„Disney“ kompanijos 1994 m. sukurtas muzikinis animacinis filmas „Liūtas karalius“ (angl. „Lion king“) socialiniuose tinkluose susilaukė daug dėmesio, kai jo gerbėjai pradėjo tyrinėti konspiracijos teoriją, susijusią su populiaraus filmo siužetu.
Konspiracijos teorijos apie Mufasos mirtį
Mufasos mirtis yra viena įsimintiniausių „Disney“ filmų scenų.
Dauguma žiūrovų prisimena, kaip Rėžis sušnabžda „Tegyvuoja karalius“, ir numeta Mufasą nuo olos, kur jį sutrypia banda.
Vienas iš gerbėjų pasidalijo scena, kurioje Rėžis vaizduojamas su Mufasos kaukole, teigdamas, kad Scar) suvalgė Mufasą, po to kai šis mirė nukritęs nuo olos.
Pasak Christiano, scena, kurioje Rėžis žaidžia su kaukole, įrodo, kad Mufasos kūnas po to buvo suėstas.
Kitas paskelbė: „Rėžis yra aršus. Jis tai padarė.“ Trečiasis pridėjo: „Rėžis oficialiai tapo pačiu žiauriausiu animaciniu veikėju.“
Tačiau Christiano pateikti įrodymai įtikino ne visus, ir jie pradėjo dalintis savo sugalvotomis teorijomis.
Vienas vartotojas pasidalino: „Gerai, ta kaukolė tikriausiai yra babuino. Mufasa buvo „palaidotas“ netoli upės, kur buvo parodytas Simba. Tai mano teorija.“
Antrasis pakomentavo: „Maitėdos. Daug kas gali suėsti negyvą gyvūną. „Hienos suvalgys viską, ką tik gali. Liūtai dažniausiai nemiršta vieni, todėl hienos negali jų suvalgyti. Tačiau atsiskyrusį liūtą, jos tikriausiai sumedžiotų“, - rašė trečiasis.
Sutikdamas, dar vienas vartotojas pasidalino: „Hienos valgo ir žudo liūtus. Jos tiesiog nėra pakankamai stiprios, tačiau yra tokia dokumentika, kurioje liūtas nužudė hienų bandos vadę.
Animacinių filmukų poveikis vaikų raidai
Daug diskutuojama apie animacinių filmukų poveikį vaikų raidai. Specialistai teigia, kad smurtas, demonstruojamas jų metu, skatina vaikų agresyvumą.
Tai svarbus, tačiau tik vienas vaiko raidos aspektas.
Televizija padeda dar priešmokyklinio amžiaus vaikams susipažinti su daugeliu reiškinių.
Ši tendencija ypač ryški 4-6 gyvenimo metais.
Tačiau manoma, kad televizija pažeidė klasikinę vaiko amžių atitinkančią pasaulio pažinimo logiką ir nuoseklumą - nuo artimo prie tolimo.
Jau mokyklinio amžiaus šiuolaikiniam vaikui kartais tai, kas toliau, yra geriau pažįstama, negu šalia esantys dalykai.
Augančiam vaikui svarbu pažinti jį supantį pasaulį.
Jis tarsi kempinė sugeria bet kokią iš aplinkos gaunamą informaciją.
Vaikas dar nemoka analizuoti ir atsirinkti, kas svarbu, o kas nereikalinga.
Tėvai norėdami, kad vaikas būtų bent kurį laiką ramus, tiesiog įjungia animacinius filmukus, tai prikausto jo dėmesį prie TV ekrano.
Animacija atlieka didžiulį vaidmenį formuojant asmenybę, kuri realiame gyvenime turės prisitaikyti prie visuomenės.
Todėl kyla klausimas, ar animaciniuose filmukuose turėtų būti prievartos, agresijos?
Atsakyti greičiausiai turėtume - „taip“, kadangi jos yra ir tikrame gyvenime.
Tačiau ar toji prievarta turėtų būti lydima juoko, kaip dabar dažniausiai matome filmuose, skirtuose vaikams?
Herojai daužo vienas kitą per gyvybiškai svarbius organus ir, atrodytų, kuris nors iš jų nebeprisikels, tačiau jis ir toliau lieka gyvas, laksto, kalba.
Ką iš to sužino vaikai?
Jeigu atidžiau pažiūrėtume animacinius filmukus, rodomus per TV kanalus mūsų šalyje, pamatytume, kad daugelyje jų vaizduojamas smurtas.
Muštynės pateikiamos kaip konflikto sprendimo būdas, kitos agresijos formos - kaip vaizdai, iš kurių derėtų juoktis.
Mes, suaugusieji, supykę tik įsivaizduojame, kad suduotume mus supykdžiusiam žmogui, o realiame gyvenime sugebame susivaldyti ir viską išsiaiškinti žodžiais.
Vadinasi, valdome savo emocijų raišką.
Taigi agresija, kol ji egzistuoja tik fantazijoje, nebūtinai yra bloga.
Deja, šiuolaikiniuose vaikiškuose filmukuose neretai gėris pralaimi, dominuoja neigiamos jėgos, smurto vaizdai.
Kai agresijos daug, ji tampa pavojingu modeliu, kurį vaikai prisimena ir imituoja supykę.
O jei vaikas naudoja agresiją, smurtą savo jausmams reikšti, kaip elgėsi jo matytas animacinio filmuko veikėjas, ir dar nesuvokia mirties priežastingumo ar baigtinumo, tai jis negali numatyti, kad smurtas gali sukelti mirtį.
Mirties suvokimas animaciniuose filmukuose
Animaciniuose filmukuose iškreiptas mirties suvokimas gali paveikti vaikų mąstymą taip, kad vaikai, nesuvokdami mirties priežasčių, pasiners į fantazijų pasaulį.
Dažnai matydami, kaip filmukų herojai prisikelia, vaikai ima galvoti, kad ir mirusį žmogų galima prikelti ar „sutaisyti“.
Vaikams reikia laiko, kad suprastų mirties ir jos priežasties procesą.
Jie semiasi patirties ne tik iš šeimos, aplinkos, tačiau mokosi ir iš animacinių filmukų.
Buvo atliktas tyrimas, analizuojantis animacinių filmukų personažų veiksmus.
Filmukuose pastebėtas dažniausiai laimingas personažų gyvenimas po artimojo mirties.
Juose neišreiškiamas gedėjimo skausmas.
Tai kur kas skiriasi nuo realiame gyvenime patiriamo skausmo po artimojo mirties.
Čia gali slypėti priežastis, kodėl vaikai labai dažnai nesupranta, kas vyksta su jais, kai jie susiduria su artimo žmogaus ar gyvūno mirtimi, ir todėl negali normaliai gedėti.
Buvo išskirtas tik vienas animacinis filmas „Liūtas karalius“, kuriame gedėjimas yra pavaizduotas realistiškai.
Animacija ir kultūra
Buvo atliktas tyrimas Kauno ir Prienų rajonuose - tirtas animacijos poveikis vaikams.
Rusų 1948-1975 metais sukurti animaciniai filmukai yra verti ypatingo dėmesio ne tik kaip animacijos kūriniai, išsiskiriantys savo forma, estetika, atlikimo technika, bet ir kaip unikali laisvos minties ir protesto forma, akcentuojanti tam tikras žmogiškąsias vertybes ir besipriešinanti to meto totalitarizmui.
Šio laikotarpio multiplikaciniuose filmuose, sutelkdami dėmesį į individą, kūrėjai siekė parodyti ir žmogaus prigimtį, jame tuo pačiu metu slypintį gėrį ir blogį.
Kai kuriuose filmuose herojus pateikiamas kaip darantis klaidas, bet sugebantis jas ištaisyti arba galintis pasiaukoti dėl kito.
O štai šiuolaikinė japonų animacija kuriama remiantis samurajų, XII-XIX amžiaus Japonijos karių, istorija.
Anime yra specifinis japonų menas, kurio pagrindiniai bruožai: didelės, neproporcingos veidui veikėjų akys, įvairių formų ir spalvų plaukai, kojos ir rankos paprastai nėra proporcingos liemeniui, spalvinimas trisluoksnis.
Minėtam tyrimui buvo pasirinktas 1984-1995 metais kurtas japonų animacinių filmukų serialas „Drakonų kovos“ (angl. Dragon Ball), kuriame daug veiksmo, susiduria kelios stiprios jėgos, veikėjai dažnai priima skubotus sprendimus.
Gauti rezultatai atskleidė, kad, žiūrėdami senuosius rusų animacinius filmukus, kuriuose pateikiama adekvati informacija apie mirtį, vaikai geriau supranta šį reiškinį.
Galima daryti išvadą, kad vaikai, žiūrėję rusų animacinius filmukus, geriau supranta, kad visi gyvi organizmai, įskaitant ir save patį, galiausiai turi mirti, kad, jei jau gyva būtybė kartą mirė, jos fizinis kūnas nebegali atgimti iš naujo, kad mirus visos fiziologinės funkcijos - medžiagų apykaita, jutimai, judesiai ir kt.
Patarimai tėvams
- Prieš leisdami vaikui žiūrėti televizijos programas, iš anksto pasidomėkite, kokio turinio informacija bus pateikiama bei nuo kelerių metų rekomenduojama tą programą žiūrėti.
- Visada atrinkite ir leiskite vaikui žiūrėti tik tas programas, kurios tinka jo amžiui.
- Neleisdami vaikui žiūrėti kurios nors televizijos programos dėl netinkamo jos turinio, atvirai pasakykite vaikui, kodėl taip darote, bei leiskite jam šiuo klausimu išsakyti savo nuomonę.
- Tyrimai rodo, kad vaikus nuo neigiamos televizijos įtakos apsaugo geri, draugiški santykiai šeimoje, ypač su tėvais.
- Stenkitės žiūrėti televizorių kartu su vaiku.
- Žiūrėdami televizorių kartu su vaiku, visada būkite aktyvūs stebėtojai, išreikškite savo nuomonę apie rodomus siužetus bei paskatinkite vaiką išsakyti ir savo nuomonę.
- Žiūrėdami su vaiku televizijos programą, pradėkite diskusiją apie tai, ką vaikas mato, kokius teigiamus ir neigiamus veiksmus jis pastebi.
- Jei vaikui sunkiai sekasi pasakyti savo nuomonę, padėkite jam pradėdami patys.
- Visada paaiškinkite vaikui rodomo smurto pasekmes realiame gyvenime.
- Rodykite vaikui teigiamą pavyzdį, ribodami savo televizoriaus žiūrėjimo laiką.
- Pakeiskite televizoriaus žiūrėjimą aktyviu bendravimu, žaidimais su vaiku bei visa šeima.
- Galite pasiūlyti vaikui užsiimti jam patinkančiu sportu, pažaisti stalo žaidimą ar pabūti kieme.
žymės: #Vaikiska
Panašus:
- Vaikiškas žaislinis pianinas: kaip išsirinkti tinkamą ir lavinti vaiko muzikinį talentą?
- Vaikiškas krepšinis su stovu: puiki dovana mažajam krepšininkui
- Lengvas vaikiškas dviratis: kaip išsirinkti geriausią?
- Rimantas Giedraitis – Įspūdinga Architekto Biografija, Kurią Privalote Žinoti!
- Platforma prie vežimėlio antram vaikui: patogus sprendimas keliaujant su dviem