Vaiko Gimimas Nesantuokoje: Teisės ir Procedūros Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptarsime vaiko gimimą nesantuokoje ir su tuo susijusias teises bei procedūras Lietuvoje.

Vaiko Gimimo Registravimas ir Pavardės Suteikimas

Paaiškiname, kad nepilnamečio vaiko vardo ir pavardės suteikimo pagrindus ir tvarką nustato 2006 m. gegužės 19 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 32-33 punktai (2008 m. liepos 22 d. Nr. 1R-294 redakcija su vėlesniais pakeitimais) (toliau - Taisyklės). Jūsų atveju, remiantis Taisyklių 28 punktu, apie vaiko gimimą turi būti pareikšta (pranešta Civilinės metrikacijos skyriui) ir vaiko gimimas turi būti įregistruotas per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos.

Jei vaiko motina nėra susituokusi ir vaiko tėvystė nėra pripažinta ar nustatyta, vaikui turi būti suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas, o duomenys apie vaiko tėvą nėra įrašomi į gimimo įrašą (Taisyklių 32.7 punktas). Kaip nurodoma Taisyklių 33.2 punkte, jei vaiko motina nėra susituokusi ir vaiko tėvystė nėra pripažinta ar nustatyta, vaikui suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas.

Tėvystės Pripažinimas

Kadangi Jūs ir vaiko motina nesate susituokę, duomenys apie vaiko tėvą į gimimo įrašą gali būti įrašomi pagal tėvų pateikiamą notaro patvirtintą vaiko tėvo ir motinos bendrą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo. Tuomet gimimo įraše vaiko tėvu įrašomas vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu (Taisyklių 32.6 punktas).

Vadovaudamiesi išdėstytomis teisės normomis, darome išvadą, kad sutarimo atveju, save tėvu laikantis vyras kartu su vaiko motina turi kreiptis pas notarą, pateikti medicinos įstaigos pažymą apie vaiko gimimą, vėliau surašyti prašymą civilinės metrikacijos įstaigai, kad vyras yra moters pagimdyto vaiko tėvas ir prašo nurodyti jį tėvu vaiko gimimo liudijime. Tėvystės pripažinimo pareiškime notarai paprastai nurodo tėvu bendru sutarimu išrinktą vaiko vardą ir pavardę.

Pavardės Suteikimas Teismo Keliu

Vis tik sistemiškai vertinant visas taisykles ir įstatymų normas, manome, kad vaikui savo pavardę galėtumėte suteikti teismo keliu. Tų pačių Taisyklių 33.1 punktas numato susituokusių tėvų teisę bendru sutarimu išrinkti vaikui vardą, suteikti vieno iš tėvų pavardę ir tautybę. Šiame punkte pažymima, kad tėvams nesusitarus dėl vaiko vardo arba pavardės, vaiko gimimo registravimas atidedamas tol, kol pateikiama teismo nutartis suteikti vaikui vardą (pavardę).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.173 straipsnį vaiko tėvas turi teisę kreiptis su prašymu į teismą suteikti vaikui vardą ar pavardę, kai tėvai nesusitaria. Teismas prašymą suteikti vaikui vardą ar pavardę nagrinėja supaprastinto proceso tvarka ir vaikui vardą ar pavardę suteikia nutartimi, išklausęs tėvus ar gavęs jų rašytinius paaiškinimus.

Tuo tarpu, šiuo atveju, kai tarp tėvų kilo ginčas dėl vaiko vardo ir pavardės, nesutarimus turėtumėte spręsti teisme supaprastinta tvarka, pateikiant prašymą. Prašyme turėtumėte nurodyti motyvus kodėl siekiate suteikti vaikui savo pavardę (pavyzdžiui, įrodytų vaiko ryšį su Jumis, vienintelis vaikas, galimybė pratęsti pavardės gyvavimą ir kita).

Nesantuokinių Vaikų Teisės

Jokių lengvatų ar įsivaizduojamų privilegijų nesusituokusieji neturi. Vienišomis mamomis dabar yra laikomos tik tos, kurių vaiko gimimo liudijime duomenų apie tėvą nėra visai. Jeigu tėvystė yra pripažinta arba nustatyta, tėvas privalo išlaikyti visus savo vaikus, nesvarbu, jis susituokęs su mažylio mama, ar ne. Nei Darbo kodeksas, nei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų įstatymas išimčių tėvams, neesantiems santuokoje su vaiko motina, nenustato.

Visi kūdikiai (nesvarbu, ar jie gimė susituokusiems tėvams, ar ne) įtraukiami į tą patį registrą civilinės metrikacijos įstaigoje.

Turto ir Paveldėjimo Aspektai

Yra apčiuopiamesnių dalykų, į kuriuos norėtume atkreipti jūsų dėmesį:

• Turtas. Pagal teisės aktus, visas santuokoje įgytas turtas yra bendras. Kas kita, jei esate nesusituokę. Nepaisant to, kad gyvenate kartu, vieno iš jūsų įgytas turtas bus laikomas to, kuris jį įsigijo, asmenine nuosavybe, nors kitas ir būtų įdėjęs į tą turtą ar jo pagerinimą (pvz., buto remontą) savo asmenines lėšas. Tokiu atveju, esant ginčui norint tokį turtą padalyti, lieka vienintelis kelias - teismas.
• Apsauga. Gyvenimas santuokoje apsaugo sutuoktinį, kuris nedirba, bet veda namų ūkį tuo metu, kai kitas sutuoktinis uždirba didelius pinigus. Skiriantis kartu įgytas turtas bus dalijamas po lygiai, nors vienas iš sutuoktinių tuo metu ir niekur oficialiai nedirbo.
• Paveldėjimas. Jeigu pora yra susituokusi ir vienas iš sutuoktinių miršta, viskas gana aišku - likęs sutuoktinis paveldi turtą kartu su pirmosios (palikėjo vaikais) bei antrosios eilės įpėdiniais (tėvai ir vaikaičiai), remiantis tam tikra dalių paskirstymo tvarka (jei sutuoktinis testamentu jums nepaskyrė daugiau). Tačiau sutuoktinis testamentu jums negali paskirti mažiau nei numatyta įstatymo. Tačiau jei esate nesusituokę, niekas jūsų negins. Jeigu apskritai nėra palikta testamento, gali kilti nemažai problemų. Apie tai, kad jūs gyvenote kartu ir vedėte bendrą ūkį, teks įrodinėti teisme. Ar padėtų čekių ir kvitų kaupimas ruošiantis vėliau įrodinėti, kad bendrai gyvenant prisidėjote savo asmeniniais pinigais prie bendro ūkio? Remiantis teismų praktika - ne per daugiausia, kadangi nuasmenintus čekius ir kvitus galima surinkti iš pažįstamų ir draugų, o ir įrodyti, kad už grynuosius pinigus pirktas konkretus daiktas buvo apmokėtas jūsų lėšomis, irgi yra sunkiai įmanoma. Patikimesni įrodymai yra banko pavedimai iš jūsų asmeninės sąskaitos, kadangi leidžia atsekti piniginių įplaukų šaltinį į jūsų sąskaitą bei išlaidas, skirtas bendram turtui pagerinti ar įsigyti. Nors neretai ir banko išrašai negali būti laikomi pakankamai patikimais įrodymais, kadangi dažnai vienas iš sugyventinių savo uždirbtus pinigus leidžia maisto pirkimui, o kitas apmoka komunalines paslaugas, moka kredito įmokas. Taigi, iš banko sąskaitos atrodytų, kad pirmasis prie bendrųjų poros poreikių finansiškai neprisideda, o antrasis tik ir išleidžia visus savo pinigus bendriems įsipareigojimams dengti. Iš anksto susitarkite, kaip ateityje dalysitės turtą, jeigu tai tektų daryti. Net jei esate dar labai jauni, parašykite testamentą.

Konsultavo advokatų kontoros „Sviderskis, Kaminskienė ir partneriai“ advokatė, MRU docentė dr.

Tėvų ir Vaikų Interesai

Galimi atvejai, kai su vaiko interesais susikerta tėvų interesai. Šiuo atveju nereikėtų pamiršti, jog egzistuoja ne tik tėvų teisės vaikų atžvilgiu, bet ir pareigos. Šios pareigos būtent ir įgyvendinamos per jau anksčiau minėtus principus. Kaip teigiama Jungtinių Tautų Vaikų teisių deklaracijos preambulėje, svarbiausia - vaiko interesai. Tad prieš atliekant bet kokį veiksmą, susijusį su vaiku, pirmiausia akcentuojama, ar tai nepažeis vaiko interesų.

Savo ruožtu tėvai savo teises gali įgyvendinti gyvendami su vaiku, jeigu gyvenama skyriumi - teises įgyvendinti galima pripažįstant tėvystę. Dėl įvairiausių priežasčių, kai vaikais gimsta ne santuokoje, santuokoje ne su vaiko tėvu ir panašiai, kyla problemų įvardinant, kas yra vaiko tėvas.

Tėvystės Nustatymo Tvarka Teisme

Nors tėvystės pripažinimo institutas reglamentuojamas LR CK, kartais susiduriama su problemomis, kaip teisingai šia galimybe pasinaudoti. Tad trumpai apžvelgiame dažniausiai pasitaikančius atvejus, kai norima pripažinti tėvystę. Įprastai tokio tipo bylos sprendžiamos ypatingosios, t. y. - supaprastintos teisenos tvarka. Tai reiškia, kad pareiškėjui nereikia ginčytis teisme su atsakovu.

Paprastai vos gimus vaikui ir gavus atitinkamus dokumentus iš medicininės įstaigos, jo gimimo liudijime paliekamas įrašas su tėvo duomenimis. Vaikui gimus santuokoje, taikoma tėvystės prezumpcija - tėvu pripažįstamas asmuo, su kuriuo vaiko motina yra sudariusi santuoką arba santuoka nutraukta ne daugiau nei prieš 300 dienų. Jeigu tėvas nežinomas arba vaikas gimsta ne santuokoje, šių duomenų, paprastai, nėra. Tokiu atveju tėvystė gali būti pripažinta pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimą.

Tokį tėvystės pripažinimą reglamentuoja CK 3.141-3.142 straipsniai. Vyras, laikantis save vaiko tėvu, kartu su motina kreipiasi į notarą, kur patvirtinamas nustatytos formos notarinis pareiškimas. Santuokoje gimusiems vaikams galioja tėvystės prezumpcija - laikoma, kad vaiko tėvas - motinos sutuoktinis. Ta pati taisyklė galioja, jei vaikas gimė nepraėjus 300 dienų po sutuoktinių separacijos ar santuokos nutraukimo.

Tėvystės Nuginčijimas

Esant situacijai, kai vaiko tėvu save laiko ne vaiko motinos sutuoktinis, būtina nuginčyti preziumuojamą tėvystę. Tačiau esant jau minėtai situacijai, kai vaikas gimsta santuokoje, bet tėvystę nori pripažinti ne sutuoktinis pirmiausia reikia nuginčyti tėvystę. Nuginčijimo atveju svarbiais įrodymais laikoma ne tik moksliniai (pavyzdžiui DNR) tyrimai, bet ir kiti svarbūs faktai (pavyzdžiui, informacija apie tai, ar vaiko pradėjimo metu tėvas gyveno skyriumi ir panašiai). Reikia pažymėti, kad tai - sudėtingesni atvejai.

LR CK 3.144 straipsnis numato, jog jei vaiko motina yra mirusi, neveiksni ar dėl kitų priežasčių negali paduoti pareiškimo pripažinti tėvystę su vaiko tėvu, ar tėvystė pripažinti nesutinka nepilnamečio ar ribotai veiksnaus vyro, laikančio savo vaiko tėvu, tėvai ar globėjai, ar raštiškai sutikimo nepatvirtina vaikas, kuriam yra suėję dešimt metų, pareiškimas dėl dėl tėvystės pripažinimo gali būti pagrindas tėvystei registruoti, jei šį pareiškimą patvirtina teismas.

Kaip matyti, įstatymo leidėjas paliko atsargą, pateikdamas nebaigtinį sąrašą. Šiuo atveju teismas kiekvieną kartą vertina, kokios situacijos laikomos atitinkančios CK keliamus reikalavimus pareiškimo padavimui. Save laikantis tėvu asmuo, privalo tėvystę įrodinėti pagal Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso numatytas įrodymų priemones. Šiuo atveju tai būtų DNR ekspertizė, liudytojų parodymai, netgi įvairūs susirašinėjimai ar motinos ir tėvo bendros deklaruotos gyvenamosios vietos faktas,bet kokie kiti bylai reikšmingi įrodymai.

Žinoma, įrodymai negali būti prieštaringi, t. y. - negali prieštarauti vieni kitiems. Kitu atveju klausimas turėtų būti nagrinėjamas ieškinio (ginčo) tvarka. Visgi, jei byla nagrinėjama ieškinio (ginčo) tvarka, visų pirma teismas įsitikina, ar asmuo, bandantis pripažinti tėvystę, atitinka CK 3.147 straipsnyje numatytus tokiam asmeniui keliamus reikalavimus. Teismas nustato, ar visų pirma nereikia nuginčyti tėvystės įrašo, taip pat norima užtikrinti, kad būtų suteiktos sąlygos pirmiausia dėl tėvystės pripažinimo kreiptis biologiniam tėvui.

Vaiko Kilmės Nustatymas

Nustatant vaiko kilmę siekiama įteisinti giminystės ryšius. Vaiko kilmė - tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų. Kiekvienu atveju pirminis vaiko kilmės patvirtinimo dokumentas yra gimimo įrašas, padarytas civilinės metrikacijos skyriuje. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Jau pats gimimo faktas sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas.

Pavyzdžiui, vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo tėvus, gyventi su jais, tėvai turi užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą. Vaiko kilmė iš tėvų yra patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo jos atsiranda vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Šios taisyklės išimtis yra tik įvaikinimo atveju. Pagrindas įrodyti kilmę ne tik iš konkrečių tėvų yra gimimo liudijimas.

Motinystės Nustatymas Teismo Tvarka

Yra du atvejai, kada motinystė nustatoma teismo tvarka. Pirmasis, kai vaikui gimus motina nebuvo nustatyta (pvz. vaikas rastas) arba vaiką pagimdžiusi moteris neturi aukščiau paminėtų dokumentų, ir vaiko gimimo įraše bei išduotame gimimo liudijime nėra duomenų apie motiną. Šiuo atveju civilinės metrikacijos skyriuje padarius vaiko gimimo įrašą iškart atsiranda galimybė kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti motinystę.

Antrasis atvejis, kai motinystė nuginčyta ir gimimo įrašę motinos duomenys išbraukti remiantis teismo sprendimu (pvz., supainiojus vaiką gimdymo įstaigoje ir pan.), o išduotame gimimo liudijime žinių apie motiną nėra. Vaiko, gimusios santuokoje, tėvas įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Pagrindas įrašyti vyrą kaip vaiko tėvą yra santuokos liudijimas. Taigi kaip vaiko, gimusio įregistravus santuoką, kad ir kiek laiko vaiko motina ir jos vyras yra susituokę, tėvas vaiko gimimo įraše nurodomas jo motinos vyras.

Tuo atveju, kai vaikas gimė išsituokusiai motinai, bet po santuokos nutraukimo nepraėjus 300 dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu.

LR CK numato pagrindinę sąlygą, kad tėvystę galima nustatyti teismo tvarka. Tėvystę teismo tvarka galima nustatyti ir tada, kai vaikui gimus ir registruojant jo gimimą įstatyme nurodyta tvarka buvo nustatyta jo kilmė iš tėvo. Tuo tarpu jeigu vaikas yra miręs ir jo kilmė iš tėvo vaikui esant gyvam nebuvo nustatyta, tokio vaiko kilmė iš tėvo nustatoma tik jei vaikas yra susilaukęs palikuonių, t.y. LR CK yra išvardinti tėvystės nustatymo pagrindai.

Pirmiausia tai yra moksliniai įrodymai - ekspertizių, kurios atliekamos siekiant įrodyti giminystės ryšį, išvados. Reikia skirti atliktų ekspertizių įrodomąją galią: ekspertizės, atliktos asmenų prašymu, dėl skirtingos tyrimui pateiktos medžiagos ir konfidencialumo negali būti laikomos patikimais įrodymais. Be šio, galimos ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės: liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai.

Duomenų Išbraukimas Iš Gimimo Įrašo

LR CK yra numatyta tvarka, kuria vadovaujantis galima pripažinti, kad vaiko gimimo įraše nurodyti tėvų ar vieno iš jų duomenys įrašyti neteisingai, kad juos būtų galima išbraukti. Vaiko motinos ar tėvo duomenys iš vaiko gimimo įrašo gali būti išbraukti tik panaikinus teismo sprendimą dėl motinystės ar tėvystės nustatymo. Panaikinus tokį teismo sprendimą, iš naujo kelti bylos dėl motinystės ar tėvystės nuginčijimo nebereikia.

LR CK yra nurodyti tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindai. Kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, tai tėvystę (motinystę) nuginčyti galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tokiais įrodymais yra ne tik moksliniai tyrimai, bet ir įtikinami faktai, pvz.

Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo suinteresuoti asmenys gali per vienerius metus. Yra du atskaitos taškai, nuo kurių galima skaičiuoti šį terminą: nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Tarptautiniai Aspektai

Siekiant mažinti santuokinių ir nesantuokinių vaikų teisinio statuso, kuris dažniausiai tradiciškai ir teisiškai nepalankus nesantuokiniams vaikams ir skiriasi įvairiose valstybėse, skirtumus, 1975 Strasbūre buvo priimta Europos konvencija Dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (Lietuvoje įsigaliojo 1997). Pagal Konvenciją motinystė nustatoma remiantis tik vaiko gimimo faktu, tėvystė gali būti įrodoma ar nustatoma savanorišku pripažinimu ar teismo sprendimu.

Tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti nesantuokinį vaiką, kaip ir tuo atveju, jei jis būtų gimęs santuokoje. Kai pareiga išlaikyti santuokinį vaiką priklauso tam tikriems tėvo ar motinos šeimos nariams, ši pareiga taip pat taikoma ir nesantuokinio vaiko atžvilgiu. Nesantuokiniai vaikai turi tokią pačią teisę į savo tėvo, motinos ir tėvo ar motinos šeimos narių turto palikimą, lyg būtų gimę santuokoje.

Nesantuokinio vaiko tėvui ir motinai susituokus vaikui suteikiamas santuokinio vaiko teisinis statusas. Jungtinių Tautų 1989 Vaiko teisių konvencijoje (Lietuva ratifikavo 1995) nustatyta vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisė nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Santuokoje ir nesantuokoje gimę vaikai turi vienodas teises bendrauti su savo tėvais, būti abiejų globojami, taip pat į finansinę jų paramą ir palikimą.

Statistika ir Visuomenės Požiūris

Nesantuokinių vaikų skaičiui šalyje įtaką daro susiklosčiusios visuomenės tradicijos, religija. Pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje į šį reiškinį žiūrima atlaidžiau, nes šiose šalyse vyraujantis protestantizmas mažiau konservatyvus nei, pavyzdžiui, katalikybė Lietuvoje. Daugelyje valstybių nuo 20 amžiaus vidurio nesantuokiniai vaikai įgijo daugiau teisių tėvų atžvilgiu. Pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Italijoje nesantuokinių vaikų teisės visiškai prilygintos santuokinių vaikų teisėms, jei jų tėvai sudaro santuoką.

Lietuvos Istorija ir Dabartis

LIETUVOJE 1918-40 nesantuokiniai vaikai negalėjo paveldėti tėvų turto. SSRS okupacijos metais nesantuokiniai vaikai tėvų ir giminių atžvilgiu turėjo tokias pat teises ir pareigas, kaip ir oficialiai susituokusių tėvų vaikai, jei nesantuokinių vaikų tėvai nustatyti įstatymų numatyta tvarka. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę teisės aktai garantuoja visiems vaikams lygias teises neatsižvelgiant į tai, ar vaikai yra gimę santuokoje, ar ne.

Civiliniame kodekse (2000, įsigaliojo 2001) nustatyta, kad nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisės lygios, tėvams nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium vaikų teisės nesikeičia. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Pilnametystės sulaukę vaikai privalo išlaikyti paramos reikalingus savo tėvus neatsižvelgiant į tai, ar jų tėvai buvo susituokę. Teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jei nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams.

Aspektas	Santuokoje Gimęs Vaikas	Nesantuokoje Gimęs Vaikas
Teisės	Lygios su nesantuokinių vaikų teisėmis	Lygios su santuokinių vaikų teisėmis
Tėvystės Nustatymas	Tėvystės prezumpcija (motinos sutuoktinis)	Tėvystės pripažinimas (notarinis pareiškimas) arba nustatymas teisme
Paveldėjimas	Turi teisę į palikimą	Turi teisę į palikimą (jei tėvystė nustatyta)

žymės: #Vaiko

Panašus:

• Vaiko kortelė Swedbank: kaip užsakyti ir naudotis?
• Išsipūtęs vaiko pilvas: priežastys, simptomai ir ką daryti
• Vaiko kedute automobilyje taisykles: ką svarbu žinoti?
• Pirmas Kūdikio Maistas: Kada Pradėti ir Kaip Sėkmingai Įvesti Sveiką Mitybą
• Nuovargis ir irzlumas nėštumo metu: veiksmingi būdai juos įveikti