Lietuvių vaikų literatūros istorijos kelias duobėtas, pažymėtas represijų ir draudimų, staigių pakilimų ir nuosmukių. Nors ir anksčiau būta vaikams skirtų elementorių, mūsų vaikų literatūros istorijos pradžia laikomi 1868 m. Tais metais švietėjas, kunigas Motiejus Valančius parašė pirmąją grožinę knygą būtent vaikams. Ji vadinosi „Vaikų knygelė“.
Lietuvai 1918 m. paskelbus Nepriklausomybę, skaitinių vaikams ėmė daugėti, ypač tarpukariu. Didaktinę literatūrą papildė nuotykinė, humoristinė, lyrinė, modernistinė ir psichologiškai niuansuota literatūra. Ją kūrė talentingi rašytojai, kurių tekstai tapo vaikų literatūros klasika, skaitoma iki šiol.
Deja, 1940 m. prasidėjusi Lietuvos okupacija sustabdė natūralią literatūros tėkmę, kūrėjai privalėjo rašyti ideologizuotus - šlovinančius Tarybų Sąjungą ir atitinkančius socialistinio realizmo priesakus - kūrinius. Tiesa, pasibaigus stalinistiniam laikotarpiui po truputį literatūroje radosi vis daugiau progų kurti ir leisti kiek originalesnę literatūrą, dar vėliau išpopuliarėjo ezopinė kalba.
Per penkiasdešimt okupacijos metų, ypač antrojoje jos pusėje, buvo parašyta kūrinių, tapusių lietuvių vaikų literatūros klasika: poeziją rašė Violeta Palčinskaitė, Ramutė Skučaitė, Sigitas Geda, Martynas Vainilaitis ir kt., pasirodė puikių literatūrinių pasakų - Vytauto Petkevičiaus „Gilės nuotykiai Ydų šalyje“ (1964), Janinos Degutytės „Pelėdžiuko sapnas“ (1969), Vytautės Žilinskaitės „Kelionė į Tandadriką“ (1986) ir kt.
1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę vaikų literatūros leidyba kiek prislopsta, pasirodo nedaug naujų kūrinių. Po šiokios tokios stagnacijos pirmąjį Nepriklausomybės dešimtmetį pastaruosius 10-15 metų vaikų literatūra septynmyliais žingsniais lekia į priekį. Ji tampa vis svarbesnė, ryškesnė, įdomesnė, ne tik skaitoma, bet ir vis labiau matoma viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje.
Per metus šalyje išleidžiama apie 600 grožinių ir pažintinių knygų vaikams ir paaugliams. Kiek daugiau nei šimtas iš jų - naujos lietuvių kūrėjų grožinės knygos, o tikrai įdomių, gerų, reikšmingų būna apie 10-30. Skaičiai gal ir nedideli, bet juk svarbiausia ne kiekybė, o kokybė.
Atsivėrusios galimybės keliauti, pažinti kitų šalių kultūrą ir literatūrą, dalyvauti tarptautinėse vaikų knygų mugėse išėjo į naudą - lietuvių vaikų literatūra dabar jau drąsiai žengia už Lietuvos ribų ne tik gausėjančiais vertimais, bet ir įvairiausiais tarptautiniais apdovanojimais.
Neturime senos ir gilios paveikslėlių knygų tradicijos - ilgą laiką šalies skaitytojai labiau vertino tekstines knygas, o į knygas, kur mažai žodžių, bet labai daug iliustracijų, žiūrėjo įtariai. Tačiau situacija sparčiai keičiasi - augant supratimui apie vaikų poreikius, vaikystės kultūrą, leidėjams drąsiau eksperimentuojant, aktyviau bendraujant su skaitytojais, daugėja ir paveikslėlių knygų.
Lietuvių paveikslėlių knygose dažniausiai kalbama apie universalias vertybes, vaiko patirtis ir aktualijas - žaidimus, santykius su tėvais, draugystę. Šios knygos žaismingos ir šviesios, o iliustracijos pasižymi vaizdų, detalių gausa, tai skatina mažuosius pasinerti, tyrinėti, žaisti. Itin dažnas pasakos žanras, šių knygų herojais tampa antropomorfizuoti gyvūnai.
Tokias pasakas kuria reikšmingiausias ir labiausiai tarptautiniu mastu pripažintas iliustruotojas ir rašytojas Kęstutis Kasparavičius. Didelio mažųjų skaitytojų dėmesio sulaukė ryškiaspalvės ir žaismingos knygos apie jų bendraamžės mergaitės Kakės Makės nuotykius, sukurtus rašytojos ir iliustruotojos Linos Žutautės. Serija, pradėta 2010 m., tapo tokia populiari, kad naujos knygos leidžiamos keliolikos tūkstančių tiražu, o Kakė Makė virto prekės ženklu: dabar Lietuvoje galima rasti įvairiausių daiktų, maisto produktų su šių knygų personažų atvaizdais.
Pamažu atsiranda paveikslėlių knygų, pasižyminčių abstraktesne menine kalba, kuriose kalbama apie sudėtingesnius dalykus. Tai, pavyzdžiui, Indrės Pavilonytės ir Martyno Pavilonio „Marmiai. Monika Vaicenavičienė ėmėsi kurti beletrizuotas pažintinio pobūdžio paveikslėlių knygas - pirmoji papasakojo apie vieną svarbiausių Lietuvos nepriklausomybės kūrėjų, 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto signatarą Joną Basanavičių „Per balas link aušros: pasakojimas apie daktaro Jono Basanavičiaus keliones ir darbus“ (2018).
Tekstinių knygų vaikams gausu ir jos labai įvairios. XXI a. Nonsenso poetika itin mėgstama lietuvių autorių, visus juos užtruktų išvardyti… Juokingas, nonsenso poetika paremtas knygas kuria Vytautas V. Landsbergis, viena svarbiausių jo knygų - „Arklio Dominyko meilė“ (2004), paminėtina ir Renatos Šerelytės knygų serija apie krakatukus (pirma knyga „Krakatukų pievelė“ pasirodė 2010 m.), Virgio Šidlausko „Ulfas ir stebuklinga barzda“ (2016), taip pat jaunas ir itin produktyvus rašytojas Tomas Dirgėla, geriausiai žinomas kaip detektyvinės serijos apie „Domą ir Tomą“ autorius, ir kt.
Maginę fantastiką vaikams ir jaunesniesiems paaugliams rašo Neringa Vaitkutė, ji sukūrė trilogijas „Vaivorykščių arkos“ (2013-2015) bei „Tamsa, kuri prabudo“ (2014-2017). Realistinės prozos vaikams turime mažiau - ją labiau pamėgę paauglių literatūros kūrėjai.
Realistinėse knygose vaikams pasakojama ir apie šviesias, ir apie skaudesnes vaikų patirtis mokykloje, šeimos aplinkoje - Ramunės Savickytės knygų serija „Adelės dienoraštis“ (2014-2018), Onos Jautakės „Kai aš buvau Kleo“ (2009), Gajos Gunos Eklės „Brolis, kurio nereikėjo“ (2016). Pamažu atsigręžiama ir į istoriją. Rebeka Una knygoje „Aš esu Tomas, seklys“ pasakojama apie vaikų linksmybes 8 dešimtmečio Lietuvos kaime, kai nebuvo išmaniųjų telefonų, o bananai prilygo stebuklui.
Lietuvoje poezija turi gilias tradicijas, netgi kartais save vadiname lyrikų tauta. Vis dėlto vaikų poezijoje ilgą laiką buvo justi štilis. Vieną kitą knygą išleisdavo gyvosios vaikų literatūros klasikės Violeta Palčinskaitė, Ramutė Skučaitė ir kt., bet stigo naujų poetų ir naujų kūrybinių idėjų. Didelio susidomėjimo sulaukė D.
Lietuvių paauglių literatūra nėra gausi - jos išleidžiama gerokai mažiau nei kitiems amžiaus tarpsniams skirtos grožinės literatūros. Ilgą laiką (kaip ir su poezija) buvo justi paauglių literatūros stagnacija - trūko naujų ir jaunimui aktualių knygų. Ateiti naujiems talentingiems autoriams į paauglių literatūrą padėjo didžiausios šalies leidyklos. „Alma littera“ 2014 m.
Daugiausia paaugliams rašoma problemų proza (arba dar vadinama naujuoju realizmu) - apie paauglių patiriamus sunkumus ir išbandymus, dažnos temos yra alkoholio žala, patyčios, sudėtingi tėvų ir vaikų santykiai, vaikų namuose augančių paauglių patirtys. Akvilina Cicėnaitė savo problemų prozos kūriniuose pasakoja apie paauglių patirtis vos Lietuvai atgavus nepriklausomybę ar belaukiant pasaulio pabaigos 2000 metais: „Niujorko Respublika“ (2015), „Kad mane pamatytum“ (2020). Į Lietuvos istoriją pažvelgė ir I.
Pastaruoju metu pasirodo ir spekuliatyviosios literatūros paaugliams: fantastinių, distopinių kūrinių. Pirmoji lietuviška distopija - Rebekos Unos „Atjunk“ (2015).
Prie vaikų literatūros puoselėjimo ir sklaidos itin stipriai prisideda Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius, bendradarbiaudamas su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka. Būtent IBBY Lietuvos skyrius beveik nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atgavimo apdovanoja geriausias metų vaikų knygas.
Iš pradžių tebuvo viena lietuvių vaikų literatūros tėvo - Prano Mašioto - vardu pavadinta premija už geriausią grožinę knygą vaikams ir paaugliams. Tačiau metams bėgant premijų atsirado daugiau, dabar, be minėtos, teikiamos premijos ir už geriausią debiutą, reikšmingiausius metų vertimus vaikams ir paaugliams, geriausią pažintinę knygą, geriausią paveikslėlių knygą, gražiausiai iliustruotą knygą, o viena premija skiriama žmogui ar organizacijai už svarbius vaikų literatūros tyrimų ar sklaidos projektus.
Vaikų literatūros premijų yra ir daugiau: nuo nedidelių privačių iniciatyvų iki institucinių, pavyzdžiui, Vaikų literatūros premiją už reikšmingiausius pastarųjų trejų metų darbus teikia Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Taip pat šalyje kasmet vyksta akcija „Metų knygos rinkimai“ - tai daugiausia dėmesio sulaukiantys knygų apdovanojimai. Ekspertų komisija, perskaičiusi per metus išėjusias knygas, atrenka po penkias geriausias vaikų ir paauglių kategorijos knygas. Tada skaitytojai turi kelis mėnesius jas perskaityti patys, įvertinti ir balsuodami išrinkti „Metų knygą“ pagal kiekvieną kategoriją.
Pasaulyje bene žinomiausias lietuvių vaikų kūrėjas yra Kęstutis Kasparavičius. Jo pasteliško iliustracijų stiliaus, kuriame realistinio pasaulio vaizdai derinami su pasakiniu ir jame gyvenančiais antropomorfizuotais gyvūnais, supainioti su kuo kitu tiesiog neįmanoma. K. Kasparavičiaus istorijos pasižymi žaisme, išmintimi, skaidrumu. Jo knygos verstos beveik į 30 pasaulio kalbų. Itin sėkminga ir jau minėta Linos Žutautės paveikslėlių knygų serija apie mažylės Kakės Makės kasdienybę.
Apskritai lietuvių vaikų knygų iliustruotojai, neretai sulaukdami paskatinimo ir iš Lietuvos kultūros instituto, vis drąsiau dalyvauja tarptautiniuose konkursuose, daugeliui jų puikia proga parodyti savo darbus pasauliui tampa Tarptautinė Bolonijos knygų mugė. Kai kurie jų jau imasi iliustruoti ne tik lietuvių, bet ir užsienio rašytojų knygas ar netgi savo knygas pirmiau išsileidžia užsienyje - čia galime paminėti M. O štai 2017 m. pirmą kartą Lietuvos kūrėjų darbas - rašytojos Evelinos Daciūtės ir iliustruotojos Aušros Kiudulaitės paveikslėlių knyga „Laimė yra lapė“ - pelnė Mildred L.
Sėkmės Europoje sulaukė ir Jurgos Vilės bei Linos Itagaki istorinė grafinė apysaka „Sibiro haiku“. Be abejonės, paveikslėlių knygos bei itin gausiai iliustruotos istorijos lengviau patraukia užsienio leidėjų dėmesį - vaizdų kalba kur kas universalesnė, greičiau patraukia dėmesį, o tekstines knygas reikia laiko išversti, perskaityti, įvertinti. Per pastaruosius dvidešimt metų pasirodė puikių knygų vaikams ir paaugliams, aktualių, šiuolaikiškų, viena kita iš jų buvo išverstos - Vytauto V.
Nacionalinis vaikų literatūros konkursas
Konkursui rankraščius galima teikti iki 2024 m. Nacionalinio vaikų literatūros konkurso tikslai - skatinti rašytojų ir dailininkų bendradarbiavimą, debiutuoti naujus talentus; atnaujinti visų tipų vaikų bibliotekų fondus; remti bibliotekėlių atsiradimą darželiuose, vaikų ligoninėse, bendruomenėse ir t. rankraščio teksto apimtis neturi viršyti 5 autorinių lankų (200 tūkst. kūrinys ar kūriniai, dalyvaujantys konkurse, turi būti atsiųsti iki einamų metų gruodžio 15 d.
Labdaros ir paramos fondui „Švieskime vaikus“ siunčiant REGISTRUOTU laišku arba pasinaudojant kurjerių paslaugomis siuntą pristatant adresu: Vėrupės g. TIK atskirame lape nurodomi dailininko kontaktai: vardas, pavardė, slapyvardis, el. Konkurso apdovanojimų fondą sudaro 8 000 eurų. Pirmosios premijos laimėtojui įteikiama 3 000 eurų, antrosios - 2 000 eurų, trečiosios - 1 000 eurų dydžio premija.
Per vienuolika konkurso gyvavimo metų Lietuvos mokyklas, darželius, bibliotekas, bendruomenes, ligonines, vaikų globos namus jau pasiekė beveik du milijonai serijos „Vaikų bibliotekėlė“ vaikams skirtų knygų. Kiekvienais metais konkurso laureatų knygos yra išleidžiamos nuo 13 iki 40 tūkstančių egzempliorių tiražu. Per vienuolika fondo veiklos metų jau išleistos 85 knygos, skirtos vaikams.
Festivalis "Vaikų knygų sala"
Pasak literatūros skatinimo programos „Vaikų žemė“ įkūrėjo Justino Vancevičiaus, 2024-ųjų festivalis išskirtinis ir tuo, kad šiemet festivalio garbės svečias yra Katalonijos regionas: „Bendradarbiavome su katalonų vaikų ir jaunimo literatūros festivaliu „Flic Festival“ ir skatinimo skaityti organizacija „Tantàgora“ (Barselona), kurios vadovė Magalí Homs tapo „Vaikų knygų salos“ programos bendraautore.“
Festivalio tema ir naujovės
Svarbi netrukus prasidėsiančio festivalio tema - cenzūra. Renginio organizatoriai kviečia pažinti įvairiais laikotarpiais draustus leidinius ir įsitikinti: tam, kad atrastumėme knygose esančias žinias ir patyrimus, neretai reikia ne tik smalsumo, bet ir drąsos.
„Kasmet festivalis neapsiriboja vien festivalio turiniu ir kviečia mokyklas dalyvauti konkurse. Įkvėptì festivalio temos šiemet mokyklas kvietėme dalyvauti repo konkurse ir kurti tekstus apie uždraustas knygas. Pirmąją festivalio dieną užbaigs šio konkurso „Drąsa skaityti“ apdovanojimai ir freestyle repo grupės „Freestarz“ koncertas“, - apie naujoves pasakoja viena iš festivalio programos sudarytojų, režisierė ir aktorė Sigita Pikturnaitė-Kamandulienė.
Cenzūros temą iki lapkričio 30 d. interaktyviai papildys ir Justino Vancevičiaus, vaikų literatūros ekspertės Eglės Baliutavičiūtės bei menininko Antano Dubros informacinė kampanija „Drąsa skaityti“. Menų spaustuvėje (Šiltadaržio g. 6, Vilnius), Basanavičiaus gatvės „Raštinėje“ ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaikų ir jaunimo departamento skaitykloje (Gedimino pr. 51, Vilnius) skaitytojai ras specialius kortelių be cenzūros automatus. Tereikės paspausti mygtuką ir aparatas išduos dailininko Antano Dubros iliustruotas korteles, kuriose pateikiami faktai apie draustas knygas.
Ko nepraleisti?
Festivalio dalyviai šiemet turės išskirtinę galimybę susipažinti su iliustratore Olga Capdevila, šiemet kūrusią festivalio įvaizdį, bei iliustratore, vizualiųjų menų kūrėja, meno edukatore Inge Nouws. Festivalio svečių erdvėje taip pat veiks katalonų kurta instaliacija „(Ne)sugedęs telefonas“, kurioje kiekvienas galės išbandyti tiek iliustruotojo, tiek pasakotojo vaidmenis.
Katalonų gretas papildys žinomi vaikų literatūros kūrėjai iš Suomijos, Portugalijos ir Lietuvos: šių metų festivalio ambasadorė rašytoja Medeina Andriulienė, rašytojas iš Suomijos Tomi Kontio, rašytoja, vertėja ir aktorė Diana Ganc, portugalų iliustratorius Andre Letria, iliustratorė, grafikos dizainerė Elina Warsta iš Suomijos, improvizacijų teatras „Impro241“, menininkės Eglė Lekevičiūtė ir Šarūnė Pečiukonytė bei daugelis kitų.
Festivaliyje vyks tradicinė vaikų ir paauglių knygų mugė, kurioje lankytojai galės įsigyti tiek naujausių, tiek jau pamėgtų knygų įvairaus amžiaus vaikams ir paaugliams. „Vaikų knygų salos“ ambasadorė, ankstyvojo skaitymo entuziastė ir tinklalaidės „Knygų startas“ vedėja Medeina Andriulienė teigia, kad skaitymas - tikra magija, nes tai nėra vien skaitymas: „Skaitymas su vaikais, visų pirma, yra ramybės ir ryšio kūrimas.“ Šeštadienį, lapkričio 16 d. 15 val. Menų spaustuvės Mažylių erdvėje ambasadorė dalyvaus pokalbyje „Kaip rinktis knygas vaikams“ ir pasidalys savo rekomendacijomis.
„Vaikų knygų sala“ - erdvė, kurioje kiekvienas vaikas turi galimybę patirti knygos pažinimo džiaugsmą įvairiausiais formatais: nuo teatralizuoto knygos pristatymo ar instaliacijos iki kūrybinių dirbtuvių ir savo knygos sukūrimo drauge su profesionaliais knygų kūrėjais“, - sako Sigita Pikturnaitė-Kamandulienė, išskirdama penkis festivalio renginius, kurių rekomenduoja nepraleisti.
- „Turime tradiciją į festivalį pasikviesti profesionalius kūrėjus sukurti knygos pristatymo. Šiemet ispanų autorės Susana Isern knygą „Pats geriausias laikas“ pristatys šeiminis kūrybinis duetas - Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai Evelina ir Gytis Šimelioniai. Žiūrovų lauks smagus muzikinis pasirodymas su šiek tiek netikėtomis improvizacijomis. Renginys vaikams nuo 5 m. vyks šeštadienį 12 val. ir 13 val.“, - primena Sigita Pikturnaitė-Kamandulienė.
- Pernai užgimusi idėja mažiausiems festivalio lankytojams įkurti erdvę pagal knygą tęsiama ir šiemet. Menų spaustuvės Stiklinėje salėje jauniausių lankytojų lauks ypatinga Mažylių erdvė, kurioje abi festivalio dienas veiks interaktyvi instaliacija pagal Audros Baranauskaitės ir Eglės Lekevičiūtės knygą „Jokio jokio tvano“ bei aktorės Gintarės Latvėnaitės paruošta edukacija.
- Knygų festivalis šiemet atiduos duoklę būtent knygai ir jos formatui: klounų teatro studija „Dulidu“ lapkričio 17 d. 12 val. ir 13 val. žiūrovus kviečia į nepaprastai vizualų pasirodymą „Nojaus laivas“, kuriame svarbiausią vaidmenį atliks knyga, pasakojanti savo puslapiuose slypinčią istoriją.
- 5️-8 klasių moksleiviai buvo kviečiami priimti iššūkį - sukurti repo kūrinį viena iš pasirinktų temų ir dalyvauti nacionaliniame repo konkurse „Drąsa skaityti“. Pagrindinis konkurso prizas - galimybė savo kūrinį atlikti kartu su grupe „Freestarz“. Nugalėtojai paaiškės lapkričio 16 d. 17 val.
žymės: #Vaikisko
Panašus:
- Pigios vaikiškos lovos: kur pirkti internetu?
- Vaikiškos kambarinės sūpynės: puiki pramoga ir lavinimas
- Vaikiškos Crocs basutės: patogumas ir stilius viename!
- Neperšlampami kombinezonai vaikams: geriausi patarimai ir top modeliai, kuriuos verta turėti!
- Efektyviausi Anglų Kalbos Mokymo Metodai Specialiųjų Poreikių Turintiems Vaikams – Atraskite Naujas Galimybes!