Rasa Jančiauskaitė į vaikiškų knygų iliustravimo pasaulį atėjo prieš kelerius metus. Taip pat yra išleidusi knygas „Pasakyk ženklų kalba“ (lenk. „Powiedz to w mig“) Lenkijoje, Pietų Korėjoje, Kinijoje bei kinų rašytojos knygą „Raudonas ir Žalias“ (Angl.
Kūrybos procesas ir įkvėpimas
Suaugęs žmogus susideda iš daugybės skirtingų dalių ir vaikiškoji dalis, manau, yra atsakinga už smalsumą, žaismingumą, kūrybiškumą, atviras emocijas, tikrumą. Todėl ir suaugusysis, kuriantis vaikams, mano nuomone, privalo siekti tikrumo savo kūryboje. O pati kūryba vaikams nedaug kuo skiriasi nuo kūrybos suaugusiesiems. Tie patys etapai, procesai ir kokybės siekis. Vėliau viskas nepelnytai apipinama deminutyvais ir pavadinama „vaikiška“. O profesionalų kūryba vaikams yra ta pati kūryba.
Aš studijavau grafinį dizainą Vilniuje, gilinau savo žinias apie knygų iliustravimą Prancūzijoje bei Italijoje. Vizualiųjų komunikacijų dizainas yra plati specialybė, o studijuojant man visus projektus norėjosi vienaip ar kitaip paversti iliustruotomis knygomis ar bent sukurti piešinį. Maketuoti sausus tekstus ar dirbti su jau duotu vizualiu turiniu man labai nuobodu. Paryžiuje ir Italijoje turėjau progą aplankyti muziejus, mėgautis tapyba, užsukti į knygynus ir vartyti šių šalių knygas, kurios išsiskiria menine įvairove ir kokybe. Jau kūriau knygas, bet pirmas apsilankymas Bolonijos vaikų knygų mugėje 2017 m. leido man patirti nuostabų bendruomenės jausmą.
Aš prisimenu, kad man patiko piešti, perpiešti pamatytas iliustracijas. Vaikystėje mums su sese knygas skaitė ir tėtis, ir mama - susirangydavome lovoje drauge ir klausydavomės skaitymų. Mama skaitydavo labai raiškiai ir smagiai perteikdavo veikėjų emocijas ir balsus, kartais pajungdavo ir žaislus, tarsi jie kalbėtų. Nors mama dirbo medicinos srityje, jai puikiai sekėsi įsijausti į personažus. O tėtis labiau mėgdavo pasakoti istorijas. Man patiko mokytis eilėraščius pradinėse klasėse. Smagu būdavo ieškoti eilėraščių atsiskaitymams mokykloje, deklamuoti juos skaitovų konkursuose. O rimuotų lopšinių sugalvodavo ir mama, dainuodavo jas man su sese prieš miegą.
Knygos "Maži eilėraščiai mažiems" iliustravimas
Iliustruoti šią knygą buvo didelis džiaugsmas, nes nesitikėjau, kad po studijų apskritai galėsiu tęsti savo darbus su knygomis. Jaučiausi, kad mano raiška tiko Vilniaus dailės akademijos kontekstams ir domina tarptautinių konkursų žiuri, kurie vaizdais yra persisotinę ir visada ieško ko nors netikėto… Bet Lietuvos rinkoje savęs nemačiau. Maniau, kad mano požiūris bus pernelyg tolimas nuo tradicinių gairių. Bet buvau maloniai nustebinta.
Ir knygos „Maži eilėraščiai mažiems“ iliustracijos man tapo tramplinu į Lietuvos vaikų literatūros lauką bei pasaulinius kontekstus. Toks patvirtinimas ankstyvame kūrybiniame kelyje yra labai svarbus ir suteikia daug drąsos tolesnei kūrybai. Džiaugiuosi, kad ir vaikai gali augti matydami laisvą, eksperimentinę vizualią raišką.
Naujos knygos paieškos
Man svarbu, kad knygos tema man būtų artima, kadangi jas kuriu ilgai. Kartais tai užtrunka metus. Man svarbu, kai tekstuose paliestas jausmų pasaulis, kai tekstas šmaikštus, humoras man labai svarbi iliustruotos knygos dalis. Taip pat svarbu, kad tekstas būtų atviras vizualinei interpretacijai. Man patinka, kai nėra daug aplinkos ir veikėjų aprašymų, tada juos galima sukurti arba net ir piešiniu tik duoti gaires, o skaitovas ar žiūrovas išjaučia ir vizualizuoja likusias dalis savo viduje.
Knygos "Namai" gimimas
Mintis apie knygą „Namai“ užsimezgė daugiau nei prieš 5 metus. Idėją sugalvojau po studijų Italijoje, kur turėjau smagumo keliauti po skirtingus aplinkinius miestelius Markės regione ir truputį jaučiausi kaip mano personažas - sraigė su kuprine (nameliu). Dairiausi, svajojau, lyginau, koks gyvenimo ritmas Lietuvoje ir Italijoje. Ten studijuodama pirmą kartą apsilankiau Bolonijos vaikų knygų mugėje ir įsitikinau, kad knygos meno ir iliustracijos pasaulis mane labai traukia.
Kai sėdau rašyti knygos „Namai“ teksto, perrašinėjau jį daugybę kartų suprasdama, kad parašyti trumpą tekstą yra labai sunku. Rašymo praktika man nesvetima, rašau beveik kasdien (tai doktoranto kasdienybė), bet sukurti tekstą paveikslėlių knygai - didelis iššūkis. Pasakojimas adresuotas ir vaikams, ir suaugusiesiems. Kiekvienas į jį gali pažiūrėti iš savo brandos taško. Pasakojime sraigė savo kelyje sutinka skirtingų gyvūnų, kuriems būdinga gyventi tik jų rūšiai pritaikytuose namuose (pvz.: šuo - būdoje, paukštis - inkile, bitės - avilyje ir pan.).
Namų įvaizdis knygoje yra nuoroda į atsparumą pasauliui, aiškių ir tvirtų vidinių ribų turėjimą. Pagrindinės veikėjos akistata su kitais gyvūnais atspindi kasdienį žmogaus susitikimą su kitu ir neišvengiamą norą lygintis.
Spektaklio idėja atsirado, kai susitikau su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doktorante Ieva Jackevičiūte, kuri šiuolaikinio šokio spektaklius kuria kūdikiams. Ievai patiko mano iliustracijų stilius, sutapo mąstymas, kad vizualus turinys vaikams neturi būti saldus, mielas ir būtinai minkštų formų, bet visada reikia siekti aukštos meninės kokybės. Taip knygos iliustracijos tapo įkvėpimu spektakliui, o namų tema - pavadinimu.
Indrės Pačėsaitės kurta scenografija, kompozitoriaus Imanto Jono Šimkaus sukurtas garso takelis susijungė su mano vizualiu knygos turiniu ir išėjo kokybiškas meno patyrimas patiems mažiausiems kartu su tėvais. Man smagu, kad spektaklio atmosfera nėra dirbtinai vaikiška. Spektaklis neatkartoja knygos, o ją interpretuoja, o toks mano idėjos išplėtimas į trimatę erdvę ir aktorių bei žiūrovų sąveika labai džiugina.
Man būtų įdomu sukurti knygą ir patiems mažiausiems. Kai vaikas dar nekalba, jis tada dar labai daug klausosi, mokosi ir knygos skaitymo procese dalyvauja kartu su jį prižiūrinčiu suaugusiuoju. Suaugęs šalia, gali pasakoti, papildyti, nupiešti ką nors ant popieriaus lapo. Dažniausiai svarbu, ne kas vaizduojama, o kaip tai perskaitoma, kaip papildoma, kaip įtraukiamas vaikas. Hiperrealistiški piešiniai ir edukacinės knygelės svarbios vaikui mokantis atpažinti realius aplinkos objektus ir išmokti juos įvardinti, bet greta gali būti ir abstrakčios meninės knygos.
Man įdomu, aktualu, stebėti kasdienę aplinką ir kultūrinį lauką. Rengiant baigiamąjį darbą apie iliustracijų lauką, nepaminėti Bolonijos vaikų knygų mugės būtų tiesiog neįmanoma - tai svarbiausias knygos iliustracijai skirtas renginys pasaulyje. Žinoma, džiaugiuosi, kad savo žinias galėjau pagrįsti ne tik citatomis iš knygų, bet ir savo pačios patirtimi.
Azijos rinka labai plati. O Bolonijos vaikų knygų mugėje Pietų Korėjos stendai visada turi labai išskirtines knygas. Jų pasakojimai dažnai filosofiniai, formatai, įrišimas, popieriaus ir spaudos kokybė išskirtinai aukšto lygio. Man svarbūs šie dalykai. Neturiu tikslo kurti gražias iliustracijas (labai vengčiau žodžio paveikslėliai, nes tai sumenkina). Tikslas yra sukurti harmoningą visumą. Nuo rašytinio, vizualaus turinio, knygos dizaino, įrišimo, popieriaus. Visa tai yra nedalomos dalys.
Šiuolaikiniai vaikai ir kūrybiškumas
Vaikai drąsūs ir aktyviai įsitraukia į kūrybines veiklas. Laisvai kuria ir improvizuoja. Aš gimiau Lietuvos nepriklausomybės pradžioje, man augant, laisva Lietuva tik kūrėsi. Mano seneliai buvo tremtiniai, tad liūdnoji Lietuvos istorijos dalis buvo dažnai prisimenama. Jaučiau, kad vyko laisvėjimo ir galimybių atsivėrimo procesas, apie tai, kad gyvename kitaip nei seneliai, nuolat būdavo užsimenama ir šeimoje. Todėl augau jausdama, kad laisvė ir galimybės nėra savaime suprantamos. Kad tai rimtos gyvenimo dovanos, kurias reikia branginti, priimti ir nepaleisti vėjais. Dabartiniuose vaikuose man atrodo jau įsišaknijusi laisvės sąvoka. Be jos tiesiog neįsivaizduojamas gyvenimas.
Iliustratoriaus darbo užkuliai
Manau, kad knygų iliustratoriaus darbas yra gana mistifikuojamas. Mes dirbame su įdomiu turiniu, turime laisvės interpretuoti, o kartu turime nuoširdžiai kasdien dirbti, sėstis prie stalo, rašyti, eskizuoti, atlikti eksperimentus skirtingomis technikomis. Būna dienų, kai labai daug dirbi, o rezultatas dar nedžiugina. Būna ir tokių savaičių, mėnesių… Tad reikia labai norėti, kad tęstum toliau. Reikia daug valios sukurti gerą knygą. Bet kokią sukurti galima ir greičiau. Bet kai pasaulyje ir taip kasdien vargstame nuo vaizdų pertekliaus, kam kurti bet kokias knygas.
Knygos „Ypatingas“ istorija. Knygoje kalbama apie ypatingą vaiko jautrumą, širdį, kuri jaučia visą aplinką ir sugeria visus teigiamus ir neigiamus dalykus iš jos. Tai knyga apie kiekvieno iš mūsų jautriąją dalį. O vizualų pasakojimą kūriau stengdamasi sąmoningai nedetalizuoti, palikti vietos skaitytojo vaizduotei. Knygos dizainas yra vizualaus pasakojimo dalis, nes istorija prasideda nuo leidinio viršelio vidinės dalies. Ši knyga yra ryškios oranžinės spalvos. Tokios, kurios sunku nepastebėti.
Knygą „Pasakyk ženklų kalba“ (Lenk. „Powiedz to w mig“) sukūriau studijuodama Italijos Urbino mieste, ISIA grafinio dizaino mokykloje. Prisijungiau prie magistro studentų iliustracijos kurso ir kuruojama puikios italų iliustratorės Chiara Carrer kūriau pasakojimą apie kurčiųjų gyvenimą. Siekdama istorijų autentiškumo paprašiau, kad savo vaikystės istorijas papasakotų Lietuvos kurčiųjų bendruomenė. O istorijos buvo pozityvios, šmaikščios, jautrios ir labai vaizdingos. Vėliau knyga laimėjo leidyklos „Dwie Siostry“ Lenkijoje rengtą konkursą.
Iliustracijos vaidmuo vaikų knygose
Astrid Lindgren yra sakiusi: „Niekas taip neišjudina ir neugdo vaiko fantazijos kaip knygos“.
Vaikų, ypač ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus, knygose iliustracijos vaidina didelį ir įvairiopą vaidmenį. Itin svarbią vietą jos užima paveikslėlių knygose. Pirmiausia iliustracijos patraukia prie knygos, sudomina ir kviečia skaityti. Jos ne vien praturtina, papildo tekstą, padeda geriau jį suprasti, bet ir pateikia vaizdinę jo interpretaciją. Tai dažniausiai pirmoji vaiko pažintis su daile, todėl estetiniame ir meniniame ugdyme iliustracijų svarba išskirtinė. Žiūrinėdamas jas, vaikas mokosi ne tik atpažinti, kas pavaizduota, bet ir pastebėti, kaip pavaizduota. Taip atsiranda meno įvairovės, santykinės jo kalbos suvokimas. Iliustracijos ne tik sustiprina estetinę vaikų knygų įtaigą, bet yra puikus būdas pažindinti su dailės stiliais. Todėl iliustruojant šias knygas mėgstama stilizuoti, pasitelkti būdingus vieno ar kito istorinio laikotarpio, atskirų rūšių ir krypčių dailės bruožus.
Šiuolaikinės tendencijos ir iššūkiai
Man įdomiausia tirti vaikų knygos iliustracijų istoriją, domėtis platesniu jų atsiradimo kontekstu, ieškoti tarptautinių sąsajų, kitų tautų šios srities kūrybos bendrumų ir skirtumų, aiškintis stilistinius vaikams skirtų kūrinių ryšius su bendrąja dailės raida. Pastaruosius penkiolika metų ji, kaip ir visas Lietuvos gyvenimas, dinamiškai kito. Būta ir nemažo nuosmukio dėl pradinių ekonominių leidybos keblumų, vėliau - dėl vis labiau rinką užplūstančios komercinės perspausdintų užsieninių leidinių vaikams produkcijos. Tolydžio gausėja teigiamų poslinkių. Pirmiausia džiugina nepaprastai pakilęs poligrafijos lygis, leidžiantis dailininkams adekvačiai įgyvendinti savo sumanymus. Ne viena leidykla stengiasi leisti turiningas, meniškai iliustruotas vaikų knygas, ieško būdų joms propaguoti. Patrauklus propagavimas, vaiko skaitymo įgūdžių ir iliustracijų suvokimo ugdymas šiais naujųjų technologijų laikais darosi vis svarbesnis.
Gerai, kad pastebimai gausėja meniškų paveikslėlių knygų, kurios nuo pat kūdikystės užmezga tradicinį ryšį su spausdinta knyga. Stilistiniu požiūriu lietuvių vaikų knygų iliustruotojams, kaip ir daugelio pasaulio šalių šios srities dailininkams, siekiantiems meniškumo ir savitos raiškos, šiandieną būdinga nemaža įvairovė. Viena iš pastebimų stiprėjančių tendencijų, ypač iliustruojant paveikslėlių knygas, būtų tam tikras vaizdinės raiškos supaprastinimas, siekis byloti aiškia, vaikams lengvai suprantama kalba. Tai daroma jokiu būdu ne meniškumo sąskaita, o veikiau remiantis į klasikines vaikų leidinių iliustravimo tradicijas. Geriausias šios pakraipos pavyzdys - Kęstučio Kasparavičiaus iliustracijos.
Neblėsta ir lietuvių vaikų knygose jau anksčiau subrandinta išmoningos sudėtingesnės plastinės raiškos tendencija, kupina vaizdinių metaforų, hiperbolių, kartais subtilaus lyrizmo, kartais lengvo humoro (Irenos Žviliuvienės, Irenos Daukšaitės-Guobienės ir kt. iliustracijos). Šios pakraipos iliustracijos itin lavina fantaziją ir meninę pajautą. Naujais vardais pasipildantis iliustruotojų būrys savaip plėtoja ir turtina abi minėtąsias stilistines tendencijas, kūrybingiausieji ieško nepramintų kelių ir takelių.
Vaikų knygos šiandien tapo pagrindine meninių iliustracijų erdve. Manau, kad lietuvių vaikų knygų dailininkai neatsilieka nuo sparčios laiko tėkmės, o kai kuriais atvejais sąmoningai stengiasi jai atsispirti. Aišku viena, kad kol kas jiems yra neblogas metas, nes niekas nebevaržo jų kūrybinės fantazijos, spauda nebeiškraipo kūrinių originalo kokybės. Įvairiose tarptautinėse mugėse, specialiose parodose ir bienalėse galima pamatyti naujausias pasaulio vaikų knygas, palyginti jas su mūsų leidiniais, pasisemti idėjų. Yra galimybių ir patiems pasirodyti pasauliui.
žymės:
Panašus:
- Vaikiškų rūbų nuoma Lietuvoje: tikri atsiliepimai ir geriausios galimybės!
- Clarks Vaikiškų Batų Dydžių Lentelė – Atraskite Tobulą Dydį Vaikams!
- Geriausi 12V Akumuliatoriai Vaikiškiems Elektromobiliams – Patarimai ir Priežiūra
- Vytauto Landsbergio Šeima: Neįtikėtina Istorija, Tradicijos ir Palikimo Paslaptys
- Neįtikėtini Patarimai, Kaip Greitai Atgauti Pilvo Formą Po Cezario Pjūvio!