Vaikystė - tai metas, kai įspūdžiai yra patys stipriausi, o vaizduotė - beribė. Iki septynerių metų vaikai turi platų potencialą įvairiems sugebėjimams vystyti, nes iki trejų metų išsivysto didžioji dalis žmogaus smegenų ląstelių, o iki septynerių jos išsivysto pilnai.
Vaikų psichologijos tyrėjai teigia, kad kiekvienas vaikas yra kūrybingas ir talentingas, o tėvams tereikia atrasti būdus, kaip pažadinti, atskleisti ir vystyti vaiko gabumus. Vaiko smegenys šiuo periodu gali talpinti didžiulį kiekį informacijos, be to, vaikui įdomu ir lengva atlikti būtent tai, kas jam patinka.
Būtent iki septynerių metų vaikai turi puikią vaizdinę atmintį, todėl patartina sukurti harmoningą ugdymo aplinką su gražiais meno kūriniais, muzika - viskuo, kas pažadina aukštus siekius ir idealus. Vaikystės įspūdžiai veikia tolimesnį gyvenimą, nulemdami žmogaus mąstymo būdą, pasaulėžiūrą ir poelgius.
Kęstutis Kasparavičius: Vaikiškų Knygelių Kūrėjas
Kęstutis Kasparavičius - vienas populiariausių vaikiškų knygelių autorių. Jo knygas Lietuvos vaikai jau keletą kartų yra išrinkę geriausiomis metų vaikiškomis knygomis. Tačiau jas mėgsta ir suaugusieji, apdovanoję šio autoriaus kūrybą pačiomis įvairiausiomis premijomis. Ir ne tik Lietuvoje.
Ką tik paskelbtuose geriausios metų lietuviškos knygos vaikams rinkimuose šiemet irgi varžosi K.Kasparavičiaus knyga. Tai "Baltasis dramblys", kuris šią vasarą Rygoje apdovanotas Tarptautine Janio Baltvilko premija (už vaikų literatūrą ir knygos meną). Knygynuose jau pasirodė arba tuoj pasirodys dar dvi šio autoriaus knygelės - "Mažoji žiema" ir "Meškelionė".
Pokalbis su Kęstučiu Kasparavičiumi apie vaikiškas knygas
Ar XXI amžiaus vaikams, kurie didžiąją laisvalaikio dalį praleidžia prie kompiuterio, dar įdomios knygos? Ko dažniausiai jūsų klausia per susitikimus?
K. Kasparavičius teigia, kad knygos vaikams visuomet bus įdomios. Jo skaitytojai dažniausiai yra nuo 5 iki 11 metų, ir jiems tos knygos dar labai reikalingos. Vaikai išsikalba, kai kartu piešia knygų personažus - prieš metus žirafą, šiemet - dramblį. Per tradicinius susitikimus vaikai klausinėja pačių įvairiausių dalykų, pavyzdžiui, koks jo mėgstamiausias ir nemėgstamiausias patiekalas.
Autorius labiausiai mėgsta obuolių pyragus, o visiškai nemėgsta cepelinų ir jokio riebaus maisto. Jis į maistą žiūri labai laisvai ir nemėgsta, kai iš kokios nors idėjos padaromas kultas. Todėl nevengia iš to ir pasišaipyti.
Kvadratinis Pasaulis "Baltojo Dramblio" Knygoje
K. Kasparavičius teigia, kad norėjosi bent kelias iliustracijas nupiešti visiškai tiesiomis linijomis. Toks įdomus uždavinys sau pačiam - tiesiog su liniuote. Kai pradėjo iliustruoti knygas, jo darbai nebuvo tokie, kokius dabar matome.
Tik pradėjus dirbti su vokiečiais teko pakeisti stilių, ir už tai jiems esąs labai dėkingas. Vokiečiams patiko Barselonos mugėje rodytos jo iliustracijos "Barono Miunchauzeno nuotykiams". Tuomet leidėjas paprašė pakeisti stilių, pasiūlė atsisakyti to juodo štrichavimo, pabandyti piešti vien tik akvarele, kad būtų spalvingiau.
Autorius iš pradžių net pyko, bet paskui pamatė, kad jie buvo teisūs, jau vien todėl, kad buvo labiau patyrę nei jis. Jie aiškiai matė, ką iš jo galima išspausti, todėl ir pasiūlė pabandyti ką nors nauja, nesilaikyti įsikabinus vieno dalyko. Dabar jau ir pats supranta, kad niekada nereikia sustoti, labai svarbu nuolat ieškoti, atsinaujinti.
Pirmieji Žingsniai Nauju Stiliumi
Pirmoji knyga nupiešta nauju stiliumi - vokiška pasaka "Brėmeno muzikantai". Tai mažytė 32 puslapių knygelė, kurioje labai mažai teksto ir daug paveiksliukų. Autoriaus manymu, ten - pačios prasčiausios jo iliustracijos. Bet taip jau nutiko, kad "Brėmeno muzikantai" parduotų egzempliorių skaičiumi - rekordininkė tarp visų jo knygų.
Iliustracijas, kurias piešė F.Dostojevskio novelei „Sąžiningas vagis“ Taivano leidyklos „Grimm Press“ užsakymu, K. Kasparavičius laiko labiausiai pavykusiomis. Už ją 1994 m. gavo Katalonijos vaikų iliustracijos bienalės antrąją premiją.
Debiutas Kaip Rašytojas Kinų Kalba
2002 metais Taivano leidykla „Grimm Press“ sumanė parengti knygelę kaip labdaros projektą vaikams, nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo, paremti. Sukvietė dailininkus iš viso pasaulio ir kiekvieno paprašė ne tik nupiešti, bet ir parašyti trumpą istoriją. K. Kasparavičiaus istorija leidėją prajuokino ir jis panoro išleisti atskirą jo istorijų knygelę. Taigi kaip rašytojas jis debiutavo kinų kalba.
Kinijos leidykla pasiūlė išleisti naują knygelę, taip atsirado "Trumpos istorijos", o paskui ir "Braškių diena". Lietuvoje autorinės K. Kasparavičiaus knygos nėra tipiškos paveikslėlių knygos, visos jos - gerokai storesnės, mažiausiai 64 puslapių ar net daugiau.
Autorius didžiąją laiko dalį piešia, o rašymas jam yra kaip hobis. Taigi rašo tik retkarčiais, kai į galvą ateina kokia įdomesnė mintis. Kai baigia piešti iliustracijas kokiai nors knygai, pradeda galvoti, ką veiksiąs toliau. Pasižiūri, ką turi sukaupęs, išsirenka, pabaigia. Juodraštį pasiunčia į leidyklą ir, jei ten ta idėja patinka, pradeda piešti eskizus. Piešdamas eskizus nuolat viską perrašinėja, todėl visa istorija smarkiai keičiasi.
Kodėl Vaikiškos Knygos Tokios Svarbios?
- Informacijos gavimas: Knygos yra puikus informacijos šaltinis, ypač jei taikome gautas žinias gyvenime.
- Pramoga: Skaitymas gali būti puiki pramoga, ypač jei skaitome linksmus ir prasmingus tekstus.
- Vidinio pasaulio vystymas: Grožinė ir pažintinė literatūra vysto žmogaus vidinį pasaulį, emocijas ir jausmus.
- Įkvėpimas: Knygos gali įkvėpti, suteikti gyvenimo džiaugsmo ir paskatinti kūrybiškumą.
Kaip Išsirinkti Tinkamą Knygą?
- Pasikliaukite savo intuicija ir neskaitykite to, kas jums neįdomu.
- Jei knyga nepatraukė, atidėkite ją, nes tai ne tik laiko gaišimas, bet ir trukdymasis vietoje naudos.
- Mokykitės atmesti nereikalingą informaciją ir pasisemti naudingą.
- Atminkite, kad autorius tik išdėsto savo nuomonę ir jos nebūtina laikytis.
Būkite smalsūs gyvenimo studentai: konspektuokite, užsirašykite patikusias mintis ar patraukusias dėmesį saviugdos užduotis ir vertingus patarimus, nes informacijos gausoje jos dažnai tiesiog pamirštamos.
Paauglių Pasaulis
Paaugliai vis dar tebėra pereinamojo laikotarpio vaikai. Jų poreikiai, net emociniai, yra vaikiški. Dauguma žmonių, atsakančių už paauglius, nepastebi jų poreikių jausti meilę ir supratimą, rūpinimąsi ir domėjimąsi jais. Jei paauglys nejaučia to neįkainojamo meilės ir supratimo iš savo tėvų, jis nebus pats geriausias, koks galėtų būti, ir nesielgs geriausiai, kaip galėtų elgtis.
Pirmutinė tėvų pareiga yra suteikti mylinčius ir laimingus namus. Ir svarbiausi santykiai namie - santuokos ryšiai, kurie pirmesni nei tėvų ir vaikų santykiai.
Jei mylėsite savo paauglį besąlygiškai, jis gerai, jaukiai jausis, bus geros nuomonės apie save, sutars su savimi. Jis įstengs valdyti savo troškimus, nerimą, ir jo elgesys pamažu darysis kaip suaugusio. Jei mylėsite paauglį tik tuomet, kai jis atitiks jūsų reikalavimus ar lūkesčius, jis jausis nieko nesugebantis. Bus įsitikinęs, kad nepajėgia padaryti kuo geriau, būti geriausias, jį kamuos nesaugumas, nerimas ir savo menkumo pojūtis.
Paaugliams reikia didžiulio emocinio palaikymo, kad jie gyventų kaip galima geriau ir būtų kuo geresni. Jiems reikia pilno emocinio rezervuaro, kad jaustųsi saugūs ir savimi pasitikintys. To jiems reikia, kad įveiktų bendraamžių spaudimą ir kitus jaunimo draugijos reikalavimus.
Kuo labiau tėvas ar mama paauglio akivaizdoje praranda savitvardą, tuo mažiau paauglys jam ar jai jaus pagarbą. Nuolatinis savitvardos praradimas pastūmės paauglį į kitų, ypač bendraamžių, įtaką. Jūs turite išreikšti savo jausmus nuoširdžiai, bet deramai, t.y., be pykčio, šaukimo, prasivardžiavimo, užsipuolimo žodžiais ar kitaip.
Paaugliams reikia tėvų laiko ir dėmesio labiau nei bet kada. Jie kasdien susiduria su stipriomis įtakomis ir, deja, dažnai šios įtakos nesveikos, kenksmingos ar net blogos. Jeigu norite, kad jūsų paauglys susivoktų šių dienų pasaulyje, turite konstruktyviai praleisti su juo laiką, ypač kai jis išgyvena paauglystės nerimą, sąmyšį. Jei jūs skirsite laiko šiems poreikiams, jūsų paauglys įgis pasitikėjimo ir kaip asmenybė taps vientisas, sugebės savarankiškai mąstyti.
Niekas labiau netrikdo paauglio kaip nenuoseklumas jo tėvų gyvenime - ypač tuose dalykuose, kuriuos tėvai sakosi labai vertinantys, o paskui elgiasi taip, lyg jie neegzistuotų.
Tam tikrose situacijose gerai yra apkabinti ar pabučiuoti savo paauglį. Nors jūs nenorite to daryti dažnai, kad jis nepasijustų nepatogiai, būna, kad tai tinka: išvykstant ar parvykstant iš kelionės arba kai paauglys padaro kažką, kuo jis ypač didžiuojasi. Arba kai jis ateina pas jus jausdamasis įskaudintas… Ir, žinoma, būna tokių atvejų, kai jis paprasčiausiai jaučia prieraišumo poreikį.
Tėvai turi būti kantrūs šio intensyvaus vaiko keitimosi periodu. Kuo labiau išlaikysime savitvardą ir ramybę, tuo mažiau traumuojantis bus tas laikotarpis.
Tarptautinė Agresijos Prieš Vaikus Diena
Birželio 4-ąją minima Tarptautinė agresijos prieš vaikus diena. Ja norima atkreipti dėmesį į smurtą prieš vaikus, o suaugusiems susimąstyti: kokias sąlygas augti, mokytis, kurti ir tobulėti jie sukuria vaikams. Vaikai auga suaugusiųjų sukurtame pasaulyje, bet ar saugus tas pasaulis, ar galvojame apie mūsų vaikų ateitį?
Jie vis dažniau kreipiasi į suaugusius, į žmones, kurių rankose valdžia ir siūlo savo ateities matymą - taiką, meilę, draugystę, bendradarbiavimą, kūrybą.
Ūkininko Pamoka
Ūkininkas šyptelėjo ir pasakė, kad vėjas nešioja žiedadulkes iš jo laukų į kaimynų, ir atvirkščiai. Jei kaimynų pasėliai bus menkesni, tai ir maniškiai gali pablogėti. Jei aš išauginau gerus kukurūzus, tai turiu pasirūpinti, kad ir kaimynai pasodintų tokius pačius. Panašiai vyksta ir gyvenime. Kiekvienas, norintis pasiekti sėkmės, turi pasirūpinti ir kitais bei padėti jiems siekti sėkmės. Kas nori gerai gyventi, turi padėti kitiems gerai gyventi. Todėl, kad kuo geriau visiems aplinkui, tuo geriau ir tau pačiam.