Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nustatyti nėštumo laiką yra labai svarbu, tai leidžia sužinoti ar mažylis yra išnešiotas, ar nėštumas nėra užsitęsęs ir padeda parinkti geriausią tolesnę nėštumo bei gimdymo taktiką. Daugeliui būsimų tėvelių gimdymo termino data tampa labai svarbia, ir jei mažylis gimsta ne „nustatytą” dieną, kartais netgi nusiviliama.

Gimdymo termino nustatymas

Kelis šimtmečius buvo manoma, kad nėštumas trunka 10 mėnulio mėnesių arba 9 kalendorinius mėnesius. Tačiau 1744 metais olandų profesorius Hermann Boerhaave pasiūlė skaičiuoti gimdymo terminą tam tikru metodu. Remdamasis stebėjimais (100 nėščiųjų), jis padarė išvadą, kad prie paskutiniųjų menstruacijų datos reikia pridėti 7 dienas ir 9 mėnesius.

Tačiau profesoriaus užrašuose nebuvo patikslinta, ar reikia pridėti prie pirmosios paskutiniųjų menstruacijų datos ar prie paskutiniosios. Gimdymo terminui apskaičiuoti yra keletas būdų:

  • Pirma paskutinių mėnesinių diena minus 3 mėnesiai plius 7 dienos (kai ciklas kas 28 d.).
  • Jei ciklas reguliarus, bet ne 28 dienos, atitinkamai pridedamas kitas dienų skaičius, pavyzdžiui, jei ciklas kas 26 d. - iš paskutinių mėnesinių pirmos dienos atimame 3 mėn. ir pridedame 5 d.
  • Jei ciklas kas 32 d. - iš paskutinių mėnesinių pirmos dienos atimame 3 mėn. ir pridedame 11 d.
  • Žinoma pastojimo diena minus 3 mėn.

Jei jūsų mėnesinių ciklas nėra reguliarus ir nebuvo atliktas ultragarsinis tyrimas iki 13+6 nėštumo savaitės, o jis buvo atliktas nuo 14 iki 25 nėštumo savaitės, tuomet esant skirtumui ≤10 d., nėštumo laikas nustatomas pagal paskutinių mėnesinių datą, jei skirtumas >10 d.

Kas yra priešlaikinis gimdymas?

Vaikelis vadinamas išnešiotu kai nėštumo trukmė yra pilnos 37 nėštumo savaitės, jei gimdymas prasideda iki 37 svaitės, jis vadinamas priešlaikiniu. Kartais vaikelis taip skuba išvysti šį pasaulį, kad net nesulaukia jam skirto gimimo termino. Jis gimsta toks trapus, toks mažytis, ir toks gležnas, kad net baisu paimti į rankas. Neišnešiotas naujagimis arba dar kitaip vadinamas ankstuku - nuo 22 iki 37 nėštumo savaitės gimęs kūdikis, sveriantis 500 ar daugiau gramų.

Priežiūra gimus ankstukui

Vienas svarbiausių dalykų, kurį reikėtų žinoti apie per anksti pasaulį išvydusį vaikelį tas, kad ankstukai nesugeba sureguliuoti tinkamos kūno temperatūros, taigi jų gyvybinių funkcijų užtikrinimui būtina aplinka, kurioje nuolat palaikoma tinkamai reguliuojama temperatūra. Didžiausia rizika kyla patiems mažiausiems, vos iki 29 savaičių mamos įsčiose praleidusiems, mažyliams. Per metus tokių naujagimių Lietuvoje gimsta iki 150. Kadangi patiems mažiausiems ankstukams prireikia nemažai laiko, kol jie pradeda reguliuoti kūno temperatūrą, kūdikis pirmiausia gyvena inkubatoriuje, kuriame palaikoma 36-37 laipsnių temperatūra.

Sutvirtėjęs vaikelis perkeliamas į skyrių, kur juo jau rūpinasi mama - pratina žįsti, atlieka kasdienius svėrimus, keičia sauskelnes ir pan. Nors vaikutis jau gali būti su mama, vis tik iki maždaug 35 savaitės jo kvėpavimas stebimas prie pėdos prijungtu davikliu.

Kūdikį išrašius iš ligoninės, rūpestis ir ypatinga priežiūra dar nesibaigia. Nors namo parkeliavęs vaikelis jau geba savarankiškai kvėpuoti, pats valgo, tinkamai tuštinasi bei gali pasirūpinti savo kūno temperatūra, būtent šiam svarbiam darbui jis sueikvoja itin daug energijos. Todėl namuose neužtikrinus kūdikiui tinkamos temperatūros (nuo 23 iki 25 laipsnių šilumos), jis su maistu gaunamas kalorijas naudos ne svoriui priaugti, bet viso kūno temperatūrai palaikyti. Kita vertus - ankstukai, kaip ir kiti vaikai, taip pat perkaista, tad svarbu nepersistengti šildant namus.

Mitybos rekomendacijos

Maitinti ankstukus rekomenduojama dažniau, bet po mažiau. Nesijaudinkite, jei jūsų vaikelis ilgokai žinda krūtį. Turėkite kantrybės - neišnešiotukai traukia ne taip aktyviai ir užtrunka ilgiau kol pasisotina. Jei matote, kad kūdikis pavargo, nebevarginkite jo. Leiskite pailsėti. Primaitinsite vėliau.

Jei vis tik nerimaujate, kad mažylis suvalgo per mažai, pasikonsultuokite su savo gydytoju, galbūt papildomam primaitinimui reikalingi mikroelementais, aminorūgštimis ir vitaminais praturtinti mišinėliai. Ankstukams itin reikalingas vitaminas E, nes anksčiau gimę vaikučiai, būdami mamos įsčiose, nespėja pakankamai prikaupti šio vitamino atsargų. Nerekomenduojama ankstuko pradėti primaitinti savo nuožiūra. Vos tik kilus klausimams, atsiradus neramumams ar manant, kad mitybos režime reikėtų kažką keisti, būtinai pasitarkite su mažylį prižiūrinčiu gydytoju.

Higiena ir aplinka

Kaip ir auginant bet kurį kitą naujagimį, taip ir prižiūrint ankstuką, labai svarbi tiek namų, tiek jo asmeninės aplinkos higiena - nepamirškite sterilizuoti buteliukų, čiulptukų, pientraukio. Neišnešiotukui tai itin svarbu, nes jo atsparumas infekcijoms ypatingai žemas, o bet kokia, net ir iš pirmo žvilgsnio „nekalta“ liga gali būti pavojinga.

Dėl šios priežasties labai svarbu stebėti ir kitus, su mažyliu kontaktą turinčius žmones. Jeigu seneliams, dėdėms, tetoms ar kitiems giminaičiams bei draugams pasireiškia nors menkiausi peršalimo simptomai, neleiskite jiems matytis su vaiku. Ankstukui, priešingai nei vyresnio amžiaus ar pilnai išnešiotam vaikui, net ir tokie lengvi negalavimai gali kelti rimtą pavojų. Todėl nebijokite įžeisti aplinkinių, atsisakydami juos priimti į svečius.

Beje, neišsigąskite jei nuo pirmų dienų mažylis nepriauga svorio. Gali būti, kad per pirmas 2 savaites jis ne tik, kad nepriaugs svorio, bet ir neteks jo. Visi šie išvardinti požymiai yra normalūs neišnešiotam kūdikiui ir nereikėtų nerimauti, kad jūsų anksti gimęs vaikelis atrodo kitaip negu kiti vaikai.

Vaiko kilmės nustatymas

Nustatant vaiko kilmę siekiama įteisinti giminystės ryšius. Vaiko kilmė - tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų. Kiekvienu atveju pirminis vaiko kilmės patvirtinimo dokumentas yra gimimo įrašas, padarytas civilinės metrikacijos skyriuje. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Jau pats gimimo faktas sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Pavyzdžiui, vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo tėvus, gyventi su jais, tėvai turi užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą. Vaiko kilmė iš tėvų yra patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo jos atsiranda vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Šios taisyklės išimtis yra tik įvaikinimo atveju.

Pagrindas įrodyti kilmę ne tik iš konkrečių tėvų yra gimimo liudijimas. Yra du atvejai, kada motinystė nustatoma teismo tvarka. Pirmasis, kai vaikui gimus motina nebuvo nustatyta (pvz. vaikas rastas) arba vaiką pagimdžiusi moteris neturi aukščiau paminėtų dokumentų, ir vaiko gimimo įraše bei išduotame gimimo liudijime nėra duomenų apie motiną. Šiuo atveju civilinės metrikacijos skyriuje padarius vaiko gimimo įrašą iškart atsiranda galimybė kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti motinystę. Antrasis atvejis, kai motinystė nuginčyta ir gimimo įrašę motinos duomenys išbraukti remiantis teismo sprendimu (pvz., supainiojus vaiką gimdymo įstaigoje ir pan.), o išduotame gimimo liudijime žinių apie motiną nėra.

Vaiko, gimusios santuokoje, tėvas įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Pagrindas įrašyti vyrą kaip vaiko tėvą yra santuokos liudijimas. Taigi kaip vaiko, gimusio įregistravus santuoką, kad ir kiek laiko vaiko motina ir jos vyras yra susituokę, tėvas vaiko gimimo įraše nurodomas jo motinos vyras. Tuo atveju, kai vaikas gimė išsituokusiai motinai, bet po santuokos nutraukimo nepraėjus 300 dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu.

LR CK numato pagrindinę sąlygą, kad tėvystę galima nustatyti teismo tvarka. Tėvystę teismo tvarka galima nustatyti ir tada, kai vaikui gimus ir registruojant jo gimimą įstatyme nurodyta tvarka buvo nustatyta jo kilmė iš tėvo. Tuo tarpu jeigu vaikas yra miręs ir jo kilmė iš tėvo vaikui esant gyvam nebuvo nustatyta, tokio vaiko kilmė iš tėvo nustatoma tik jei vaikas yra susilaukęs palikuonių, t.y. LR CK yra išvardinti tėvystės nustatymo pagrindai. Pirmiausia tai yra moksliniai įrodymai - ekspertizių, kurios atliekamos siekiant įrodyti giminystės ryšį, išvados. Reikia skirti atliktų ekspertizių įrodomąją galią: ekspertizės, atliktos asmenų prašymu, dėl skirtingos tyrimui pateiktos medžiagos ir konfidencialumo negali būti laikomos patikimais įrodymais. Be šio, galimos ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės: liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai.

LR CK yra numatyta tvarka, kuria vadovaujantis galima pripažinti, kad vaiko gimimo įraše nurodyti tėvų ar vieno iš jų duomenys įrašyti neteisingai, kad juos būtų galima išbraukti. Vaiko motinos ar tėvo duomenys iš vaiko gimimo įrašo gali būti išbraukti tik panaikinus teismo sprendimą dėl motinystės ar tėvystės nustatymo. Panaikinus tokį teismo sprendimą, iš naujo kelti bylos dėl motinystės ar tėvystės nuginčijimo nebereikia.

LR CK yra nurodyti tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindai. Kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, tai tėvystę (motinystę) nuginčyti galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tokiais įrodymais yra ne tik moksliniai tyrimai, bet ir įtikinami faktai, pvz. Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo suinteresuoti asmenys gali per vienerius metus. Yra du atskaitos taškai, nuo kurių galima skaičiuoti šį terminą: nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Išmokos gimus vaikui 2024 metais

Šiai išmokai gauti yra reikalinga sukaupti bent jau 12 mėnesių socialinį motinystės stažą per 24 mėnesių laikotarpį. NGA išmoka - 77,58%. Iš karto atsakau, kad nepaisant to, ar dirbate vienoje ar keliose darbovietėse, į pajamų apskaičiavimo vidurkį yra įtraukiami visi darbo užmokesčiai, priedai, premijos ir kitos paskatos, kurios yra oficialios, nuo kurių yra mokami mokesčiai ir kuriuos mato Sodra. Vadinasi, net jei dirbate ir savarankiškai, su IDV - iš IDV veiklos gaunamos draudžiamosios pajamos taip pat yra vertinamos ir prisideda prie išmokų dydžio vidurkio. Taip pat, atkreipkite dėmesį, kad išmokų dydžiai gali skirtis kas mėnesį. Taip yra todėl, kad jos paskaičiuojamos pagal darbo dienų skaičių.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. Vienkartinė išmoka yra taip pas skiriama ir nėščiai moteriai, kuri neturi teisės į Nėštumo ir Gimdymo atostogas. Šios išmokos dydis yra 315,07 eur ir nuo 2024 m. sausio 1 d. Nuo 2024 m. sausio 1 d. Kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 539 Eur vienkartinė išmoka vaikui, kuri nuo 2024 m, sausio 1 d.

Visų pirma, kai gimsta vaikelis, gimdymo namuose gaunate tik išrašą apie kūdikio gimimo faktą. Tuomet deklratuoti kūdikio gyvenamąją vietą, kuri turi būti bent jau su vienu iš tėvų. Ir tik gavus gimimo liudijimą bei deklaravus kūdikio gyvenamąją vietą, galima kreiptis dėl vienkartinių išmokos ir papildomų išmokų, tokių kaip -kasmėnesiniai vaiko pinigai, kurios priklauso gimus vaikui.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. Bendra tvarka - kiekvienam vaikui iki 18 metų (bet ne ilgiau kaip 23 metų) yra skiriama mėnesinė išmoka tėvams - 85,75 Eur, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d.

Klausimai apie nėštumo terminą

  • Nuo kelintos nėštumo savaitės yra skaičiuojamas pernešiojimas? Pernešiojimas yra laikomas po pilnų 42-ejų savaičių, o nėštumas po termino vadinamas po 40-tos savaitės.
  • Ar nėštumo metu nustatytas terminas, gali būti klaidingas? Kokia paklaida galima? Iš tiesų suklysti yra labai lengva ir to priežasčių - daugybė. Viena pagrindinių, kai moteris nepamena, kada buvo paskutinių mėnesinių pirma diena, kita - jei mėnesinės yra nereguliarios, ciklas ilgesnis arba trumpesnis nei įprasta. Termino apskaičiavimo formulė veikia idealiausiai, kai yra reguliarus ciklas, trunkantis 28 dienas. Jei jis yra nereguliarus, ovuliacija vyksta vėliau, susidaro gana nemaža paklaidos tikimybė. Paklaidą sumažinti padeda ultragarso tyrimas. Jo paklaida yra minimali, nors irgi priklauso nuo tam tikrų faktorių: kada atliktas, kaip atliktas, aparato kokybė, moters audinių laidumas ultragarso bangai ir panašiai. Laikoma, kad pirmas ultragarso tyrimas, kuris atliekamas 11-14 nėštumo savaitę, yra gana tikslus. Jei terminas, nustatytas pagal mėnesines, skirias nuo ultragarso daugiau nei 5 dienomis, tuomet vadovaujamasi ultragarso tyrimo rezultatu. Jei nutinka taip, kad moteris kreipiasi vėliau - 16-20 savaitę, tuomet paklaida gali būti iki 10 dienų, bet tokiu atveju vis dar remiamasi ultragarso tyrimu. O jei kreipiasi dar vėliau - po 30 savaitės, tiksliai nustatyti gimdymo datos jau nebeįmanoma, nes iki 20 savaitės daugmaž visi vaisiai auga vienodai, o po to prisideda tam tikri individualūs ir genetiniai veiksniai, ir dėl šių priežasčių tampa ypatingai sudėtinga tiksliai nustatyti kiek yra savaičių vaisiui ir juo labiau kada tiksliai turėtų prasidėti gimdymas.
  • Kaip pasikeičia privalomi apsilankymai pas gydytoją, suėjus terminui? Suėjus terminui - nuo 40 iki 41 savaitės rekomenduojama ateiti pas gydytoją apžiūrai kartą per savaitę, o po 41-os savaitės net ir du-tris kartus per savaitę, priklausomai nuo konkrečios situacijos. Ginekologas vertina vandenų kiekį, matuoja širdies veiklą ir kitus rodiklius, kuriais siekiama įvertinti vaisiaus būklę. Dar svarbu paminėti, kad šiuo laikotarpiu pati nėščioji kartą ar du per parą turėtų registruoti vaisiaus judesius, nes tai yra pats pigiausias, patogiausias ir paprasčiausias rodiklis, kad vaikelis pilvelyje jaučiasi gerai. Jeigu vaisiaus judesių ima mažėti arba jie pasidaro silpnesni, tai yra ženklas, kad kažkas gali būti negerai ir vertėtų pasitikrinti. Penki aktyvūs judesiai per valandą yra pakankamas kiekis.
  • Praėjus terminui, kada nėščioji guldoma į ligoninę, net jei gimdymas neprasideda? Esant tam tikroms sveikatos būklėms - padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas, vaisiaus augimo sulėtėjimas ir kitos - nerekomenduojama laukti nė vienos dienos po termino ir gimdymas sužadinamas suėjus terminui ar net anksčiau. Jei nėra jokių ligų ir grėsmių, vaisiaus būklė gera, mama jaučiasi gerai, vandenų užtenka, Lietuvoje rekomenduojama guldyti į ligoninę sulaukus 41-os savaitės, tai yra, prasidėjus 42-ai nėštumo savaitei. Moksliškai įrodyta, kad po 41-os nėštumo savaitės naujagimių perinatalinis mirtingumas padidėja trečdaliu, o po 42-ejų nėštumo savaičių - net dvigubai. Galime pasidžiaugti, kad Lietuva yra viena pirmaujančių šalių Europoje ir pasaulyje, kur perinatalinis mirtingumas yra vienas žemiausių.
  • Liaudyje yra daugybė būdų, kurie neva sužadina gimdymą - nuo ananaso valgymo iki mylėjimosi. Kiek jie yra realūs? Iš tiesų dauguma tų būdų ir lieka liaudiškais būdais - vienoms padės, kitoms - ne. Mokslinių įrodymų nėra. Šiek tiek gali padėti lytiniai santykiai, nes spermoje esančios medžiagos - prostaglandinai, tarsi galėtų paspartinti gimdos kaklelio atsivėrimą, bet tai irgi nėra moksliškai įrodyta. O medicininis sužadinimas labai priklauso nuo gimdos kaklelio būklės. Jei jis yra visiškai nepasiruošęs, reikia paruošti, brandinti ir tai atliekama tam tikrais vaistais, kol jis atsiveria ar nuteka vandenys. Jei nutekėjus vandenims gimdymas vis dar neprasideda, skiriami papildomai intraveniniai vaistai. Jei gimdos kaklelis atsivėręs, bet gimdymas neprasideda, kartais užtenka vaisiaus vandenų dangalų atidalinimo, jei tai nepadeda - galima nuleisti vaisiaus vandenis mechaniškai ir laukti kuomet prasidės gimdymas arba jį sužadinti medikamentais.
  • Kaip dažnai gimdymas po termino baigiasi Cezario operacija? Negaliu pasakyti procentais, bet pernešiojus gimdymas dažniau baigiasi Cezario pjūvio operacija, nei numatytu laiku prasidėjęs gimdymas. Gimdymas po termino dažniau baigiasi vakuumo ar replių pagalba, naujagimių traumomis, dažnesni sunkesni moters lytinių takų plyšimai, didesnė tikimybė, kad vaisius pasituštins į vaisiaus vandenis ir jei toks užterštas vanduo pateks į naujagimio plaučius, jam gali pasireikšti mekonijaus aspiracijos sindromas, kurio metu mekonijus gali pažeisti kvėpavimo takus, o šios būklės gydymas yra sudėtingas ir dažnai gali baigtis net naujagimio žūtimi.
  • Kokios yra dažniausios pernešiojimo priežastys? Priežastys nėra galutinai aiškios. Yra tam tikri rizikos veiksniai - buvęs užsitęsęs nėštumas, vyriškos lyties vaisius, vyresnis moters amžius, jei ji gimdo pirmąjį vaiką, baltoji rasė taip pat yra rizikos veiksnys, jei pati nėščioji ar vaisiaus tėvas gimė pernešiotas tikimybė taip pat padidėja.
  • Kokios gali būti ilgalaikės komplikacijos pernešiotam kūdikiui? Didžiausia ir skaudžiausia komplikacija- padidėjusi perinatalinio mirtingumo rizika po 41-os nėštumo savaitės. Pernešioti naujagimiai būna didesnio svorio, dažnesnės gimdymo traumos. Placenta prasčiau funkcionuoja, vaisiui trūksta deguonies, mažėja vaisiaus vandenų kiekis. Padidėja perbrendimo ir mekonijaus aspiracijos sindromų rizika. Visa tai tikėtina gali nulemti ir centrinės nervų sistemos vystymąsi ateityje.
  • Gal žinote procentaliai, kiek vaikų gimsta po nustatyto termino? Lietuvoje statistikos neturiu, bet pasaulyje apie 0,4-8,1 proc. visų nėštumų užsitęsia.

žymės: #Vaiko

Panašus: