikų) iš nedarnių (asocialių) šeimų, iš šeimų, kuriose vieno iš tėvų nėra, o kitas vaikais nesirūpina, kai abiems vaiko tėvams ar vieninteliam esamam tėvui yra nrterminuotai apribotos tėvystės teisės, kai tėvai įkalinimo įstaigoje, suteikiama valstybės globa. Tokios pagalbos reikėtų žymiai didesniam vaikų skaičiui. Nedarnių (asocialių) šeimų skaičius labai priklauso nuo alkoholizmo paplitimo lygio. (Socialinis pranešimas, 2001). Tai nėra pilnas tokių šeimų sąrašas, nes jis priklauso nuo to, kiek savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybos dėl didelio darbo krūvio ir koordinacijos tarp atskirų institucijų, atsakingų už vaikų teisių apsaugą, stokos yra pajėgios išsiaiškinti tokių šeimų skaičių. Valstybė ratifikavusi Jungtinių Tautų Vaiko teisių konfenciją įsipareigoje užtikrinti visapusišką paramą vaikui dėl įvairių socialinių, ekonominių, moralinių priežasčių netekusiam tėvų globos (JTO Vaiko teisių konvencija, 1995).. Ši valstybės teikiama socialinė paslauga įvairiais laikmečiais buvo skirtingai suprantama ir teikiama, tačiau visais laikais globojant beglobį vaiką buvo siekiama ugdyti dorą, išmintingą, veiklų ir atsakingą pilietį.
Vaiko globos sistemos formavimosi etapai Lietuvoje
- 1918 -1940 m.
- 1940 -1945 m.
- 1945 - 1990 m.
- 1990 - 1998 m.
- 1998 liepos 1 d.
Minėti vaiko globos formavimosi etapai savo struktūra, ugdymo sistema bei vertybėmis įtakojo šiuo metu veikiančią vaiko globos sistemą. Ypač didelę įtaką vaiko globos sistemai turi tarybiniais metais susiformavusi institucinė vaikų globos sistema. Tarybiniais metais prioritetas buvo teikiamas vaiko globai ir ugdymui institucijoje. Kūdykių namai tiesiogiai priklausė Sveikatos apsaugos ministerijai, čia dirbo daugumoje medikų personalas ir visos teikiamos paslaugos buvo priskiriamos medicininei priežiūrai. Švietimo ir mokslo ministerijai tiesiogiai priklausė vaikų globos namai, specialiosios internatinės mokyklos, bendrojo lavinimo mokyklos internatai, vaikų globos ir auklėjimo namai. Šiose institucijose dirbo (ir dabar dirba) pedagogai - auklėtojai, jų veikla organizuojama pagal nustatytas švietimo ir mokslo ministerijos ugdymo programas. Iki šiol valstybinėse vaikų globos institucijose tiesiogiai su vaikai.s dirbančio personalo struktūroje dominuoja pedagogai (70 %), medicininis personalas sudaro 14 %, socialinio darbo specialistai 6 %, kiti tiesiogiai su vaikais dirbantys specialistai ( medikai, psichologai ir pan.) 11 % (Darbo santykių tyrimo instituto duomenys, 2001). Tačiau pastarąjį dešimtmetį tarybinių laikų vaikų globos sistema negalėjo patenknti ir aprūpinti vis didėjančio beglobių vaikų skaičiaus, todėl šią spragą jau nuo 1985 m. sėkmingai stengiasi užpildyti visuomeninės organizacijos. Šių organizacijų inciatyva buvo įkurti įvairių tipų nevalstybiniai vaikų globos namai, (parapijiniai, laikinos vaikų globos namai) kurių aplinka yra žymiai artimesnė šeimai, nes tai daugumoje vietų skaičiumi nedidelės, kuriose sudarytos šeimai artimos vaiko gyvenimo sąlygos. Kalbant apie visuomeninių organizacijų iniciatyvą steigiant nevalstybines vaikų globos institucijas ir teikiant socialines vaiko globos paslaugas, svarbią vietą užima šeimynos, kurios šiuo metu yra savivaldybių pavaldume ir turi savo tinklą (2000 m. duomeninis šeimynų viso yra 49). Šeimyna - tai juridinis asmuo (šeimyna) globojantis 6 ir daugiau vaikų šeimos aplinkoje. Šeimyną pagal savo struktūrą iir juridinį veiklos reglamentavimą galima priskirti tiek šeimai globojančiai vaikus, tiek institucijai. Tai yra tarpinė grandis tarp šeimos ir institucijos vaiko globos sistemoje. Tačiau savivaldybės gana vangiai žiūri į šeimynų steigimą, tik 50 % savivaldybių palaiko šeimynų kūrimą (Darbo santykių tyrimo instituto duomenys, 2001). Šeimynos steigimo procesas trunka gana ilgai, vidutiniškai apie pusę metų, o kai kurių net daugiau kaip metus. Didžiausia šeimynų problema yra tai, kad trečdalis šeimynų motinų ar tėvų neturi jokio profesinio pasirengimo. Aukštąjį arba aukštesnįjį profesinį pasirengimą turi apie pusę šeimynų tėvų ir motinų, be to labai trūksta savaivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų nuoseklaus metodinio darbo su šeimyna.
Lietuvos Respublikos vaiko globos įstatymo įsigaliojimas iš esmės nepalietė tarybiniais laikais susiformavusios vaiko institucinės globos sistemos. 1997 m. valstybinės vaikų globos ir ugdymo institucijos su steigėjo teisėmis buvo perduotos apskričių pavaldumui, kurios nesiėmė reformuoti minėtų institucijų. Viena iš pagrindinių akcentų yra tai, kad šiose institucijose yra teikiamos mišrios paslaugos (švietimo, socialinės iir medicininės paslaugos), iš vienos pusės tai yra patogu, nes visas vaikui reikalingas paslaugas gauna vienoje vietoje, ypač jeigu tai yra vaikai su negale. Iš kitos pusės tokios institucijos (specialiosios internatinės mokyklos) yra labai uždaros, sunku įvertinti paslaugų kokybę, nes vaikas dažniausiai čia yra globojamas ir mokomas. Tokių institucijų auklėtiniams sulaukus pilnametystės sunku integruotis į visuomenę, sunku rasti darbą, nes dažnai įgyta specialybė nėra paklausi. Tačiau dauguma valstybinių vaikų globos ir ugdymo institucijų savo iniciatyva ...
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Vaiko kortelė Swedbank: kaip užsakyti ir naudotis?
- Išsipūtęs vaiko pilvas: priežastys, simptomai ir ką daryti
- Vaiko kedute automobilyje taisykles: ką svarbu žinoti?
- 12 Mėnesių Kūdikių Mityba: Svarbiausi Patarimai ir Mitybos Paslaptys Tėvams
- Kaip Lietuvos vaikai mokėsi gimtosios kalbos spaudos draudimo laikotarpiu: netikėti faktai ir istorijos