Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Moters gyvenime yra du svarbūs etapai: moters gyvenimas IKI vaiko gimimo ir moters gyvenimas PO vaiko gimimo.

Kūdikio raida pirmaisiais gyvenimo metais

Fizinis aktyvumas yra vienas iš pagrindinių kriterijų sveikai vaiko raidai pirmaisiais gyvenimo metais. Vaikas auga, mokosi valdyti savo kūną ir bendrauti. Judėdamas jis susipažįsta su pasauliu, o jo nervų sistema aktyviai vystosi įgaunant naujų žinių. Vienas iš svarbių kūdikio įgūdžių yra gebėjimas sėdėti savarankiškai.

Kada kūdikiai pradeda sėdėti?

Laikotarpis nuo gimimo iki vienerių metų yra vienas darbingiausių mažo žmogučio gyvenime. Iš mažyčio kūdikėlio, kuris pirmosiomis dienomis net nepakelia galvos, jis virsta judriu vaiku, kuris sulaukęs vienerių metų gana užtikrintai stovi ant kojų. Vienas iš pirmųjų įgūdžių po sugebėjimo pakelti galvą ir apsiversti yra gebėjimas atsisėsti savarankiškai. Dauguma vaikų gali pradėti savarankiškai sėdėti nuo 5 iki 7 mėnesių.

Tačiau kartais vaikai gali bandyti savarankiškai sėdėti jau sulaukę 4-4,5 mėnesio, tačiau nerekomenduojama jų skatinti, kadangi 4-4,5 mėnesio amžiaus stuburas dar nėra pakankamai susiformavęs, todėl apkrovos tokiame amžiuje gali sukelti problemų ateityje. Gali būti ir taip, kad mažylis labai gerai ropoja, bet sėdėti sekasi sunkiai - tai irgi yra normalu, nes kiekvienas mažylis yra unikalus ir vystymasis gali šiek tiek skirtis. Tačiau jei nėra jokių kontraindikacijų, 9-10 mėnesių amžiaus kūdikis jau turėtų sėdėti.

O maždaug iki šešių mėnesių kūdikis turėtų mokėti apsiversti ir tvirtai laikyti kaklą bei galvą. Ši fizinė veikla padeda sustiprinti raumenis ir stuburą, kad sulaukęs 6 mėnesių jis galėtų pradėti bandyti sėdėti.

Kodėl svarbu, kad kūdikis išmoktų sėdėti?

Žmogus daug laiko praleidžia sėdėdamas: valgo, dirba, keliauja, bendrauja, ilsisi. Taisyklinga laikysena padeda pašalinti nugaros skausmus ir sumažinti vidaus organų įtampą. Laikysenos formavimasis prasideda ankstyvame amžiuje. Ir praktiškai pirmasis sudėtingas veiksmas, kurį atlieka kūdikis, yra atsisėdimas. Norėdamas atsisėsti, kūdikis turi naudoti daugybę raumenų, susikaupti ir tada išlaikyti pusiausvyrą. Taigi, labai svarbu, kad kūdikis išmoktų atsisėsti tam, kad išvengti ankstyvųjų stuburo problemų bei stiprinti raumenų sistemą.

Emocinis vystymasis taip pat priklauso nuo to, kada vaikas pradeda sėdėti. Sėdėdamas kūdikis mato pasaulį kitu kampu. Jis susipažįsta su naujais objektais. Sėdėdamas vaikas sužino daugiau naujų dalykų, taip pat greičiau lavina įvairius įgūdžius bei išmoksta kalbėti.

Kaip žinoti, kada jūsų kūdikis yra pasirengęs sėdėti savarankiškai?

Kūdikio pasirengimą sėdėti savarankiškai lemia ne tik tam tikras amžius. Štai keletas ženklų, kurie padės suprasti, kad jūsų kūdikis yra pasirengęs naujiems įgūdžiams: vaikas aktyviai apsiverčia, išlaiko pusiausvyrą, gerai remiasi rankomis bei užtikrintai laiko galvą, kontroliuoja jos judesius, greitai reaguoja į garsą sukdamas galvą. Taip pat jei geba perkelti daiktus iš vienos rankos į kitą, pats gali laikyti buteliuką, arba jis pats bando atsisėsti, o atsisėdęs nekrenta į priekį ar atgal - vadinasi kaklo ir krūtinės bei stuburo sritys yra pakankamai išvystytos ir padeda išlaikyti vertikalią padėtį.

Kai vaikas tik pradeda sėdėti pats, neskubėkite jo apkamšyti pagalvėmis ir pan., apdrausdami nuo kritimo. Atramos trūkumas kaip tik skatina vaiką išmokti sėdėti greičiau: vaikas išmoksta išlaikyti pusiausvyrą, stiprėja jo raumenys.

Be to, galite patikrinti, ar kūdikis yra pasirengęs pradėti sėdėti pats. Tai galima padaryti pediatro kabinete arba namuose saugioje aplinkoje. Norėdami patikrinti, naudokite vystymo stalą ar kitą, ne per minkštą paviršių. Padėkite kūdikį ant persirengimo stalo ar kito paviršiaus, paimkite jį už rankyčių ir šiek tiek jas pakelkite, jei kūdikis stipriai sugriebia už pirštų, lėtai traukite jį link savęs. Jei tokioje padėtyje kūdikis bandė pakelti savo kūną, vadinasi, jo stuburas jau pakankamai tvirtas. Jei jis silpnai laikosi už jūsų pirštų, atmeta galvą atgal arba tiesiog kabo laikydamas už rankų, tada jam per anksti pradėti sėdėti.

Ar galima sodinti kūdikį, kuris dar negali sėdėti savarankiškai?

Iki šešių mėnesių amžiaus turėtumėte vengti naudoti įvairius prietaisus, kurie palaiko vaiko kūną sėdimoje padėtyje. Tai aukštos kėdutės, automobilinės kėdutės ir kt. Taip yra todėl, kad tik maždaug 6 mėnesius nugaros raumenys tampa pakankamai stiprūs, kad išlaikytų vertikalią padėtį. Ne mažiau svarbu, kad tik iki tokio amžiaus tinkamai susiformuotų stuburas ir klubų sąnariai, kad nesideformuotų spaudžianmi viršutinės kūno dalies - galvos ir krūtinės - svorio. Kad ir kaip norėtumėte, kad vaikas greičiau pradėtų sėstis pats, reikia palaukti, kol jis pakankamai sustiprės.

Ką daryti, jei vaikas nesėdi?

Dažniausiai kūdikiai pradeda sėdėti sulaukę maždaug 6 mėnesių amžiaus, tačiau gali būti ir išimčių, susijusių su kūdikio sveikata ir jo vystymusi. Tačiau jei jokių kontraindikacijų nėra, galite pamėginti padėti vaikui išmokti sėdėti, pasinaudodami šiais patarimais:

  • Mankštinkite kūdikį. Atlikite tam tikrus pratimus, kurie padės sustiprinti raumenis.
  • Stimuliuokite jo motorinę veiklą - žaiskite tokius žaidimus, kur reikia pasiekti žaislą, ką nors griebti ar pajudinti.
  • Reguliariai lankykitės pas savo pediatrą, kadangi tik gydytojas gali įvertinti vaiko raidos tinkamumą jo amžiui ir rekomenduoti tolesnę veiksmų eigą.
  • Užtikrinkite vaiko higieną. Svarbu, kad mažylis jaustųsi gerai ir patogiai. Tad kūdikio priežiūrai rinkitės tik specialiai skirtas kosmetikos ir higienos priemones.

Ką daryti, kad kūdikio laikysena būtų taisyklinga?

Galite pradėti treniruoti kūdikio raumenis ir stiprinti jo skeletą nuo gimimo. Tėvai, norintys išlaikyti anatomiškai taisyklingą savo vaiko laikyseną, dažnai lanko specialius užsiėmimus ir atlieka pratimus, kuriais siekiama pagerinti raumenų funkciją. Vaikui reikia duoti pakankamai pieno, žuvies ir mėsos produktų, skaidulinių medžiagų ir augalinių riebalų. Tačiau svarbu nepamiršti, kad kūdikių maistas turi atitikti amžių. O pirmieji pratimai kūdikiui yra skirti raumenų ir skeleto sistemai stiprinti. Galite pradėti juos daryti nuo pirmųjų gyvenimo savaičių, sutelkdami dėmesį į naujagimio poreikius. Visi pratimai turi būti atliekami tik tuomet, kai vaikas ramus ir geros nuotaikos. Nereikėtų mankštinti kūdikio, kai jis susierzinęs, pavargęs ar labai alkanas, kadangi tokių pratimų nauda nebus didelė.

Masažas taip pat žymiai pagerina fizinį vystymąsi. Jei reikia, tai gali atlikti specialistas arba tėvai, išmokę reikiamus judesius. Reguliarus masažas ne tik padeda atpalaiduoti raumenis, bet ir skatina psichoemocinį vystymąsi.

Dažniausiai vaikai mėgsta leisti laiką vandenyje ir su dideliu malonumu jame atlieka įvairius pratimus. Todėl, įprastą gimnastiką galite papildyti ir užsiėmimais vandenyje. Tačiau kartais vaikai gali bijoti atvirų erdvių, kuriose yra daug vandens. Tokiu atveju pakanka naudoti nedidelę kūdikio vonelę įpilant į ją nedidelį kiekį vandens. Be to, nepamirškite, kad kiekvienas kūdikis yra unikalus ir nereikia jo lyginti su kitais vaikais ir ypač bandyti versti daryti kažką naujo, jei jis dar tam nepasiruošęs.

Visuomet labai svarbu įsitikinti, kad mažylis jaučiasi gerai, kadangi tam tikros sveikatos problemos, skausmas ar diskomforto pojūtis taip pat gali turėti įtakos jo raidai. Stebėkite savo kūdikio elgesį, atkreipkite dėmesį į tai kada jis būna irzlus, o kada ramus. Visuomet laiku keiskite sauskelnes ir naudokite tik pagamintas iš kokybiškų, vaiko odelei švelnių medžiagų. Taigi, nepamirškite pasirūpinti mažylio komfortu, kadangi tik gerai besijaučiantis vaikas turės noro ir jėgų išmokti kažko naujo.

Pasitaiko, kad tėveliai džiūgauja, jog mažylis štai ir 4 mėnesių jau toks stiprus, kad pats pasėdi. Kartais įsiveldami į varžytuves „Mano vaikas jau gali“ tėvai visomis išgalėmis bando jį pasodinti, pasitelkdami pagalves ar kitas priemones. Vis dėlto, vertėtų nepamiršti kelių svarbių raidos etapų: kūdikiui gulint ant pilvo formuojasi jo kaklinis stuburo linkis, pradėjus sėdėti - krūtininis stuburo linkis, o kai jau mažylis savarankiškai stovi - juosmens stuburo linkis. Bandymas vaiką pasodinti anksčiau laiko gali iššaukti laikysenos pakitimus vėlesniame amžiuje.

Svarbiausia suprasti, kad tai ne lenktynės ir ne varžytuvės. Šiuo atveju, posakis „kas pirmesnis, tas gudresnis“ - netinka, o laimi tas, kuris išmintingai lukteli. Jei kūdikis yra pasiruošęs (maždaug nuo 5,5-6 mėnesio), pradėkite jį sodinti. Vis labiau populiarėjantys gultukai, kaip ir visi daiktai, turi privalumų ir trūkumų, apie kuriuos privalu žinoti tėvams dar iki gimstant mažyliui. Gultukai yra skirti naudoti nuo gimimo ir dažnai yra įtraukiami į privalomų ir praktiškų daiktų, kuriuos būtinai turi įsigyti kūdikio besilaukiantys tėveliai, sąrašą. Dažniausiai nurodomas pagrindinis kriterijus - gultuko suteikiama laisvė, t. y. tėveliai turės neįkainojamo laiko atsipūsti ar nuveikti reikalingus buities darbus be kūdikio ant rankų. Vis dėlto, reikėtų neužmiršti ir atkreipti dėmesį, jog ši priemonė dažnai naudojama nesilaikant rekomendacijų.

Ne kartą yra pasitaikę, kad kūdikis guldomas į gultuką per anksti, t. y. Tėvai kartais užmiršta ir pajautę gultuko teikiamą komfortą leidžia vaikui ten užmigti ar užsibūti per ilgai (nepertraukiamai gultuke mažylis gali būti ne ilgiau nei 15-30 min, o per dieną - ne ilgiau nei 2 val.). Jokiu būdu negalima mažylio migdyti gultuke. Reikia įsiminti, jog neteisingai naudojama priemonė gali sukelti nemažai žalos vaiko sveikatai. Labai dažnai stebiu vaikus gultukuose su „supimo“ funkcija. Tėveliai džiūgauja: „šaunuolis išmoko siūbuoti“, „koks stiprus“ ir panašiai, o aš galiu drąsiai teigti, kad džiaugtis nėra kuo.

Ypač liaupsinami bei plačiausiai parduodami yra „Babybjorn“ gultukai su spyruokliuojančia dalimi. Nuo pat gimimo ir nuolat vaiką laikant gultuke, ateityje gali kilti stuburo formavimosi problemų, laikysenos sutrikimų. Gultukas nėra priešas, tačiau draugu jo vadinti taip pat neturėtume. Gultukas turi būti naudojamas tik kaip kelių valandų per dieną pagalbininkas mamoms - pietaujant, tvarkant namus, gaminant valgį ar maudantis duše.

Mankšta reikalinga kiekvienam vaikui, nesvarbu, ar vaikas turi sutrikimų ar neturi, nes judėdami vaikai sąveikauja su aplinka, mokosi įvairių judesių, tarp jų ir sėdėjimo, ir aktyvaus bandymo atsisėsti. Tiesa, anksčiau atsisėsti nėra tikslinga, kur kas svarbiau stebėti kūdikio raidos etapų kaitą palaipsniui ir išmokti sėdėti bei atsisėti tuomet, kai kūdikis yra išmokęs atlikti iki tol labai svarbius judesius, kurie padeda paruošti stuburą ir atitinkamas raumenų grupes. Reikėtų nepamiršti, kad bet kokia pagalba kūdikiui turi būti specialisto, o ne močiučių rekomenduota.

Knygos apie vaikų auginimą

Čia pateiktas knygų sąrašas, tikimės, bent iš dalies padės atsakyti į jums rūpimus klausimus ir padės apsispręsti, kurios knygos vertos atsidurti jūsų namų bibliotekoje ir bus tinkamos pagalbininkės auginant vaikus.

Pirmojoje dalyje rasite bendro pobūdžio vaikų ugdymo knygas, antrojoje - siauresnio profilio knygas apie konkrečias temas, problemas, o paryškintas šriftas leis lengviau suvokti kiekvienos knygos išskirtinumą.

  1. Wolfgang Goebel, Michaila Glockler „Padėkime augti. Sveikas ir saugus vaikas nuo kūdikystės iki brandos“ - knyga, apimanti medicinos, vaiko raidos stadijų, ugdymo, lavinimo žinias, remiantis antroposofija. Tai yra mamos biblija visais vaiko auginimo klausimais (knygos apimtis virš 600 psl.) - tiek medicininiais, tiek ugdymo. Esminis šios knygos išskirtinumas, kad joje pateikiamas visuminis požiūris į vaiko raidą, remiantis antroposofija.
  2. Vaikų psichologės Aušros Kurienės knyga „Kaip užauginti žmogų“ apima bene plačiausią vaikų amžiaus ir temų spektrą panašių knygų kontekste.
  3. Danielis J. Siegelis, Tina Payne Bryson „Auklėjimas be dramų“ - iš esmės apie tai, kaip visapusiškai lavinti vaiko protą ir nuraminti kylančias audras. Žinomas psichiatras Danielis J. Žaismingai iliustruotoje knygoje „Auklėjimas be dramų“ tėvai ras paprastų ir veiksmingų patarimų, kaip elgtis prasidėjus vaiko pykčio priepuoliui ar agresijai, išmokys švelniai numalšinti jo emocines audras ir nerimus.
  4. Psichologės Editos Čekuolienės knyga - tai dar viena bendro pobūdžio ir plataus temų spektro knyga apie vaikų auginimą. Tai knyga visiems tėvams, vis ieškantiems kaip geriau auklėti savo vaikus, kaip elgtis vienose ar kitose situacijose ar tiesiog bendram suvokimui apie vaikų ugdymą praplėsti.
  5. Ramunės Murauskienės knyga „(Ne)tobulos mamos užrašai“ - psichologės, kūrybingos ir ieškančios mamos užrašai. Tai viena iš paprasčiausiai parašytų knygų apie vaikų auginimą, bet ne prasčiausiai, ji - viena iš mano favoričių.
  6. Rudolf Dreikurs, Vicki Soltz „Laimingi vaikai. Iššūkis tėvams“ aprašomi vaikų auklėjimo būdai kaip mokomoji priemonė probleminiuose tėvų ir vaikų santykiuose. Knygos autorius dr. R.Dreikursas yra artimiausias individualiosios psichologijos kūrėjo Alfredo Adlerio sekėjas, jo idėjų propoguotojas, ir šioje knygoje jis daugiausia remiasi Adlerio metodikomis.
  7. Shefali Tsabary „Sąmoninga tėvystė. Kurkime darnų ryšį su vaiku“ - tai naujoviškas, netradicinis, gal net revoliucinis požiūris į auklėjimą: knyga apie dvasinį bendravimą su vaikais.
  8. A. Faber ir E. Adele Faber ir Elaine Mazlish - visame pasaulyje pripažintos ir daugybę apdovanojimų laimėjusios suaugusiųjų-vaikų santykių ekspertės. Tai praktiškas ir aiškus gidas tėvams, norintiems efektyviai bendrauti su savo vaikais.
  9. Knygoje „Langas į vaiko pasaulį“ pateikiama daug praktinių pavyzdžių, kaip galime pažvelgti į paslaptingą vaiko pasaulį, jį suprasti, padėti išgyventi krizes, įveikti sunkumus, paskatinti augimą.
  10. Isabelle Filliotaz „Viską išbandžiau. Kaip susitarti su vaikais, kai jie nenori rengtis ir tvarkytis, priešgyniauja, kai reikia eiti į mokyklą ar miegoti?" Knygoje mažai teorijų, daugiau pateikiama iškalbingų piešinių, koncentruotų mokslinių aiškinimų ir naujoviškų patarimų, tėvams siūlančių elgtis pagal konkretų vaiko amžių.
  11. Bruno Bettelheimas „Kodėl mums reikia stebuklo“ - vienas svarbiausių B.Bettelheimo darbų, jame į pasakas pasižiūrima psichoanalitiko žvilgsniu. Čia aptariamos visame pasaulyje žinomos pasakos ir atskleidžiama didžiulė jų reikšmė vaiko emocinei ir psichologinei raidai.
  12. Wolfgango Bergmanno, Geraldo Hütherio knygoje „Priklausomybė nuo kompiuterio“ rašoma apie tai, kuo vaikus traukia kompiuteriai, tačiau joje informacija apie medijas, smegenyse vykstančius pokyčius ir priklausomybę nuo kompiuterio išdėstyta visiškai kitaip nei internete.
  13. Zariana ir Nina Nekrasovos „Be pavojų. Nuo gimimo iki mokyklos“. Autorės yra įsitikinusios: pasikliauti turime tik pačiais vaikais, juk mes negalime visą laiką būti šalia. Tačiau mes galime padaryti taip, kad vaikas širdyje jaustųsi saugus, įdiegdami jam vidinio saugumo įgūdžius ir juos vystydami.
  14. Italų semiotikos profesorius ir mylintis tėtis Dario Martinelli „Laiškai sūnui vegetarui“ siekia atkreipt tėvų dėmesį į tai, kad vaiko auginimo procese svarbu ne tik jo fizinė ar psichinė gerovė, ne mažiau svarbu nuo mažų dienų diegti jam moralines vertybes, skatinti jį gyventi atsakingai už supančią aplinką, gyventi harmonijoje su kitomis šioje planetoje gyvenančiomis gyvomis būtybėmis.
  15. Rosso Campbello knygą „Kaip mylėti savo paauglį“, kurioje tikrai rasite begalę patarimų, kaip elgtis paaulgystės metais su savo atžalomis.
  16. Alice Miller „Gabaus vaiko drama“ - pirmoji autorės knyga, išgarsinusi ją visame pasaulyje. Anot autorės, „neįmanoma pakeisti praeities, neįmanoma panaikinti vaikystėje patirtų traumų. Tačiau galime keistis patys, galime „sutaisyti“ save, atgauti prarastą vienovę.“
  17. Žymus vaikų psichologas dr. R.W.Greene'as knygoje „Nevaldomų vaikų nebūna: kai vaikas - it tiksinti bomba“ pristato auklėjimo metodą, kuris padės suprasti ir auginti rizikingos elgsenos vaikus, stokojančius lankstaus mąstymo, gebėjimų prisitaikyti, pakelti nusivylimą ir spręsti užklupusias bėdas.
  18. Elaine N. Aron „Itin jautrus vaikas“. Knygos autorė, psichologė tyrėja ir klinikinės psichologijos specialistė Elaine N. Aron taip pat yra itin jautrus asmuo ir tokio asmens motina.
  19. Jennifer Senior „Tėvystės paradoksai“.

Tėvystės iššūkiai ir sunkumai

Man ypatingai sunku, kai vaikai suserga. Aš sergu kartu su jais. Pasąmonėje žinau, kad pasveiks, viskas bus gerai, bet realiai susivaldyti negaliu. Ir kaip tyčia šie metai buvo ligų metai. Ir ligoninėje gulėjo ir vienas ir kitas. Jei ne ligos auginčiau ne du, bet 4 tikrai. Man sunkiausia, kad nežinau, ar viską darau gerai. Kad gerai auklėju, gerai mokau, gerai elgiuosi ir t.t.

Man sunkiausia yra tai, kad negaliu vaiko augint pagal tokius principus ir vertybes, kokių norėčiau, ir kad negaliu jo apsaugot nuo masinio vartojimo kultūros. Jis mato kas aplink jį vyksta, ir jis nori būti kaip ir visi -- turėti tokius žaislus, žiūrėti tokius filmukus, žaisti tokius žaidimus.

žymės: #Vaiko #Gimimo

Panašus: