Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Vaiko kosulys - gerai tėveliams pažįstamas šaltojo sezono negalavimas. Dažniausia kosulio priežastis yra virusinė infekcija. Dažniausia kosulio priežastis yra virusinė infekcija, virusai gali pažeisti net ik viršutinius kvėpavimo takus (nosį, prienosinius ančius, ryklę), jie gali nukeliauti iki bronchų, bronchiolių ir plaučių. Viena iš dažniausių jo priežasčių - kvėpavimo takų ligos, vadinamos peršalimu. Drauge su kitais šios ligos simptomais - sloga ir pakilusia temperatūra - kosulys yra infekcijos pažeistos kvėpavimo takų gleivinės uždegimo pasekmė. Nors kosulys dažniausiai tėvams kelia nerimą, jis ne visada reiškia, kad vaikas serga sunkia liga.

Kosulys yra apsauginis organizmo refleksas, padedantis išvalyti kvėpavimo takus. Kosint staigiai iškvepiamas oras išstumia viską, kas trukdo kvėpuoti - skreplius ir visokius svetimkūnius. Kosulys yra įprastinis įvairių kvėpavimo takų ligų simptomas. Sergant sloga kosulį sukelia nosyje susikaupęs gleivių perteklius, slenkantis užpakaline ryklės sienele ir dirginantis nosiaryklę. Jeigu virusas pažeidžia gerklų gleivinę, pasunkėja vaiko įkvėpimas, jis pasidaro triukšmingas ir atsiranda į lojimą panašus kosulys. Tuomet galima įtarti laringitą. Susirgus ūminiu bronchitu ligos pradžioje vargina sausas kosulys, po kelių dienų jis pasidaro drėgnas ir vaikas atkosėja skreplių. Sergant bronchiolitu iš pradžių atsiranda viršutinių kvėpavimo takų simptomai - sloga, gerklės skausmas, kosulys. Vėliau pasunkėja kvėpavimas, vaikas pradeda švokšti, dažniau kvėpuoja.

Vaikų kosulio tipai

Vaikų kosulį V. Sutkus skirsto į:

  • ūminį - trunkantį iki 2-3 savaičių;
  • lėtinį - užsitęsiantį 4 savaites ir ilgiau.

Taip pat, anot jo, būna:

  • sausas - kai neatsikosoma;
  • drėgnas/šlapias - kai atkosima sekretu.

Taip pat, anot jo, būna specifinis kosulys, kuris padeda atpažinti ligą, arba nespecifinis - t.y. nebūdingas specifinei ligai.

Sausas kosulys

Itin vargina ir dirgina sausas kosulys, kai neatkosima gleivių. Jis gali atrodyti grėsmingas, nors priežastis paprasta: toks kosulys atsiranda viršutinių kvėpavimo takų infekcijos pradžioje. Sausas kosulys išsiskiria savo dirginančiu pobūdžiu ir neproduktyvumu. Tai reiškia, kad jo metu neatkosima gleivių ir skreplių. Keletas sauso kosulio priežasčių - virusinės kilmės kvėpavimo takų infekcijos, nervingumas, balso stygų uždegimas, bronchinė astma. Sauso kosulio priežasčių gali būti tikrai labai daug, ypač jei jis lėtinis. Neilgai trunkančiam sauso kosulio slopinimui gali būti skiriami vaistai, tačiau tik tuo atveju, jei tai būtina ir kosulys labai vargina.

Drėgnas kosulys

Drėgnas kosulys - kai atkosėjami skrepliai, su kuriais iš kvėpavimo takų pašalinami ligos sukėlėjai. Jei kosėjant yra skreplių (drėgnas, produktyvus kosulys), reikia skatinti jų išsiskyrimą, kad būtų lengviau atsikosėti. Drėgnas kosulys, priešingai, nėra tokio dirginančio pobūdžio, gali būti paviršinis arba gilesnis ir jo metu atkosima gleivių arba skreplių. Šlapio kosulio gilumas labai priklauso nuo atkosimų produktų kiekio - kuo sekretas skystesnis ir kuo jo daugiau, tuo lengviau jis pašalinamas iš kvėpavimo takų. Jei kvėpavimo takų išskiriamas sekretas klampus, tirštas ir jo mažai, tokius kosulio produktus atkosėti daug sunkiau ir kosulys yra gilesnio pobūdžio. Drėgnas kosulys dažnai yra sveikimo požymis. Jis būdingas sergant sinusitu (prienosinių ančių uždegimu), bronchitu (bronchų gleivinės uždegimu), pneumonija (plaučių uždegimu) ir kitomis ligoms, kuriomis sergant pasireiškia padidėjusi sekreto gamyba įvairiuose audiniuose.

Kosulio priežastys

Taigi, kosulio priežasčių daug, ir gerokai rimtesnių negu paprastas peršalimas. Kiekvienu sunkesniu atveju skiriasi ir gydymas. Viena dažniausių vaikų kosulio priežasčių yra virusinės (rečiau bakterinės) kilmės kvėpavimo takų infekcijos, kurios paprastai prasideda sausu, dirginančiu ir neproduktyviu kosuliu, o po kelių parų gali pereiti į drėgną, produktyvų kosulį. Ūmias infekcijas gali sukelti įvairūs patogenai, pažeisdami ir taip jautrią vaikų kvėpavimo takų gleivinę. Gleivinė paburksta, pasigamina ir susikaupia daugiau patologinio sekreto, kuris papildomai dirgina pačią gleivinę ir sukelia kosulio priepuolius. Kosulys kyla dirginant jo receptorius - tai padeda pasišalinti susikaupusiam patologiniam sekretui, norint atstatyti normalią kvėpavimo takų gleivinės funkciją.

Vaikų kvėpavimo gleivinė jautresnė ir linkusi greičiau paburkti nei suaugusiųjų, tad gali atrodyti, kad vaikas kosėja ištisai. Pavyzdžiui, itin stiprus, sausas, priepuolinis ir net vėmimą galintis sukelti kosulys būdingas kokliušui, o kvėpavimo sunkumai gali rodyti alerginius susirgimus.

V. Sutkus ramina, kad jei šios ligos eiga nėra sunki, galima gydytis ir namuose, tačiau jei patiems susitvarkyti nepavyksta, verčiau kreiptis į gydytoją. Esant plaučių uždegimui kosulys gali būti sausas arba drėgnas, kartu pasireiškia karščiavimas, vaikas pastebimai prastai jaučiasi ir čia dažniausiai jau reikia gydytojo įsikišimo. Iš retesnių priežasčių, kodėl vaikas ima kosėti, gali būti į kvėpavimo takus patekęs svetimkūnis. Jį nesunku atpažinti, mat kosulys prasideda staiga, greičiausiai kartu su springimu. Jei patiems svetimkūnio ištraukti nepavyksta, reikia kreiptis į medikus.

Kosėjama ir dėl kitų dirgiklių, pavyzdžiui, tabako dūmų, vaistų ir pan. Po kvėpavimo takų infekcijų gali pasireikšti neurogeninis kosulys - kai vaikas ir toliau kosėja iš įpročio. Kosulį gali sukelti ir alergijos, kai kurie vaistai, šaltas ir sausas oras, COVID infekcija, vardija vaikų ligų gydytojas.

Kodėl vaikas kosėja? „Pati dažniausia ūminio kosulio priežastis yra sloga. Dažniausiai ji praeina pati ir be jokių komplikacijų. Maždaug dešimtadaliui kosinčių vaikų nustatomas bronchitas arba bronchiolitas - dažniausiai tai yra drėgnas kosulys, o kartu girdimas ir garsus šnopavimas. Jei pastebime, kad vaikui darosi sunkiau kvėpuoti, būtinai reikia pasirodyti gydytojui. Dar dešimtadalis vaikų kosėja dėl astmos, šiuo atveju būdingas specifinis sausas kosulys“, - dažniausias vaikų kosulio priežastis išskiria vaikų ligų gydytojas. Sergant gripu būdingas sausas kosulys, pasireiškiantis kartu su karščiavimu. Lojimą primenantis sausas kosulys gali signalizuoti, kad vaikui prasidėjęs laringitas.

Kaip palengvinti kosulį namuose?

Palengvinti neproduktyvų (sausą) kosulį galima sumažinus kvėpavimo takų dirginimą. Norėdami sušvelninti kosulį ir nuraminti kvėpavimo takus, duokite vaikui vandens, daug šiltų gėrimų, tai padeda ir esant kosulio priepuoliui. Venkite gazuotų ar citrusinių gėrimų, nes jie gali sudirginti uždegimo pažeistas gleivines. Kaip ir esant sausam kosuliui, padės gėrimai, galite vaikui duoti šilto vištienos sultinio.

Svarbiausia yra duoti vaikui pakankamai skysčių. Jei žindomas, kuo dažniau žindyti. Užtikrinti pakankamai drėgną orą. Vaistai nuo kosulio nėra naudingi gydant vaikų kosulį, ypač mažiems vaikams. Antibiotikai nepadeda nuo virusų sukelto kosulio.

Kosulį gydant namuose vaikams galima duoti žolinių preparatų:

  • gebenės - skystina gleives;
  • raktažolės ir čiobreliai - kosulį silpnina;
  • skėstašaknis kamras - taip pat silpnina kosulį.

Tarp naminių priemonių gydytojas pamini ir medų. „Vis daugiau straipsnių aprašoma, kad medus veikia antibakteriškai ir silpnina kosulį. Medaus kosančiam vaikui galima duoti nuo pusės šaukštelio iki dviejų ir geriausia vartoti prieš miegą. Jei matote, kad per tris dienas tokio gydymo jokio poveikio nėra, nėra prasmės medaus duoti ilgiau, bent jau dėl kosulio. Tik atminkite, kad medaus negalima duoti vaikams iki 1 metų, nes jame gali būti botulino toksino, kuris vaikams gali sukelti botulizmą. Vyresniems vaikams tai nepavojinga“, - kalba gydytojas.

Kosuliui palengvinti galima naudoti ir eterinius aliejus: eukaliptų, čiobrelių, pipirmėtės, levandos ir t.t. Eteriniai aliejai gali būt geriami, tepami ar garinami. Vis dėlto gydytojas atkreipia dėmesį, kad galimi ir šalutiniai reiškiniai - odos arba gleivinių sudirginimas.

Taip pat galima taikyti inhaliacijas - inhaliuoti tiek su paprastu, tiek su negazuotu mineraliniu vandeniu, fiziologiniu tirpalu ar pačių namuose pasigamintu 1 proc. druskos tirpalu (tokį pasidarysite ištirpinę porą gramų druskos stiklinėje vandens). „Tiek inhaliacijos, tiek skysčiai drėkina kvėpavimo takus ir tokiu būdu palengvina vaikams atsikosėjimą, jis darosi mažiau skausmingas“, - rekomenduoja gydytojas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Paprasto peršalimo sukeltas kosulys dažniausiai nesunkiai praeina kartu su virusine infekcija - tinkamai prižiūrint ligoniuką, padedant simptomus silpninančioms priemonėms. Jeigu kosulį sukėlė ūmi kvėpavimo takų infekcija, jis neturėtų trukti ilgiau kaip iki trijų savaičių. Užsitęsęs kosulys gali būti susijęs su bronchine astma ir kitomis rimtesnėmis kvėpavimo takų ligomis. Ilgai tęsiasi itin pavojingos ligos - kokliušo kosulys. Spazminiai kosulio priepuoliai dažniausiai paūmėja naktimis, labai vargina, sukelia net vėmimą. Jeigu kosulio varginamam vaikui pakyla aukšta temperatūra, kamuoja šaltkrėtis, skrepliavimas, tai gali būti pneumonijos požymiai ir būtina gydytojo pagalba.

„Užsirašykite pas šeimos gydytoją, jei kosėjantis vaikas karščiuoja, o kosulys intensyvėja. Reiktų, kad gydytojas vaiką įvertintų ir tuo atveju, jei kosulys trunka ilgiau nei mėnesį“, - pataria V. Sutkus.

Vis dėlto gydytojas atkreipia dėmesį į išskirtinius ženklus, kai nieko nelaukus reikia vykti nebe pas šeimos gydytoją, o tiesiai į ligoninę. Skubėkite pas medikus, jei vaikas nustoja kvėpavęs, jei matote, kad kvėpavimas apsunkintas ir dažnas (kilnojasi krūtinės ląsta ir pilvukas, o mažas vaikas, kuris dar negali nieko pasakyti, atrodo išsigandęs), jei pastebite, kad vaiko oda blyški arba pamėlusi. Taip pat pavojinga, jei vaikas atsikosėja kraujingais skrepliais arba stipriai kosėja iki vėmimo.

Pavojaus signalai, parodantys, kad dėl vaiko kosulio delsti negalima ir būtina kuo skubiau kreiptis į gydytojus: vaikeliui sunku kvėpuoti, jis dūsta, kvėpavimas padažnėjęs; vaikas išblyškęs arba net pamėlynavęs; jį kamuoja itin stiprūs kosulio priepuoliai iki vėmimo ir (arba) dusimo; prieš tai žaidęs ar visiškai sveikas vaikas pradeda stipriai kosėti (tai rodo galimą užspringimą svetimkūniu); atsikosėja kraujingais ar kitokios spalvos skrepliais; mažasis pacientas karščiuoja; jam skauda krūtinę ir kosulys intensyvėja; vis nutrūksta kvėpavimas arba jis yra nereguliarus.

Dėl vaikų kosulio verta kreiptis visada, kai tik yra kokių nors abejonių dėl jo sveikatos būklės.

Kaip gydytis namuose?

Pirmas žingsnis vertinant kosintį pacientą, yra kosulio trukmė. Pagal kosulio trukmę galima įtarti jį sukėlusią priežastį.

  1. Ūminis - tęsiasi iki 3 savaičių. Jį sukelia peršalimo ligos, sinusitas, plaučių uždegimas, bronchų astma.
  2. Pacientai skundžiasi kosuliu kartu su skausmu ir graužimu gerklėje. Kosėjant skrandžio rūgštis patenka į stemplę.
  3. Kartais pacientai skundžiasi, jog kosti kelias savaites ar net mėnesius, kosulys tai sustiprėja, tai vėl išnyksta, tačiau pilnai nepasveikstama. Kosulys būna sausas, kartais lyg priepuolinis. Tada galima įtarti atipinių bakterijų (mikoplazmų, chlamidijų) sukeltą kosulį.

Atliekami bendri kraujo tyrimai dažniausiai būna geri, diagnozė nustatoma tik atlikus serologinį kraujo tyrimą, t.y. nustatomi antikūnai prieš mikoplazmas ar chlamidijas.

Kosulį gali sukelti ir kai kurių vaistų padidintam kraujospūdžiui mažinti vartojimas (AKF I). 10 - 20 proc. pacientų, kurie vartoja angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorius, kyla sausas kosulys. Kosulys gali atsirasti iš karto pavartojus preparatą arba po kelių mėnesių. Nustojus vartoti preparatą anksčiau ar vėliau sausas kosulys praeina.

Varginant ūminiam kosuliui patartina vartoti daugiau „karštųjų vaistų“: pipirų, česnako, imbiero.

Renkantis preparatą, reikėtų prisiminti, kad drėgno kosulio negalima slopinti - jį turime skatinti. Pirmenybę geriausia teikti priemonėms, pagamintoms iš natūralių medžiagų, ir vartoti jas būtina taip, kaip nurodyta informaciniame lapelyje.

Kosuliui gydyti vartojamos kelios rūšys vaistų. Kosulį slopinantys vaistai slopina kosulio refleksą. Dekongestantai mažina nosies gleivinės paburkimą, antihistamininiai - alergijos simptomus. Ekspektorantai - skystina gleives, dėsto V. Sutkus. Atkreipkite dėmesį, kad dauguma šių vaistų skiriami tik nuo paauglystės ir prieš vartojant geriau pasitarti su gydytoju, nors juos galima įsigyti ir be recepto.

Taip pat labai svarbi nosies higiena. Mažiausiems vaikams turite padėti nosį atsiurbdami, didesni jau gali ir patys išsipūsti. Galima nosį ir praplauti, nes nosyje esantis sekretas gali nubėgti į kvėpavimo takus ir tokiu būti skatinti kosulio refleksus. Jei taip nutinka, padeda ir burnos skalavimas druskos tirpalu. „O jei matote, kad tokių naminių gydymo priemonių nepakanka, kreipkitės į šeimos gydytoją, kad jis paskirtų tyrimus arba atitinkamą gydymą“, - sako V. Sutkus.

Ką daryti, kad vaikas mažiau kosėtų naktį

Naktinis kosulys gali kilti dėl įvairių sveikatos būklių ar aplinkos veiksnių, kurie paveikia vaiko kvėpavimo takus.

  • Alergijos: Jei vaikas yra alergiškas dulkėms, žiedadulkėms, pelėsiui ar gyvūnų plaukams, šie alergenai gali sukelti dirginimą kvėpavimo takuose, sukeldami kosulį. Kosulys, sukeltas alergijos, dažnai būna sausas, o kartu gali atsirasti kitų simptomų, tokių kaip nosies užgulimas, čiaudulys ar akių niežulys.
  • Peršalimas ir virusinės infekcijos: Peršalimas ir įvairios virusinės infekcijos taip pat dažnai sukelia naktinį kosulį. Šios infekcijos sukelia gleivių kaupimąsi nosies ertmėje ir gerklėje, o kai vaikas guli, gleivės sunkiau nuteka, todėl ima dirginti gerklę ir sukelia refleksinį kosulį.
  • Astma: Astma yra lėtinė kvėpavimo takų uždegiminė liga, kuri taip pat gali sukelti naktinį kosulį vaikams. Astmos priepuolių metu pasidaro sunkiau kvėpuoti, gali atsirasti dusulys, o kvėpuojant girdimas švokštimas.
  • Refliuksas (Gastroezofaginis refliuksas): Gastroezofaginis refliuksas (GERL) yra būklė, kai skrandžio rūgštis atgal patenka į stemplę ir sukelia dirginimą bei uždegimą. Be to, ši būklė sukelia kosulį, ypač naktį, kai vaikas guli, o rūgštis lengviau kyla į viršų.
  • Sausas oras: Sausas oras ypač žiemos metu, kai įjungtas šildymas, gali sudirginti vaiko kvėpavimo takus ir sukelti kosulį.

Kaip galime padėti vaikui?

  • Tinkama oro drėgmė: Sausas oras gali dar labiau dirginti vaiko kvėpavimo takus ir sukelti kosulį, todėl svarbu užtikrinti, kad kambaryje, kuriame vaikas miega, būtų tinkamas oro drėgmės lygis. Tam galite naudoti oro drėkintuvą.
  • Vaiko padėtis miegant: Miegojimo padėtis turi didelę įtaką kosuliui, ypač jei vaiko kvėpavimo takai yra užsikimšę dėl gleivių. Gulint, gleivės lengviau kaupiasi gerklėje ir nosiaryklėje, todėl tai gali sukelti intensyvesnį kosulį. Pabandykite pakelti vaiko galvą, padėję papildomą pagalvę po jo galva ar viršutine kūno dalimi.
  • Tinkamas kambario vėdinimas: Svarbu užtikrinti, kad vaiko miegamasis būtų gerai vėdinamas ir jame cirkuliuotų šviežias oras. Todėl reguliariai vėdinkite vaiko kambarį prieš miegą.
  • Inhaliatoriai kaip pagalbos priemonė: Inhaliatorius yra puiki priemonė palengvinti naktinį kosulį, ypač jei jis susijęs su kvėpavimo takų dirginimu, astma ar bronchitu. Inhaliatorius padeda vaiko kvėpavimo takams sudrėkinti ir sušvelninti gleives, todėl jos lengviau pasišalina.
  • Skysčių vartojimas: Gleivėms suskystinti ir lengviau pašalinti būtina užtikrinti, kad vaikas per dieną gautų pakankamai skysčių.
  • Medus ir šiltos arbatos: Medus yra natūrali priemonė, kuri gali padėti sumažinti kosulį ir nuraminti sudirgusią gerklę. Pasiūlykite vaikui šiltos arbatos su šaukšteliu medaus prieš miegą.
  • Kambario temperatūra: Tinkama kambario temperatūra taip pat gali turėti įtakos vaiko kosuliui naktį. Užtikrinkite, kad kambario temperatūra būtų komfortiška, maždaug 18-20 laipsnių Celsijaus.

Inhaliatoriai

Inhaliatoriai yra efektyvi priemonė, padedanti vaikams, kenčiantiems nuo įvairių kvėpavimo takų problemų. Jie ypač naudingi esant sausam kosuliui, astmai ar bronchitui, nes padeda drėkinti kvėpavimo takus, sumažinti dirginimą ir palengvinti kvėpavimą. Inhaliatoriai gali būti naudojami tiek prevencijai, tiek simptomų valdymui.

Kada naudoti inhaliatorių?

  • Kosulys dėl astmos: Jei vaikas serga astma, inhaliatoriai yra vienas iš pagrindinių gydymo būdų.
  • Bronchitas: Inhaliatoriai taip pat veiksmingi sergant bronchitu.
  • Peršalimas ir virusinės infekcijos: Inhaliatoriai gali būti naudojami, kai vaikas serga peršalimu ar virusinėmis infekcijomis.
  • Sausas kosulys: Jei vaikas kenčia nuo sauso kosulio, inhaliatoriai gali būti naudojami siekiant sudrėkinti kvėpavimo takus ir sumažinti sudirginimą.
  • Alergijos: Jei vaiko kosulys yra sukeltas alergijos, inhaliacijos taip pat gali padėti sumažinti kvėpavimo takų dirginimą ir sumažinti kosulio priepuolius.

Kaip teisingai naudoti inhaliatorius?

  • Paruoškite inhaliatorių pagal gamintojo instrukcijas
  • Inhaliacijas atlikite ramioje aplinkoje
  • Tinkamai uždėkite kaukę arba naudokite kandiklį
  • Inhaliacijos trukmė - inhaliacijos paprastai trunka nuo 5 iki 10 minučių, priklausomai nuo tirpalo kiekio.
  • Inhaliatoriaus valymas - po kiekvienos naudojimo procedūros svarbu tinkamai išvalyti prietaisą, kad būtų išvengta bakterijų kaupimosi.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Nors daugeliu atvejų naktinis kosulys vaikui yra laikinas ir gali būti lengvai gydomas namų priemonėmis arba inhaliatorių pagalba, kartais kosulys gali būti rimtesnės sveikatos problemos ženklas. Svarbu žinoti, kada reikia kreiptis į gydytoją, kad būtų užtikrintas tinkamas gydymas ir išvengta komplikacijų. Kreipkitės į gydytoją jeigu:

  • Vaiko kosulys trunka ilgiau nei 1-2 savaites ir nepagerėja naudojant įprastus gydymo metodus, kadangi tai gali būti ženklas, kad kosulys susijęs su rimtesne sveikatos būkle.
  • Kosulį lydi švokštimas arba dusulys.
  • Kyla aukšta temperatūra, kadangi tai gali būti infekcijos ženklas.
  • Vaikas kosėja su krauju ar gleivėmis (gleivės neįprastos spalvos, pavyzdžiui, tamsiai žalios ar rudos).
  • Kosulys pasireiškė po užspringimo ar svetimkūnio patekimo į kvėpavimo takus.
  • Pasireiškia staigus ir stiprus kosulys su krūtinės skausmu.
  • Kosulys trukdo vaikui miegoti kelias naktis iš eilės ir dėl to vaikas atrodo išsekęs.

žymės: #Vaika

Panašus: