Ligos istorijoje gydytojui įrašius diagnozę - Autizmo spektro sutrikimas, tėvai pirmiausia ieško, kas tai yra, o radę tikisi paneigti „nuosprendį“. Kyla begalė klausimų.
- Kas yra autizmas?
- Gal tai - aplinkos užterštumo ar skiepų rezultatas?
- Ar tai pagydoma?
- Ar tai paveldima?
- Kokia vaiko ateitis?
Ima lyginti: Mano pažįstamos vaikas irgi turi autizmą, bet jis visai kitoks nei mūsų vaikas…
Vienas iš autizmo specialistų S. M. Edelson yra pasakęs: „Šiuolaikinė medicina nustato ligos pavadinimą, o tada imasi gydyti jos simptomus“.
Visos ligos ir jų simptomai yra aprašyti, nustatytas kiekvienos ligos gydymas. Tačiau autizmo atveju tai visiškai netinka. Autizmo spektro sutrikimo simptomai nėra visiems vienodi. Svarbu žinoti, jog nėra dviejų ASS turinčių žmonių, kurių simptomai būtų absoliučiai vienodi.
Vieniems simptomai išreikšti labai stipriai, tuo tarpu kitiems jie gali būti beveik nepastebimi. Dėl to, kad autizmo požymių “rinkinys” pas kiekvieną skirtingas, sunku tiksliai suprasti šį sutrikimą.
Autizmas nėra liga. Autizmą pirmą kartą apibrėžė daktaras Kanner’is 1943 metais. Tai - visą gyvenimą trunkantis sutrikimas, kuriam būdingas kalbos, socialinės raidos deficitas.
Autizmą turintiems žmonėms reikia pastovumo, pasikartojimo, nuspėjamumo. Jie bijo pokyčių. Jiems būdingas ritualinis elgesys, dažnas turi manijų.
Nepaisant sunkios negalios, susijusios su kalbos trūkumu, ir nesugebėjimo visavertiškai bendrauti, daugelis vaikų pasižymi neįprastais įgūdžiais - ypač regimąją atmintimi. Jie puikiai sprendžia dėliones ir panašias vaizdines užduotis.
Šiandien žinome, kad daugelis autizmą turinčių vaikų kalba, bet negali kalbos panaudoti socialiai - nors nori bendrauti, to nemoka.
Austrų daktaras Hansas Asperger’is 1944 metais išskyrė sindromą, kuris buvo pavadintas jo vardu. Profesorius tyrė paauglius, kurie, nepaisant jų amžių atinkančio intelekto (IQ) ir kalbos įgūdžių, paprasčiausiai negalėjo bendrauti socialiai ir emociškai, nesugebėjo suprasti socialinių užuominų.
Jiems sunkiai sekėsi mokykloje: vis kas nors atsitikdavo, kiti vaikai jų šalindavosi, atstumdavo, erzindavo ir terorizuodavo. Netgi ši nesunki autizmo forma gali sukelti didžiulę kančią. Kam būtų lengva taip gyventi?! Šie vaikai puikiai suvokia, kad yra kitokie.
Netrukus buvo pastebėtas ryšys tarp šių dviejų sutrikimų, todėl šiandien juos plačiai vadiname Autizmo spektro sutrikimu. Jis apima įvairius sunkumus, susijusius su šių trūkumų triada (kalba ir komunikacija, socialinis suvokimas bei poreikis vienodumui).
Jei kas nors iš jūsų artimųjų turi autizmo spektro sutrikimą (ASS), laikas nuo laiko tenka aiškinti aplinkiniams, kas yra šis sutrikimas. Tam, kad galėtumėte paaiškinti kitiems, jums pačiam reikia nemažai žinoti ir suprasti.
Kas yra autizmas?
Autizmas - tai neurologinis raidos sutrikimas, kuris labiausiai paliečia kalbos ir bendravimo, socialinių įgūdžių ir elgsenos vystymąsi. Šis sutrikimas gali lemti tai, kad ASS turinčiam žmogui gali būti sunku bendrauti su aplinkiniais, palaikyti pokalbį, įsijausti į kito žmogaus būseną.
Autizmas - įvairiapusis raidos (vystymosi) sutrikimas, pasireiškiantis ankstyvoje vaikystėje, dažniausiai iki trejų metų, ir besitęsiantis visą žmogaus gyvenimą. Šis sutrikimas paveikia įvairias psichikos funkcijas, t. y. bendravimą, elgesio modelius.
Autistiškas vaikas gali vengti akių kontakto, nesidomėti aplinkiniais, nekalbėti arba sunkiai pradėti pokalbį. Kartais toks vaikas, prieš bendraudamas, atlieka jam svarbų veiksmą, pavyzdžiui, išrikiuoja daiktus į liniją, norėdamas nusiraminti.
Autizmo požymiai
Autizmo sutrikimo simptomai labai įvairūs. Pirmieji autizmo požymiai gali būti pastebimi ir labai anksti - dar pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Simptomai tampa ryškesni vaikui augant.
maždaug trečdalis iš viso nekalba, o bendrauja tik alternatyvios komunikacijos priemonėmis (gestais, paveikslėliais, spec. Kai bendraujate su tokiu žmogumi, gali pasirodyti, kad šis jumis nesidomi ar nekreipia į jus dėmesio. Nepriimkite to asmeniškai ir neįsižeiskite.
mums kartais atrodo, kad tokie žmonės tarsi “nemandagiai” klauso pokalbio: klausantis pašnekovo jiems neretai sunku žiūrėti į akis, sėdėti ramiai ar tiesiog „palaikyti“ pokalbį kūno kalba. kai kada žmogus turintis ASS atrodo užsidaręs „savo pasaulyje“.
Klausa, rega, lytėjimas, uoslė, skonis - jutimo organai gali būti labai jautrūs, arba atvirkščiai - mažiau jautrūs nei įprasta. gali dirginti garsai, ryškios spalvos, tam tikri drabužiai, kvapai. jiems sunku sukaupti dėmesį. Maža smulkmena, ir jų mintys nubėgo į šoną.
Tai vadinama savistimuliacija, nes stimuliuoja sensorinius pojūčius. Jiems dažniausiai reikia aiškios struktūruotos dienotvarkės, mėgsta tam tikrus veiksmus daryti nuolat ta pačia tvarka. Netikėtumai, staigūs pasikeitimai jiems sukelia nerimą, todėl ASS turintiems žmonėms paprasčiau laikytis pastovių taisyklių, pasikartojančių veiklų.
dėlioti daiktus tam tikra tvarka (pvz. Jiems sunku suprasti emocijas, dėl to kartais gali atrodyti bejausmiai ir abejingi kitų išgyvenimams. jų emocijos neretai neturi pakopų - jei jie nuliūdę, jie yra absoliučiai nuliūdę, besisielojantys ar įsiutę.
Dėl įvairių aukščiau išvardintų sunkumų, stresas yra pagrindinė ASS žmonių problema. Nesunku įsivaizduoti, kad gyvenimas greitai tampa kankinantis, jei įvairūs nesuprantami pojūčiai kelia jiems sąmyšį. Pasaulis tarsi nepritaikytas jiems.
Situaciją pablogina gebėjimo gerai bendrauti trūkumas ir sunkumai, kuriuos jie patiria bandydami suprasti aplinkinių žmonių ketinimus. Jie suvokia savo sunkumus. Gali atsirasti baimė, kad nepasiseks, nepavyks, kad jie susikirs. Jie myli, kenčia, nori būti laimingi.
Dažnai turi specifinių interesų, kuriais labai giliai domisi ir gerai išmano. Pokalbis apie jiems įdomią temą gali būti puikus būdas užmegzti ryšį. Kartais manoma, kad jie yra protiškai atsilikę, arba atvirkščiai - genijai.
Supranta, kad yra kitokie ir dėl aplinkinių požiūrio į juos, bei galimų nesėkmių nuolat jaučia didelę įtampą. Klaidinga „nurašyti“ žmogų ar turėti vienokių ar kitokių lūkesčių remiantis vien tik diagnoze.
Autizmo sutrikimų simptomai gali būti labai įvairūs, apimantys netipišką socialinį ryšį, tarpusavio bendravimą ir pasikartojantį elgesį. Būdingiausi jų - nesidomėjimas bendravimu, vėluojanti kalbinė raida, ryškus pasipriešinimas nusistovėjusiai rutinai ir aplinkos pasikeitimams, riboti interesai.
Vaikams su autizmu taip pat būdingas nekokybiškas akių kontaktas su artimaisiais, nereagavimas į savo vardą ar daiktų nerodymas pirštais. Šį sutrikimą turintiems vaikams sunku suprasti kitų emocijas, dalyvauti vaizduotės žaidimuose ir užmegzti draugystę. Dažniau jie žaidžia vieni, neįsitraukia į bendras veiklas.
Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai gali elgtis ribotai ir pasikartojančiai, pavyzdžiui, kartoti žodžius ar frazes (echolalija), turėti stereotipinių judesių (vaikščiojimas ant pirštų galų, plasnojimas). Gali būti pastebimas padidėjęs jų jautrumas sensoriniams dirgikliams (šviesai, garsui, drabužiams).
Dar vienas požymis - įgūdžių susilpnėjimas po tipiškos ankstyvosios raidos, ir regreso (grįžimo atgal) arba sąstingio pasireiškimas nuo pusantrų metų amžiaus. Gydytojas atkreipia dėmesį, kad ne visi autizmą turintys asmenys pasižymi visais išvardytais elgesio bruožais.
„Raudonos vėliavėlės“ - požymiai, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams:
- 6 mėn. ir vyresnio amžiaus nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos
- 9 mėn. ir vyresnio amžiaus neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.)
- 16 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako nė vieno žodžio
- 24 mėn.
Neverta nerimauti, jeigu vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas. Sakoma, kad autistinių bruožų turi kiekvienas žmogus. Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius trijose srityse:
- Socialinės sąveikos sutrikimas. Aiškus ir į akis krintantis sutrikusio abipusio bendravimo požymis, vaiko nesidomėjimas savo bendraamžiais, kitais vaikais arba nemokėjimas su jais žaisti, bendrauti, palaikyti ilgesnį kontaktą.
- Komunikacijos sutrikimas. Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų (kūno kalbos, veido išraiškos), kuriais yra perduodama žinia, jog kitas asmuo norėtų užmegzti tam tikrą ryšį arba norėtų jo išvengti.
- Ypatingas veiklos bei interesų nelankstumas. Nemažai žmonių turi pavienių autizmo bruožų. Kai kuriais atvejais jų tiek daug, kad atsiranda Aspergerio sindromas.
Autizmo diagnostika
Šiuo metu, autizmo diagnostikoje, nėra rutiniškai naudojami kokie nors instrumentiniai ar laboratoriniai tyrimai. Nors yra publikacijų, kurios nagrinėja tam tikrus pakitimus vaizdiniuose tyrimuose, tačiau tai nėra tiek plačiai ištirta, kad galėtų būti įtraukta į diagnostinius kriterijus.
Autizmas ar autizmo spektro sutrikimai nustatomi remiantis klinikine išraiška bei klinikiniu stebėjimu.
Reikiamas kompetencijas šį sutrikimą diagnozuoti dažniausiai turi psichologai (taip pat ir neurologai, kurie specializuojasi smegenų ir žmogaus sąveikos pažinimo, elgesio ir emocinio funkcionavimo srityse).
Paprastai tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys pirmi pastebi kitokį vaiko elgesį ir pradeda įtarti, kad kažkas yra ne taip. Pakalbėkite apie iškilusius sunkumus ar vaiko „keistumus“ su Jūsų šeimos gydytoju ir prašykite siuntimo pas neurologą.
Sunerimti ir kreiptis į specialistą reikėtų, jeigu vėluoja vaiko kalbos raida, trūksta socialinio įsitraukimo, jo elgesys yra pasikartojantis arba jis žaidžia netipiškai.
Dažniausiai, specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais).
Autizmas dažniausiai diagnozuojamas mažiems vaikams, dažniausiai iki 3 metų. Bendras vaiko raidos vertinimas, kurį Lietuvoje atlieka šeimos arba vaikų ligų gydytojas. Išsamus raidos vertinimas, kurį atlieka daugiadalykė specialistų komanda.
Antras svarbus ankstyvos diagnostikos aspektas - pagalba šeimai. Žinodami diagnozę tėvai lengviau supranta ir priima vaiko kitoniškumą, gali greičiau gauti reikiamos paramos ir išteklių.
Trečia, ankstyva diagnostika leidžia gydytojams ir mokslininkams suprasti ASS. Pastaruoju metu į autizmą pradėta žiūrėti kaip į vieną iš neuroįvairovės variantų.
Autizmo gydymas ir pagalba
Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmas, gali būti reikalingi keli gydymo metodai. Taikomoji elgesio analizė (ABA) yra įrodymais grįstas mokymo metodas, kuris padeda kovoti su sunkumais, kurie trukdo ar yra pavojingi bei žalingi mokymosi procesui.
Labai svarbu, kad Jūsų vaiką apžiūrėtų specialistas, kuris turi pakankamai kompetencijų bei patirties diagnozuojant bei gydant autizmo sutrikimus, nes tik šie specialistai gali pasiūlyti tinkamą gydymo planą.
Pirmo vizito metu psichologai atlieka išsamius vertinimus. Psichologų rekomendacijas yra grindžiamos individualiais paciento gebėjimais atsižvelgiant į pažinimo, elgsenos, emocinius bei mokymosi poreikius.
Šios išsamios psichologų rekomendacijos bei jomis grįstas gydymo planas padeda specialistams, dirbantiems su autizmo sutrikimus turinčiais pacientais.
1.Gydymo metu pacientams padedama išmokti suprasti bei valdyti jausmus tokius kaip nerimas ar nuotaikos sutrikimai, bei iš jų kylančius rimtas psichologines problemas tokias kaip depresija.
Psichoterapijos tikslas yra kiek įmanoma geriau padėti žmonėms, kuriems diagnozuotas autizmas.
Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, priklausomai nuo būklės sunkumo, intelektinių gebėjimų ir kitų gretutinių sveikatos sutrikimų gali būti taikomos medicininės, socialinės ir psichologinės terapinės priemonės. Visos terapinės programos yra individualios ir remiasi detaliu vaiko sveikatos bei aplinkos vertinimu.
Vaikų neurologų teigimu, laiku pradėtos taikyti terapinės intervencijos padeda sumažinti pagrindinių autizmo požymių ir susijusių sveikatos sutrikimų išreikštumą, koreguoti esminius autizmo simptomus, tokius kaip kalbos, komunikacijos, socializacijos sutrikimas, stereotipiniai judesiai ir kt.
Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas.
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo.
Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.
Suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese.
Svarbu prisiminti
Nereikėtų vengti ar bijoti autizmo diagnozės. Autizmas - įvairiapusis raidos (vystymosi) sutrikimas, pasireiškiantis ankstyvoje vaikystėje, dažniausiai iki trejų metų, ir besitęsiantis visą žmogaus gyvenimą.
Vaiką su autizmo spektro sutrikimais auginantiems tėvams reikėtų tiesiog priimti ir mylėti jį su visais jo ypatumais.
Nepaisant visų išvardytų požymių, svarbiausia - suprasti, kad autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai nėra blogi ar keisti. Jų elgesys atspindi jų pasaulio suvokimą, kuris gali būti kitoks nei daugumos. Juos reikėtų pažinti, stebėti jų reakcijas, poreikius, o ne stumti į „normalumo“ rėmus.
Jeigu vaikas vengia bendravimo ar kartoja tuos pačius veiksmus, tai nebūtinai reiškia, kad nenori būti šalia. Labai svarbu sukurti vaikams saugų pasaulį, t. y. aiškią, stabilią kasdienybę, kurioje būtų kuo mažiau netikėtumų ir daugiau struktūros.
Rutina, nuspėjamumas, švelnus bendravimas ir kantrybė leidžia jiems geriau prisitaikyti, išmokti naujų dalykų ir atsiskleisti. Vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimų, dažnai jaučia pasaulį labai intensyviai, todėl aplinkinių užduotis - parodyti, kad jie yra svarbūs, reikalingi ir priimami.
Statistika
Nors dar ne taip seniai autizmas buvo laikomas gan retu sutrikimu, pastaruoju metu jo atvejų sparčiai daugėja. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad autizmo spektro sutrikimų skaičiai auga visame pasaulyje.
Vienų šaltinių duomenimis, autizmas diagnozuojamas vienam iš 68, kitų - net 1 iš 59 vaikų. Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2016 m. autizmo spektro diagnozė buvo nustatoma vienam iš 54, 2018 m. - vienam iš 44, 2020 m. - vienam iš 36 vaikų.
Nors tikslios autizmo sutrikimų Lietuvoje statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus.
Pasak medicinos centro „Northway“ gydytojų vaikų neurologų, didėjantis sergamumas susijęs ne tik su pagerėjusia diagnostika ar tuo, kad tėvai vaikų susilaukia vis vyresniame amžiuje. Didelę įtaką tam turi ir sparčiai besikeičianti mūsų aplinka.
| Metai | Autizmo spektro diagnozė JAV |
|---|---|
| 2016 | 1 iš 54 vaikų |
| 2018 | 1 iš 44 vaikų |
| 2020 | 1 iš 36 vaikų |
Statistiniais duomenimis autizmo spektro sutrikimą turi apie 1 % viso pasaulio gyventojų.Dėl šios priežasties jis ir vadinamas spektru. ASS turinčio vaiko smegenys kitaip vystytis pradeda dar būnant mamos įsčiose, o gimusiam sutrikimo požymiai labai greitai išryškėja.
Lietuvoje bent vienu autizmo spektro sutrikimu serga kas 70 vaikas.
žymės: #Vaikisko
Panašus:
- Vaikiško namelio statyba: nuo idėjos iki įgyvendinimo žingsnis po žingsnio
- Vaikiško gimtadienio meniu: receptai, idėjos, patarimai
- Vaikiško megztuko mezgimo schema: lengvai numegzkite jaukų drabužėlį
- Vaiko globa: Visa tiesa apie teisę, atsakomybę ir vaikų gerovę
- Neįtikėtini Fotografavimo Patarimai Su Vaikais – Įamžinkite Nepamirštamas Šeimos Akimirkas!