Šiame straipsnyje apžvelgsime vaikų literatūros vertėjo darbo galimybes, reikalingus įgūdžius ir kokias kompetencijas būtina turėti norint sėkmingai dirbti šioje srityje.
Vertėjo kompetencijos ir įgūdžiai
Esu patyręs(-usi) vertėjas(-a), specializuojantis tekstų vertime iš/į anglų kalbą, taip pat galiu versti iš rusų ir italų kalbų. Mano stiprybės - puikūs kalbiniai įgūdžiai, atidumas detalėms, gebėjimas perteikti teksto esmę aiškiai ir profesionaliai. Turiu daugiau nei 15 metų patirtį, užtikrinu vertimų tikslumą, kalbinį sklandumą ir kultūrinį pritaikymą. Esu atsakingas(-a), kruopštus(-i) ir nuolat siekiu kokybės, todėl ieškau vertėjos darbo, kuriame galėčiau efektyviai pritaikyti savo kalbines bei analitines kompetencijas. Turiu aukštąjį išsilavinimą anglų filologijos bei meno istorijos srityse, kas suteikia papildomą vertę dirbant su įvairių sričių tekstais.
Sveiki, siūlau profesionalias anglų - lietuvių - anglų vertimų paslaugas nuotoliniu būdu. Greitai, laiku ir kokybiškai. Daugiau kaip 12 metų vertimo patirtis. Verčiu įvairios tematikos tekstus. Įkainis - 5, 00 EUR/psl.
Baigiau Vilniaus universitetą, anglų filologijos specialybę (bakalauras), bibliotekininkystės specialybę (magistras), Lietuvos edukologijos universitetą (mokytojos kvalifikacija) ir gidų, kelionių vadovų bei turizmo organizavimo kursus. Daugiau kaip 12 metų vertimo patirtis.
Klientų patirtis ir atsiliepimai
Kai kurie, iš klientų: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (publikuotas išverstas mokslinis straipsnis apie pirmąsias medicinines knygas Lietuvoje), leidykla „Baltos lankos“ (išverstos 2 knygos iš anglų į lietuvių kalbą kulinarine ir sveikos gyvensenos tematika), UAB „Tobulėjimo projektai“ (išverstos 3 knygos iš anglų į lietuvių kalbą asmenybės tobulėjimo tematika „Gyvenimo žaidimas ir kaip jį žaisti“, „Dėmesio sutelkimo galia“, „Enchiridionas“), bankai „Nordea“, „Swedbank“, parduotuvių tinklai „IKEA“, „MAXIMA“, Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, „Litexpo“, vertimų biurai, įskaitant Londono ir Edinburgo vertimų biurus bei privatūs klientai.
Dirbu pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotą individualios veiklos vykdymo pažymą (IVVP), išrašau sąskaitas-faktūras. Taip pat galiu mokyti anglų kalbos, matematikos, lietuvių kalbos pradinių klasių mokinius arba priešmokyklinio ugdymo mokinius nuotoliu arba kontaktiniu būdu Trakuose. Dalyvauju anglų kalbos, matematikos, lietuvių k. olimpiadose, konkursuose, kur laimiu prizines vietas. Su vaikais puikiai sutariu, laisvu nuo mokslo laiku dirbu animatore. Labai patinka dirbti su vaikais, todėl norėčiau pasidalinti savo žiniomis su tais, kuriems reikia pagalbos.
Interviu su vertėja Irena Aleksaite
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centro rengiamas pokalbių ciklas kviečia susipažinti su Šv. Jeronimo premijos laureatais, šį apdovanojimą gavusiais už vertimus į lietuvių kalbą. IRENA ALEKSAITĖ Šv. Jeronimo premija buvo apdovanota 2012 m. už profesionalų ir kūrybišką pastarųjų trejų metų darbą literatūros vertimų baruose, už gyvai lietuviškai prakalbintą Witoldą Gombrowizcių ir kitus žymiausius XX a.
Žvelgiant į Jūsų biografiją susidaro įspūdis, kad vertėjos keliu žengėte labai kryptingai. Ar gyvenimas Jus tarsi organiškai skatino pasirinkti vertėjos profesiją? Ar apskritai kada nors vaikystėje skaitydama knygas galvojote, kad norėtumėte tapti vertėja? Kodėl pasirinkote grožinės literatūros vertėjos specialybę ir kaip prisimenate studijas?
Ne, nežengiau kryptingai vertėjos darbo link. Tiesiog taip susiklostė, nors, kita vertus, turbūt niekas nesiklosto atsitiktinai. Bet dariau tai iš neturėjimo ką veikti, o ne bandydama, ar ta profesija man tiks. O kai Lietuvos rašytojų sąjunga paskelbė konkursą į Maskvos M. Gorkio literatūros instituto vertėjų grupę, surinkau savo vertimus, pataisiau, papildžiau ir nunešiau. Konkursą perėjau - mane pakvietė stoti. Mokslai buvo įdomūs, dėstė šviesios galvos, kuriems rūpėjo perteikti savo žinias, mus mokė galvoti, ir geriausią pažymį gaudavai tada, jei išdėstydavai savo požiūrį į tą ar kitą kūrinį, o ne tokį, kaip vadovėlyje parašyta.
Jūs lietuviškai prakalbinote lenkų literatūros klasikų, Vitoldo Gombrovičiaus (Witold Gombrowicz), šiuolaikinių lenkų autorių kūrinius. Kuo Jus sužavėjo šių literatūros klasikų tekstai ir su kokiais iššūkiais susidūrėte siekdama atverti jų kūrybą lietuviškai skaitantiems skaitytojams?
Imdamasi versti niekada negalvoju, kad būsiu pirmtakė ar kuo tekstai svarbūs skaitytojui. O kartą skambina man iš leidyklos ir sako: „Ieškom vertėjo, kuris per dvi savaites išverstų romaną. Jei imiesi, tai gerai, jei nesiimi, ieškosime kito.“ Cha, sakau, žinoma, čia vieni niekai, nes mirtinai reikėjo pinigų. Kai pradėjau versti iš lenkų kalbos, Vilniaus A. Mickevičiaus bibliotekoje perskaičiau viską, kas buvo lenkiškai. Paskui „Vyturio“ leidyklai į rankas pateko Gombrowicziaus „Dienoraštis“. Apie jį nieko nebuvau girdėjusi, nes sovietinėje erdvėje tas autorius buvo uždraustas, ėmiausi versti kaip bet kurią kitą pasiūlytą knygą, o paskui užsikabinau taip, kad dabar Gombrowiczius yra „mano“ autorius.
Dažnai girdime tokius stereotipus kaip „dienos, kai viskas slysta iš rankų“, „įkvėpimo trūkumas“. Ar tai yra tiesa? Man vertimas - gyvenimo būdas, todėl nežinau, kaip gali nebūti įkvėpimo. Tada nejaučiu, ar šalta, ar noriu valgyti, tada ne tiek verčiu, kiek perrašau autoriaus tekstą, tik kita kalba. Man vertimas - tai imtynės su kalba, tai žaidimas.
Naujausioje mano išverstoje knygoje - Witkacio „Besotystėje“ - nuskambėjo žodis „siedmiomiesięczny“ - septynių mėnesių. Neseniai radau dar vieną „savo“ autorių - Jaceką Dehnelį, bet nė viena leidykla jo neima. Apskritai nėra knygų kategorijų, apie kurias būtų galima pasakyti, kad jas versti lengviau arba sunkiau. Kiekviena knyga turi savų problemų, kurias reikia spręsti verčiant.
Žinoma, vertėjas, ypač poezijos, yra bendraautoris, nes vertimas - tai, suk nesukęs, interpretacija, juk ir pianistas skambindamas Chopiną interpretuoja, nors skambina griežtai pagal natas. Kūrinio Dvasia ir Raidė… Tai vienovė, dvasia lemia formą, forma sukuria dvasią. Jei vertime nebus abiejų, prastas bus tai vertimas.
Šv. Jeronimo premija buvote įvertinta už profesionalų ir kūrybišką pastarųjų trejų metų darbą literatūros vertimų baruose, už gyvai lietuviškai prakalbintą Witoldą Gombrowizcių ir kitus žymiausius XX a. lenkų rašytojus, už netikėtų lietuviško žodžio galių atskleidimą. O kurią savo išverstą knygą pati laikote svarbiausiu gyvenimo darbu? Visos išverstos knygos man mielos.
Esate viena profesionaliausių vertėjų, verčianti iš įvairių slavų kalbų. Tarp daugiau kaip 60 išverstų knygų nemažą pluoštą sudaro knygos vaikams ir paaugliams. Kuriuos vertimus vaikams laikote reikšmingiausiais, kurias knygas buvo ypač malonu versti? Sakoma, kad rašyti vaikams reikia taip pat kaip suaugusiesiems, tik geriau. Tas pat ir su vertimu.
Turbūt geriausia savo versta vaikų knyga laikyčiau Dorotos Terakowskos knygą „Raganų duktė“, tik truputį gaila, kad ji parašyta labai plačiam amžiaus tarpsniui: pasakojama apie mergaitę nuo ketverių iki dvidešimties metų. Aš kalbu daugiau apie technines problemas, nes kūrinio stilius, kvapas ir skonis privalo būti perduotas, be to, perduotas gražia ir taisyklinga kalba. Kalba greitai vystosi, į mūsų gyvenimą plūsta visokios naujovės - daiktai, reiškiniai, sąvokos, ir ne visada spėji juos pasivyti, pagaliau vertėjas negali būti visų dalykų žinovas.
Viename interviu išsakėte mintį, esą džiaugiatės, kad esate ne tik skaitytoja, bet ir vertėja - padedate žmogui praplėsti pasaulį, padedate tiek, kiek jis pats to nori. Kaip atsirenkate knygas, kurias norite versti? Nežinau, kaip kiti vertėjai, bet aš niekieno skonio neformuoju - neturiu tokių ketinimų. Pati mėgstu pakartotinai, trečiotinai ir ketvirtotinai skaityti knygas - tas, kurios turi savo skonį ir kvapą. Bet kad vertėjai, visi krūvon sudėjus, siūlydami leidykloms geras knygas, šį tą formuoja, tai tikrai.
Esate išvertusi nemažai ne tik grožinės literatūros kūrinių, bet ir egodokumentikos darbų, kuriuose ypač svarbus istorinis sluoksnis. Ar verčiant darbus, kuriuose atsispindi sociokoltūrinis, ekonominis tam tikro istorinio laikotarpio sluoksnis, atsiveria kasdienybės istorijos atspindžiai, vertėjui reikia papildomo pasirengimo, įsigilinimo į temą, galbūt konsultantų? Vienintelis, bet labai svarbus skirtumas - kad dienoraštyje aprašomi tikri žmonės, vietovės, įvykiai, todėl reikia rūpestingai tikrinti visą faktinę medžiagą.
Vertimų skatinimo programos
Knygų vertimų skatinimo konkurse pirmenybė teikiama užsienio leidėjams, ketinantiems išleisti lietuvių (arba su Lietuva susijusio) autoriaus (-ių) didesnės apimties teksto (knygos, leidinio) vertimą į užsienio kalbą. Kreipdamiesi į mus, leidėjai gali tikėtis dalinio arba visiško vertimo išlaidų padengimo. Paraiškos priimamos du kartus per metus - iki balandžio 1 d. ir spalio 1 d.
Viltaras Alksnėnas - vaikų literatūros vertėjas
Viltaras Alksnėnas - vertėjas, iš anglų kalbos verčiantis vaikų literatūrą. Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos puslapyje pateikiamas solidus - 38 pavadinimų vertimų sąrašas, tarp kurių klasikinė ir šiuolaikinė anglakalbių šalių vaikų literatūra: F. H. Burnett, „Paslaptingas sodas“, Beatrix Potter „Pasakos“, L. M. Montgomery „Anė iš Žaliastogių“, Elenanor H. Leonavičienė, Gruodžio 3 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas kviečia į seminarą-literatūrinius pasivaikščiojimus po Viltaro Alksnėno vertimų sodą Renginių erdvėje (III a.).
Vertimo studijos Lietuvoje
1997 m. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete įkūrus Vertimo studijų katedrą, vertimas buvo įteisintas kaip savarankiška magistrantūros ir podiplominių studijų kryptis. Būsimiems grožinės ir humanitarinės literatūros vertėjams iš anglų ir prancūzų kalbų Vertimo studijų katedros specialistai parengė dvimetę Meninio vertimo magistrantūros programą. Taip pat svarbu išmanyti tos šalies ar šalių, kurių literatūrą versite, kultūrą, ir apskritai būti visapusiškai išsilavinusiam ir pasirengusiam nuolat plėsti savo „pasaulio pažinimą“.
Rekomendacijos pradedantiesiems vertėjams
Versti patartume tik patinkantį tekstą, be to, nereikėtų pradėti nuo itin sudėtingo. Pirmiausia pasidomėjus pačiu rašytoju ir jo kūrybos ypatumais, išsirinkus ir išvertus neilgą apsakymą, esė ar ištrauką iš didesnio kūrinio, galima siūlyti vertimą kuriam nors kultūros leidiniui. Taigi jei jūsų versto kūrinio autorius gyvas ar nuo jo mirties nepraėję 70 metų, spausdinti kūrinio vertimą galite tik gavę autoriaus, jo agento ar teisių paveldėtojo leidimą.
Jeigu esate nusižiūrėję knygą, jūsų manymu, vertą išleisti Lietuvoje, galite siųsti jos lietuvišką anotaciją, kelis išverstus knygos puslapius ir savo biografiją į kurią nors leidyklą. Taip pat galima prašyti leidyklos duoti bandomąjį vertimą, ir jei jis eksperto bus įvertintas gerai, tikėtis anksčiau ar vėliau sulaukti siūlymo versti knygą. Pirmiausia būtinai pasirašykite su leidykla sutartį, be sutarties jokiu būdu nepradėkite versti.
Numatykite realų terminą, iki kurio spėsite gerai išversti knygą, ir nesileiskite skubinami leidėjų. Kiekvieno sugebėjimai ir įpročiai skirtingi, todėl geriausias patarėjas - asmeninė patirtis. LLVS rekomenduoja vertėjams neversti už mažesnį nei 200 Eur už autorinį lanką honorarą neatskaičius mokesčių - tai tik minimumas, o ne vidurkis, patyrusių vertėjų honorarai turėtų būti didesni.
Kita vertus, leidėjui privalote įteikti nepažodinį, sklandų ir menišką vertimą, atitinkantį originalą, be trumpinimų, papildymų ir kitokių pakeitimų, be stiliaus, gramatikos ir rašybos klaidų. Negalima atiduoti pusfabrikačio tikintis, kad viską sutvarkys redaktorius. Jeigu knyga labai specifinio turinio, o jūs tos srities neišmanote, geriau nesiimkite tokio darbo.
Redagavimo svarba
Redaktorius turėtų daugiau ar mažiau mokėti tą kalbą, iš kurios vertėte, ir redaguodamas vertimą lyginti jį su originalu, atkreipti dėmesį į vertimo netikslumus, praleidimus. Deja, redaktorių apskritai trūksta, o ką jau kalbėti apie redaktorius, mokančius retesnes kalbas. Net patyrę, daugybę knygų išvertę ir premijuoti vertėjai tvirtina, kad nuolat mokosi iš kitų vertimų ir redaktorių.
Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga
Įsilieti į profesionalių vertėjų gretas galima įstojus į Lietuvos literatūros vertėjų sąjungą. LLVS nariai įtraukiami į tinklalapio duomenų bazę, kurioje vertėjų dažnai ieško užsakovai (leidėjai, teatrai ir kt.). Taip pat nariai gauna LLVS tinklalapio slaptažodį, kad galėtų įeiti į nariams skirtą zoną (joje kaupiama naudinga informacija ir narių kontaktai). LLVS siekia ginti savo narių teises ir konsultuoja iškilus sunkumams su leidykla dėl honoraro, autorinės sutarties sąlygų ar pan. Ypač svarbu, kad susibūrę į Sąjungą literatūros vertėjai gali bendromis jėgomis siekti savo tikslų ir palaikyti vieni kitus.
LLVS įsteigta Šv. Jeronimo premija kasmet skiriama nusipelniusiam vertėjui už profesionalius ir meniškus užsienio grožinės ir humanitarinės literatūros vertimus į lietuvių kalbą, už nuopelnus vertėjo profesijai, meniniam vertimui, meninio vertimo teorijai ir kritikai bei vertėjų ugdymui.
Kęstutis Urba: gyvenimas ir kūryba
Visada sunkiausia pradėti rašyti. Ar kalbėti laikantis pagarbaus atstumo, ar labiau suasmenintai? Beveik viskas, kas Kęstučio Urbos parašyta, parašyta apie vaikų ir jaunimo literatūrą - pradedant mokomosiomis priemonėmis studentams Vaikų literatūros konspektai: Astrida Lindgren (1991), Vaikų literatūros konspektai: Tuvė Janson (1994) ir baigiant didžiausios apimties veikalu Auginančioji literatūra. XX a. lietuvių vaikų literatūros tyrimai (2015). Tai gerai atspindi jo parašytų knygų pratarmės, įvadiniai tekstai.
Knygą Šeši H. K. Anderseno medaliai (1998) autorius laiko brangiausia parašyta knyga. Mitų kategorijai priklausytų ir šioje knygoje aptarti autoriai, ypač Astrida Lindgren, viena populiariausių vaikų literatūros autorių mūsų šalyje. Autoriui nepriimtini „kraštutiniai šūkiai, kad nėra vaikų literatūros, yra tiesiog Literatūra, kad nesama specifinių vaikų, paauglių literatūros požymių“6. Akcentuojama, kad vaikų literatūra turi savo kanoną, o jis geriausiai pamatomas suvokiant vaikų literatūros raidą ir jos vidinius pokyčius.
Pastaroji knyga taip pat skirta užsienio šalių klasikų (Ernsto Theodoro Hoffmano, Antonijaus Pogorelskio, Carlo Collodiʼio, Roberto Louiso Stevensono, Frances Hodgson Burnett, Beatrix Potter ir Mary Norton) kūrybos analizei, specialiai dėmesio skiriant ir nagrinėjamiems kūrėjų biografijoms. Auginančioji literatūra paskirta lietuvių rašytojų kūrybos analizei, tai duoklė nacionalinei vaikų literatūros istorijai.
Knygoje aptarta daug reikšmingų lietuvių vaikų literatūros autorių: Pranas Mašiotas, Kazys Binkis, Stepas Zobarskas, Nijolė Jankutė, Albinas Žukauskas, Vytautė Žilinskaitė ir daug kitų. Tai labai daug jėgų ir laiko pareikalavęs darbas, reikšmingas formuojant lietuvių vaikų literatūros kanoną.
Dar vienas labai svarbus ir sėkmingas Kęstučio Urbos (Viltaro Alksnėno) veiklos baras - anglų kalba parašytos vaikų literatūros, tiek klasikinės, tiek šiuolaikinės, vertimas į lietuvių kalbą. Šiuo metu išverstos jau 38 knygos. Urba pasakoja viename interviu: „Niekada nesvajojau, nedrįsau svajoti būti vertėju, nebuvau didelis užsienio kalbų mokovas. Didelis Urbos nuopelnas, kad jis išvertė net kelias XIX a. pab. - XX a. pr. vaikų ir paauglių klasikos - krikščioniškosios didaktikos - knygas ir, galima sakyti, pristatė jas lietuvių skaitytojui kaip atskirą svarbų pasaulinės vaikų literatūros reiškinį. Sovietmečiu joms dėmesio skirti negalėta.
Vertėjas dėmesingas kalbai, todėl imasi versti tik vertingas knygas, tik tas, kurios sužavi savo meistryste. Vienas iš to ypatingo neseniai atsikūrusios Lietuvos laiko darbų buvo IBBY Lietuvos skyriaus įkūrimas ir žurnalo Rubinaitis įsteigimas.
Žurnalas "Rubinaitis"
Kadangi šiame straipsnyje pasirinkta daugiau kalbėti apie Urbos leidinių pratarmes, įvadinius tekstus (viską aprėpti tokios apimties straipsnyje nebūtų įmanoma), verta atkreipti dėmesį ir į Rubinaičio vedamuosius straipsnius, kurių parašyta tikrai daug. Šiuose redakciniuose tekstuose puikiai suderinami eseistinis-publicistinis ir mokslinis kalbėjimo stiliai. Toks derinys kuria intrigą, sudomina skaitytoją, priartina jį prie teksto autoriaus. Juk vaikų literatūra, kaip sako Kęstutis Urba, yra jo gyvenimo būdas.
Lietuvių literatūros seminaras vertėjams
Kas dvejus metus Lietuvos kultūros instituto organizuojamas seminaras šiemet vyks spalio 7-11 d. Seminaro dalyje vertėjams bus pasiūlyta intensyvi dviejų dienų programa, kurią sudarys lietuvių literatūros specialistų paskaitos, apžvelgiančios svarbiausias Lietuvos literatūros tendencijas, naujausius lietuvių prozos, poezijos, dramaturgijos, vaikų literatūros kūrinius, diskusijos aktualiomis literatūrinėmis ir istorinėmis temomis, susitikimai su kūrinių autoriais, kultūrinė pažintinė programa.
žymės:
Panašus:
- Vaikiškų rūbų nuoma Lietuvoje: tikri atsiliepimai ir geriausios galimybės!
- Clarks Vaikiškų Batų Dydžių Lentelė – Atraskite Tobulą Dydį Vaikams!
- Geriausi 12V Akumuliatoriai Vaikiškiems Elektromobiliams – Patarimai ir Priežiūra
- Igorio Trofimovo Gyvenimo Istorija: Netikėti Faktai ir Įdomybės
- Vaikų Žaidimų Kambariai Šiauliuose – TOP Vietos, Kurias Turite Aplankyti!