Ką daryti, kai vaikas vemia ir pakilo temperatūra?

Vaikams vėmimas pasitaiko dažniau nei suaugusiems, nes jų virškinamojo trakto sistema jautresnė įvairiems maisto produktams bei dirgikliams. Jie yra jautresni apsinuodijimui maistu, todėl jiems reikėtų atidžiau ir atsakingiau rinktis maisto produktus. Suaugusieji yra atsparesni ir įvairioms bakterijoms, kurių yra maiste.

Svarbu suprasti, kad vėmimas - tai apsauginė organizmo reakcija, padedanti pašalinti nuodingas medžiagas. Vėmimas, pasak R. Molotkovos, tai lyg siunčiamas pavojaus signalas ir būdas skrandžiui atsikratyti žalingo turinio. Į vėmimą nereikėtų žiūrėti pro pirštus, nes jis gali būti vertinamas kaip įvairių sudėtingų būklių (pavyzdžiui, smegenų sukrėtimo) indikatorius.

Vėmimo priežastys

Vėmimo priežastys gali būti įvairios, jos dažnai priklauso ir nuo vaiko amžiaus, rašoma pranešime spaudai. Pasak R. Molotkovos, įprastai sudėtingiausia nustatyti kūdikių vėmimo priežastis, ne visada aišku, ar mažylis vemia, ar atpylinėja, todėl geriausia kreiptis į gydytoją, kuris patars, koks gydymas reikalingas.

„Naujagimių ir kūdikių vėmimas - gali būti grėsmingos būklės simptomas, todėl vemiantį mažylį visada būtina nuodugniai ištirti. Naujagimiai ir kūdikiai gali vemti dėl skrandžio pyliorinės dalies susiaurėjimo ar dėl žarnyno obstrukcijos“, - sako vaistininkė.

Kūdikių, kaip ir vyresnių vaikų, vėmimą gali sukelti įvairios infekcijos. Dažniausia vaikų vėmimo priežastis - infekcinis gastroenteritas. Sergant šia liga vėmimas dažniausiai prasideda staiga ir praeina per parą. Infekciniam gastroenteritui būdingi ir kiti simptomai - pykinimas, viduriavimas, karščiavimas, pilvo skausmas.

R. Molotkova priduria, kad kitos priežastys - maisto intoksikacija, žarnyno obstrukcija - pasitaiko kiek rečiau. Paaugliams vėmimą dažniausiai sukelia apsinuodijimas maistu ar cheminėmis medžiagomis (pavyzdžiui, alkoholiu), infekciniai žarnyno susirgimai. Vėmimą taip pat gali sukelti ūmus apendicitas ar kasos uždegimas. Pasak vaistininkės, paauglystėje gana dažnai pasitaikanti vėmimo priežastis - bulimija.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nedelsiant į gydytoją reikėtų kreiptis, jeigu mažylis pradėjo karščiuoti, jo temperatūra pakilo iki 38°C ar daugiau ir kartu prasidėjo vėmimas. Jei mažylis vemia dažnai ir kasdien, pablogėja jo sveikata - nedelsiant parodykite jį vaikų gydytojui.

Konsultuotis su vaikų ligų gydytoju-pediatru, kai vaikas karščiuoja >38°C ir:

• Yra jaunesnis nei 6 mėn;
• Yra skysčių trūkumas (sausa burna, lūpos, liežuvis, nėra ašarų, mažiau šlapinasi, vemia/viduriuoja, atsisako gerti skysčius);
• Vaikas mažiau aktyvus, kūdikis nesišypso;
• Kūdikis prastai valgo;
• Nukritus temperatūrai vaikas jaučiasi blogai;
• Blogėja karščiuojančio vaiko būklė;
• Skundžiasi dideliu skausmu (ausies, gerklės, pilvo, kt.);
• Temperatūra kyla >40°C;
• Vaikas karščiuoja >5 d.;
• Gydymas antipiretikais nesumažina temperatūros;
• Yra galūnės ar sąnario tinimas, nesiremia ar nesinaudoja galūne;
• Serga gretutine plaučių ar širdies liga;
• Nėra aiškios ligos priežasties.

Būtina skubi vaikų ligų gydytojo-pediatro konsultacija, jei karščiuoja vaikas >38°C ir:

• Karščiuoja vaikas jaunesnis nei 3 mėn. amžiaus;
• Oda išblyškusi, papilkėjusi, pamėlusi, marmuruota;
• Nėra reakcijos į aplinką, neįmanoma pažadinti, didelis vangumas;
• Nuolat verkia;
• Dejuoja kvėpuojant arba įkvėpia >60 k/min, kvėpuojant įsitraukia krūtinė, kvėpuojant virpa nosies sparneliai, yra papildomų garsų kvėpuojant;
• Atsiranda neblykštantis bėrimas*;
• Yra traukuliai ar kitaip sutrikusi neurologinė būklė (judėjimas, kalba, eisena, sąmonė, elgesys);
• Kūdikio momenėlis išsipūtęs;
• Vemia tulžimi;
• Yra nuolatinis pilvo skausmas su priverstine padėtimi (guli susirietęs, saugo pilvą, atsisako eiti,);

* Neblykštantis bėrimas - galimos meningokokinės infekcijos simptomas. Tai taško ar didesnės kraujosrūvos, kurios neišnyksta paspaudus. Tai galima patikrinti bėrimą paspaudus su permatomos stiklinės dugnu

Pirmoji pagalba

Apie vėmimą pirmiausiai įspėja vaikui prasidėjęs pykinimas, pablyškimas. Pastebėjus šiuos simptomus R. Molotkova pataria pasodinti vaiką (jeigu jis jau gali sėdėti) ir švariu vystyklu arba paklode pridengti kaklą ir krūtinę. Jei kūdikis dar nesėdi arba jo negalima paimti ant rankų ir palaikyti palenkto į priekį, paguldykite jį ant šono, o galvą palenkite žemyn.

Vaistininkė įspėja, kad vieną kartą vėmęs kūdikis gali greitai vemti ir kitą kartą, todėl vėmusį vaiką reikėtų guldyti tik ant šono, jeigu vaikas gali sėdėti, jį vertėtų pasodinti, o vemiant prilaikyti galvą ir pečius.

„2-4 minutes išsivėmusiam bet kurio amžiaus vaikui yra labai silpna, todėl jo nekalbinkite, nedarykite varginančių higienos procedūrų“, - sako R. Molotkova.

Vėmimui praėjus, vaiko burnytę patariama išvalyti vatos ar marlės tamponu (jei leidžiasi) ir duoti gurkšnį vandens, jei vaikas sugeba, po vėmimo paprašykite praskalauti burną kambario temperatūros virintu vandeniu.

Vaistininkė pataria, kad kūdikio vėmimui kartojantis kelis kartus, dar prieš gydytojo apžiūrą jam duoti po 30-60 ml truputį pasaldinto natūralaus negazuoto mineralinio vandens. Rekomenduojama kas 20-30 min. matuoti temperatūrą.

Taip pat svarbu nepalikti vemiančių vaikų vienų. „Vėmimas vaiką labai nuvargina, todėl jo nekalbinkite, nelinksminkite, o jei verkia - nuraminkite“, - pataria „Eurovaistinės“ vaistininkė.

Neretai vemiant būna bloga savijauta, sumažėjęs apetitas, jaučiamas blogas kvapas iš burnos. Vėmimo eiga priklauso nuo ją sukėlusios priežasties gydymo.

Jeigu Jūsų mažylis dehidratuotas, gydytojas rekomenduos vartoti elektrolitų tirpalus, jų sudėtyje yra gliukozės, ir elektrolitų, kurie vemiant prarandami. Dehidratuotam vaikui nerekomenduojama duoti arbatų, vaisių sulčių bei kiti gėrimų.

Vaistininkė įspėja, kad vėmimą slopinantys vaistai gali būti vartojami tik tam tikroms situacijoms ir jų skyrimą kontroliuoja gydytojas. „Niekuomet neduokite vėmimą slopinančių vaistų savo vaikui prieš tai nepasikonsultavę su gydytoju. Kai kuriais atvejais gali prireikti ir chirurginio gydymo, jei vėmimas kyla dėl skrandžio pyliorinės dalies susiaurėjimo ar žarnyno obstrukcijos“, - informuoja vaistininkė.

Prasidėjus vėmimui labai svarbu tinkamai subalansuoti vaiko mitybą. R. Molotkova rekomenduoja vengti didelio kiekio saldumynų ar riebaus maisto.

5 taisyklės, ką daryti vemiant vaikui:

• Prasidėjus vėmimui pasodinkite vaiką (jeigu jis jau gali sėdėti) ir švariu vystyklu arba paklode pridengti kaklą ir krūtinę. Jei kūdikis dar nesėdi arba jo negalima paimti ant rankų ir palaikyti palenkto į priekį, paguldykite jį ant šono, o galvą palenkite žemyn.
• Vėmimui praėjus, vaiko burnytę patariama išvalyti vatos ar marlės tamponu
• Nepalikite vaiko vieno.
• Duokite pakankamai vandens ir subalansuokite mitybą.
• Jei pakilo temperatūra arba mažylis vemia kelias dienas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Normali vaiko kūno temperatūra matuojant pažastyje yra iki 37,2°C, kaktos ar smilkinio srityje iki 37,4°C. Karščiavimas - tai kūno temperatūra >38°C. Sergant ūmia infekcine liga karščiavimas yra natūrali ir reikalinga organizmo reakcija į ligos sukelėją, padedanti pasigaminti reikalingoms medžiagoms sukelėją pašalinti. Aukštas karščiavimas nebūtinai reiškia, kad vaikas serga sunkia liga. Karščiavimas dažniausių vaikų infekcinių ligų atveju nėra žalingas, o padeda kovoti su infekcija, tad jį pravartu mažinti tik tada, kai vaikas dėl to jaučiasi blogai.

Ką daryti, jei vaikui temperatūra be simptomų?

Jeigu vaikui temperatūra be simptomų (iki 38,5°C) ir jis jaučiasi gerai, temperatūros paprastai mažinti nereikia. Tačiau jei vaikas net su žemesne temperatūra jaučiasi blogai, malšinti karščiavimą vaistais galima ir ankščiau. Jei vaiko būklė išlieka prasta net temperatūrai kiek sumažėjus, jei vaikas negauna pakankamai skysčių, yra vangus ar yra kiti grėsmingi simptomai, svarbu kreiptis į vaikų gydytoją.

Galima likti namie, jei vaikas karščiuoja, bet geria (išgeria savo paros normą ir papildomus skysčius dėl karščiavimo, šlapinasi dažnai, skaidriai), užkandžiauja, domisi žaidimais, kalbinamas šypsosi, vaiko odos spalva nepakitusi ir jaučiasi gerai, kai temperatūra krenta, yra aiški karščiavimo priežastis.

Gydymas namuose | Rekomendacijos

1. Gerti Pakankamai Skysčių

   Reguliariai girdyti vaiką vandeniu arba maitinti krūtimi žindančius. Būtina sugirdyti dienos skysčių normą ir papildomą apskaičiuotą skysčių kiekį esant skysčių trūkumui. Tinkamam karščiavimo valdymui BŪTINAS pakankamas skysčių kiekis organizme

2. Nepkrauti Skrandžio

   Vaikui atsisakant valgyti - duoti saldintų skysčių. Dažnai bet mažais kiekiais, kad nedirgintų virškinamojo trakto. Visus skysčius duoti po nedaug, bet dažnai (2-5 ml kas kelias minutes), o jei nėra virškinamojo trakto simptomų - tiesiog neperkrauti vaiko skrandžio.

3. Stebėti Vaiką (Ir Naktį)
   1. Dėl skysčių trūkumo - lūpos ir liežuvis nesausi, šlapinasi gausiai, skaidriai.
   2. Dėl bėrimo - atpažinti neblykštantį bėrimą.
   3. Bendrą būklę - vangumas net temperatūrai nukritus, blogėjanti būklė → reikalinga rekonsultacija.
4. Malšinti Karščiavimą

   Karščiavimo malšinimas

   Rekomenduojama mažinti kūno temperatūrą, jei ji viršija 38,5 °C, arba jei vaikas jaučiasi prastai, jaučia skausmą ar diskomfortą dėl karščiavimo.

   1. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo:

      Vienkartinė dozė - 7-10 mg/kg kūno svorio. Galima pakartoti ne anksčiau kaip po 4 valandų. Didžiausia paros dozė - 40 mg/kg (iki 4 dozių per parą).

      Netinka vaikams iki 6 mėnesių arba sveriantiems mažiau nei 5 kg - prieš vartojimą būtina gydytojo konsultacija.

   2. Kitas karščiavimą mažinantis preparatas:

      Vienkartinė dozė - 10-15 mg/kg kūno svorio. Galima pakartoti kas 4 valandas. Kūdikiams iki 3 mėn. didžiausia paros dozė - 60 mg/kg, vyresniems - iki 80 mg/kg per parą.

      Netinka kūdikiams iki 3 mėnesių - prieš vartojimą būtina gydytojo apžiūra.

   3. Jei 2 valandos po vieno vaisto pakankamos dozės temp. nekrenta/vaikas jaučiasi blogai - skirti kitą vaistą.
   4. Vaistą išvėmus iškart (iki 15 min.) vaisto dozę galima kartoti, tačiau rekomenduotina skirti kitą vaistą. Išvėmus po 15 - 60 min., dozės nekartoti, po 2 valandų skirti kito vaisto dozę. Visada geriau pasikonsultuoti su gydytoju.
5. Leisti Vaikui Ilsėtis

   Leisti vaikui daug ilsėtis, apsirengti ar užsikloti pagal norą: jei šalta - daugiau, jei jaučia karštį - mažiau.

6. Pakartotinė Konsultacija

   Būtina pakartotinė vaikų gydytojo konsultacija, jei:

   1. Tėvai/globėjai jaučiasi labiau sunerimę nei kreipiantis pirmą kartą;
   2. Būklė negerėja 2 paros po konsultacijos/vizito skubios pagalbos skyriuje;
   3. Yra skubios konsultacijos reikalaujančių simptomų.

Esant karščiavimui virš 37,5C jau reikalingas skysčių, papildytų mikroelementais bei gliukoze papildymas, dėl padidinto prakaitavimo, kvėpavimo veiklos.

Aukšta temperatūra kūdikiams ir vaikams dažniausiai būna dėl dviejų priežasčių. Viena - kai vaikas serga, tuomet temperatūra gali pakilti dėl įvairių infekcijų (bakterijų, virusų, kitų mikroorganizmų). Kita - kai kūdikis sveikas, o karščiavimą sukelia dantukų dygimas. Kiekvienu atveju vaiko būklė kelia didelį nerimą tėveliams, ir jie nori kuo greičiau ir geriau padėti savo atžalai.

Dažniausia karščiavimą sukelia virusinės infekcijos, ir vaikai serga įvairiomis peršalimo ligomis ar gripu. Temperatūra gali pakilti ir dėl bakterinės infekcijos. Paprastai tėveliai greitai pastebi, kad vaikui pakilo temperatūra, nes pakinta jo elgesys.

Tiesa, temperatūrą iki 38 ºC vaikai dažniausiai perneša lengvai. Kai temperatūra pakyla daugiau, vaikas darosi vangus, mieguistas, gali vemti. Kuo mažesnis vaikas, tuo subtilesni aukštos temperatūros simptomai.

Kaip elgtis, kai vaikas karščiuoja?

Esant aukštai temperatūrai, prarandama daug skysčių, sutrinka elektrolitų balansas, todėl vaikui būtinai reikia duoti daug gerti. Nereikia versti valgyti, jeigu vaikas nenori. Mūsų organizmas unikalus, jis geriau žino, kada ir kiek maisto jam reikia. Valgant eikvojama daug energijos maistui virškinti. Todėl, ją taupydamas, organizmas ir pamažina apetitą. Taigi apetito sumažėjimas, esant aukštai temperatūrai, nėra blogai. Svarbiausia, kad netrūktų skysčių - gerti reikia siūlyti po nedaug, bet dažnai.

Svarbu stebėti, ar nėra skysčių trūkumo požymių. Tai galima atpažinti, jeigu vaikas rečiau šlapinasi, jeigu sausa burna, jeigu jis vemia. Taip pat svarbu stebėti, ar neatsiranda bėrimų.

Nepatartina mažinti temperatūros, jei vaikas ją gerai toleruoja. Paprastai dažniausiai tai yra temperatūra iki 38,5 ºC. Tačiau būna vaikų, kurie lengvai pakelia ir aukštesnę, ypač vartodami homeopatinių vaistų.

Pastangos kuo greičiau sumažinti temperatūrą (ypač, kai ji yra iki 38 ºC) gali padaryti meškos paslaugą organizmui ir imuninei sistemai, nes gali pailginti sveikimą, kadangi, užuot numarinę ligą, mes padėsime jai išlikti. Nes bakterijos, o ypač virusai, žūsta tik esant aukštai temperatūrai. Imuninė sistema savo apsauginius kompleksus, gynybines medžiagas irgi gamina tik aukštoje temperatūroje.

Homeopatiškai paruošti vaistai, skirtingai nuo įprastų antipiretikų (karščiavimą slopinančių vaistų), staigiai temperatūros nenumuša, tačiau palengvina karščiuojančiojo būklę, kad ligos eiga, natūralus sveikimas būtų švelnesnis.

Ką daryti, kai kalasi dantukai?

Jei vaikas tampa irzlus, kaprizingas, nuolat verkia, prašosi ant rankų, blogai miega, smarkiau teka seilės, kartais net atsisako valgyti, nuolat kiša į burnytę pirštus, žaislus, jei pakyla kūno temperatūra, mama turi žinoti, kad gali būti pasunkėjęs dantukų dygimas.

Kai kalasi dantukai, mažyliui labai svarbu jausti meilę ir šilumą, todėl visuomet reikia stengtis nuraminti vaikelį - panešioti ant rankų, pasūpuoti. Kad nekištų kumščio ar pirštukų, pasiūlykite jam specialų guminį kramtuką.

Kaip apsaugoti vaiką nuo vėmimo?

Kadangi vėmimą dažniausiai sukelia įvairios į organizmą patekusios infekcijos, todėl patariama daugiau dėmesio skirti profilaktikai: kruopščiai plauti rankas, ypač prie ir po valgio, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko.

„Eurovaistinės“ vaistininkė R. Molotkova taip pat pataria vengti veiksmų, kurie gali išprovokuoti vėmimą, pavyzdžiui, važiuojant automobilyje vaiką geriausiai sodinti taip, kad jis žiūrėtų tiesiai į kelią, o ne pro šalį greitai lekiančius objektus.

„Žaidžiant žaidimus ar skaitant knygą automobilyje, galima išprovokuoti judesio sukeliamą pykinimą ir vėmimą. Taip pat rekomenduojama važiuojant automobiliu neleisti vaikui ir valgyti“, - pataria specialistė.

Jeigu vaikas vemia, tėvai turėtų neleisti jo į mokyklą ar darželį, o jeigu žinoma, kad vaikų kolektyve yra vemiantis vaikas, turėtų būti kuo labiau mažinamas kontaktas su tuo vaiku.

Skysčių poreikis pagal vaiko svorį

Vaiko svoris (kg)	Skysčių poreikis (ml)
Iki 10	100 ml/kg
10-20	1000 ml + 50 ml/kg kiekvienam kg virš 10 kg
Virš 20	1500 ml + 20 ml/kg kiekvienam kg virš 20 kg

žymės: #Vaika

Panašus:

• Vaikas karščiuoja ir viduriuoja: ką daryti? Patarimai tėvams
• Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
• Vaikas auga": geriausios knygos apie vaikų auginimą ir vystymąsi
• Dmitrijus Medvedevas: Įdomiausios Faktai ir Gyvenimo Kelias
• Dovanų rinkiniai vaikams: originalios idėjos kiekvienam amžiui