Šv. Mišios - tai sudabartinimas nekruvinu būdu vieną kartą visiems laikams atliktos Jėzaus Kristaus aukos ant kryžiaus. Šventoji ir dieviškoji liturgija, kurioje švenčiamas visos Katalikų Bažnyčios tikėjimas nuolat gyvenančiu Dievu. Eucharistija yra viso krikščioniškojo gyvenimo versmė ir viršūnė. Pats Jėzus Kristus per Paskutinę vakarienę, tą naktį, kai buvo išduotas, įsteigė eucharistinę savo Kūno ir Kraujo auką, kad pratęstų kryžiaus auką iki pasaulio pabaigos, kol vėl ateis. Eucharistiją priimdami sutinkame patį Kristų, į jį panašėjame.
Eucharistijos šventimas - tai susirinkusių tikinčiųjų dėkojimas Dievui (gr. Šventoji Komunija - tai visų, kurie valgo palaimintą Duoną, vienybės su Kristumi ir tarpusavio bendrystės patirtis (lot. communio - dalyvavimas, bendrystė). Kas priima Šv. Šventosios Mišios, nes Eucharistijos šventimas baigiasi tikinčiųjų išsiuntimu (lot.
Bažnyčia tikintiesiems labai pataria priimti šv. Komuniją kiekvieną kartą, kai tik jie dalyvauja Eucharistijos šventime. Kiekvienas, sąmoningo amžiaus sulaukęs Katalikų Bažnyčios narys turi įsipareigojimą bent vieną kartą metuose atlikti išpažintį ir priimti Eucharistiją.
Pasiruošimas Sakramentams
Vaikai, kartu su tėvais nuolat besimeldžiantys Vilniaus arkikatedroje ir norintys priimti šį sakramentą, kviečiami iki spalio mėn. 1 d. užsirašyti bažnyčios zakristijoje. Pasiruošimas Pirmosios Šv. Komunijos ir Atgailos sakramentams vyksta parapijos namuose, Tilto g. Atgailos ir Eucharistijos sakramentams rengiančios katechezės uždavinys - lydėti vaiką jo tikėjimo augimo kelionėje. Suaugusieji Atgailos, Eucharistijos ir Sutvirtinimo sakramentams ruošiami specialiuose susitikimuose, kurie prasideda spalio mėn. ir trunka iki šv. Velykų.
Gegužinės Pamaldos
Gegužės mėnuo tradiciškai skiriamas Švč. Mergelei Marijai. Gegužinės pamaldos, skirtos Švč. Mergelės Marijos garbei, turi labai senas religines ištakas. Jau XII amžiuje aptinkami aiškūs gegužinių pamaldų pėdsakai Ispanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. XVIII amžiuje Italijoje atsiranda gegužinės pamaldos, panašios į dabartines mūsiškes. Pradžią joms davė šv. Pilypas Nėris. To amžiaus pabaigoje jos jau gyvavo Prancūzijoje, Ispanijoje, o kiek vėliau - Belgijoje ir Šveicarijoje. Apie 1840 metus įsigalėjo Vokietijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Ypač greitai ėmė plisti, kai popiežius Pijus VII skyrė atlaidus visiems, kurie maldingai gieda ar bent kalba Švč.
Lietuvoje, palyginus su kitais katalikiškais kraštais, gegužinės pamaldos įvestos gana vėlai, apie XIX a., pirmiausia Seinų vyskupijoje. Tos vyskupijos valdytojas prelatas Butkevičius, kilęs iš Kretingos bajorų, ką tik išrinktas šioms pareigoms, buvo nuvykęs į Romą. Ten jis prisižiūrėjo gegužinių pamaldų, laikomų su visu iškilmingumu. Grįžęs 1853 m. spalio mėnesį ir perėmęs vyskupijos valdymą, pirmiausia gegužines pamaldas jis įvedė Seinų katedroje, o netrukus ir visoje vyskupijoje.
Gegužinėms pamaldoms nėra nustatyta privalomų maldų. Lietuvoje jos susideda iš skaitomos ar giedamos Švč. Mergelės Marijos litanijos, Šv. Bernardo maldos ir giesmės „Sveika, Marija“. Po jų gali būti giedamos ir kitos Marijos garbei skirtos giesmės.
Gegužinės pamaldos vykdavo ne tik bažnyčiose, bet ir laukuose prie kryžių, koplytėlių, privačiuose namuose, kur temstant, suskambinus varpu ar kitu instrumentu, žmonės rinkdavosi giedoti Marijos litanijos ir giesmių. Lietuvos kaime tai buvo ypatinga liaudies pamaldumo praktika. Į šias pamaldas įsijungdavo visi: vaikai, rinkdami laukų gėles Marijos paveikslui papuošti, jaunimas, pindamas vainikus ir kitaip puošdamas Marijos altorėlį ar paveikslą.
Šiaulių Katedra
Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra - ryškiausias renesansinio manierizmo architektūros kūrinys Lietuvoje. Jos baltas, grakštus, 70 m aukščio bokštas iš tolo matosi artėjant prie Šiaulių iš bet kurios pusės. Prieš maždaug 400 metų pastatytas pastatas didingas, originalių architektūrinių detalių. Jis tarsi pritaikytas gynybai - pagrindinio fasado erkeriai ir šventoriaus vartų bokšteliai su šaudymo angomis kuria tvirtovės įspūdį. Šventoriaus vartai, esantys prieš pagrindinį fasadą, pabrėžia bažnyčios gynybinį pobūdį ir yra vieninteliai tokie Lietuvoje. Tokį sprendimą nulėmė renesansinio stiliaus tradicijos ir praktinė būtinybė - sakralinių pastatų lobynai viliodavo plėšikus, bažnyčios dažnai nukentėdavo ir per protestantų riaušes. Nors mūsų dienas pasiekė šiek tiek pakitęs, bažnyčios pastatas aiškiai tebeliudija renesansinę dvasią.
Mišių Laikas ir Pamaldos
Šiaulių Šv. Apašt. El. Įm. Katedros pamaldų laikas:
- Sekmadienio šv. Mišios (nuo birželio 8 d. iki rugsėjo 7 d.):
- 8.00 val. - Votyva
- 9.30 val. - Jaunimo
- 11:00 val. Šv. Sumos
Bažnyčia atidaroma 7:30, uždaroma 18:30.
Raštinės darbo laikas: I-V: 9:00 - 18:00; VI-VII: po kiekvienų šv. Mišių.
Išpažinčių klausoma prieš ir per kiekvienas šv. Mišias.
Papildomos Pamaldos
- Kiekvieną ketvirtadienį 18 val. ir šeštadienį 9 val.
- Pirmaisiais mėnesio antradieniais - 18 val. šv. Mišios sudėtine intencija prašant šv. Antano užtarimo.
- Trečiadieniais - 18 val. šv. Mišios sudėtine intencija prašant šv. Kazimiero užtarimo.
- Penktadieniais - 18 val. šv. Mišios sudėtine intencija į Švč. Jėzaus širdį.
- Šeštadieniais - 18 val. šv. Mišios sudėtine intencija prašant Švč. M. Marijos užtarimo.
Ištraukos iš Mišių Apeigų
Šv. Mišios švenčiamos prie vyskupo pašventinto altoriaus, kuris primeną patį Kristų. Apeigos pradedamos Kryžiaus ženklu. Visi žegnojasi ir atsako: „Amen“, o tai reiškia: „Taip, pritariu, remiuosi tuo, kas sakoma, tikiu, tebūna, tai teišsipildo mano ir kitų žmonių gyvenime. Toks atsiliepimas būtinas sąmoningam dalyvavimui apeigose.
Kunigas taria: „Melskimės“. Po šio kvietimo melstis stoja trumpa tyla, kai kiekvienas mintyse gali išsakyti savo maldavimus. Bendruomenės troškimai šios liturgijos metu išsakomi Dievui. Kunigas perskaito maldą, kurioje perteikiama pagrindinė dienos liturgijos mintis. Maldos metu kunigo ištiestos rankos - tai atsidavimo Dievui ir maldos ženklas. Visi pritaria kunigui tardami: „Amen“ (t.y.
Sekmadieniais ir per šventes šloviname Dievą Garbės himnu (lot. Gloria - garbė). Visi kartu garsiai gieda ar kalba. Kalbamas Gailesčio aktas („Prisipažįstu...“ ar kt malda.). Nuo seniausių laikų žinomas gailesčio ženklas- mušimasis į krūtinę. Seniau tai būdavo kartojama tris kartus, dabar - vieną. Visi meldžiasi kartu garsiai ir aiškiai. Liturgijos vadovo kreipimasis „Kyrie eleison” - gailestingumo meldimas.
Prasideda Žodžio liturgija - Dievo Žodžio klausymas ir atsiliepimas į jį. Visi atsisėda ir įdėmiai klausosi skaitovo, kuris skelbia Dievo Žodį. Skaitovas, perskaitęs skaitinį, taria: „Tai Dievo žodis“.
Evangelijos ištrauką skaito vyskupas, kunigas arba diakonas. Jis nulenkęs galvą prašo Dievą nuvalyti širdį ir lūpas, kad vertai skelbtų Gerąją Naujieną. Tai, ką Jėzus kalbėjo ir ką darė, Jo gyvenimą ir mirtį aprašė keturi evangelistai: Matas, Morkus, Lukas, Jonas. Iš jų knygų girdime Gerąją Naujieną. Gali būti smilkalais ir žvakėmis pabrėžiama Evangelijos sklebimo momento svarba ir garbingumas.
Mišios Muzikoje
mšios (lot. missa - paleidimas, mišios), bažnytinės muzikos žanras. Pradėjo klostytis 5 amžiuje. Šio muzikos žanro raidai daug įtakos turėjo psalmodija. Jos pagrindu sukurtos giesmės (gradualas ir aleliuja) mišiose buvo nuo 5 amžiaus. Kintamųjų mišių (lot. proprium missae) pagrindinis repertuaras (tekstai ir melodijos) susiklostė iki 8 a. vidurio.
žymės: #Vaikisko
Panašus:
- Vaikiško namelio statyba: nuo idėjos iki įgyvendinimo žingsnis po žingsnio
- Vaikiško gimtadienio meniu: receptai, idėjos, patarimai
- Vaikiško megztuko mezgimo schema: lengvai numegzkite jaukų drabužėlį
- Laugalių senelių globos namai: apžvalga, paslaugos, kainos
- Kalvarijos Globos Namai: Išsamūs Atsiliepimai, Paslaugų Spektras ir Įspūdingi Plėtros Planai