Šiame straipsnyje apžvelgsime vaikiškas knygas lenkų kalba, išleistas Lietuvoje 2024 metais. Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) inicijuojamo literatūrinio projekto „Pasaulio puslapiai“ metu kiekvieną mėnesį skiriamas dėmesys vis kitos kalbos verstinėms knygoms. Liepa - lenkų kalbos mėnuo!
2020 metai - skamba išties magiškai, ir dauguma astrologų bei ekspertų žadėjo stabilius metus, puikias galimybes drąsiai judėti pirmyn, su „teigiamais pokyčiais, kompromisiniais sprendimais, apmąstymais jaukioje namų atmosferoje“. Tačiau tai, ką pasauliui teko patirti 2020-aisiais, neišpranašavo nei astrologai, neapskaičiavo nei numerologai, nedaug panašių situacijų aprašyta fantastikos knygų siužetuose.
Lietuvos vaikų literatūrai 2020-ieji prasidėjo įprastai. Metų pradžioje išėjo naujos vaikų literatūroje jau įsitvirtinusių rašytojų Ignės Zarambaitės, Vytauto Račicko, Neringos Vaitkutės, Danguolės Kandrotienės, Mariaus Marcinkevičiaus knygos. Dailininkė Aušra Kiudulaitė debiutavo su autorine paveikslėlių knyga. „Gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“ - su šia Jono Meko mintimi Vilniaus knygų mugė pasitiko kūrėjus ir lankytojus.
Sienų ir ribų nebrėžiantys oro linijų maršrutai į Vilnių iš Paryžiaus atskraidino erdvinių knygų kūrėją Eleną Seleną, iš Australijos - rašytoją Akviliną Cicėnaitę, iš Nyderlandų - skaitymo organizacijos „EURead“ atstovą Daaną Beeke. Metų pradžia vaikų literatūrai žadėjo neblogus laikus. Bet kovą viskas pasikeitė. COVID-19 pandemija, visuotinis karantinas sutrikdė įprastą gyvenimo tėkmę.
Kasmet besisukantis ir besikartojantis kūrybinių veiklų ratas - suplanuota leidyba, knygų mugės, festivaliai, apdovanojimai, naujų knygų pristatymai, susitikimai su autoriais - visuotinis bendravimas, tiesioginiai santykiai, kelionės - baigėsi. Nors daugelis leidėjų tvirtina turėję sunkumų dėl knygų pardavimo, bendras 2020 m. išleistų knygų skaičius nesiskiria nuo ankstesnių - 560 pavadinimų. Remiantis Lietuvos leidybos statistika, tai sudaro apie 15 proc. visos metinės Lietuvos knygų ir brošiūrų produkcijos. Vaikams ir paaugliams išleistos knygos pristato visą grožinės ir negrožinės literatūros temų spektrą, neaprėpiamą turinio įvairovę ir įspūdingą vizualinį vaizdą.
Vaikų knygų leidybos lyderiai
Vaikų knygų leidybos priekyje - dvi leidyklos: „Alma littera“ ir „Nieko rimto“. Jos pernai išleido atitinkamai 128 ir 106 knygas, o tai sudaro bemaž pusę - net 42 proc. viso vaikų knygų srauto. „Alma littera“ yra didžiausia suaugusiųjų, vaikų ir paauglių literatūros leidykla Lietuvoje, „Nieko rimto“ - viena iš nedaugelio, kurios specializacija vaikų ir paauglių knygų leidyba.
Kitos didžiosios Lietuvos leidyklos knygų vaikams išleido gerokai mažiau: „Tyto alba“ (19), „Baltos lankos“ (18), „Obuolys“ [i.e. Lectio divina, (9), Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla ir „Šviesa“ (po 6), „Sofoklis“ (3). Vaikų literatūros leidyklų apimtys taip pat mažesnės: „Vaiga“ (31), „Debesų ganyklos“ (23), „Presvika“ (14), „700 eilučių“ (8), „Dominicus Lituanus“ ir „Garnelis“ (po 7), „Apkabink mėnulį“ ir „Aukso žuvys“ (po 6), „Tikra knyga“ (4), „Trys nykštukai“ (3), „Žalias kalnas“ (2).
Knygų vaikams išleidžia ir spaustuvės, dizaino ir reklamos įmonės: RIDSALES kūrybinė spaustuvė (9), „Printėja“ (4), Standartų spaustuvė, „Diremta“ ir „Maketonas“ (visos trys po 1). Tarp vaikų knygų leidėjų buvo ir kūrybos studija „Solo“ (4), paramos ir labdaros fondas „Švieskime vaikus“ (6), Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Vilniaus etninės kultūros centras ir bendrovė „Žemaitijos pienas“ (visos trys po 1), privatūs asmenys. Iš daugiau kaip 500 Lietuvoje užregistruotų leidėjų knygas vaikams pernai išleido 82.
Geografiniu vaikų knygų leidybos centru drąsiai galima vadinti Vilnių, nes čia susikoncentravusi didžioji leidyklų ir leidėjų dalis. Vilniuje išleista 76 proc. visų knygų. Kauno leidėjai išleido apie 20 proc., kitų regionų indėlis į vaikų knygų leidybą kuklus.
Knygų skirstymas pagal tipą ir temą
Vaikams ir paaugliams skirtos knygos gali būti skiriamos į dvi grupes - grožinę ir pažintinę literatūrą. Grožinės literatūros dalis visais laikais buvo gerokai didesnė. Prie 2020 m. pažintinės literatūros, kurioje gausu mokslo faktų, dokumentikos, tikrovės vaizdų, realistinių iliustracijų ir fotografijų, priskirtina apie 80 knygų.
Tačiau vaikų literatūroje yra nemažai ir grožinės literatūros kūrinių, kuriuose gausu pažintinių elementų. Klasifikuodamos knygas pagal tematiką, bibliotekos remiamasi tarptautine, visas žinių sritis aprėpiančia bibliotekine-bibliografinė klasifikacija - UDK, kuri tinkama kompiuteriniam informacijos rūšiavimui.
Įsigalėjus visažiniam „Google“, bendro pobūdžio informacinių leidinių - universalių enciklopedijų - poreikis kiek sumažėjęs, bet enciklopedijos, žinynai, klausimynai ar vadovai įvairiais gyvenimo klausimais neišnyko - išleista 11 knygų („500 įdomiausių klausimų“, Aurore Meyer „Nerealus vadovas kūrybingoms ir šiuolaikinėms mergaitėms“, Christine Stahr „Kiekvienai protingai mergaitei“, Philipo Kieferio „Kiekvienam protingam berniukui“ ir kt.).
Jau nusistovėjusi tendencija, kad jauniesiems skaitytojams daugiausia knygų leidžiama gamtos pažinimo tematika: apie gyvūniją, augaliją, vandens gelmes, kosmosą, klimatą, aplinkosaugą. Visuomenėje vis labiau ryškiau jaučiamos psichologinės problemos lėmė psichologijos mokslui priskiriamų knygų vaikams ir paaugliams gausėjimą. Išleistos 9 knygos apie emocijas, pasitikėjimą, savęs pažinimą, paauglystės problemas („Mano didžioji emocijų knyga“, Mariaus Poškaus „Ką aš jaučiu“, Nielso van Hove „Aš galiu!“, Sharie Coombes „(Beveik) paauglės mergaitės knyga (kone) apie viską“, „(Beveik) paauglio berniuko knyga (kone) apie viską“ ir „Slibinas vardu Nerimas“ ir kt.).
Įvairėja knygų, pristatančių pasaulio ar šalies regionų istoriją, geografines vietoves, formos (išleista 6). Vien apie Vilnių pernai pasirodė trys originalios, meniškos knygos (Rūtos Norkūnės ir Astos Kulikauskaitės „Vilnius. Vija ir Meška miestinėja“, Agnės Ulytės ir Monikos Vaicenavičienės „Gatvių susitikimai“, Justino Žilinsko ir Povilo Vincento Jankūno „Atgal į Vilnių!“).
Grožinių knygų skirstymas pagal amžiaus grupes - sudėtingas reikalas, bet, ir nesilaikant griežtų vertinimo kriterijų, aiškiai matyti, kad didžiausią knygų srauto dalį sudaro ankstyvajam skaitymui skirti leidiniai (40 proc.). Paprasčiausias ankstyvojo skaitymo knygų atpažįstamumo požymis - iliustratyvumas. 0-7 metų vaikams skirtos knygelės yra ryškiaspalvės, išsiskiria formų, spalvų, iliustracijų įvairove, detalių gausa ir plačiąja prasme jos visos dažnai vadinamos paveikslėlių knygomis.
Iš tiesų ši labai gausi knygų grupė yra ir bene pati įvairiausia - bežodės, žaislinės, tikros paveikslėlių knygos, iliustruoti eilėraščiai, pasakojimai, pasakos. (Į apskaitą neįtraukti iliustruoti edukacinio pobūdžio leidiniai, kuriuose yra labai mažai arba visai nėra teksto, bet čia galima piešti, spalvinti, rašyti, klijuoti lipdukus. Per 30 nepriklausomybės metų Lietuvoje ankstyvajam skaitymui skirtų knygų išleista tūkstančiai.
1990-aisiais 45 000 egzempliorių tiražu buvo išleista Richardo Scarry paveikslėlių knyga „Ką žmonės dirba visą dieną?“. Ši knyga atvėrė vartus į tikrą paveikslėlių knygų pasaulį ir daugumai parodė, kad knyga, kurioje mažai teksto, taip pat gali būti įdomi, įtraukianti, ugdanti. Nuolat kažką veikiantys Darbėnų miestelio gyventojai skatino vaikus įsižiūrėti į jų pasaulį ir taip plėsti savęs ir pasaulio pažinimą. Šis leidinys tapo daugelio nepriklausomoje Lietuvoje gimusių vaikų (ir jų tėvų) laisvalaikio veiklos knyga.
Ankstyvajam skaitymui skirtos žaislinės knygos vis gražėja, įvairėja. Jų galima atrasti vis įdomesnių formų ir dizaino, su kitokio stiliaus iliustracijomis, sukuriama naujų priedų, techninių efektų. Dauguma 0-2 metų vaikams skirtų leidinių yra labiau žaislai nei knygos. Pavyzdžiui, kūdikiams skirtos vonios knygelės „Kas gyvena kaime“ ir „Smagu plaukti“ pilnos staigmenų - jas įmerkus į vandenį, balti lopinėliai tampa spalvoti. Ingela Arrhenius savo knygelėse „Kur šuniukas?“ ir „Kur liūtas?“ pasislėpusių gyvūnėlių kviečia ieškoti po medžiagėlėmis, o kartoniniuose knygelių „Katės“, „Šunys“, „Linksmi laukiniai gyvūnai“, „Žavūs žėrintys vienaragiai“ puslapiuose yra dar daugiau papildomų elementų: vaikai gali paglostyti šuns ar katės kailio imitaciją, paliesti kažką neįprasta - žvilgančius žuvies žvynus, minkštą flamingo sparnelį, gruoblėtą krokodilo odą, žėrintį vienaragio ragą ar pūkuotus vaivorykštės spalvų karčius.
Jau nieko nestebina užsienio autorių sukurtos žaislinės knygelės su garsais („Kur važiuoja mašinos“ - su 30 tikroviškų transporto garsų, „Mū mū ū ū“, „Miško garsai“, „Mano diena“ - klausyk garsų ir mokykis pažinti laikrodį, „Spragtukas“ - spausk natą ir išgirsi P. Čaikovskio muziką). Beje, jau ir lietuvių dailininkai kuria tokias knygeles, kur, paspaudus atitinkamą vietą ar mygtuką, pasigirsta garsai ar ištisi įgarsinti eilėraščiai („Du gaideliai“ - dail. Ieva Zalepugaitė, „Drum drum drumbacėlė“ - dail. Greta Alice, „Kai Mėnulyje buvau“ - dail. Agnė Nananai, „Kiškių troleibusai“ - dail. Vilija Kvieskaitė). Vartant knygą „Skambanti ABC“, mokyti abėcėlės galima ne tik perskaitant skambius Antano A. Jonyno posmus ir žiūrint Linos Eitmantytės-Valužienės iliustracijas, bet, atsisiuntus programėlę, klausyti muzikinio teksto įgarsinimo.
Viena iš praėjusių metų naujienų - keletas originalių kartoninių knygelių. Saugiais, apvalintais kampais knygų patiems mažiausiems (0-2 metų) leidybą Lietuvoje paskatino Pirmosios knygos konkursas, kurį 2019 m. paskelbė akcijos „Knygų startas“ organizatoriai. Knygų rinka perpildyta margaspalvių knygelių mažiesiems ir iš didžiulio srauto darosi nelengva atsirinkti tai, kas įtaigu, profesionalu, meniška, sudomins ir ugdys vaiką.
Nors dabartiniame gyvenime vizualinė informacija tampa dominuojanti, literatūros specialistai visuomet atkreipia dėmesį į tas paveikslėlių knygas, kuriose harmoningai derinama vizuali ir verbali informacija, kur iliustracija ne pakartoja, bet papildo tekstą, kai juntamas jų ryšys. Paveikslėlių knygose plačiai vaizduojama vaiko kasdiena, šeimos tarpusavio santykiai.
Tokių knygų poreikį puikiai iliustruoja garsios škotų vaikų knygų kūrėjos Debi Gliori knygelės „Mylėsiu tave, kad ir kas nutiktų“ leidyba - nuo 2012-ųjų ji išleista jau aštuoniskart. Susidomėjimo sulaukia knygelės apie jausmus ir būsenas: meilę, draugystę, rūpestį, vienatvę, liūdesį (Przemysławo Wechterowicziaus ir Emilios Dziubak „Mama, kur Tu?“ ir „Apkabink mane“, Lucy Rowland ir Kate Hindley „Riteris, kuris pasakė „Ne!“, Alison Jay „Bitė ir aš“, Giorgio Volpe ir Paolo Proietti „Prieš užmiegant“, Davide’o Calì ir Marco Somà „Pelkinukas“, Kobi Yamados ir Gabriellos Barouch „Galbūt“, Roxane Marie Gallie ir Seng Soun Ratanavanh „Mijuki, laikas miegoti“).
Apie tarpusavio santykius nevengia kurti ir Lietuvos autoriai. Vaikams kuriama ne tik apie šviesius ir linksmus dalykus, bet ir apie skausmą, senatvę (Josepho Coelho ir Allison Colpoys „Jei visas pasaulis būtų...“, Martino Baltscheito „Apie lapiną, kuris pametė protą“). Jau išleidžiama knygų, kur paprastais žodžiais ir kasdienėmis situacijomis bandoma parodyti vaikui, kokią įtaką daro besaikis vartojimas, neatsakingas požiūris į gamtą, aplinką (Debi Gliori „Kaip išmokyti drakonus Žemę tausoti“, Zoë Tucker ir Zoe Persico „Greta ir milžinai“). Ir Lietuvos kūrėjai imasi vis sudėtingesnių temų.
Dabartinę lietuviškų paveikslėlių knygų gausą ir įvairovę lemia tai, kad knygos meno srityje dirba labai daug talentingų menininkų. Prieš du dešimtmečius beveik nebuvo lietuviškų paveikslėlių knygų. Tiesa, talentingais dailininkais, knygų iliustruotojais Lietuva garsėjo visais laikais. Antrojo tūkstantmečio pradžioje knygas vaikams iliustravo žinomi dailininkai, garsūs ir įvertinti knygų iliustruotojai Rimvydas Kepežinskas.
Irena Žviliuvienė, Živilė Žviliūtė, Irena Daukšaitė-Guobienė, Jūratė Račinskaitė, Marius Jonutis, Eglė Gelažiūtė, Gediminas Jocius ir kt. Bet tuomet buvo vos vienas kitas atvejis, kai tas pats žmogus ir rašo tekstus, ir iliustruoja (pavyzdžiui, Leonardas Gutauskas). Paskui pasireiškė tendencija, kai vis daugiau dailininkų ėmė sėsti ant dviejų kėdžių. Autorines knygas pradėjo kurti Sigutė Ach, Laisvydė Šalčiūtė, Paulius Juodišius, M. Jonutis. O dabar jau visi įpratę, gal net nežino, kad daugelis aktyviai knygas kuriančių autorių - L. Žutautė, K. Kasparavičius, Ieva Babilaitė, Rasa Joni, K. Zylė, M. Vaicenavičienė - yra profesionalūs dailininkai.
O šiame dešimtmetyje į vaikų literatūrą plūstelėjo nauja dailininkų, iliustruotojų, dizainerių banga: I. Dagilė, A. Kiudulaitė, Rasa Jančiauskaitė, A. Nananai, V. Kvieskaitė, Marija Smirnovaitė, M. Nors Lietuvoje turime daug vaikų knygų kūrėjų, visa originalioji kūryba - paveikslėlių knygos, eilėraščiai, realistiniai pasakojimai ir apysakos, literatūrinės pasakos, fantasy žanro ir pažintinio pobūdžio knygos - sudaro tik apie 32 proc.
Tokia originaliosios literatūros proporcija - maždaug trečdalis metinio vaikų knygų srauto - nežymiai varijuoja jau du dešimtmečius. (Apie naujausias lietuvių autorių knygas galima paskaityti žurnale „Rubinaitis“ (2021, Nr. Verstinė literatūra dominuoja, ji įdomi, skaitoma. Pernai sulaukta vertimų iš 14 pasaulio kalbų (į apskaitą įtraukti ir pakartotiniai vertimai). Daugiausia verčiama iš anglų kalbos - daugiau nei pusė visų vertimų.
Vertimai iš didžiųjų kalbų - anglų (56 proc.), vokiečių (8 proc.), prancūzų, italų (po 4 proc.) ir ispanų (2 proc.) - sudaro knygų daugumą. Iš tų likusiųjų minėtinas Šiaurės ir Baltijos šalių regionas, kurio literatūra Lietuvos skaitytojus pasiekia kasmet: švedų knygų - 15, suomių - 6, norvegų - 4, latvių - 2, danų ir estų - po vieną. Dalis jų - pakartotinai išleisti Astridos Lindgren, Tove Jansson, Sveno Nordqvisto, Marko Leino, Majos Lunde, Hanso Christiano Anderseno kūriniai. Dar viena šalis, prie kurios vaikų literatūros kasmet galime prisiliesti vis labiau, - Nyderlandai.
Ankstesniais metais būdavo leidžiamos vos kelių autorių - Annie M. G. Naujų vertimų iš rusų kalbos pastaraisiais metais sulaukiama itin retai (2018-2020 m. laikotarpiu išleisti vos keturi), statistika dažniausiai fiksuoja tik rusų klasikos pakartojimus (Sergej Kozlov „Ežiukas rūke“, Samuilas Maršakas „Katės namai“). Naujų vertimų skaičius santykinai priklauso nuo ta kalba aktyviai verčiančių vertėjų ir kaip dažnai jie verčia vaikų literatūros knygas. Jau minėtos olandų literatūros pagausėjo, kai prie jau vaikų literatūroje žinomų Antano Gailiaus ir Rimos Dirsytės prisijungė vertėjos Birutė Avižinienė, Jolita Urnikytė ir kt.
Labai daug gerų vokiškai rašančių autorių knygų vaikams ir jaunimui yra išvertę kūrybingi vertėjai, kurių darbai ne kartą įvertinti tarptautiniais ir šalies apdovanojimais, - tai Rūta Jonynaitė ir Teodoras Četrauskas. Deja, pernai pasirodė tik po vieną jų vertimą, o naujų vertėjų iš vokiečių kalbos vaikų literatūros lauke beveik nematyti. Gerai, kad tą tuštumą kompensuoja ypatingu produktyvumu stebinanti vertėja Indrė Dalia Klimkaitė, kurios pernykščiame kūrybos sąraše net devyni nauji vertimai. Vertimų iš anglų kalbos sąraše - didžiulė įvairovė: čia ir nauji autorių vardai, naujos jau pažįstamų rašytojų knygos, populiarių knygų pakartojimai. Anglakalbėje literatūroje dominuoja anglų ir amerikiečių literatūra. Iš kitų tautų literatūros - vos keletas knygų: au...
Knygų sąrašas
Žemiau pateikiamas 2024 metais išleistų knygų vaikams sąrašas:
- Alūzaitė, Gabjota. Tuoj Kalėdos: su garsais ir švieselėmis / iliustr. Phillippa Corcutt, Rachael Corcutt. - Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2024.
- Apfelthaler, Uli; ir Kranenberg, Hendrik. Mano traktorius: noriu žinoti. - Kaunas: Vaiga, 2024.
- Apfelthaler, Uli; ir Kranenberg, Hendrik. Noriu į tualetą! Valau dantukus!: noriu žinoti. - Kaunas: Vaiga, 2024.
- Apfelthaler, Uli; ir Kranenberg, Hendrik. Pažvelk, kas čia gyvena!: noriu žinoti. - Kaunas: Vaiga, 2024.
- Aš širdyje labai myliu mamą ir tėtį: „Džimbos“ dainos vaikams: [su garsais] / iliustr. Aliaga Mirguseinov. - Vilnius: Alma littera, 2024.
- Bampton, Bob. Mažasis šuniukas ir kitos istorijos / idėjos aut. Wolfgang Schleicher; tekstas Gisela Fischer; iš vokiečių k. vertė Jūratė Baltušienė. - Kaunas: Vaiga, 2024.
- Begemotas: [su garsais] / iš anglų k. vertė Odeta Venckienė; iliustr. Valeria Issa. - Kaunas: Vaiga, 2024.
- Billet, Marion. Mano didžioji garsų knyga / vertė Asta Bieliauskaitė. - Vilnius: Nieko rimto, 2024.
- Blue, Duck Egg. Tobula Kalėdų eglutė: miela ir jautri žiemos pasaka / iš anglų k. vertė Odeta Venckienė. - Kaunas: Vaiga, 2024.
- Braun, Seb. Vaikas kelyje. Lėktuvas: su stumdomomis detalėmis / iš anglų k. vertė Jovita Markutėlytė. - Vilnius: Alma littera, 2024.
- Braun, Seb. Vaikas kelyje. Traktorius: su stumdomomis detalėmis / iš anglų k. vertė Jovita Markutėlytė. - Vilnius: Alma littera, 2024.
- Bryan, Lara. Tavo kūnas: žingsnis į mokslą / iliustr. Teresa Bellón; iš anglų k. vertė Jovita Markutėlytė. - Vilnius: Alma littera, 2024.
- Bright, Rachel; ir Kinnear, Nicola. Keberiokšt: triušelis Petriukas ir jo pasaulis / iš anglų k. vertė Vainius Bakas. - Vilnius: Alma littera, 2024.
- Button, Katie. Labanakt, Šuniuk!: su stebuklingu žibintuvėliu / vertė „Skaitau nuo gimimo“. - Vilnius: Skaitau nuo gimimo, 2024.
- Casalis, Anna. Jūrų gyvūnai: [paliesk, pajusk, išgirsk]: [su garsais] / iš anglų k. vertė Lina Pradkelienė; iliustr. Maurizia Rubino. - Vilnius: Presvika, 2024.
- Clima, Gabriele. Saldžių sapnų: [su judančiais elementais] / iš anglų k. vertė Vainius Bakas. - Vilnius: Alma littera, 2024.
- Čiūčia liūlia, ūkio mažyliai!: [su garsais] / iš anglų k. vertė Odeta Venckienė; iliustr. Emily Emerson. - Kaunas: Vaiga, 2024.
Išvados
Apibendrinant, 2024 metais Lietuvoje išleista nemažai vaikiškų knygų lenkų kalba, kurios pasižymi įvairiomis temomis, formatais bei iliustracijomis. Leidyklos „Alma littera“ ir „Nieko rimto“ išlieka lyderėmis šioje srityje, o verstinė literatūra dominuoja rinkoje. Šis straipsnis suteikia apžvalgą apie vaikiškų knygų leidybos tendencijas ir leidžia geriau orientuotis knygų gausoje.
žymės: #Vaikisko
Panašus:
- Pigios vaikiškos lovos: kur pirkti internetu?
- Vaikiškos kambarinės sūpynės: puiki pramoga ir lavinimas
- Vaikiškos Crocs basutės: patogumas ir stilius viename!
- Neįtikėtini Mokymo Projektai Socialinės Globos Įstaigose: Geriausi Pavyzdžiai ir Išsamioji Apžvalga!
- Pasakų scenarijai vaikams – kūrybiškumo ugdymas ir lietuviškos tautosakos lobiai